2023-04-05 Nr. DBT-40-3-62-3-00638-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kėdainių skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
Legislator headnote
AI generated2023-04-05 Nr. DBT-40-3-62-3-00638-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pirmuoju reikalavimu prašoma panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus sprendimą, kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir nuspręsta įregistruoti NŽT patikėjimo teises į šį Žemės sklypą. Toks reikalavimas pats savaime yra administracinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).
Full text
Teismingumo byla Nr. T-13/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00638-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1
(S)
NUTARTIS
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos), E. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., E. P., J. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėja Kauno apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kėdainių skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
2) panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“;
3) pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 19 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį;
4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. Š. valstybei 5 070,32 Eur.
Pareiškėja Kauno apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, į teismą kreipėsi, paaiškėjus aplinkybei, kad uždarosios akcinės bendrovės „Matininkas“ matininkas S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) kadastro duomenų bylą, kurioje neteisėtai pažymėjo pastatus (pažymėjo pastatus, kurių faktiškai žemės sklype nebuvo): gyvenamąjį namą; ūkio pastatą; kiemo statinius. Tokiu būdu buvo klaidingai sudarytos prielaidos atsakovui E. Š. įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono). Ginčijamu NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 9SK-1300-(14.9.110) buvo suformuotas 0,5324 ha žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, parengti būtent pagal matininko S. P. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo plane pažymėti ir pastatai. Atsakovas E. Š., kaip pastatų savininkas, 2019 m. sausio 3 d. pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties Žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai. Vėliau ginčijamu NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta atsakovui E. Š. parduoti Žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą; ginčijama sutartimi atsakovas E. Š. įsigijo nuosavybėn Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau be pastatų 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. P.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai atnaujino bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą. Teismo vertinimu, prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymo reikalavimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi atsakovas NŽT veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių dalyvė (valstybinės žemės patikėtinis). Valstybinės žemės pirkimas–pardavimas įforminamas civiline pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntojo skirsnio taisykles, o žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalykas turi atitikti Civilinio kodekso 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie įvykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 punkte nustatyta tvarka, t. y. sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nors ginčijami NŽT aktai yra priimti viešojo administravimo procedūros metu, tačiau ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su atsakovo E. Š. prašymu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, užstatytą statiniais ir naudojamą šiems statiniams eksploatuoti. Teismo vertinimu, visi prokurorės reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pirmuoju reikalavimu prašoma panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus sprendimą, kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir nuspręsta įregistruoti NŽT patikėjimo teises į šį Žemės sklypą. Toks reikalavimas pats savaime yra administracinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).
Kitais reikalavimais pareiškėja prašo panaikinti NŽT įsakymą dėl Žemės sklypo pardavimo atsakovui E. Š., pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Specialioji teisėjų kolegija ne kartą savo praktikoje yra nurodžiusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2022).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, ginčydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir prašydama taikyti sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restituciją, iš esmės siekia pakeisti tarp valstybės ir atsakovo E. Š. susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Reikalavimas panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.), kuriuo nuspręsta parduoti Žemės sklypą atsakovui E. Š., yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais, taigi taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio.
Nors byloje reiškiamas ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 9SK-1300- (14.9.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais šio ginčo atveju pripažįsta civilinius teisinius santykius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Ginčas iš esmės kyla dėl valstybinės žemės pardavimo santykių, kuriuose, kaip minėta, NŽT dalyvauja kaip civilinių teisinių santykių dalyvė; esminiai reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo neteisėtumo (įsakymo, sandorio panaikinimo, restitucijos taikymo) yra susiję su Civiliniame kodekse (be kita ko, 1.80 str.) įtvirtintų teisės normų vertinimu ir sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių taikymu. Bylą nagrinėjantis teismas turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą civilinės teisės normų prasme. Pažymėtina, kad esant iš esmės panašioms teisinėms situacijoms ir analogiškų reikalavimų visetui, specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra sprendusi, kad toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-271-2012, 2016 m. vasario 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-55/2016).
Atsižvelgiant į tai, byla, kaip priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, perduodama Kauno apylinkės teismui Kėdainių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 26 str., 29 str.).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos), E. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., E. P., J. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo perduoti Kauno apylinkės teismui Kėdainių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys