2021-01-13 Nr. AB-805-3-61-3-02705-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-69-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02705-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio Aurida“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija, TM, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 21R-394(AG-310/07-2019) (toliau – ir Sprendimas).

2. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio Aurida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą, jį tenkino ir panaikino Ministerijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (1.16)7R-2778 „Dėl antstolio S. R. veiksmų“ bei įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 9 d. skundą, t. y. įvertinti skunde nurodytus antstolio S. R. veiksmus pagal TM kompetenciją ir pateikti pareiškėjui sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. skundu prašė Ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio veiksmus ir, esant pagrindui, atlikti jo atestaciją. Šis skundas buvo grindžiamas tuo, kad antstolis pradėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) priverstinio vykdymo priemones, t. y. pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, nesulaukęs savo paties nustatyto termino pabaigos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Antstolių procesinių veiksmų kontrolė ir vertinimas nėra priskirti Ministerijos funkcijoms. Ministerija negali vertinti antstolio procesinės veiklos, duoti antstoliui privalomų nurodymų ar kitaip daryti įtaką vykdymo procesui. Ministerija atlieka tik antstolio darbo organizavimo patikrinimą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. skunde kaip neteisėtus nurodė antstolio procesinius veiksmus.

4. Nesutikdamas su Sprendimo motyvais, kad Ministerija nevertino pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų pagal Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatytą TM kompetenciją, atsakovas teigė, jog įgalioti Ministerijos valstybės tarnautojai ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu sudarytos Antstolių revizijos komisijos nariai atlieka antstolio veiklos eilinį arba neeilinį patikrinimą. Aptaręs Aprašo 3 ir 5 punktų nuostatas, atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog antstolis nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes pareiškėjo pateiktose nutartyse nebuvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai. Todėl LAGK netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius antstolių veiklos patikrinimą.

5. Ministerija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, įstatyme yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti atliekama neeilinė antstolio atestacija, t. y. kai kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio kvalifikacijos, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę. Be to, neeilinė atestacija gali būti atliekama ne ankščiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po antstolio atestacijos dienos. Ministerija atkreipė dėmesį į tai, jog Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo skundus, kuriais jis ginčijo antstolio atliktus veiksmus, tačiau teismai nenustatė, kad antstolis vykdomųjų bylų vedimo metu būtų netinkamai taikęs teisės normas. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atlikti antstolio atestaciją, nes nebuvo abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir skundžiamo Sprendimo metu nebuvo praėję 6 mėnesiai nuo paskutinės antstolio atestacijos.

6. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Pareiškėjas nurodė, kad prašė antstolio veiksmus įvertinti Ministerijos kompetencijos ribose, o ne atlikti antstolio veiksmų kontrolę, kurią atlieka bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėjas pateikė prašymą įvertinti antstolio veiksmus Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors Ministerija akcentuoja, jog pareiškėjo skunde nurodyta apie antstolio veiklos procesinius pažeidimus, tačiau antstolis ir atlieka procesinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja CPK, o juos atliekant antstolis privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo principais bei laikytis etikos normų. Šiuo atveju pareiškėjas Ministerijai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų atitikties Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir etikos nuostatoms. Bendrovė, teikdama 2019 m. balandžio 9 d. skundą, prašė ne duoti antstoliui privalomus nurodymus ar kitaip daryti įtaką jo veiklai, o įvertinti antstolio veiksmus ir, esant pagrindui, atlikti jo atestavimą. Pažymėjo, jog LAGK posėdžio metu Ministerijos atstovė patvirtino, kad į Ministerijos kompetenciją patenka antstolio profesinės veiklos ir veiksmų vertinimas dėl atitikimo Antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, o pareiškėjas būtent dėl to ir pateikė skundą.

8. Bendrovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolis nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas skunde Ministerijai nurodė, kad antstolis pradėjo taikyti CPK 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones ir pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, nesulaukęs savo paties nustatyto 2019 m. kovo 7 d. termino pabaigos. Antstolis jau 2019 m. vasario 11 d., po trijų dienų nuo raginimo įteikimo dienos, surašė tris turto arešto aktus, kuriais areštavo pareiškėjo turtą, 2019 m. vasario 26 d. surašė du turto arešto aktus, kuriais areštavo pareiškėjo turtą iš naujo, o ankstesnius areštus panaikino, 2019 m. vasario 26 d. paskyrė areštuoto turto ekspertizę. Pareiškėjo vertinimu, tokie antstolio veiksmai pažeidžia antstolių veiklos teisėtumo principą, antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, kilus interesų konfliktui, antstolis privalėjo atsisakyti vykdyti vykdomuosius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Ministerija šių aplinkybių tinkamai nevertino.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino – panaikino LAGK Sprendimą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašė „Teisingumo ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio S. R. veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją“. Minėtame skunde pareiškėjas be antstolio procesinių veiksmų jokių kitokių antstolio veiksmų nenurodė: iš esmės Bendrovė nepatenkinta tuo, kad antstolis nesilaikė savo nustatyto procesinio termino. Teismas sprendė, kad TM pagrįstai savo 2019 m. gegužės 2 d. sprendime (Komisijos byla, b. l. 4) nurodė, jog Ministerijos funkcijoms nėra priskirta antstolio procesinės veiklos kontrolė ir jo atliktų procesinių veiksmų vertinimas. Kadangi pareiškėjas nesugebėjo nurodyti, kokių neprocesinių veiksmų patikrinimo jis pageidautų (pvz., antstolis buvo neblaivus, pažeidė viešąją tvarką ir pan.), tai, teismo vertinimu, TM ir neprivalėjo atlikti jokių papildomų tikrinimų. Teismas pabrėžė, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog į teisėsaugos institucijų procesinę veiklą yra kišamasi arba jos net yra persekiojamos dėl savo veiklos.

11. Teismas nurodė, jog LAGK skundžiamame Sprendime nurodžiusi, jog TM turėtų dar papildomai vertinti antstolio veiklą, neįvertinusi to, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. skunde tenurodė procesinius antstolio veiksmus, kad antstolio procesiniai veiksmai buvo patikrinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. balandžio 12 d. nutartyse (žr. Komisijos byla, b. l. 12–20), sudarė prielaidas ir pagrindą Ministerijai vertinti procesinius antstolio veiksmus. Tai negali būti laikoma teisėta, nes to nėra numatyta teisės aktuose.

III. 12. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti TM skundą ir palikti galioti Komisijos Sprendimą. Bendrovė taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Apeliacinis skundas, be atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016 suformuota taisykle, jog pagal galiojančią bendrąją teisės aktų teisėtumo prezumpciją, poįstatyminiai teisės aktai yra suderinti su aukštesnės galios teisės aktais ir laikomi atitinkančiais Konstituciją bei įstatymus, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje ginčas nėra susijęs su poįstatyminių teisės aktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Teismo cituotos LVAT nutarties ir šios bylos faktinės aplinkybės yra absoliučiai skirtingos.

13.2. Teismo argumentas, kad skunde Ministerijai pareiškėjas be antstolio procesinių veiksmų jokių kitokių antstolio veiksmų nenurodė, reikštų tai, jog antstoliui, atliekančiam procesinius veiksmus, netaikomos nei Antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, nei Etikos kodekso reikalavimai, nei Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje kalbama apie antstolio funkcijas apskritai, t. y. neapsiribojama tik funkcijomis, nesusijusiomis su procesinių veiksmų atlikimu. Tai reiškia, jog antstolis visais atvejais, tiek vykdydamas procesinius, tiek neprocesinius veiksmus privalo vadovautis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Antstolių profesinės etikos kodeksu bei kitais teisės aktais. Nors 2019 m. balandžio 9 d. skunde pareiškėjas nurodė procesinius antstolio veiksmus, tačiau jie turi atitikti ne tik CPK normas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, Antstolių įstatymą, kitus teisės aktus bei Antstolių profesinės etikos kodeksą. Toks aiškinimas atitinka LVAT 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-332-10 pateiktą teisės aiškinimą. Be to, teismas neįvertino, jog buvo skundžiami ne tik procesiniai antstolio veiksmai.

13.3. Pareiškėjas akcentuoja Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1464 redakcija) 8.13 punkto, Aprašo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1R-125 redakcija) 5 punkto nuostatas ir teigia, kad jis Ministerijai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų atitikimo Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir etikos normoms įvertinimo. Pareiškėjas prašė antstolio veiksmus ne vertinti CPK normų kontekste, o įvertinti antstolio veiksmus pagal Ministerijos kompetenciją ir esant pagrindui atlikti jo atestavimą. Tuo tarpu, Ministerija vertino ir pasisakė dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, t. y. jų atitikimo CPK normoms.

13.4. Antstolio procesinius pažeidimus vykdomojoje byloje konstatavo Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6880-956/2019.

14. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prie bylos prijungti 2020 m. rugpjūčio 8 d. teismo ekspertizės aktą Nr. E20/03-19N. Pareiškėjas nurodo, kad jis papildomai pagrindžia netinkamus D. P. veiksmus.

15. Atsakovas TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Asmeniui, besikreipiančiam su skundu į viešojo administravimo subjektą, pirmiausia kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas skundą Ministerijai teikė dėl antstolio procesinių veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo teisės aktus, kuriuos, jo manymu, pažeidė antstolis, tačiau skunde Ministerijai jis nenurodė konkrečiai, kokius veiksmus atlikdamas ar neatlikdamas antstolis pažeidė nurodomus teisės aktus.

16.2. Pareiškėjas nuolat nurodo vis naujas aplinkybes, kurioms esant, jo teigimu, buvo pažeisti jo interesai, t. y. pareiškėjo atstovas Komisijos posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi į Ministeriją, kad ji įvertintų, ar pareiškėjo 2019 m. balandžio 9 d. skunde nurodyti antstolio veiksmai atitinka Antstolių įstatymo 3 straipsnio bei kitų teisės aktų nuostatas, kurių laikymosi kontrolę atlieka TM. Skunde Ministerijai Bendrovė kaip neteisėtus veiksmus akcentavo būtent antstolio procesinius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2019 m. vasario 26 d. antstolis paskyrė areštuojamo turto ekspertizę, be to, esant interesų konfliktui nenutraukė vykdymo veiksmų. Taip pat nurodoma nauja aplinkybė, jog antstolio procesinius pažeidimus konstatavo Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6880-956/2019. Taigi pareiškėjas bando išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas vis naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir nurodomos jo skunde Ministerijai.

16.3. Nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta LVAT 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-332-10, nes joje buvo sprendžiamas drausminės bylos antstoliui iškėlimo klausimas už neveikimą vykdomosios bylos metu.

16.4. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo atvejus, kuomet atliekamas antstolio veiklos patikrinimas, o skunde Ministerijai buvo prašoma TM kompetencijos ribose įvertinti antstolio veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Bylos ginčas kilo dėl antstolio veiklos teisėtumo vertinimo.

18. Atsakovas šioje byloje ginčijamą 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (1.16)7R-2778 priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. balandžio 9 d. skundą „Dėl antstolio S. R. veiksmų“ .

19. Skundas pagal savo esmę yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio1 d.).

20. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. skunde nurodė, kad antstolis S. R. vykdomosiose bylose taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas priverstinio vykdymo priemones, nesulaukęs savo paties nustatyto termino pabaigos ir tuo pažeidė CPK 624 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

21. Raginimas skolininkui įvykdyti sprendimą per antstolio nustatytą terminą (CPK 655 straipsnis) ir sprendimo priverstinio vykdymo pradžios sąlygos (CPK 624 straipsnio 1 dalis) taikymas yra reglamentuotas Civilinio proceso kodekso normomis, todėl tai yra antstolio procesinė veikla vykdant sprendimus ir jos kontrolę pagal CPK 594 straipsnį, kurios metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai, atlieka teisėjas. Remiantis CPK 594 straipsnio 2 dalimi, teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu CPK nenustatyta kitaip.

22. Minėto teisinio reguliavimo analizė patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodyta pažeista teisė galėjo būti apginta skundžiant antstolio veiksmus teismui CPK nustatyta tvarka.

23. Tačiau šuo nėra paneigiama pareiškėjo teisė skųsti antstolio veiksmus institucijai, vykdančiai antstolių veiklos priežiūrą.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pagal konstitucinės doktrinos nuostatas teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą iš vienos pusės pasireiškia asmens subjektine teise reikšti kritinę nuomonę apie valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, iš kitos pusės valstybės įstaigų ar pareigūnų pareiga tirti tokio pobūdžio piliečių skundus ir prašymus (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d.; 1998 m. kovo 10 d. nutarimus).

25. Pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymus ir skundus, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje numatytas bendras principas, kylantis iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šiuo reguliavimu siekiama įtvirtinti, jog viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, neperžengiant įgaliojimų, jiems suteiktų jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (2013 m. spalio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013).

27. Atsakovas priėmė pareiškėjo skundą dėl antstolio S. R. veiklos ir savo kompetencijos ribose nustatęs, kad antstolio veiksmai susiję su jo procesine veikla, pagrįstai nurodė pareiškėjui jo teisę skųsti antstolio veiksmus teismui.

28. Pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino, kad tirti ar vertintini antstolio profesinę veiklą ar atlikti atestaciją atsakovas pagal pateiktą skundą neturėjo pagrindo. Ši išvada pagrįsta ir dėl to, kad pareiškėjas skundą atsakovui pateikė nesant teismo procesinio sprendimo, kuriuo, pagal nustatyta tvarka pareiškėjo teismui pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, būtų nustatytas antstolio procesinių veiksmų neteisėtumas.

29. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nesiremia šiame ginče pareiškėjo pateiktais naujais įrodymais, t. y., Ekspertizės aktu Nr. E20/03-19N, nes juo nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundas atsakovui ir dokumento sukūrimo data (2020 m. rugpjūčio 8 d.) patvirtina, kad jis parengtas po atsakovo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (1.16)7R-2778, kuriuo buvo baigtas nagrinėti pareiškėjo skundas, todėl faktai, atsiradę po skundo išnagrinėjimo, apie kuriuos institucijai nagrinėjančiai skundą nebuvo žinoma, šiam ginčui nėra reikšmingi.

30. Teisėjų kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis byloje nagrinėjamais klausimais ir jų nekartoja, nes šios išvados yra pagrįstos tinkamu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu bei teisingu materialiosios teisės normų taikymu. Teismo sprendime nurodyta teismų praktika nėra prieštaraujanti teismo sprendimo išvadoms, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi netaikytina šiam ginčui teismų praktika.

31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė