2026-01-14 Nr. AB-1218-3-61-3-03110-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1316-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03110-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė ir uždaroji akcinė bendrovė „Makritas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės terminalas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1AE-83 „Dėl UAB „Vingės terminalas“ skundo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 14 d. sprendimas), Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 18KP-08-786 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir 2022 m. spalio 28 d. sprendimas) rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus (toliau abu kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2022 m. birželio 14 d., užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal prekių laikinojo saugojimo deklaraciją MRN 22LTVR1000LS0166B4 (2022 m. birželio 8 d.), Vilniaus TM krovinių poste „Savanoriai“ prekėms – įrankių dėklams, kurių išorinis paviršius iš plastiko (4 pakuotės, bruto svoris 556,640 kg) (toliau – ir prekės), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63. Prekės buvo pakrautos į transporto priemonę valstybinis Nr. MDP337/A7506B-4. Tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Vingės terminalas“, prekių vežėja – UAB „Makritas“, paskirties muitinės įstaiga – Raigardo kelio postas (LTVK8000), tranzito procedūros įvykdymo terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendime nustatė, kad Bendrovė netinkamai užbaigė tranzito muitinės procedūras, nes nepateikė tranzito procedūros užbaigimo dokumentų.

2.2. Pareiškėjas Vilniaus TM pateikė tranzitu gabentų prekių importo deklaracijų, kuriomis buvo įformintas prekių išleidimas į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, kopijas, kurias taip pat papildomai patvirtino atitinkama trečiosios šalies (valstybės) institucija (Rusijos Federacijos muitinė). Vilniaus TM nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neva neatitiko 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų – nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu, todėl Vilniaus TM nelaikė pateiktos importo deklaracijos kopijos įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė Rusijos Federacijos muitinės patvirtintas importo deklaracijas prekėms, gabentoms taikant Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, importo deklaracijos buvo patvirtintos pagal prekes į Rusijos Federaciją importavusio subjekto – LLC „Lider Otrasli“ prašymą. Atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę.

2.3. Aplinkybė, kad nei Muitinės departamentas, nei Vilniaus TM negali patikrinti Rusijos Federacijos muitinės pateiktos informacijos tikrumo dėl geopolitinės situacijos, nesudaro joms teisinio pagrindo atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos muitinės administracijos išduotus patvirtinimus (išsiųstus Vilniaus TM 2022 m. spalio 27 d.) kaip tinkamus tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymus. Muitinės departamento ir Vilniaus TM Sprendimų priėmimo metu diplomatiniai, o kartu ir prekybiniai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos nebuvo nutraukti.

2.4. Atsakovas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra pagrindęs bei įrodęs ar nurodęs, dėl kokių konkrečių teisinių priežasčių ir kokiais įrodymais bei kokiu teisiniu pagrindu remiantis Rusijos Federacijos muitinės administracijos patvirtinimai laikytini nepatikimais, netinkamais ar neteisingais. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba pateikti muitinei alternatyvius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Įgyvendinimo taisykles negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas šiame ginče minėtas nuostatas interpretuoja priešingai.

3.2. Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti trečiosios šalies institucijos patvirtinti originalūs dokumentai ar jų kopijos, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama Federalinės muitinės tarnybos Maskvos srities muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 56-17/2458, importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 ir jos priedų, 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausų Nr. 23/08-2, Nr. 23/08-3, CMR važtaraščio Nr. 9512 kopijomis.

3.3. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, todėl Muitinės departamentas neturėjo pareigos kreiptis į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija nevyksta dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Vilniaus TM atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. Vilniaus TM pateikė Rusijos Federacijos muitinės raštą bei elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą. Išnagrinėjusi minėtus dokumentus, Vilniaus TM nustatė, kad pateikta Rusijos importo deklaracija su lydraščiu buvo išsegta, buvo galimybė pakeisti lapus bei deklaracija nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu. Lydraštis taip pat nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu. Vilniaus TM padarė išvadą, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu, pateiktas alternatyvus įrodymas – Rusijos importo deklaracijos kopija, nepriimtinas. Tyrimo metu nustatyta, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pareiškėjas neįvykdė prievolės, numatytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 dalyje, todėl atsirado skola muitinei pagal SMK 79 straipsnį. Prekių vežėjas UAB „Makritas“ buvo supažindintas pasirašytinai, jog prekėms įforminta tranzito procedūra, gavo prekes lydintį dokumentą – deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), tačiau nepateikė prekių ir dokumentų paskirties muitinės įstaigai.

4.2. Kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM, priimdama 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo metu nusprendė, kad jos pakanka.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Makritas“ atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. UAB „Makritas“ nurodė, kad pareiškėjas, dar prieš priimant 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, pateikė Rusijos Federacijos muitinės patvirtintas importo deklaracijas prekėms. Prekės tikrai buvo išvežtos, tai patvirtina ir pateikiamas apibendrintas kelionės lapas. Vilniaus TM neneigė fakto, kad prekės išvežtos, tačiau ji nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pateiktų importo deklaracijų tinkamais įrodymais, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Muitinės departamento sprendimą, Vilniaus TM sprendimo dalį (rezoliucijos 2 ir 3 p.), kuria pareiškėjui apskaičiuota 922 Eur muito bei 5 426 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), taip pat skirta 1 905 Eur bauda.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. 2022 m. birželio 14 d., užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal prekių laikinojo saugojimo deklaraciją MRN 22LTVR1000LS0166B4 (2022 m. birželio 8 d.), Vilniaus TM krovinių poste „Savanoriai“ prekėms – įrankių dėklams, kurių išorinis paviršius iš plastikų (4 pakuotės, bruto svoris 556,640 kg), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63. Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Vingės terminalas“, prekių vežėjas – UAB „Makritas“. Prekės paskirties muitinės įstaigai – Raigardo kelio postui (LTVK8000) – turėjo būti pateiktos iki 2022 m. birželio 14 d., tačiau per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negautas patvirtinimas, kad prekės jai buvo pateiktos, todėl Vilniaus TM pradėjo tyrimą.

8.2. Vilniaus TM, siekdama nustatyti prekių, gabentų taikant Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, pateikimo paskirties muitinės kontrolei faktą, 2022 m. liepos 7 d. išsiuntė paklausimą Nr. (8.2/08)-1KP-300 Raigardo kelio posto viršininkui. Vilniaus TM 2022 m. liepos 15 d. gautas Raigardo kelio posto 2022 m. liepos 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad tranzito deklaracija T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) liko neužbaigta, nes nebuvo pateikta.

8.3. Vilniaus TM 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. (8.1/08)-2VE-8421 informavo pareiškėją apie nebaigtą tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 deklaraciją Nr. 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.).

8.4. Pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. rašte Nr. 78 (Vilniaus TM užregistruotas 2022 m. liepos 26 d., reg. Nr. 1V-12486) ir 2022 m. rugsėjo 26 d. rašte (reg. Nr. 1V-15733) nurodė, kad transporto priemonėje, valstybinis Nr. MDP337/A7506B-4, prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, buvo pakrautos kaip rinktinio krovinio dalis kartu su eksportuojamomis prekėmis. Eksportuojamų prekių gabenimui buvo įformintas EMA MRN 22LTVK8000MA00EA05. Išvežant krovinį iš UAB „Vingės terminalas“ sandėlio į Raigardo kelio postą, vairuotojui buvo įteiktas informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad rinktinis krovinys gabenamas su EMA MRN 22LTVK8000MA00EA05 ir T1 MRN 22LTVR100000054C63. Vairuotojas pasirašė, kad gavo dokumentus. Su raštais Bendrovė pateikė skenuotus dokumentus: Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninio importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopiją.

8.5. Vilniaus TM 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. (8.1/08)-2VE-12025 informavo pareiškėją, kad Vilniaus TM neatsižvelgė į pateiktą skenuotą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi deklaracija nebuvo patvirtinta muitinės įstaigos antspaudu.

8.6. Pareiškėjo atstovas 2022 m. spalio 27 d. atvyko į Vilniaus TM ir pateikė 2022 m. spalio 27 d. raštą su papildomais dokumentais: Rusijos Federacijos muitinės raštą bei elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą (Vilniaus TM užregistruota 2022 m. spalio 28 d., reg. Nr. 1V-17778; DOK-9790).

8.7. Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pripažino, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) atsirado mokestinė prievolė muitinei: 922 Eur muito, 5 426 Eur PVM, 215 Eur PVM delspinigių; paskyrė 1 905 Eur baudą; skolininkėmis pripažino tranzito procedūros vykdytoją UAB „Vingės terminalas“ bei prekių vežėją UAB „Makritas“. Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendime nustatė, kad: 1) Vilniaus TM neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą skenuotą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų – nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu, todėl Vilniaus TM nelaikė pateiktos skenuotos elektroninės importo deklaracijos kopijos įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; 2) Vilniaus TM, įvertinusi pareiškėjo 2022 m. spalio 27 d. pateiktus dokumentus (Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102), nustatė, kad pateikta Rusijos importo deklaracija su lydraščiu buvo išsegta, todėl buvo galimybė pakeisti lapus, Rusijos importo deklaracija nėra patvirtinta muitinės įstaigos antspaudu. Be to, lydraštis taip pat nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu. Dėl to Vilniaus TM nusprendė, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu, pateiktas alternatyvus įrodymas – Rusijos importo deklaracija, nepriimtinas. Vilniaus TM, be kita ko, nustatė, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl Vilniaus TM priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįvykdė prievolės, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, todėl atsirado skola muitinei pagal SMK 79 straipsnį.

8.8. Pareiškėjas dėl Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Muitinės departamentui pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. skundą. Pareiškėjas, šalindamas Muitinės departamento nustatytus skundo trūkumus, Muitinės departamentui pateikė Federalinės muitinės tarnybos Maskvos srities muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 56-17/2458, importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 ir jos priedų, 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausų Nr. 23/08-2, Nr. 23/08-3, CMR važtaraščio Nr. 9512, 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimo, sąskaitos išrašų kopijų vertimus į lietuvių kalbą.

8.9. Muitinės departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs UAB „Vingės terminalas“ skundą, 2023 m. vasario 14 d. sprendimu patvirtino Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimą. Muitinės departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nes dokumentų kopijos nėra patvirtintos trečiosios šalies muitinės įstaigos.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesutikimą su Sprendimais (jų dalimis) iš grindė dviem argumentais: 1) pateiktos dokumentų kopijos atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 2) Vilniaus TM turėjo galimybę (pareigą) kreiptis į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą su prašymu pateikti informaciją dėl importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102.

10. Teismas vadovavosi SMK 134 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 1–3 dalimis ir nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl, vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, jis atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.

11. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, pagal Įgyvendinimo taisykles negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

12. Vadovaudamasis MAĮ 67 straipsniu, kuriame įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo taisyklės, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytus bylos duomenis, kurie, bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtino apie pareiškėjo teiktus įrodymus ir dokumentus Vilniaus TM, tačiau dėl to, kad į bylą nebuvo pateiktas UAB „Vingės terminalas“ 2022 m. spalio 27 d. atsakymo į pranešimą apie galimą Sąjungos / Bendrijos tranzito procedūros neužbaigimą originalas kartu su originaliais priedais, nebuvo galimybės įsitikinti tvirtinimo žymenų (antspaudo / antspaudų) tikrumu.

13. Įvertinęs atsakovo į bylą atsakovo pateiktus (teisme gauti 2025 m. balandžio 29 d.) įrodymus, teismas nustatė, kad ant pateiktos elektroninės Rusijos importo deklaracijos yra nurodoma, jog tai PD kopija, atkurta naudojant AIS „AIST-M“, kopijos tikrumą parašu tvirtino MSMP EDC dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji muitinės inspektorė E. V. K.. Taip pat pateiktas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Maskvos srities muitinės posto raštas, kuriame nurodyta, kad pateikiama prekių deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopija. Šis raštas yra pasirašytas Muitinės posto (pamainos) viršininko pavaduotojo S. V. D., rašto rengėja E. V. K.

14. Vertinant šiuos įrodymus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto nuostata nurodo, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Vadovaudamasis šia taisykle, teismas pripažino, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. Maskvos srities muitinės posto raštas, kuriame nurodyta, jog pateikiama prekių deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopija, nėra patvirtinta muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos antspaudu, tačiau šis raštas yra patvirtintas muitinės atstovo parašu. Teismo vertinimu, toks patvirtinimas atitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimą pateikti kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėjo pateikiama prekių deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopija yra patvirtinta originaliais spaudais, kuriuose nurodyta, kad tai PD kopija, atkurta naudojant AIS „AIST-M“, kopijos tikrumą parašu tvirtino MSMP EDC dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji muitinės inspektorė E. V. K. Teismo vertinimu, toks patvirtinimas taip pat atitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimą pateikti kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Muitinės departamentas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė SMK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos – nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą.

15. Dėl pareiškėjo argumento, kad Vilniaus TM nesikreipė į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su Sąjungos tranzito procedūra, teismas nurodė, jog yra pagrįsta atsakovo pozicija, kad muitinės įstaigos neturi pareigos rinkti įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, nes ši pareiga tenka pareiškėjui.

16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė muitinio tranzito procedūros pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta elektroninė Rusijos importo deklaracijos kopija buvo tinkamai pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimus patvirtinta dokumentą išdavusios trečiosios užsienio šalies kompetentingos institucijos. Todėl teismas sprendė, jog mokestinė prievolė muitinei pareiškėjui buvo apskaičiuota nepagrįstai. Teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamus Sprendimus bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 105 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. 17. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Vingės terminalas“ skundą atmesti.

18. Muitinės departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Įgyvendinimo reglamento normomis, taip pat neatsižvelgė į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato 2021 m. balandžio 19 d. patvirtinto Tranzito vadovo (toliau – ir Tranzito vadovas) nuostatas.

18.2. Akcentuotina, kad Vilniaus TM atliekamo tyrimo metu iš Raigardo kelio posto buvo gauta informacija, jog nei prekės, nei T1 deklaracija MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) muitinei pateikta nebuvo; vairuotojas muitinės pareigūnui pateikė eksporto manifestą Nr. 22LTVK8000MA00EA05 kartu su muitiniam įforminimui reikalingais dokumentais bei teikiamų dokumentų sąrašą, tačiau T1 deklaracija MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) šiame sąraše nenurodyta ir faktiškai pateikta nebuvo. Taigi, tranzito procedūra nebuvo užbaigta, todėl pagal SMK 79 straipsnio nuostatas atsiranda skola muitinei.

18.3. Pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, arba pateikti muitinei alternatyviuosius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis numato alternatyviuosius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad kaip įrodymas gali būti pateiktos dokumentų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad tuo atveju, kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia tranzito lydimąjį dokumentą arba tranzito / saugumo lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga, procedūros vykdytojo prašymu, patvirtina tą dokumentą, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį galėtų pateikti jį kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir įrašas.

18.4. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas galimybe gauti alternatyvųjį įrodymą taip pat nepasinaudojo, priešingai, paskirties muitinės įstaigai tik nurodė, kad gabena prekes, nurodytas eksporto manifeste Nr. 22LTVK8000MA00EA05. Taigi jokių priimtinų Lietuvos muitinei įrodymų apie ginčo prekių ir atitinkamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai nėra.

18.5. Nagrinėjamu atveju taikytinos Tranzito vadovo nuostatos, numatančios alternatyvių tranzito procedūros įrodymų pateikimą ir vertinimą (žr. Tranzito vadovo VII. 3.3.2 punkte nurodytus dokumentus). Jeigu alternatyvusis įrodymas išvykimo šalies kompetentingoms institucijoms yra priimtinas, t. y. jeigu jos iš tikrųjų gali įsitikinti, kad tas dokumentas susijęs su atitinkamomis prekėmis ir kad nėra jokių abejonių dėl jo autentiškumo ir dėl to, kad jį patvirtino kompetentingos institucijos, jos pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta.

18.6. Pareiškėjas ginčo tranzito procedūrą vykdė jau po 2022 m. vasario mėn. pradėtos Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, dėl kurios Europa Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos valstybės pradėjo taikyti įvairias prieš šalį agresorę nukreiptas sankcijas. Pareiškėjas privalėjo suprasti ir įvertinti gerokai išaugusią riziką, susijusią su komercinių santykių su Rusijos Federacijos ūkio subjektais vykdymu. Prasidėjus karinei agresijai faktinis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos muitinių nutrūko, o formalus santykių nutraukimas buvo įformintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 811 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje denonsavimo“.

18.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos kopiją tinkamu alternatyviuoju tranzito procedūros užbaigimo įrodymu neatitinka nei Įgyvendinimo reglamento, nei Tranzito vadovo nuostatų.

18.8. Kaip matyti, pirmiau minėta importo deklaracija yra iš muitinės informacinės sistemos atspausdintas dokumentas, kurį patvirtino muitinės įstaigos inspektorė E. V. K. Minėtas dokumentas yra patvirtintas minėtos pareigūnės spaudu ir parašu, tačiau jokių muitinės įstaigos spaudų ant šio dokumento nėra, taigi, nėra aišku, ar ši pareigūnė turėjo reikiamus įgaliojimus tvirtinti muitinės dokumentus, ir, kas ypač pabrėžtina, Lietuvos muitinė neturi jokių šio asmens antspaudo ir parašo pavyzdžių, taigi nėra jokios galimybės patikrinti, ar parašą ir spaudą dėjo būtent nurodytas asmuo.

18.9. Atsižvelgusi į tai, Lietuvos muitinė neturi jokios techninės ir teisinės galimybės patikrinti ir įsitikinti pareiškėjo pateiktos Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos kopijos tikrumu ir autentiškumu. Be to, tokie dokumentai kaip CMR važtaraščiai ar komercinės sąskaitos, nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikytinos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje.

18.10. Atkreiptinas dėmesys, kad į Rusijos Federacijos muitinę kreipėsi bendrovė „Lider Otrasli“, kuri 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 23/08-3 prašė informacijos nurodydama Lietuvos muitinės deklaraciją MRN 22RS017027C7PAF5W0. Pažymėtina, kad šis ginčas vyksta dėl prekių, deklaruotų pagal deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), taigi nėra aišku, dėl kokių prekių importo pasisakė Rusijos Federacijos muitinė.

18.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas, pripažinęs pareiškėjo pateiktą alternatyvų įrodymą atitinkančiu Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio reikalavimus, privalėjo įvertinti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra bandymo apgauti, t. y. ar buvo pagrindas skolą muitinei laikyti išnykusia, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktu. Jame nustatyta, kad skola muitinei išnyksta, kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad minėtu atveju skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims.

18.12. Minėta, kad pareiškėjas ne tik nepasinaudojo galimybe paskirties muitinės įstaigoje užsitikrinti muitinei priimtiną alternatyvų įrodymą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 308 straipsniu, tačiau, kaip matyti iš bylos dokumentų, paskirties muitinės įstaigai buvo pateikti duomenys tik apie eksportuojamas prekes, nuslepiant nuo muitinės aplinkybę, kad yra gabenamos ir ginčo prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra. Muitinės departamento vertinimu, taip buvo siekiama išvengti papildomos muitinės kontrolės ir tai vertintina kaip bandymas apgauti. Taigi net ir pripažinus pareiškėjo pateiktus dokumentus atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas ir nustačius aplinkybes, kad paskirties muitinės įstaigai nebuvo pateikta visa informacija apie gabenamas prekes, nėra pagrindo laikyti skolą muitinei išnykusia ir panaikinti skundžiamus Sprendimus.

19. Pareiškėjas UAB „Vingės terminalas“ atsiliepime į Muitinės departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovo teiginiai dėl pradėtos Rusijos Federacijos karinės agresijos yra ne teisiniai, o politinio pobūdžio argumentai, kurie nėra teisiškai reikšmingi, kadangi mokestinis ginčas prasidėjo ir ginčo teisiniai santykiai atsirado (ginčo prekės tranzito muitinės procedūrai deklaruotos) ne 2024 metais, o dar 2022 metais. Kai atsakovas nagrinėjo šį mokestinį ginčą, teisine prasme Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje galiojo ir nebuvo nei panaikintas, nei denonsuotas, tai įvyko tik 2024 metais.

20.2. Vadinasi, Vilniaus TM ir Muitinės departamentas, atlikdami mokestinį patikrinimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo visas teisines galimybes bendradarbiauti su Rusijos Federacijos muitinės įstaigomis ir įgyvendinti savo, kaip mokesčių administratoriaus, teises rinkti papildomą informaciją ar įrodymus apie ginčo prekių tranzito muitinės procedūrą ir jos patvirtinimų (alternatyvių įrodymų iš Rusijos Federacijos) galiojimą, tačiau patys to neatliko ir pažeidė MAĮ 67 straipsnio reikalavimus.

20.3. Dėl šios priežasties pareiškėjas niekaip negali būti kaltinamas jokiais teisės norminių aktų pažeidimais, nes jis, vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatomis įgyvendino savo teisę pateikti alternatyvius tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymus iš ginčo prekių paskirties šalies – Rusijos Federacijos – kas ir buvo padaryta dar 2022 metais, kuomet jokie galioję teisės norminiai aktai nedraudė tokių veiksmų atlikti, o galioję tarptautiniai susitarimai leido ir atsakovui ir Vilniaus TM tą patikrinti (jei tai buvo būtina).

20.4. Atsakovas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, nes teismas pagrįstai vadovavosi tais teisės šaltiniais, kurie galiojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, o ne kurie galioja šiuo metu.

20.5. Be to, jokių išlygų apie tai, kad Rusijos Federacijos muitinės dar 2022 metais pateikti muitinės deklaracijų patvirtinimai pripažįstant tranzito muitinės procedūrų užbaigimą ES valstybėse narėse neturi teisinės galios (pvz., dėl geopolitinių ar joms prilygintų priežasčių) ES muitų teises aktuose nėra ir nebuvo, jų apeliaciniame skunde nenurodo ir atsakovas.

20.6. Ginčo prekių tranzito užbaigimas buvo patvirtintas išduodant Rusijos Federacijos muitinės originaliais įrašais patvirtintą ginčo prekių importo deklaracijos (Rusijos Federacijoje) dokumentą, t. y. buvo patvirtinta, jog ginčo prekės, deklaruotos tranzito muitinės procedūrai, buvo išleistos į apyvartą Rusijos Federacijoje bei pateko į šią paskirties valstybę (pagal patvirtintą importo į ją deklaracijos dokumentą). Vadinasi, prekės neliko ES muitų teritorijoje ir negali būti pripažintos importo mokesčių objektu joje. Toks patvirtinimas buvo pateiktas dar 2022 metais ir jokiu būdu ne 2024 metais, todėl jokio konkretaus teisinio pagrindo juo abejoti šiuo aspektu nėra.

20.7. Viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (2022–2025 metais) nebuvo nustatyta, jog ginčo prekės, kurias pareiškėjas deklaravo tranzito muitinės procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, yra kokių nors tarptautinių sankcijų objektas. Pareiškėjas tranzito muitinės procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 2022 metais deklaravo teisėtai tarptautinės prekybos apyvartoje dalyvaujančias ginčo prekes, teisėtai vykdė joms tranzito muitinės procedūrą, todėl jokia papildoma teisinė atsakomybė ar gerokai išaugusi rizika už ją negali būti taikoma ir šių prekių deklaravimas savaime nėra joks teisės pažeidimas (teisiškai rizikingas veiksmas), kaip apeliaciniame skunde bando įrodyti atsakovas.

20.8. Bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog deklaruotų ginčo prekių išgabenimas iš ES muitų teritorijos į paskirties valstybę realiai įvyko, tai buvo patvirtinta originaliais paskirties valstybės muitinės dokumentais. Pareiškėjo veikla buvo visiškai teisėta, jokių muitinės procedūrų pažeidimų, galinčiu lemti skolos muitinei apskaičiavimą, šio mokestinio ginčo byloje nėra.

20.9. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinti Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos kopiją tinkamu alternatyviuoju tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Atsakovas nepaaiškina ir teisiškai nepagrindžia, kodėl originaliai patvirtinta Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos kopija, kaip alternatyvusis tranzito procedūros užbaigimo įrodymas, neatitinka nei Įgyvendinimo reglamento, nei Tranzito vadovo nuostatų. Apeliantas nenurodo, kokias šių teisės aktų taikymo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas.

20.10. Apeliantas teigia, jog Rusijos Federacijos importo deklaracija yra patvirtinta pareigūnės spaudu ir parašu, bet jokių muitinės įstaigos spaudų ant šio dokumento nėra. Tačiau pareiškėjas Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų reikalavimų laikėsi ir Vilniaus TM pateikė dokumentus dėl tranzito muitinės procedūros pagal deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 užbaigimo, t. y tranzitu gabentų prekių importo deklaracijų, kuriomis buvo įformintas šių prekių įleidimas į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, kopijas, kurias taip pat papildomai patvirtino atitinkama trečiosios šalies (valstybės) institucija (Rusijos Federacijos muitinė), kaip minima ir Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje.

20.11. Dėl šios priežasties nesuprantama, kokias atsakovo nurodomas tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodinėjimo pareigas pažeidė ar galėjo pažeisti pareiškėjas. Pareiškėjas neginčija, kad Rusijos Federacijos muitinės lydraštis, kuriuo buvo persiųstos jos patvirtintos importo deklaracijos, pats (atskirai) nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu, tačiau toks reikalavimas (dėl trečiosios valstybės muitinės lydraščio tvirtinimo tokiu konkrečiu būdu) apskritai nėra įtvirtintas Įgyvendinimo reglamente.

20.12. Nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti trečiojoje valstybėje ir jos muitinės (ir atskirai jos pareigūnų) patvirtintu dokumentu. Atsakovas turėjo teisę ir galimybę tikrinti tokią informaciją (jei tai buvo reikalinga), todėl atsakovo teiginiai, kad jis negali įsitikinti pateikto dokumento tikrumu, nepagrįsti. Pareiškėjo pateiktų alternatyvių tranzito muitinės procedūros įrodymų tikrumas ir tinkamumas jokia atsakovo turima informacija nėra paneigtas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais.

20.13. Dėl atsakovo keliamų abejonių, kad nėra aišku, kokį dokumentą patvirtino Rusijos Federacijos muitinė, akcentuotina, kad Rusijos Federacijos muitinės patvirtintoje importo į Rusijos Federaciją deklaracijoje (žr. 44 laukelyje įrašytą dokumentą 02015/0 2022-06-13 9512) yra nuoroda į ginčo prekių išvežimui iš ES muitų teritorijos įformintą lydimąjį dokumentą 2022 m. birželio 13 d. CMR važtaraštį Nr. 9512, kuris buvo teikiamas ginčo prekių tranzito muitinės procedūros įforminimo metu Lietuvos Respublikoje (pagal aktualią ginčo prekių tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63). Važtaraštyje nurodoma ta pati transporto priemonė su valstybiniais numeriais MDP337/A7506B-4, kuri gabeno ir ginčo prekes. Visi šie dokumentai (su vertimais) yra mokestinio ginčo byloje ir buvo teikiami bei žinomi atsakovui.

20.14. Jei iš tiesų, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovas, ginčo prekių įvežimo į Rusijos Federaciją patvirtinimas yra faktiškai nesusijęs su ginčo prekių siunta, tai turėjo būti įvertinta ir dėl to pasisakyta jau mokestinio patikrinimo ir / ar Muitinės departamento sprendimo priėmimo metu.

20.15. Apelianto vertinimas, kad pareiškėjas bandė apgauti Lietuvos muitinės įstaigas, yra visiškai nepagrįstas. Teisė teikti bet kokios tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymus yra visiems muitinės procedūrų vykdytojams vienodai ES muitų teisės nuostatomis suteikta ir garantuota teisė, o ne kokia nors pareiškėjo subjektyviai sugalvota tvarka. Paties apelianto procesiniuose veiksmuose galima įžvelgti nesąžiningo procesinio elgesio požymių, kadangi jis nuslėpė nuo teismų informaciją apie tai, jog pareiškėjas buvo pateikęs originalius ginčo prekių tranzito muitinės procedūros užbaigimo alternatyviuosius įrodymus.

20.16. Taip pat nesuprantamas yra atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog paskirties muitinės įstaigai buvo pateikti duomenys tik apie eksportuojamas prekes, nuslepiant nuo muitinės aplinkybę, kad yra gabenamos ir ginčo prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra. Akcentuotina, kad tokio kaltinimo Vilniaus TM vykdyto mokestinio patikrinimo metu jos priimtame 2022 m. spalio 28 d. sprendime iš viso nėra, todėl šis argumentas nepatenka į kilusio mokestinio ginčo ribas. Pareiškėjas buvo apmokestintas ne todėl, kad jis nuslėpė kažkokias prekes nuo muitinės kontroles ar tranzito muitinės procedūros vykdymo faktą, bet todėl, kad teritorinė muitinė jai pateiktų tranzito muitinės procedūros užbaigimo alternatyvių įrodymų nepripažino tinkamais.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į Muitinės departamento apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 14 d. sprendimo ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuriais pripažinta, kad dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) pareiškėjui UAB „Vingės terminalas“ (kaip tranzito procedūros vykdytojui) atsirado mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 8 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

24. Pareiškėjas buvo Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.).

25. SMK 233 straipsnio 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą.

26. Vilniaus TM, atlikusi tyrimą, nustatė, kad iš Raigardo kelio posto buvo gauta informacija, jog nei prekės, nei T1 deklaracija MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) muitinei pateikta nebuvo; vairuotojas muitinės pareigūnui pateikė eksporto manifestą Nr. 22LTVK8000MA00EA05 kartu su muitiniam įforminimui reikalingais dokumentais bei teikiamų dokumentų sąrašą, tačiau T1 deklaracija MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) šiame sąraše nenurodyta ir faktiškai pateikta nebuvo. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

27. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis numato, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

28. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai, pateikė alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 24 d. Federalinės muitinės tarnybos Maskvos srities muitinės raštą Nr. 56-17/2458, importo deklaracijos Nr. 10013160/2000622/3309102 ir jos priedų kopijas; 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausų Nr. 23/08-2, Nr. 23/08-3, CMR važtaraščio Nr. 9512 kopijas.

29. Pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies nuostatas Sąjungos tranzito procedūros tinkamas užbaigimas gali būti grindžiamas tik paskirties valstybės narės ar trečiosios šalies muitinės įstaigos išduotais dokumentais. Taigi, vertinant, ar pareiškėjo pateikti alternatyvieji Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai patvirtina tai, kad Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai, yra reikšminga tik Maskvos srities muitinės išduotos importo deklaracijos Nr. 10013160/2000622/3309102 ir jos priedų kopijos. Be to, Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti identifikuojamos prekės.

30. Nagrinėjamu atveju yra būtina ne tik įvertinti tai, ar Maskvos srities muitinės išduotos importo deklaracijos Nr. 10013160/2000622/3309102 ir jos priedų kopijos yra tinkamai patvirtintos, bet ir tai, ar tranzito deklaracijoje T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) ir Maskvos srities muitinės išduotoje importo deklaracijoje Nr. 10013160/2000622/3309102 bei jos prieduose yra nurodytos tos pačios prekės.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad į Rusijos Federacijos muitinę kreipėsi bendrovė „Lider Otrasli“, kuri 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 23/08-3 prašė informacijos nurodydama Lietuvos muitinės deklaraciją MRN 22RS017027C7PAF5W0, todėl nėra aišku, dėl kokių prekių importo pasisakė Rusijos Federacijos muitinė.

32. Bendrovė „Lider Otrasli“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausa Nr. 23/08-3, adresuota Rusijos Federacijos muitinės institucijai, pranešė, kad iš tiekėjo SLOVENSKI SVET DOO krovinį su dokumentais (2022 birželio 3 d. sąskaita Nr. 20220603; 2022 m. birželio 13 d. CMR#9512; Lietuvos muitinės deklaracija MRN 22RS017027C7PAF5W0; 2022 m. birželio 14 d. TT deklaracija 11216412/150622/0130982) gavo visą ir pateikė jį Rusijos Federacijos muitinės institucijai dėl importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 įregistravimo ir krovinio išleidimo į laisvą apyvartą.

33. Bendrovė „Lider Otrasli“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausa Nr. 23/08-2, adresuota Rusijos Federacijos muitinės institucijai, prašė pateikti prekių deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 patvirtintą kopiją.

34. Maskvos srities muitinės postas 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 56-17/2458, adresuotame bendrovei „Lider Otrasli“, nurodė, kad atsakydami į Jūsų 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausą Nr. 23/08-2 (gautą Maskvos srities muitinės poste (MSMP EDC) 2022-08-24 Nr. 14511) siunčiame Jums patvirtintą prekių deklaracijos Nr.10013160/200622/3309102 kopiją.

35. Paminėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo pateikta Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracija Nr. 10013160/200622/3309102, kuria buvo įforminta importo procedūra ir prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, buvo įregistruota dėl prekių, kurios buvo gabenamos pagal Lietuvos muitinės deklaraciją MRN 22RS017027C7PAF5W0. Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas vyksta dėl prekių, deklaruotų tranzito deklaracijoje MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), Sąjungos tranzito procedūros tinkamo užbaigimo. Taigi Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracija Nr. 10013160/200622/3309102 nėra susijusi su prekių, deklaruotų tranzito deklaracijoje MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), Sąjungos tranzito procedūra, todėl negali būti pripažintina dokumentu, kuriuo pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalį būtų galima pripažinti, kad Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 buvo užbaigta tinkamai.

36. Nustačius šias aplinkybes, proceso šalių nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie buvo gauti iš Rusijos Federacijos, nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius faktinius duomenis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.

38. SMK 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

39. Kadangi pareiškėjas, vykdydamas Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) nepateikė prekių paskirties muitinės įstaigai, taip pat nepateikė alternatyvių įrodymų, numatytų Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje, apie tinkamą Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, todėl mokesčių administratoriai ginčijamais Sprendimais pagrįstai pripažino, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) atsirado mokestinė prievolė muitinei, pagrįstai apskaičiavo papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas bei pagrįstai pripažino pareiškėją skolininku.

40. Naikinti ginčijamus Muitinės departamento bei Vilniaus TM sprendimus nėra pagrindo, todėl priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys