a80628d6-eac1-4769-b43d-240e23f04c19 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-250/2013 Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00099-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurore Linai Beinarytei, nuteistajam A.

D. , gynėjui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų. IÅ¡ A. D. nukentėjusiajai L. Å . priteista 2260 litų turtinės ir  10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , n u s t a t ė: A. D. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė A. K. , tai yra, 2012 m. sausio 26 d., laikotarpiu tarp 19-20 val. (duomenys neskelbtini) esančio baro salėje bei lauke Å¡alia Å¡io pastato, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. K. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius A. K. į galvÄ , Å¡onus, kojas, tuo padarė jam nekomplikuotÄ kairio VI-o Å¡onkaulio lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡inio kelio-blauzdos srityje, kairėje bei deÅ¡inėje Å¡launyse, kairio pakinklio srityje, nosikaulių lūžį, poodines ir veido minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas abiejų akių virÅ¡utiniuose ir apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvÄ abiejų lÅ«pų raudonyje ir pogleivyje, sunkiÄ galvos smegenų traumÄ pasireiÅ¡kusiÄ Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, nuo ko A.

K. mirė. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį, nepripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, taip pat sumažinti civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.  Nuteistasis A. D. teigia, jog apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis tyčia nužudė A.

K. . Nurodo, kad jis su nukentėjusiuoju buvo pažįstamas, susitikę sveikindavosi, niekada nekonfliktavo, taigi jo sÄ monėje joks kerÅ¡to motyvas nebuvo susiformavęs, negalėjo net kilti mintis tÄ vakarÄ kÄ nors blogo padaryti A. K. . Jis nukentėjusiajam įvykio vakarÄ sudavė du ar tris smÅ«gius, tačiau apygardos teismas nepagrįstai inkriminavo jam ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius. Be to, teismas nevisiÅ¡kai įvertino jo parodymus, kad Å¡ių smÅ«gių sudavimÄ inicijavo pats nukentėjusysis savo netinkamu elgesiu, vartodamas jo atžvilgiu neÅ¡vankius žodžius.

Toks A. K. veiksmas iÅ¡Å¡aukė neadekvačiÄ jo – A. D. reakcijÄ vietoje atsilyginimo žodžiu vartoti smurtÄ , tačiau jo veiksmai, t.y. 2-3 smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, negalėjo sukelti A. K. mirties. Nuo jo pavartoto smurto galėjo bÅ«ti padarytas daugiausiai sunkus kÅ«no sužalojimas, o tai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas dar ir kitų asmenų. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jo parodymus apie įvykio aplinkybes įvertino kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių.

Savo iÅ¡vadÄ , kad jis – A. D. įvykio aplinkybes aiÅ¡kina sau palankiai, siekdamas iÅ¡kelti versijÄ , kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys ir kitoje vietoje, teismas grindė liudytojų D. L. ir G. B. parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Å¡ių liudytojų parodymai buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitų liudytojų parodymams. Liudytoja L. Å . teisme parodė, jog A. K. jai aiÅ¡kino, kad jį sumušė paaugliai, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie liudytojos parodymai nepaneigia byloje duotų kitų liudytojų parodymų, nors L.

Š. šias aplinkybes sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Taip pat nuteistajam nesuprantamas teismo argumentas, jog nukentėjusysis norėjo nuslėpti, kad jį sumušė pažįstamas A. D. . Liudytojas D. L. (t. 1, b. l.

98) davė iÅ¡ esmės tikrovę atitinkančius parodymus, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl, kieno papraÅ¡ytas jis duoda kitokius parodymus. Liudytojas D. B. (b. l. 111) teismui parodė, kad tuo metu, kai patalpose tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas, G. B. įvykio vietoje nebuvo, ji atėjo vėliau, todėl Å¡ios liudytojos parodymai, jog ji matė kaip A. D. vienÄ kartÄ sudavė A. K. į veidÄ , neteisingi, teismas neturėjo pagrindo vadovautis jais kaip teisingais visa apimtimi. Nuteistasis pripažįsta, jog gatvėje nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtÄ , tačiau teigia, jog bare smÅ«gių jam nesudavė, gatvėje jo nepargriovė, nebuvo nugriuvęs ir pats, Å¡onkaulio nukentėjusiajam nesulaužė.

Apelianto manymu, teismui iÅ¡samiai peržiÅ«rėjus fotografijas, filmuotÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , bÅ«tų padarytos iÅ¡vados, visiÅ¡kai atitinkančios nusikalstamo įvykio situacijÄ . Be to, nukentėjusiajam nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba, o jÄ suteikus bÅ«tų iÅ¡vengta jo mirties, kÄ savo iÅ¡vadoje patvirtino teismo medicinos ekspertas. Jam pačiam po nukentėjusiojo sužalojimo nebuvo suteikta galimybė pasirÅ«pinti pastarojo sveikata, galvoti, kad nukentėjusysis yra sunkiai sužalotas nebuvo pagrindo, nes pastarasis buvo sÄ moningas, pats grįžo į namus, ilsėjosi, atsisakė bet kokios medicininės pagalbos, o civilinė ieÅ¡kovė L.

Å . net nematė reikalo iÅ¡kviesti savo broliui medikus. Visų Å¡ių aplinkybių apygardos teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nuteistasis A. D. nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, ne visa apimtimi įvertino jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nurodo, jog tuos smurtinius veiksmus, kuriuos jis atliko, nieko neslėpdamas pripažino ir dėl jų nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau kiti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne jo veiksmais. Be to ir paties nukentėjusiojo elgesys, t.y. jo įžeidinėjimas neÅ¡vankiais žodžiais, dalinai iÅ¡Å¡aukė jo neteisėtus veiksmus, į kÄ skirdamas bausmę apygardos teismas neatsižvelgė. Nusikaltimo padarymo metu jis girtas nebuvo. Nei prieÅ¡ smurto vartojimÄ , nei po jo niekas nenustatinėjo jo neblaivumo laipsnio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog į barÄ Ä¯vykio vakarÄ jis atėjo visiÅ¡kai blaivus, konfliktinė situacija įvyko jam iÅ¡gėrus vos kelis gurkÅ¡nius alaus, todėl apygardos teismo iÅ¡vada, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, neatitinka tikrovės, ji nėra įrodyta. Skirdamas bausmę apygardos teismas taip pat neįverto tos aplinkybės, kad ankstesnis jo teistumas senai iÅ¡nykęs, jokių nusikaltimų per deÅ¡imties metų laikotarpį jis nepadarė. Apeliantas teigia, jog civilinei ieÅ¡kovei L.

Å . priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma, nes dėl nukentėjusiojo mirties iÅ¡ dalies kalta ir pati ieÅ¡kovė, kuri lankėsi A. K. namuose jam sergant, tačiau nesuteikė jokios medicininės pagalbos, dėl to nebuvo iÅ¡vengta tokių pasekmių. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog A.

D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

D. kaltės tyčia nužudžius A. K. . Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad mirtini sužalojimai A. K. buvo padaryti kitų asmenų ir kitoje vietoje, o jis nukentėjusiajam sudavė tik du ar tris smūgius, kurie negalėjo sukelti tokių sunkių padarinių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl tyčinio A. K. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 26 d., apie 19 val., D.

L. pasiÅ«lius, nuėjo į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡gerti alaus. Bare D. L. jam nupirko butelį alaus, jie atsisėdo prie staliuko, gėrė alų ir kalbėjosi. Bare taip pat buvo A. K. . PastarÄ jį jis pažinojo, taip pat jam buvo žinoma, kad Å¡is pavogė pinigus iÅ¡ jo kaimynės G. B. , todėl prisėdo prie A. K. pasiaiÅ¡kinti. Po to jis paskambino G. B. ir pasakė, kad ji ateitų į barÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su A. K. dėl tų pinigų. Pastaroji atėjo ir jie pradėjo aiÅ¡kintis.

A. K. iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad G. B. pinigų neėmė, tačiau vėliau prisipažino ir žadėjo juos atiduoti. Jis su A. K. apsižodžiavo, kadangi pastarasis melavo. A. K. bandė pabėgti, išėjo į laukÄ , o jis išėjo jam iÅ¡ paskos. Baro viduje jis smÅ«gių A. K. nesudavė. Lauke A. K. iÅ¡keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, tuomet jis nesusilaikė ir sudavė du ar tris smÅ«gius kumščiu Å¡iam į nosį, kojomis jo nespardė. Po suduotų smÅ«gių A. K. nenukrito, tik susiėmė už nosies, palenkė galvÄ ir nuėjo savais keliais, o jis grįžo prie baro durų, nukentėjusiojo nesivijo, kur Å¡is nuėjo, nežino.

Po keturių dienų sužinojo, kad A. K. mirė, per tÄ laikÄ Å¡is galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas kitų asmenų (t. 2, b.l. 109). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. D. laikėsi tokios pačios pozicijos, jog įvykio metu jis nukentėjusiajam sudavė tik du-tris nestiprius smÅ«gius į veidÄ ir tai įvyko lauke, po ko nukentėjusysis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o baro viduje jis A. K. atžvilgiu nesmurtavo, ten tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. Tačiau aptarti nuteistojo A. D. parodymai apie smurto panaudojimo A.

K. atžvilgiu aplinkybes prieÅ¡tarauja įvykį mačiusiu liudytojų D. L. , G. B. ir D. B. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. sausio 26 d. kartu su A. D. atėjo į barÄ iÅ¡gerti alaus. Ten jau buvo A. K. . A. D. su pastaruoju susiginčijo dėl kažkokios skolos ir vienÄ kartÄ sudavė A. K. . Po to ginčo jis, A. D. , D. B. ir G. B. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Po kurio laiko iÅ¡ baro namo išėjo ir A.

K. . Jam paėjus apie 50 metrų, A. D. ėmė jį vytis. Jis dar bandė sulaikyti nuteistÄ jį, bet nepavyko. Tuomet jis su G. B. išėjo į gatvę pasižiÅ«rėti, kas bus. Matė, kad A. D. pargriovė A. K. ant žemės ir, jiems abiems gulint, sudavė ranka kelis smÅ«gius kažkur į Å¡onÄ , galvÄ . Po to A. D. sugrįžo prie baro, o A. K. liko gulėti. Vėliau G. B. jam pasakojo, kad praeidama pakėlė A. K. . Grįžęs A. D. jiems nieko nesakė, bare jie toliau iÅ¡gėrinėjo.

Pirmas namo išėjo D. B. , o jis su A. D. išėjo vėliau. Einant pro tÄ vietÄ , kur A. D. mušėsi su A. K. , ant sniego matė kraujo dėmes. A. D. dar pasakė, kad daug kraujo nuleido A. K. . Jie iÅ¡siskirstė į namus, o po kelių dienų iÅ¡ draugo sužinojo, kad A. K. mirė (t. 2, b. l. 110). Ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ apklausÄ , liudytojas D. L. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu.

Liudytoja G. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. sausio 26 d. jai paskambino A. D. ir pakvietė ateiti į barÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su A. K. dėl pinigų. Buvo toks atvejis, kad po A. K. apsilankymo jos namuose nuo stalo dingo pinigai. Ji žinojo, kad tuos pinigus paėmė A. K. . Atėjusi į barÄ ji pasakė A. D. , kad su A. K. dėl tų pinigų jau iÅ¡siaiÅ¡kino. Po to matė, kaip A. D. bare sudavė vienÄ kartÄ A. K. į veidÄ . Tuo metu bare dar buvo D. B. ir D. L. , jie visi išėjo į laukÄ parÅ«kyti, bare liko tik A.

K. . Jiems berÅ«kant apsirengęs iÅ¡ baro išėjo ir A. K. . Jis nuėjo link Kiečių gatvės, o A. D. jį nusivijo. Ji taip pat nusekė jiems iÅ¡ paskos, kartu ėjo ir D. L. . Jie pamatė A. D. ir A. K. nukritusius ant sniego. A. K. gulėjo ant pilvo, o A. D. – Å¡alia, buvo uždėjęs rankÄ ant A. K. . Toliau ji nežiÅ«rėjo ir grįžo prie baro. Už kelių minčių grįžo A. D. . Po to, jau eidama namo, rado A. K. gulintį toje pačioje vietoje, kur prieÅ¡ tai Å¡is buvo nukritęs su A.

D. . A. K. buvo sÄ moningas, bet kruvinas. Ji padėjo jam atsistoti, nuvedė ir pastatė prie tvoros. A. K. pasakė jai, kad eis namo. Ji pati taip pat nuėjo namo. Po pusvalandžio su savo draugu nuėjo į tÄ pačiÄ vietÄ , bet A. K. ten nebuvo, matėsi tik kraujo dėmės. Ties ta vieta pamatė D. L. su A. D. (t. 2, b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Liudytojas D. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. sausio 26 d. buvo bare, esančiame (duomenys neskelbtini).

Tame pačiame bare taip pat buvo A. K. , o vėliau atėjo D. L. ir A. D. . Pastarasis prisėdo prie A. K. . Jie pradėjo kažkÄ aiÅ¡kintis apie pinigus, ginčytis. Ginčo metu A. D. sudavė A. K. į veidÄ , po to aprimo. Jie visi išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o A. K. liko bare, išėjo truputėlį vėliau, kai jie visi rÅ«kė lauke. Kas nusivijo A. K. nematė, į tÄ pusę nežiÅ«rėjo. Po to jie dar bare iÅ¡gėrė ir iÅ¡siskirstė (t. 2, b. l. 111). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, tačiau aiÅ¡kino, jog bÅ«damas lauke matė, kaip A.

D. nusekė paskui nueinantį A. K. (t. 1, b. l. 125-126). Teisminio nagrinėjimo metu perskaičius Å¡iuos parodymus, liudytojas D. B. patvirtino juos kaip teisingus ir paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu gal ne viskÄ prisimena. Taigi, iÅ¡ pirmiau aptartų faktinių duomenų matyti, jog įvykį matę liudytojai D. L. , G. B. ir D. B. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad žodinio konflikto tarp A. D. ir A. K. metu baro salėje nuteistasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, o vėliau, jiems visiems jau bÅ«nant lauke, iÅ¡ baro išėjusį A.

K. nusivijo. Kas vyko toliau, liudytojas D. B. nematė, tačiau liudytojai D. L. ir G. B. , kurie ėjo nuteistajam iÅ¡ paskos pasižiÅ«rėti, kas vyksta tarp pastarojo ir nukentėjusiojo, nuosekliai aiÅ¡kino, kad A. D. pargriovė A. K. ir pats kartu su juo nukritęs smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ , Å¡onÄ . Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija liudytojų D. L. ir G. B. parodymų patikimumÄ . Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ labai sunkaus nusikaltimo padarymu.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek D. L. , tiek G. B. santykiai su nuteistuoju A. D. iki įvykio buvo draugiÅ¡ki. Nors pirmosios apklausos metu liudytojas D. L. nurodė nematęs, kad A. D. smurtautų A. K. atžvilgiu įvykio metu (t. 1, b. l. 98-99), tačiau jau sekančios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad pirminiai jo parodymai neatitinka tikrovės, jis juos davė norėdamas, kad A. D. viskÄ prisipažintų pats (t. 1, b. l. 100-101). Teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, liudytojas D.

L. taip pat patvirtino, kad pirmosios apklausos metu sakė netiesÄ , nes nenorėjo pakenkti savo draugui A. D. (t. 2, b. l. 110). Toks liudytojo D. L. paaiÅ¡kinimas yra įtikinantis, juolab, kad pirminiai jo parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kai tuo tarpu vėliau duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s ir atitiko kitus byloje esančius faktinius duomenis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad liudytoja G. B. į barÄ atėjo jau po to, kai A. D. baro salėje sudavė smÅ«gį A.

K. , tačiau toks jo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja liudytojų D. L. ir G. B. parodymams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas D. B. tokias aplinkybes nurodė tik atsakinėdamas į nuteistojo klausimus, tuo tarpu prieÅ¡ tai jis teismui paaiÅ¡kino, jog neprisimena, kuriuo metu į barÄ atėjo G. B. . Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ apklaustas liudytoju, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , D. B. iÅ¡ viso neužsiminė, kad įvykio dienÄ bare buvo ir G.

B. . Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog D. B. iÅ¡ tiesų neprisiminė, kada G. B. atėjo į barÄ , o pirmiau paminėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu davė manydamas, jog tokiu bÅ«du gali pagelbėti savo draugui A. D. . Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų D. L. ir G. B. parodymais apie įvykio aplinkybes, juolab, kad juos patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys.

Kaip matyti iš 2012 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir specialisto išvados Nr. 140-(992)-Is1-2261, prie baro (duomenys neskelbtini), ant tvoros pamato, esančio ties dviejų pastatų tvorų susikirtimo vieta, ir ant lietvamzdžio t.y. toje vietoje, kur pasak liudytojų A. D. pargriovė A. K. ir smurtavo jo atžvilgiu, rastas kraujas, kurio genotipas sutampa su A. K. genotipu (t. 1, b. l. 20-29, 34-35). Pažymėtina ir tai, kad A. K. buvo maždaug 15 cm aukštesnis už A. D. , o tai rodo, jog pastarasis negalėjo suduoti nukentėjusiajam smūgių į veido sritį jo paties nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jiems abiems stovint.

Todėl apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi pirmiau aptartais nuosekliais liudytojų D. L. , G. B. ir D. B. parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutapo tarpusavyje ir atitiko kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apelianto iÅ¡keltÄ Ä¯vykio versijÄ teisingai įvertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmais sukeltas pasekmes. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M121/12(02) ir A. K. lavono tyrimÄ atlikusio teismo medicinos eksperto S. MekÅ¡raičio paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad nukentėjusiajam A.

K. buvo konstatuota galvos trauma, pasireiškusi ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse; nosikaulių lūžis; poodinės ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje; kraujosruva abiejų lūpų raudonyje ir pogleivyje.

Taip pat konstatuotas nekomplikuotas kairio VI-o Å¡onkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio kelio-blauzdos srityje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairio pakinklio srityje. Galvos sužalojimai bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui, padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje – vienas trauminis smÅ«gis į lÅ«pas, vienas į akį ir trečias į kitÄ akį, apimant nosies nugarėlę. Suduoti smÅ«giai į veido sritį sukėlė kraujavimÄ smegenyse, kuris ir tapo mirties priežastimi.

MirtinÄ galvos traumÄ nukentėjusysis patyrė 1-3 paros iki mirties. Kiti sužalojimai, kurie įtakos mirčiai neturėjo, padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Å ių sužalojimų pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja, kad jie bÅ«tų padaryti artimu galvos žalojimui laikui (t. 1, b. l. 40, 41-45, t. 2, b. l. 121-122). Nuteistasis A. D. savo apeliaciniame skunde teigia, kad paminėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti kitų asmenų. Å i apelianto nurodyta aplinkybė buvo tiriama  bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jokiais faktiniais duomenimis nepasitvirtino.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, konfliktas tarp A. D. ir A. K. , kurio metu nuteistasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, vyko 2012-01-26 laikotarpyje tarp 19.00 val. ir 20.00 val., o Å¡iek tiek po 20 val. A. K. jau buvo savo namuose, kas faktiÅ¡kai paneigia galimybę, kad nukentėjusysis įvykio vakarÄ galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas dar ir kitų asmenų, juolab, kad jau po A. D. panaudoto smurto pastarasis pats savarankiÅ¡kai pasikelti negalėjo, atsistojo tik su liudytojos G. B. pagalba, taigi buvo pakankamai stipriai sužalotas.

Apeliantas savo skunde akcentuoja nukentėjusiosios L. Å . parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jog įvykio dienÄ A. K. jai sakė, kad jį sumušė paaugliai. Tačiau nuteistasis nutyli tas aplinkybės, jog Å¡i liudytoja, duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, jog iÅ¡ brolio pasakytų žodžių, kad jį sumušė paaugliai, ji suprato, jog pastarasis iÅ¡ tikrųjų žino, kas jį sumušė, tačiau nenori jai sakyti tiesos (t. 2, b. l. 109-110). Be to, nukentėjusysis jai nurodė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, o tai atitinka bylos duomenimis nustatytÄ Ä¯vykio vietÄ , kur iÅ¡ tiesų jį sumušė nuteistasis A.

D. . Kaip matyti iÅ¡ jau paminėtos specialisto iÅ¡vados ir teismo medicinos eksperto S. MekÅ¡raičio paaiÅ¡kinimų teisme, A. K. mirtis įvyko laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 28 d. 21.30 val. iki sausio 29 d. 13.30 val. dėl sunkios galvos traumos, kuriÄ Â nukentėjusysis patyrė 1-3 paros iki mirties, o tai neprieÅ¡tarauja apygardos teismo nustatytam A. D. nusikalstamų veiksmų padarymo laikui. Teismo medicinos ekspertas S. MekÅ¡raitis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A.

K. bÅ«tų sumuÅ¡tas dar kartÄ , atliekant tyrimÄ , nebuvo gauta, be to, esant nustatytam galvos sužalojimui po paros laiko ir negalėjo bÅ«ti taip, kad nukentėjusysis su kažkuo bendrautų, bÅ«tų sÄ moningas. SavarankiÅ¡kus veiksmus A. K. galėjo atlikti tik maždaug 2-3 valandas po traumos, kuomet tęsėsi vadinamasis „šviesus periodas“, kai atrodo, kad niekas neįvyko, kol nesusikaupia reikiamas kraujo kiekis ir neiÅ¡sivysto smegenų spaudimas. Po to pasireiÅ¡kia klinikiniai reiÅ¡kiniai, žmogų iÅ¡tinka koma, kuri gilėja, kol priveda prie mirties.

Kol žmogus yra komos bÅ«senos, atrodo, kad jis miega, nes kvėpavimas nedingsta iki klinikinės mirties, tačiau iÅ¡ tikrųjų jau yra nesÄ moningas (t. 2, b. l. 121-122). Å ios teismo medicinos eksperto nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios L. Å . nurodytas aplinkybes, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio atvykusi aplankyti A. K. , pastarÄ jį rado gulintį toje pačioje lovoje, kur paliko jį įvykio iÅ¡vakarėse, o kadangi pastarasis kvėpavo, pagalvojo, kad Å¡is miega, bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012 m. sausio 30 d. nukentėjusysis buvo rastas tokioje pačioje padėtyje, tačiau jau negyvas (t. 1, b. l. 11-14).

Esant Å¡ių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis 2012 m. sausio 26 d., laikotarpiu tarp 19-20 val., baro, esančio (duomenys neskelbtini), viduje bei lauke Å¡alia paminėto pastato konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ , Å¡onus ir kojas, ir bÅ«tent Å¡ie jo nusikalstami veiksmai smurtaujant A.

K. atžvilgiu ir padarant pastarajam nustatytus sužalojimus, tame tarpe sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. A. K. mirtimi. Å iuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus apygardos teismas tinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).

Nuteistasis A. D. savo apeliaciniame skunde pažymi, kad iki įvykio jis buvo geruose santykiuose su nukentėjusiuoju ir įvykio vakarÄ net negalvojo jam kÄ nors bloga padaryti, t.y. nenorėjo jo nužudyti, tačiau, kaip jau minėta, kilusio tarpusavio konflikto metu jis sudavė A. K. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip tris – į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir pažeidžiamiausiÄ kÅ«nÄ vietÄ , t.y. veido sritį. Ä®vykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta sunki galvos trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, taip pat nustatytas nosikaulių lūžis, kas rodo, jog suduoti smÅ«giai buvo pakankamai stiprÅ«s. Taigi, smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , nuteistasis privalėjo suvokti ir suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir numatė, kad dėl jo suduotų smÅ«gių pastarajam gali bÅ«ti padaryti sužalojimai, tame tarpe ir tokie, dėl kurių Å¡is gali mirti.

Nors A. D. tikslo nužudyti A. K. neturėjo, tačiau, pasirinkdamas tokį pavojingÄ veikimo bÅ«dÄ , galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiojo mirčiai, buvo abejingas, kÄ patvirtina ir pastarojo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet palikęs gulintį ir kraujuojantį A. K. , jis sugrįžo į barÄ užbaigti gerti pradėtÄ butelį alaus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. D. tyčia nužudė A. K. , ir teisingai nustatytus jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika, nustačius, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-112/2006, 2K-361/2006, 2K-479/2006, 2K-652/2006 ir kt.).

Taigi, tos aplinkybės, kad A. K. mirė ne iÅ¡ karto po to, kai A. D. jį sužalojo, ir kad nukentėjusysis atsisakė medikų pagalbos, apygardos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo A. D. nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo nepaneigia. Kvalifikuoti A. D. nusikalstamus veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. teigia, jog apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, nepakankamai iÅ¡samiai įvertino filmuotÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei byloje esančias fotonuotraukas, tačiau nekonkretizuoja, kokios konkrečios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, jo manymu, nebuvo įvertintos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl šį apeliacinio skundo argumentÄ vertina kaip deklaratyvų ir plačiau dėl jo nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentu, jog apygardos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nužudė A. K. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas nuteistojo A. D. apsvaigimÄ nuo alkoholio konstatavo remdamasis vien tik liudytojų parodymais, kad pastarasis vartojo alkoholį. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme teigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, nes įvykio dienÄ iki atėjimo į barÄ alkoholio nevartojo, o bare D. L. jam nupirko butelį alaus, kurį iki konflikto su A. K. jis vos nugėrė.

Ä®vykio vietoje buvę ir su A. D. bendravę liudytojai taip pat nenurodė, jog pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar iki įvykio iÅ¡gėrė jo kur kas daugiau, nei kad pats nurodė. Kitų duomenų, patvirtinančių A. D. apsvaigimÄ nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje nėra, todėl apygardos teismas nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinant A.

D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad jis nužudė A. K. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog paÅ¡alinus A. D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, Å¡velninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nuteistajam A. D. paskyrė teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Bylos duomenimis, nuteistasis A. D. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatstatomas pasekmes – dėl jo veiksmų nukentėjusysis A. K. neteko gyvybės. Šį nusikaltimÄ nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymui nenaudojo jokių įrankių. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. D. turi mažametį sÅ«nų, tačiau yra iÅ¡situokęs ir su Å¡eima negyvena, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo (t. 2, b.l. 7, 14).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. D. praeityje buvo nusikaltęs (t. 2, b.l. 13, 24-26). Nors teistumas už šį nusikaltimÄ yra iÅ¡nykęs, tačiau tiek Å¡i aplinkybė, tiek byloje esantys duomenys apie tai, jog pastarasis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka, be to, 2009 m. sausio 25 d. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas A. D. susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 2, b.l. 8-9, 19-20, 36-37), neigiamai charakterizuoja apeliantÄ ir rodo jo palinkį daryti teisės pažeidimus.

Yra viena apygardos teismo nustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino faktines įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino tos aplinkybės, kad jo neteisėtus veiksmus iÅ¡ dalies lėmė paties nukentėjusiojo elgesys, t.y. įžeidinėjimas neÅ¡vankiais žodžiais. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, įvykio vakarÄ A. D. , atėjęs į barÄ , prisėdo prie A.

K. ir ėmė su pastaruoju aiÅ¡kintis dėl skolos jo kaimynei G. B. , nors su Å¡ia skola jis pats iÅ¡ esmės niekaip nebuvo susijęs. Apelianto iniciatyva aiÅ¡kinimasis dėl paminėtų pinigų, lydimas smÅ«gio kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , vyko ir po to, kai į barÄ atėjusi G. B. paaiÅ¡kino jam, kad su A. K. dėl Å¡ios skolos jau yra iÅ¡siaiÅ¡kinusi, o kai nukentėjusysis, norėdamas nutraukti konfliktÄ , apsirengė ir išėjo iÅ¡ baro, A. D. jį nusivijo ir sumušė.

Taigi, ne kas kitas, o pats nuteistasis buvo šio konflikto iniciatorius. Be to, nė vienas iš įvykį mačiusių liudytojų nenurodė, kad A. K. būtų pasakęs kokius nors A. D. įžeidžiančius žodžius, o ir pats nuteistasis, aiškindamas šias aplinkybes nebuvo nuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo supykęs ant A. K. , nes šis melavo, kad neėmė pinigų, be to, pamanė, kad jis nori pabėgti, vėliau aiškino, kad nukentėjusysis jį pastūmė, ir tik teisiamojo posėdžio metu ėmė aiškinti, jog nukentėjusysis lauke jį įžeidė, iškeikdamas necenzūriniais žodžiais.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, jog A. K. įvykio metu elgėsi netinkamai ir tokiu savo elgesiu paskatino nuteistÄ jį smurtauti jo atžvilgiu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.  Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajai L. Å . priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , tačiau toks nuteistojo praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Å iuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. D. nužudė nukentėjusiosios L. Å . brolį A. K. . Tokia smurtinė brolio mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus jo seseriai. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, L. Å . su žuvusiuoju gyveno atskirai, paskutiniu metu A. K. vedė ne visai tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , nepaisant to, jų tarpusavio ryÅ¡ys nebuvo nutrÅ«kęs, L. Å . bendravo su broliu ir juo rÅ«pinosi. Kolegijos manymu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteista 10 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nepagrįstas nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentas, jog pati nukentėjusioji iš dalies kalta dėl nukentėjusiojo mirties. Kaip jau minėta, mirtini sužalojimai A. K. buvo padaryti nuteistojo A. D. nusikalstamais veiksmais, todėl jis kaip niekas kitas suprato, kokio sunkumo sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti. Nepaisant to, sumušęs A. K. , paliko jį gulėti lauke ir nesiėmė jokių priemonių, kad sužalotajam būtų suteikta kokia nors pagalba. Tuo tarpu nukentėjusioji L.

Å . paties įvykio, kuomet A. K. buvo sužalotas, nematė, ir prieÅ¡ingai nei apeliantas, objektyviai negalėjo įvertinti A. K. padarytų sužalojimų pobÅ«džio bei jų keliamo pavojaus pastarojo gyvybei. Todėl ta aplinkybė, jog pastaroji, A. K. kategoriÅ¡kai atsisakius medikų pagalbos, jo paklausė ir greitosios medicinos pagalbos neiÅ¡kvietė, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, sudaranti pagrindÄ sumažinti jai iÅ¡ kaltininko priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

              Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:               paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio A. D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nužudė A. K. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).               KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                        SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                               Kęstutis Jucys Elena VainienėÂ