a804ca90-16cd-4af7-a06f-197e043773b4 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-704/2013 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00546-2011-6                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 45.2; 114; 121.18.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,          teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies civilinėje byloje Nr. 2-671-538/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

M. (I. M.) ir L. M., trečiajam asmeniui H. K. (H. K.) dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Vakarų pusė“ iÅ¡kelta bankroto byla byla, administratoriumi paskirtas UAB „Forsina“. Teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės 151 080,94 Lt kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, o 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

IeÅ¡kovas BUAB ,,Vakarų pusė“ 2011-06-13 kreipėsi į teismÄ su atskirais ieÅ¡kiniais, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo I. M. 75 398,15 Lt skolos ir 5 350,17 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ atsakovės L. M. – 82 883,80 Lt skolos ir 5 881,34 Lt palÅ«kanų, taip pat iÅ¡ abiejų atsakovų – 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinės bylos pagal abu ieÅ¡kinius sujungtos. Nurodė, kad iÅ¡analizavęs UAB „Vakarų pusė“ bankroto administratoriui perduotus dokumentus nustatė, jog atsakovai su ieÅ¡kovu sudarė žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti atsakovams prekes, nurodytas 2009-11-02 atliktų paslaugų suderinimo aktuose, bei sumontuoti jas atsakovų gyvenamosios vietos adresu:

Girininkijos g. 5B, Klaipėdoje, o Å¡ie įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Atsakovams buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos apmokėti 2010-01-04 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros 151 299,30 Lt ir 200 119,18 Lt sumai. Pagal pirmÄ jÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ atsakovai ieÅ¡kovui sumokėjo 68 415,50 Lt, pagal antrÄ jÄ â€“ 124 721,15 Lt, tačiau delsia visiÅ¡kai atsikaityti ir neigia skolos faktÄ . Pažymėjo, kad prekes atsakovai pirko kartu – savo Å¡eimos interesams, todėl jie yra solidarÅ«s skolininkai.

Nurodė, kad ieškovas pateikė prekių įsigijimo sutartį, jos yra užpajamuotos, o atsakovai priešingai – nepateikė įrodymų, kad už prekes atsiskaitė su ieškovu UAB „Vakarų pusė“ ar su trečiuoju asmeniu H. K., kuris prekių pristatymo metu buvo įmonės direktorius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Vakarų pusė“ ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovų solidariai priteisė 158 281,95 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡ atsakovų priteisti palÅ«kanas už atsiskaitymo uždelsimÄ . Teismas sprendė ginÄÄ dėl atsiskaitymo už ieÅ¡kovo atsakovams pateiktas prekes, iÅ¡vardintas 2009-11-02 atliktų paslaugų suderinimo aktuose, taip pat nagrinėjo klausimÄ , su kuo – ieÅ¡kovu ar H. K., kaip fiziniu asmeniu, buvo sudaryta minėtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovams pristatytas prekes ieÅ¡kovas 2005-09-15 Nr. VP 09/1 sutarties pagrindu nupirko iÅ¡ SIA „PROKS“ (t. 2, b. l. 155–157, 166, 167) ir už jas atsiskaitė (t. 2, b. l. 130, 154, 161).

Dalį pinigų tiekėjui SIA „PROKS“ už ieÅ¡kovÄ 2005-10-05 pervedė atsakovas I. M. (t. 2, b. l. 159), ir ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ atsakovams įskaitė (t. 1, b. l. 16, t. 2 b. l. 6). Prekės, jų dalinis apmokėjimas ir atsakovų skola buvo įtraukti į ieÅ¡kovo UAB ,,Vakarų pusė“ buhalterinę apskaitÄ (t. 2, b. l. 116–118, 122, 124). Ä®vertinęs minėtus įrodymus, teismas sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu – ieÅ¡kovu, o atsakovų pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo tiesiogiai su tiekėju SIA „PROKS“ ir prekių gamintoju iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina jų teiginio, kad sutartis sudaryta su UAB ,,Vakarų pusė“ vadovu H.

K., kaip fiziniu asmeniu. Nustatė, kad atsakovas I. M. yra verslininkas, o atsakovė L. M. – buhalterė, todėl preziumavo, jog jiems yra žinoma tinkamo sandorių ir atsiskaitymo pagal juos įforminimo svarba. Sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie buvo paėmę banko paskolÄ ir turėjo pakankamai lėšų sumokėti už prekes, nepatvirtina, jog sutuoktiniai jau yra visiÅ¡kai atsiskaitę su trečiuoju asmeniu H. K.. PrieÅ¡ingai, minėtu laikotarpiu atsakovai statėsi ir įrenginėjo namÄ , ir tam reikėjo daug lėšų, todėl teismas vadovavosi trečiojo asmens H.

K. paaiÅ¡kinimais, kad pats atsakovas I. M. prašė palaukti atsiskaitymo. Teismas nesirėmė liudytojų T. F. ir J. L. parodymais, nes jos dirbo atsakovui I. M. priklausančioje įmonėje arba yra susijusios su atsakovais. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dalinį apmokėjimÄ patvirtinantys UAB „Vakarų pusė“ kasos pajamų kvitai nepasiraÅ¡yti atsakovų, nepaneigia jų skolos fakto ir dydžio, o tik patvirtina ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ , nes jis I. M. ir L. M. apmokėtas sumas pripažįsta ir jų nereikalauja.

Teismas, vertindamas atsakovės L. M. teiginius, kad H. K. už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo lape, tačiau visiÅ¡kai atsiskaičius lapÄ iÅ¡metė, nurodė, jog toks elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens (buhalterės) elgesio standartų, todėl sprendė, kad atsakovai prievolės įvykdymo patvirtinimo nepateikė. Nustatydamas solidariÄ atsakomybę, teismas nurodė, kad atsakovai pripažino, jog prekės įsigytos Å¡eimos poreikiams tenkinti, naudojamos jų buityje (CK 3.109 str. 2 d.). Atmetė atsakovo I.

M. argumentus, kad jis asmeniÅ¡kai jokių reikalų dėl prekių pirkimo su ieÅ¡kovu neturėjo, nes viskuo rÅ«pinosi sutuoktinė ir nurodė, kad Å¡ios aplinkybės solidarios atsakomybės pobÅ«džiui įtakos neturi. PrieÅ¡ingai, teismas nustatė, kad I. M. pats už ieÅ¡kovÄ sumokėjo dalį pinigų tiekėjui SIA „PROKS“, pinigai atsakovų Å¡eimoje buvo bendri, namÄ statė kartu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu I. M. ir L. M. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė bylas pagal atskirus ieÅ¡kinius atsakovams sujungė nepagrįstai. Tokiu bÅ«du vilkinamas jų nagrinėjimas, be to, vienas iÅ¡ bylas nagrinėjusių teisėjų elgėsi neprofesionaliai ir jau teismo posėdyje įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovams.

2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo pripažino, jog atsakovai įsigijo prekes iÅ¡ ieÅ¡kovo – juridinio asmens. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudaromas tuo pat metu, kai buvo mokami pinigai H. K. (CK 6.314 str.). Akivaizdu, kad jeigu atsakovai nebÅ«tų mokėję už 2005-2006 m. įsigytas prekes, jos nebÅ«tų pristatytos, o jokia įmonė negalėtų sau leisti, kad už prekes nebÅ«tų atsiskaityta tokį ilgÄ laiko tarpÄ , nesiunčiant net raginimų apmokėti įsiskolinimÄ .

3. Teismas be pagrindo rėmėsi tik UAB „Vakarų pusė“ vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytais suderinimo aktais ir PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis. Prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui, todėl sÄ skaitos privalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos iÅ¡ karto, o ne 2010-01-04. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, jog UAB „Vakarų pusė“ prekių nuraÅ¡ymas buvo atliktas tik 2010-01-31, kuomet baldai ir įranga pristatyti 2006 m.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius iÅ¡ pradžių buvo nurodęs vienokiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , vėliau, apskritai, nustatė, kad atsakovai nėra skolingi, o šį ieÅ¡kinį pateikė dėl dar kitokios sumos. Be to, netirtos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nebuvo įtrauktos į UAB „Vakarų pusė“ apskaitos registrÄ , nebuvo sumokėtas PVM mokestis.

6. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra ginčo dėl prekių kainos. Teismas nevertino, jog H. K. elektroniniame laiÅ¡ke bei Å¡viestuvų tiekėjo Ricers S.R.O. (UNION HERO LIMITED) sÄ skaitoje buvo nurodytos mažesnės kainos nei UAB „Vakarų pusė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.

7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog I. M. pervedė tiesiogiai SIA „PROKS“ dalį pinigų, nes pavedimo už perkamus bendrovės baldus nedarė, o asmeninių sÄ skaitų Danijos bankuose neturi.

8. Teismas negalėjo vadovautis pateiktais kasos pajamų orderiais, nes jie nepasiraÅ¡yti atsakovų, į bylÄ nepateikti jų originalai. Be to, skyrėsi pinigų priėmimo kvituose ir sÄ skaitose nurodytos sumos už Å¡viestuvus (t. 2, b. l. 144, 146).

9. Teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę, nes Å¡i pagal įstatymÄ nepreziumuojama. Jeigu teismas atsakomybę kildino iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų, Å¡i turėtų bÅ«ti asmeninė.

10. Teismas nepagrįstai atsakomybę už raÅ¡telių, patvirtinančių atsiskaitymÄ su H. K., neiÅ¡saugojimÄ perkėlė atsakovams. Atsakovai ilgÄ laikÄ tokių raÅ¡telių neprivalėjo saugoti, atsiskaitymo su H. K. faktÄ patvirtina apklaustos liudytojos, kurių parodymų teismas be pagrindo nevertino. Be to, atsakovai buvo pervedę lėšų ir į asmeninę H. K. sÄ skaitÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Vakarų pusė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigiama, kad:

1. Teismas pagrįstai sujungė civilines bylas, nes tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys. Be to, tokiu būdu buvo užtikrinti ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principai.

2. Teismas pagrįstai, nesant raÅ¡ytinės sutarties, įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovų įsiskolinimÄ . Ginčo, kad minimos prekės yra pateiktos, nėra, o į bylÄ nepateikta jokių duomenų, jog jos buvo įsigytos iÅ¡ H. K. kaip fizinio asmens.

3. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atliktų paslaugų suderinimo aktai ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nepasiraÅ¡ytos atsakovų, nėra pagrindas juos atleisti nuo apmokėjimo už gautas prekes.

4. Atmestini apeliantų nurodomi argumentai, jog PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos be jokio pagrindo, nes atsakovai galėtų patys įsigyti prekes tiesiogiai iÅ¡ Latvijos įmonės pigiau. Nėra pateikta duomenų, kad Å¡i bendrovė prekes realiai parduodavo už pasiÅ«lyme nurodytas kainas.

5. Teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė iÅ¡metė atsiskaitymÄ su H. K. patvirtinantį raÅ¡telį, rodo, kad ji, bÅ«dama buhalterė, yra nerÅ«pestinga ir neatidi.

6. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari. Bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, todėl teismas galėjo peržengti ribas. Be to, priteisti minėtÄ sumÄ prašė ir ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, o atsakovai neneigė, jog prekes pirko Å¡eimos interesais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo H. K. taip pat praÅ¡o pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, atsakovai prekes įsigijo iÅ¡ UAB „Vakarų pusė“, o prieÅ¡ingų duomenų į bylÄ nepateikta.

Taip pat nėra duomenų apie atsakovų visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nurodytų prekių pirkimo-pardavimo fakto (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

           Dėl kilusio ginčo pobÅ«džio Visų pirma, pažymėtina, jog ieÅ¡kovas BUAB Vakarų pusė“, kaip jau minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-211-460/2013) ir dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais. Todėl, kaip ne kartÄ savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra vieÅ¡asis interesas ir teismas privalo bÅ«ti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010).

Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu bylos esmė yra atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, spręsdama šį ginÄÄ , kolegija neapsiriboja byloje esančiais duomenimis bei vadovaujasi teismų informacinės sistemos (LITEKO), Juridinių asmenų registro duomenimis, vieÅ¡ai prieinama informacija ir kt. (CPK 179 str. 3 d.). Antra, teisėjų kolegija laiko, jog vertinant ginčo Å¡alių teisinius santykius bÅ«tina dar kartÄ pažymėti ir papildyti pirmosios instancijos teismo nagrinėtas aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl atsakovų gebėjimų suprasti ir tinkamai įvertinti sudaromų sandorių bei atliekamų veiksmų (pinigų mokėjimas, prekių priėmimas, faktų pripažinimas ir kt.) esmę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. M. yra UAB „BG Shipping“ finansininkė bei UAB „Baltijos grupė“ vyr. finansininkė (t. 2, b. l. 32-35), o atsakovas I. M. yra UAB „Baltijos grupė“ vadovas (t. 1, b. l. 30-31). Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo teisiniuose santykiuose atsakovai veikė kaip privatÅ«s fiziniai asmenys, tačiau jų profesinės veiklos pobÅ«dis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jie suvokė ar turėjo suvokti vykdomų finansinių operacijų teisines pasekmes, dėl ko, sudarydami sandorius, privalėjo veikti atidžiai ir rÅ«pestingai.

Dėl paminėto kolegija nelaiko atsakovų I. M. ir L. M. silpnesniosiomis šalimis ginčo teisiniuose santykiuose.  Trečia, teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad trečiasis asmuo H. K. nuo 2001-08-02 iki 2009-01-13 dirbo atsakovo I. M. vadovaujamoje bendrovėje UAB „Baltijos grupė“ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20-730/2010). Be to, minėtame sprendime teismas nustatė, kad UAB „Baltijos grupė“, kurios vadovas yra I.

M., o vyr. finansininkė – L. M., ir UAB „Vakarų pusė“, kurios vadovu buvo H. K., pagal 2007-01-02 sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį vykdė bendrÄ veiklÄ , kuri buvo nutraukta 2008-12-01 (CPK 182 str. 2 d.). Visi nustatyti faktai patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, kad iki 2009 m. atsakovų ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai buvo geri, Å¡alis siejo abipusio bendradarbiavimo teisiniai santykiai. Todėl ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina dar kartÄ nustatyti faktinius Å¡alių tarpusavio santykius parduodant ir įsigyjant prekes.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieÅ¡kovo BUAB „Vakarų pusė“ reikalavimÄ dėl 158 281,95 Lt skolos priteisimo solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų – sutuoktinių I. M. ir L. M. už jiems  pateiktas prekes (virtuvės įranga, Å¡viestuvai, kino salės komplektai, biliardo rinkinys ir kt.), kurių bendra vertė yra 351 418,48 Lt (t. 1, b. l. 16-17, t. 2, b. l. 5-6). Byloje nėra duomenų, kad tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta paminėtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje dalyvaujantys asmenys. Byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad minimos prekės pasiraÅ¡ytinai bÅ«tų pristatytos atsakovams I. M., L. M., tačiau apeliantai pripažįsta, jog bÅ«tent ginčo prekes yra gavę, dėl jų kokybės pretenzijų nereiÅ¡kė. Byloje yra duomenys, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ ir virtuvės įrangos tiekėjo Latvijos įmonės SIA „PROKS“ 2005-09-15 buvo pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VP 09/1, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo įsigyti, o pardavėjas SIA „PROKS“ – savarankiÅ¡kai pristatyti ir sumontuoti sutarties priede nurodytÄ Ä¯rangÄ adresu Girininkijos g. 5b, Klaipėda, t. y.

į atsakovų I. M. ir L. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Sutarties kaina – 58 277,02 eurų (t. 2, b. l. 155-157, 164-167). IeÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, esančioje AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡e, nurodyta, jog ieÅ¡kovas atsiskaitinėjo su pardavėju SIA „PROKS“ pagal minėtÄ sutartį (t. 2, b. l. 161). Be to, pagal į bylÄ pateiktÄ 2005-10-05 pavedimÄ , I. M. vardu tiesiogiai prekių tiekėjui SIA „PROKS“ buvo pervesta 24 730 eurų suma, nurodant, jog tai yra iÅ¡ankstinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. VP09/1 su UAB „Vakarų pusė“ (t. 2, b. l. 158-159).

Pagal SIA „PROKS“ 2009-07-17 raÅ¡to turinį ieÅ¡kovas UAB „Vakarų pusė“ buvo informuojamas, kad Å¡i įmonė, vykdydama sutartį Nr. VP 09/1, 2006-09-29 pristatė baldus SieMatic ir technikÄ Gaggenau adresu Girininkijos g. 5b, Klaipėda, bei nuo 2006-09-29 iki 2006-09-31 minėtus baldus bei technikÄ sumontavo atsakovų gyvenamajame name. Nurodyta, kad pretenzijų Å¡alys viena kitai nereiÅ¡kė, pagal sutartį UAB „Vakarų pusė“ su SIA „PROKS“ visiÅ¡kai  atsiskaitė (t. 2, b. l. 149, 154).

Pagal į bylÄ pateiktos pardavėjo SIA „Furors“ Biljarda filialo bei pirkėjo UAB „Vakarų pusė“ 2006-06-09 sudarytos sutarties Nr. 09/06-06 dėl biliardo stalo įsigijimo turinį matyti, kad pardavėjas įsipareigoja minėtÄ stalÄ Ä¯rengti taip pat nurodytu adresu (t. 1, b. l. 122-124, 126-127). Pagal jau minėtos ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , ieÅ¡kovas su SIA „Furors“ Biljarda filialu pagal sutartį Nr. 09/06-06 atsiskaitinėjo 2006-09-27 ir 2006-12-29 mokėjimo pavedimais (t. 2, b. l. 161).

Dėl minėtų prekių pristatymo atsakovams ginčo byloje taip pat nėra. Pagal byloje esantį RICERS S.R.O (UNION HERO LIMITED) 2006-09-14 užsakymo patvirtinimÄ Nr. 060914 dėl Å¡viestuvų įsigijimo (bendra užsakymo kaina – 12 000 JAV dolerių, pažymėta, kad 30 proc. sudaro 3 600 JAV dolerių (t. 3, b. l. 14-15)) – pirkėju nurodytas H. K., o pagal ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad remiantis Å¡iuo užsakymu, įmonei UNION HERO LIMITED ieÅ¡kovas 2006-09-28 pervedė 3 600 JAV dolerių, o 2006-11-15 – likusius 8 400 JAV dolerių (t. 2, b. l. 147-148).

Ä® bylÄ pateiktas ir 2006 m. rugsėjo-spalio mėn. H. K. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu su SIA „INV GRUPA“ atstove dėl baldų „Natuzzi“ įsigijimo (t. 1, b. l. 51-54). Pagal minėtÄ ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , Å¡iai Latvijos Respublikos bendrovei 2006-10-18 pervedinėjo pinigus ieÅ¡kovas (t. 2, b. l. 161). Kaip nustatyta iÅ¡ UAB „Vakarų pusė“ 2006-10-18 ir 2006-11-15 pinigų priėmimo kvitų Nr. 1381251 ir Nr. 1381321, atsakovės L.

M. vardu UAB „Vakarų pusė“ salono vedėja Ž. K. priėmė atitinkamai 24 500 Lt ir 40 000 Lt grynųjų pinigų už šviestuvus. Minėti kvitai atsakovės L. M. nepasirašyti (t.

2. b. l. 144, 146). Kvitų iÅ¡raÅ¡ymo dienomis ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ vadovas H. K. pervedė minėtas sumas į UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Å iomis lėšomis iÅ¡ karto buvo atsiskaitoma su jau minėtomis Latvijos Respublikos bendrovėmis SIA „INV GRUPA“ (2006-10-18) ir SIA „PROKS“ (2006-11-15) (t. 2, b. l. 145, 147). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė L. M. 2006-09-28 bankiniu pavedimu į ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 10 000 Lt, nurodydama, kai Å¡i suma yra iÅ¡ankstinis mokėjimas (t. 2, b. l. 148).

Kaip minėta, tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas UAB „Vakarų pusė“  3 600 JAV dolerių (9 800,28 Lt) pervedė įmonei UNION HERO LIMITED kaip 30 proc. avansÄ už Å¡viestuvus pagal užsakymÄ Nr. 060914. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas I. M. 2006-12-29 bankiniu pavedimu kaip iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 30 000 Lt (t. 3, b. l. 48). TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pervedė pinigus SIA „Furors“ Biljarda filialui (t. 2, b. l. 161).

Be to, ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ buhalterinės apskaitos dokumentais – 2010-01-01 – 2010-01-31 operacijų registras, korespondencijų suvestinė, sÄ skaitų suvestinė, iÅ¡ankstinių apmokėjimų knyga nustatyta, jog visi aukščiau nurodyti mokėjimai – I. M. 24 730 eurų (85 387,71 Lt) pervedimas tiesiogiai SIA „PROKS“, kiti atsakovų daryti pavedimai buvo įskaityti, todėl iÅ¡ visos prekių kainos – 351 418,48 Lt, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 158 281,95 Lt (t. 1, b. l. 99-111, 113-114).

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vakarų pusė 2009-11-02 atsakovams I. M. ir L. M. iÅ¡siuntė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei skolų suderinimo aktus, kuriuos, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, apeliantai atsisakė priimti (t. 1, b. l. 8-11, 17, t. 2, b. l. 5, 11-16). IeÅ¡kovui UAB „Vakarų pusė“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2011 m. vasario-balandžio mėn. elektroniniu paÅ¡tu vyko atsakovės L. M. susiraÅ¡inėjimas su įmonės bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu dėl minėtos skolos fakto (t. 1, b. l. 48-49).

Tiek aukščiau minėtuose 2009 m. raÅ¡tuose, tiek 2011 m. elektroniniuose laiÅ¡kuose, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog jokių teisinių santykių su UAB „Vakarų pusė“ neturėjo, todėl Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija, plačiau nekartodama aukščiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių, ir nagrinėja atsakovų I. M. ir L. M. apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 str.). Dėl atsakovų I. M. ir L. M. apeliacinio skundo argumentų Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimÄ sieja ne tik su raÅ¡ytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.).

Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius dėl prekių pardavimo įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu, o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Todėl nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo teisinių santykių fakto egzistavimas konstatuojamas remiantis visų byloje nustatytų aplinkybių visuma (CK 6.311 str.). Atsakovai I. M. ir L. M., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad prekių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi tik su ieškovu UAB „Vakarų pusė“, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad minėti teisiniai santykiai atsakovus siejo išimtinai tik su trečiuoju asmeniu – buvusiu UAB „Vakarų pusė“ vadovu H.

K. kaip fiziniu asmeniu, su kuriuo apeliantai yra visiÅ¡kai atsiskaitę. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, Å¡iuos argumentus atmeta ir sprendžia, jog netgi įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai bÅ«tų pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pasirašę už mokamus grynuosius pinigus į UAB „Vakarų pusė“ kasÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovų I.

M. ir L. M. bei ieškovo UAB „Vakarų pusė“. Visų pirma, kaip jau minėta, atsakovė L. M. 2006-09-28 pervedė ieškovui UAB „Vakarų pusė“ 10 000 Lt, o atsakovas I. M. 2006-12-29 pervedė 30 000 Lt, nurodydami, kad tai yra išankstiniai mokėjimai. Ieškovas, gavęs šias lėšas, 2006-09-28 ir 2006-12-29 atsiskaitė su prekių, kurios buvo pristatytos atsakovams, tiekėjais. Taip pat I. M. vardu tiesiogiai SIA „PROKS“ buvo pervesta 24 730 eurų suma, nurodant, jog tai yra išankstinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. VP09/1 su UAB „Vakarų pusė“.

Nors apeliantas I. M. skunde nurodo, kad minėtų lėšų nepervedinėjo, nes Danijos banke sÄ skaitos neturi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovus I. M. ir L. M. ir ieÅ¡kovÄ UAB „Vakarų pusė“ minėtu laikotarpiu bÅ«tų sieję kokie nors kiti teisiniai santykiai – to neįrodinėjo ir apeliantai. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad jog pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė ne su ieÅ¡kovu UAB „Vakarų pusė“, kaip konstatavo teismas, o su H.

K. kaip fiziniu asmeniu (CK 6.2 str., 6.305 str., CPK 185 str.). Antra, kaip minėta, atsakovas I. M. yra RUAB „Baltijos grupė“, turinčios keliasdeÅ¡imties milijonų vertės turtÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis) vadovas, atsakovė L. M. yra Å¡ios bendrovės vyr. finansininkė, todėl kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai atsakovus apibÅ«dino kaip patyrusius asmenis, kuriems taikomi didesnio atidumo, apdairumo, ir rÅ«pestingumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, kaip jau minėta, žinojo ar turėjo žinoti, kad H.

K. prekių pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ administracijos vadovas. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, patys pervedę lėšas į UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , suprato ar turėjo suprasti, kokia tvarka yra apskaitomi su įmone sudaromi sandoriai, kokie dokumentai patvirtina, jog toks atsiskaitymas įvyko (CPK 185 str.). IeÅ¡kovai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniu skundu įrodinėja, kad grynuosius pinigus už įsigytas prekes perdavinėjo pasiraÅ¡ytinai trečiajam asmeniui H.

K., kuris neigia gavęs bet kokius grynuosius pinigus iÅ¡ atsakovų kaip fizinis asmuo. Atsakovai teigia, kad lapo su H. K. paraÅ¡ais nėra iÅ¡saugoję, mano, kad teismas be pagrindo nesirėmė liudytojos A. M. parodymais, jog ji pati perdavusi pinigus H. K. ir paėmusi iÅ¡ jo paraÅ¡Ä . Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nesirėmė minėtos liudytojos bei kitų apklaustų liudytojų – T. F. ir J. L. parodymais, nes jos vienaip ar kitaip yra susijusios su atsakovais ar jų valdomomis įmonėmis (CPK 185 str.).

Be to, kaip jau minėta, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams taikytini aukÅ¡tesni atsargumo, atidumo ir rÅ«pestingumo standartai – įsigydami didelės vertės kilnojamÄ jį turtÄ , jie žinojo ar turėjo žinoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas minėtiems reikalavimams pareikÅ¡ti nėra suėjęs (CK 1.125 str. 1 d.), todėl teigdami, jog už daiktus sumokėdavo iÅ¡ karto po jų pristatymo (CK 6.65 str., 6.314 str., 6.344 str.), visus prekių įsigijimÄ , apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus privalėjo iÅ¡saugoti.

Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui tokių įrodymų nepateikta (CPK 178 str., 314 str.). IÅ¡ tiesų, apeliantai teisingai nurodo, kad prekės atsakovams buvo pristatytos 2006 m., o PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, skolų suderinimo, prekių nuraÅ¡ymo aktai suraÅ¡yti tik 2009-2010 m., o teismas netyrė, ar buvo sumokėtas PVM mokestis pagal minėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kokiu bÅ«du buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Taigi teismas neprivalėjo remtis vien tuo, kad PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos vėliau, kad jos yra nepasiraÅ¡ytos, taip pat nėra atsakovo parašų skolų suderinimo aktuose. Kaip ne kartÄ minėta, sutarties sudarymo faktui konstatuoti turi bÅ«ti remiamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CK 6.311 str.). Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovų nurodomų aplinkybių (mokesčių sumokėjimo fakto nustatymas, buhalterinės apskaitos teisingumas) detalus nagrinėjimas nėra Å¡ios civilinės bylos dalykas.

Byloje taip nėra duomenų, kad mokesčių administratorius būtų nustatęs pažeidimus, susijusius su apskaitos tvarkymu, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat nėra informacijos, kad dėl ieškovo vykdytų finansinių operacijų būtų kilęs ginčas teisme ar aukščiau paminėti UAB „Vakarų pusė“ buhalteriniai dokumentai pripažinti negaliojančiais (CPK 179 str. 3 d.). Kaip jau minėta, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma (atsakovų bankiniai pavedimai, ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai, ieškovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis – užsienio valstybių juridiniais asmenimis, bei atsiskaitymai su jais ir kt.) sprendžia, kad atsakovams I.

M. ir L. M. atsirado prievolė sumokėti už įsigytas prekes pagal pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei skolų suderinimo aktus (CK 6.344 str.). Taip pat konstatuotina, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos tik po kelerių metų dėl to, jog I. M. ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ vadovÄ H. K. prašė atidėti mokėjimus. Kaip nurodyta aukščiau, Å¡is asmuo minėtu laikotarpiu buvo atsakovo I. M. pavaldinys bendrovėje UAB „Baltijos grupė“ (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Vakarų pusė“ susiklosčiusių pirkimo-pardavimo santykių teisiniam vertinimui neturi reikÅ¡mės tai, kad 2011-01-20 praneÅ¡imais bankroto administratorius nurodė, jog atsakovai pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras skolingi visÄ sumÄ â€“ 351 418,48 Lt (151 299,30 Lt + 200 119,18 Lt) (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 7), o jau 2011-04-14 administratoriaus veiklos ataskaitoje nustatė, jog I. M. debitorinis įsiskolinimas – 75 398,15 Lt, L.

M. – 82 833,80 Lt – byloje nėra duomenų, nepaneigiančių jo paaiškinimas, jog apie įskaitymus, atliktus buhalterinės apskaitos dokumentuose, tuo metu jis neturėjo informacijos (t. 2, b. l. 63). Kaip minėta, ieškovas UAB „Vakarų pusė“ dar 2009-11-02 būtent tokių sumų reikalavo iš atsakovų I. M. ir L. M. (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 5), šių reikalavimų niekada nebuvo atsisakęs. Todėl aplinkybė, kad bankroto administratorius ne iš karto nustatė skolos dydį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog būtent 158 281,95 Lt atsakovai yra skolingi bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams (CK 6.344 str.).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas, remdamasis tiesioginiais įrodymais, t. y. minėtais įmonės buhalteriniais duomenimis – operacijų registru, korespondencijų suvestine, sÄ skaitų suvestine, iÅ¡ankstinių apmokėjimų knyga, iÅ¡ankstiniais pavedimais už prekes ieÅ¡kovui, kurių visuma įrodo susiklosčiusius faktinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius tarp ieÅ¡kovo UAB „Vakarų pusė“ ir atsakovų I. M. ir L. M., turėjo pagrindo nesiremti bei plačiau nepasisakyti dėl atsakovų apeliaciniame skunde minimų netiesioginių įrodymų – liudytojų parodymų, atsakovo I.

M. 2006-04-03 pervestų lėšų trečiajam asmeniui H. K. (ieÅ¡kovai pripažino, kad juos tuo metu siejo bendradarbiavimo santykiai su H. K.), L. M. tiesioginio susiraÅ¡inėjimo su tiekėjais metu nurodytų kitokių nei UAB „Vakarų pusė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose prekių kainų, pinigų paėmimo kvituose nurodytų sumų ir Å¡viestuvų kainų, etc. (CPK 177 str., 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog civilinės bylos pagal atskirus ieÅ¡kinius buvo sujungtos nepagrįstai.

Visų pirma, bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-09-13 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė L. M. pati prašė sujungti civilines bylas, motyvuodama tuo, kad abiejose bylose sprendžiamas klausimas dėl tų pačių prekių (t. 2, b. l. 104-106). Antra, nors PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir buvo iÅ¡raÅ¡ytos atskirai tiek I. M., tiek L. M., apeliantai patys pripažįsta, jog daiktus įsigijo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ių bylų sujungimas užtikrino proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus, o reikalavimų iÅ¡ esmės nebuvo galima iÅ¡nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.).

Trečia, kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ civilinę bylÄ , nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs proceso bei materialiosios teisės normas, todėl atmeta atsakovų I. M. ir L. M. skundo argumentus, jog bylÄ nagrinėjęs teismas nesilaikė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo ir buvo neobjektyvus (CPK 6 str., 7 str., 12 str., 17 str.). Kolegija atmeta ir apeliantų argumentus dėl solidariosios atsakomybės nebuvimo. Kaip jau ne kartÄ minėta, sutuoktiniai I. M. ir L. M. baldus, technikÄ , Å¡viestuvus ir kitus PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytus daiktus įsigijo Å¡eimos poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovui pinigines lėšas mokėjo tiek L.

M. (10 000 Lt), tiek I. M. (30 000 Lt). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai pripažino, jog turtas ir pinigai atsakovų Å¡eimoje buvo bendri, namÄ jie statė kartu (t. 1, b. l. 138-139). Todėl pirmosios instancijos teismas, sujungęs civilines bylas, pagrįstai pripažino, jog sutuoktinių I. M. ir L. M. prievolė, atsiradusi iÅ¡ pirkimo-pardavimo teisinių santykių su ieÅ¡kovu UAB „Vakarų pusė“, yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog faktiÅ¡kai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai atsakovus siejo ne su trečiuoju asmeniu H.

K. kaip fiziniu asmeniu, o su ieÅ¡kovu UAB „Vakarų pusė“, atstovaujamu jo vadovo H. K. (CK 6.305 str., 6.311 str., 6.344 str., 6.350 str.), todėl, patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Tokiu bÅ«du apeliantų I. M. ir L. M. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                 Gintaras Pečiulis                                                Nijolė PiÅ¡kinaitė