2016-01-27 Nr. AB-1968-3-61-3-05708-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-69-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05708-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 40PAŽ1-15; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į P. I. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 462-2.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. 40PAŽ1-15 (toliau – ir pažyma) yra pateikta valstybės išperkamo turto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjui, vertė. Šioje pažymoje nėra suformuluota jokių nurodymų ir jos panaikinimas savaime pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos neturėtų, kadangi tai yra tik tarpinis dokumentas, kurio teisėtumas galės būti vertinamas kartu su galutiniu aktu, kuris pareiškėjui kels teisines pasekmes.

Pažymėjo, kad NŽT 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 40S-210-(14.40.3.) (toliau – ir sprendimas) pareiškėjui yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant už jį pinigais. Teismas sprendė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju turi būti taikomas 30 dienų apskundimo terminas. Pareiškėjas šį terminą praleido, su skundu nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo termino.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad administraciniams teismams nepriskirtina nagrinėti skundų, jeigu ginčas dėl reiškiamų reikalavimų dar nėra kilęs. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali panaikinti arba pakeisti savo priimtą sprendimą. Pareiškėjas su skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl sprendimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises būtų kreipęsis į NŽT, pasinaudodamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies teise.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad negavo skundžiamo sprendimo ir pažymos anksčiau nei buvo surašytas NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. raštas, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsniu, mano, kad šiuos aktus teismui apskųsti galėjo per 30 dienų nuo jų įteikimo. Pažymi, kad minėtą NŽT raštą gavo 2015 m. lapkričio 9 d., ir nors voko nėra išsaugojęs, netgi skaičiuojant nuo rašte nurodytos datos, t. y. 2015 m. lapkričio 4 d., 30 dienų termino nėra praleidęs. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl šių priežasčių neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taikytini Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 40PAŽ1-15; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į P. I. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 462-2.

Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į NŽT, kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti, taip pat prašė panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 40PAŽ1-15, kuri teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, taigi negali būti skundžiama teismui.

Teisėjų kolegija nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo apdarytų išvadų.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymas vertintinas kaip specialusis teisės aktas Žemės reformos įstatymo kontekste, kadangi yra skirtas konkretiems siauresnio pobūdžio teisiniams santykiams reguliuoti, būtent – nustatant piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius (Atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d.). Tuo tarpu Žemės reformos įstatymas reglamentuoja kur kas platesnius teisinius santykius – žemės reformą ir žemės privatizavimo tvarką, inter alia užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę ir kt. (Žemės reformos įstatymo 1, 2 str.).

Atsižvelgiant į tai, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis įtvirtina specialųjį reguliavimą, lyginant su Žemės reformos 18 straipsnyje įtvirtinta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis šia išvada, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas kreiptis į NŽT.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju aktuali Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies teisės norma nustato 30 dienų terminą nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įteikimo dienos su skundu kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi šį terminą praleidęs, tačiau šios savo išvados neargumentavo.

Kaip matyti, ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad NŽT sprendimą bei pažymą gavo 2015 m. lapkričio 9 d., tačiau atskirajame skunde pažymėjo, kad voko neišsaugojo.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad NŽT Molėtų skyrius 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 40SD-4360-(14.40.103) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“ pareiškėją informavo apie 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 40PAŽ1-15 bei šiuos aktus pridėjo prie rašto. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjas, nurodydamas, jog, tik gavęs šį NŽT raštą, susipažino su ginčijamais dokumentais.

Byloje nėra pateiktų objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kada konkrečiai pareiškėjas gavo NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. raštą ir susipažino su siunčiamais dokumentais, tačiau, netgi termino pradžia laikant rašto surašymo datą, t. y. 2015 m. lapkričio 4 d., pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi nepraleidęs 30 dienų termino, t. y. 2015 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas į administracinį teismą su prašymu panaikinti NŽT 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.) kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino ir todėl pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo spręsti šio pareiškėjo reikalavimo priimtinumo klausimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 462-2, yra neperskiriamai susijęs su anksčiau aptarto NŽT sprendimo panaikinimu, todėl reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu.

Antra vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 40PAŽ1-15 teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl atskirai administraciniam teismui negali būti skundžiama: šioje pažymoje nustatoma valstybės išperkamo ir nesusigrąžinamo natūra nekilnojamojo turto vertė, jokių teisių ar pareigų pareiškėjui neįtvirtinama.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad argumentai dėl pažymos pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, prašant panaikinti galutinį NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ką nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ir padarė.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 40PAŽ1-15.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.) ir įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 462-2, todėl šių reikalavimų priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 462-2, ir grąžinti pirmosios instancijos teismui šių reikalavimų priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė