a8052a54-e7e2-410f-a1c0-0434fe170ccd · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2753-910/2021 Teisminio proceso Nr.2-68-3-19115-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 3.4.5.12; 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , kurioje suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. ir I. D.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarės A. A. 2021 m. birželio 15 d. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal 2015 m. kovo 26 d. testamentÄ paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios G.

P. butÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens I. D. motina G. P. testamentu pareiÅ¡kėjai paliko nuosavybės teise priklausantį ButÄ . Notarė 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai palikimo priėmimo liudijimÄ . Pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ testamente nurodytÄ ButÄ , notarė 2021 m. birželio 15 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ â€“ iki bus iÅ¡spręstas jos ir I. D. tėvo Č. P. nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į Buto dalį klausimas arba nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė.

3. PareiÅ¡kėjos teigimu, notarės Nutarimas yra neteisėtas, nes, (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjos ir I. D. tėvui Č. P., jos kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir Trakų rajono 2–asis notaro biuras 2021 m. gegužės 5 d. iÅ¡davė paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Ä¯ Č. P. turtÄ . Dėl to notarės iÅ¡vada, kad nėra iÅ¡spręstas Č. P. palikimo priėmimo klausimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalies teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai, o notarės siÅ«lymas iÅ¡ naujo spręsti Č.

P. turto paveldėjimo klausimÄ prieÅ¡tarauja bendriesiems civilinių teisinių santykių principams. Butas nepriklausė abiem pareiÅ¡kėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirminę pajaus įmokÄ pareiÅ¡kėjos motina sumokėjo iki santuokos sudarymo. Santuokos metu buvo sumokėta tik 59 proc. Buto vertę atitinkančių įmokų. PareiÅ¡kėjos Å¡eima gyveno su motina. pareiÅ¡kėja savo lėšomis sumokėjo įmokas už namo, kuriame yra Butas, renovacijÄ , ir palÅ«kanas bankui, tokiu bÅ«du prisidėdama prie Buto vertės padidėjimo.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarė A. A. nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad, mirus pareiÅ¡kėjos motinai, notarės biure užvesta paveldėjimo byla. Dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi pareiÅ¡kėja. IÅ¡ paveldėjimo byloje esančių duomenų nustačius, kad G. P. ButÄ Ä¯gijo santuokos su Č. P. metu, preziumuojama, jog Butas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po Č. P. mirties turi bÅ«ti iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis jo santuokos metu įgyto turto dalį, ir tik po Å¡io veiksmo pareiÅ¡kėjai bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Butas priklausė G. P. asmeninės nuosavybės teise, gali tik teismas.

5. Suinteresuotas asmuo I. D. nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ji po tėvo mirties su pareiÅ¡kėja paveldėjo jo asmeninės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ , tačiau Buto dalies paveldėjimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas. Tėvas testamentu paliko jai ir pareiÅ¡kėjai visÄ savo turtÄ , o ne tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Butas faktiÅ¡kai priklausė G. ir Č. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytas po jų santuokos sudarymo, jie abu mokėjo kooperatinius įnaÅ¡us už ButÄ .

Suinteresuotas asmuo dėl tėvui priklausiusios Buto dalies paveldėjimo dar nesikreipė į notarÄ ar teismÄ dėl teisinių žinių stokos. Tik notarei priėmus NutarimÄ suprato, kad turi galimybę paveldėti jai teisėtai priklausančiÄ Buto dalį pagal tėvo testamentÄ . Tenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , bus pažeista Č. P. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia padalinti visÄ turtÄ vaikams po lygiai bei teisėti I. D. interesai kreiptis dėl Č. P. palikimo dalies priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos R. B. skundo dėl notarinių veiksmų. Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarės A. A. 2021 m. birželio 15 d. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ paliko galioti.

7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Č. P. ir G. P. santuoka. Butas 1991 m. lapkričio 22 d. įregistruotas G. P. vardu. Ä®registravimo pagrindas – 1991 m. lapkričio 22 d. kooperatyvo pažyma. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini), G. P. – (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjai ir I. D. 2021 m. gegužės 5 d. iÅ¡duotas Trakų rajono 2–ojo notaro biuro notarės paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas į Č. P. testamentu paliktÄ turtÄ , tarp jo nėra Buto. G. P. 2015 m. kovo 26 d. testamentu ButÄ paliko pareiÅ¡kėjai. Notarė 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡davė palikimo priėmimo liudijimÄ , kuriuo patvirtino, kad G. P. palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja.

8. PareiÅ¡kėjai pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , notarė 2021 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ , nurodydama, kad testamentu paliktas Butas įgytas testatorei G. P. ir Č. P. gyvenant santuokoje, todėl Butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik po to, kai bus iÅ¡spręstas Č. P. nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Butas buvo asmeninė G. P. nuosavybė.

9. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. PareiÅ¡kėjos tėvų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusiame 1969 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu.

10. Turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl aplinkybė, kad Butas registruotas G. P. vardu, neįrodo jos asmeninės nuosavybės teisės į šį ButÄ . Notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės į G. P. turtÄ liudijimas iÅ¡duotas pagal palikėjo testamentÄ , kuriuo testatorius paliko pareiÅ¡kėjai ir I. D. lygiomis dalimis visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ ir kitÄ turtÄ , nedetalizuodamas, koks turtas jam priklauso. Todėl notaras į 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯traukė turtÄ , apie kurio priklausymÄ palikėjui, turėjo duomenų.

11. Notarė Nutarimu nekvestionuoja 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja galės įgyventi paveldėjimo teisę į ButÄ tuomet, kai bus iÅ¡spręstas jos ir I. D. tėvo nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė, t. y. papildomai turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė.

12. Nė viena iÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių savaime, be papildomo įrodinėjimo teisme, nėra pakankama konstatuoti, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklausė G. P., todėl notarė pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kita vertus, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ Ä¯rodinėti teisme, kad Butas priklausė palikėjai asmeninės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos argumentai dėl iki santuokos sudarymo sumokėtos pradinės pajaus įmokos ir santuokos metu sumokėtos jų dalies taip pat turėtų bÅ«ti teikiami, sprendžiant reikalavimÄ dėl Buto pripažinimo asmenine Č. P. nuosavybe. Tačiau Å¡ie argumentai neturi reikÅ¡mės, nagrinėjant skundÄ dėl notarės Nutarimo, nes notarė remiasi įstatymu, pagal kurį preziumuojama, jog Butas pareiÅ¡kėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitokia iÅ¡vada galima tik paneigus Å¡iÄ prezumpcijÄ .

13. Teismas konstatavo, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmÄ , nesivadovavo subjektyvia savo nuomone, o prieÅ¡ingai, kilus abejonėms dėl juridinių ir faktinių aplinkybių bei pateikdama faktinį ir teisinį argumentÄ , vadovaudamasi Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. PareiÅ¡kėja R. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti notarės 2021 m. birželio 15 d. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas rėmėsi tik Notariato įstatymo nuostatomis, tačiau jų neaiškino ir netaikė sistemiškai su bendrosiomis civilinės teisės normomis. Pareiškėjos prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra civilinių paveldėjimo teisino santykių įgyvendinimas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad notarai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimų, sukėlusių Å¡alių ginÄÄ , ir teisės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios nėra aiÅ¡kios ir akivaizdžios, ar priimti sprendimo dėl ginčijamų faktinių aplinkybių. Tačiau kylančios abejonės dėl faktinių aplinkybių negali bÅ«ti susijusios vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu, o turi turėti objektyvų pagrindÄ , kuris prilyginamas teisinio pagrindo atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ pakankamumui.

Teismas pažeidė nurodytas teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. 14.2. Notaro 2021 m. gegužės 5 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijime yra patvirtintas juridinis faktas, kad Č. P. po mirties paliktas turtas yra paveldėtas, t. y. Å¡io palikėjo turto paveldėjimo klausimas iÅ¡spręstas galutinai. Tiek pareiÅ¡kėja, tiek I. D. su paveldėjimo teisės liudijime nustatytu ir patvirtintu faktu sutiko, jo neginčijo, į kitÄ turtÄ paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡duoti neprašė, taip savo veiksmais patvirtindamos nustatytų faktų teisingumÄ .

Dėl to notarė privalėjo įvertinti 2021 m. gegužės 5 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikÅ¡mę ir jo aukÅ¡tesnę galiÄ prieÅ¡ tokias aplinkybes, kaip Buto įgijimÄ santuokoje, o ne vadovautis savo subjektyvia nuomone, kad Č. P. turto paveldėjimo klausimas nėra visiÅ¡kai iÅ¡spręstas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie notarės veiksmai nereiÅ¡kia 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisinės revizijos. Teigdama, kad Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas savo turiniu yra neteisingas, notarė iÅ¡ esmės vertino kito notaro atlikto veiksmo teisėtumÄ , nors tokie įgaliojimai jai nėra suteikti. 14.3.

Notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Dėl to notarės ir teismo iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja privalo kreiptis į teismÄ dėl tam tikrų faktų nustatymo, neturi teisinio pagrindo ir pažeidžia CPK įtvirtintus dispozityvumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Tokiu atveju, jeigu 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia kažkieno teises, pavyzdžiui, I. D., tai aplinkybė, kad ji iki Å¡iol tikrai ar tariamai pažeidžiamų savo teisių negina įstatymų nustatyta tvarka, paneigia notarės ir teismo iÅ¡vadas apie galimus jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo liudijimo iÅ¡davimo atveju ir patvirtina pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus apie buvusį jos ir I.

D. susitarimÄ dėl jų mirusių tėvų turto paveldėjimo.

15. Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Notarai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimų, sukėlusių Å¡alių ginÄÄ , ir teisės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios nėra aiÅ¡kios ir akivaizdžios, ar priimti sprendimo dėl ginčijamų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje pagal turimus duomenis preziumuojama, kad Butas buvo įsigytas santuokos metu ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. BÅ«tent Å¡ios prezumpcijos notaras ir negali paneigti savo subjektyvia nuomone. Å iÄ prezumpcijÄ galima paneigti tik teisme, remiantis konkrečiais įrodymais. Č. P. priklausančios Buto dalies paveldėjimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas. Pagal Č. P. testamentÄ Å¡i Buto dalis nebuvo paveldėta nei pareiÅ¡kėjos, nei I. D.. PareiÅ¡kėja nepagrįstai remiasi 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimu, nes juo buvo iÅ¡spręstas Č.

P. asmeninės nuosavybės teise Trakų rajone valdomo nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas. 15.2. Kadangi Č. P. testamentu paliko visÄ savo turtÄ , o ne tik 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«tina nustatyti palikėjams priklausiusias Buto dalis arba pripažinti, kad Butas buvo valdomas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninės nuosavybes teise. Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijime nustatyto Č.

P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo neginčijo, kadangi jis buvo padalintas teisingai ir teisėtai pagal testamentÄ . Č. P. palikimo priėmimo metu buvo gyva suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjos motina, kuri gyvena Bute, ir nebuvo jokio poreikio spręsti jo padalinimo tarp paveldėtojų klausimo. Tik notarui priėmus pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ nutarimÄ , suinteresuotas asmuo suprato, kad Buto dalies paveldėjimo klausimas nėra iÅ¡spręstas iki Å¡iol, todėl I. D. turi galimybę paveldėti jai teisėtai priklausančiÄ tėvo turto dalį pagal Č.

P. testamentÄ . 15.3. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo į Č. P. priklausiusiÄ Buto dalį liudijimo iÅ¡davimo ir teiks praÅ¡ymÄ dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kadangi liko neiÅ¡spręstas dalies Č. P. palikimo priėmimo klausimas. Tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , bus pažeisti Č. P. testamente iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia padalinti visÄ savo turėtÄ turtÄ vaikams po lygiai, taip pat suinteresuoto asmens teisėti interesai, kadangi ji neteks galimybės kreiptis į notarÄ dėl savo palikimo dalies priėmimo.

Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, pastarosios teisės nebus pažeistos, kadangi ji turės galimybę paveldėti pagal motinos testamentÄ jai priklausantį palikimÄ , nustačius, kokia nuosavybės teise ButÄ valdė sutuoktiniai.

16. Suinteresuotas asmuo, notarė A. A., per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl notarinių veiksmų – notarės Nutarimo atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ â€“ teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) santuokÄ sudarę Č. ir G. P. buvo pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens I. D. tėvai. Č. P. 2014 m. spalio 10 d. notaro patvirtintu testamentu visÄ savo turtÄ paliko lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjai ir I. D.. G. P. 2015 m. kovo 26 d. notaro patvirtintu testamentu pareiÅ¡kėjai paliko ButÄ . Č. P. mirė (duomenys neskelbtini), o G. P. – (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notaras 2021 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kėjai ir I. D. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kuriame iÅ¡vardintas paveldėtas G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (pastatai, kiti inžineriniai statiniai, žemės sklypai), esantis (duomenys neskelbtini).

19. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡davė palikimo priėmimo liudijimÄ , kuriuo patvirtino, kad pareiÅ¡kėja priėmė G. P. palikimÄ . Tačiau, pareiÅ¡kėjai pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , notarė skundžiamu Nutarimu atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ , nurodydama, kad testamentu paliktas Butas įgytas testatorei ir Č. P. gyvenant santuokoje, todėl Butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik po to, kai bus iÅ¡spręstas Č. P. nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į Buto dalį klausimas arba nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Butas buvo asmeninė G. P. nuosavybė.

20. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

21. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Tokia nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali bÅ«ti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ , negali bÅ«ti susijęs vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas).

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi bÅ«tent Å¡ia ir pačios pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo praktika bei vertino, ar notarės atsisakymas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ turi objektyvų pagrindÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ bei jo reikÅ¡mę ginčijamam notarės Nutarimui bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu Nutarimu nėra paneigiamas notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas.

24. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio, apibrėžiančio notarų atliekamus notarinius veiksmus, 1 dalies 2 punktÄ notarai iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimus. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

25. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėjÄ , įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindÄ bei apraÅ¡omas palikimÄ sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretÅ«s daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas – tai bÅ«das įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu.

Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

26. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio paveldėtÄ turtÄ ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ teisinė registracija ir kurio iÅ¡davimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

27. Pažymėtina tai, kad paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos tėvui galimai priklausė ir dalis Buto, nepaneigia notaro 2021 m. gegužės 5 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, nes jame nurodyta, kad mirusio Č. P. turtÄ priėmė jo testamentinės įpėdinės, iÅ¡vardintas visas tuo metu notarui žinomas testatoriui priklausęs nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas vieÅ¡uosiuose registruose kaip asmeninė palikėjo nuosavybė, įgyta paveldėjimo teisės pagrindu. Dėl Å¡io turto jokio įpėdinių ginčo nėra. Nepriklausomai nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas Buto valdymo vieno asmenine ar abiejų sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise klausimas, notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas liks galiojančiu dokumentu.

28. Pagal Lietuvos notarų rÅ«mų prezidiumo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ Nr. 10.2, jeigu po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo iÅ¡aiÅ¡kėjo naujas mirusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, negali bÅ«ti daromas prieraÅ¡as bei jo taisymas ar aptarimas iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime, o turi bÅ«ti iÅ¡duodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas (Testamentai ir paveldėjimai. Konsultacijos. Notariatas, 2013, Nr. 16, p. 54).

29. Taigi aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodytas tam tikras palikėjui priklausantis turtas, nereiÅ¡kia, kad jis tikrai neturėjo kito turto. Jeigu yra pakankamÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų (pvz., teismo sprendimas) apie kitÄ palikėjo nuosavybės teise turėtÄ turtÄ , notaras iÅ¡duoda papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , o anksčiau iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas lieka galiojančiu ir turi tokiÄ pačiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , kaip ir papildomas.

30. Jeigu turto įgijimo ar valdymo nuosavybės teise aplinkybės yra neaiÅ¡kios, o turimi dokumentai ar kiti įrodymai tik fragmentiÅ¡kai ir netiesiogiai jas patvirtina, tai notaras neturi teisinės galimybės priimti sprendimo dėl to fakto pagal savo profesinės veiklos ypatybes. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas notarine tvarka, negali gauti jam reikiamo dokumento apie nuosavybės teisės patvirtinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

31. Nekilnojamojo turto registre Butas yra registruotas tik G. P. vardu, nurodyta, kad turtas valdomas nuosavybės teise, tačiau nėra iÅ¡skirta, ar asmeninės, ar bendrosios jungtinės. G. P. ir Č. P. santuokos sudarymo ir Buto įregistravimo nuosavybės teise vieÅ¡uosiuose registruose metu galiojusio SÅ K 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu.

Kiti pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys ir paaiÅ¡kinimai nėra pakankami, kad notarė be teismo sprendimo galėtų iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ ButÄ . Be to, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo I. D. nesutinka su pareiÅ¡kėjos nurodomu Buto priklausymu vien tik G. P., reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti iÅ¡klausomi ir įvertinami ir kitos palikėjų įpėdinės paaiÅ¡kinimai bei turimi duomenys.

32. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl G. P. iki santuokos sudarymo sumokėtos pradinės pajaus įmokos už ButÄ ir santuokos metu sumokėtos jų dalies bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl Buto pripažinimo asmenine G. P. nuosavybe, tačiau neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl notarės atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ ButÄ , nes notarė teisėtai remiasi įstatyme įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, o kitokia iÅ¡vada dėl Buto nuosavybės galima tik Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigus teismine tvarka.

33. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

35. Suinteresuotas asmuo I. D. iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradžios nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl to teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė