a7fc2129-49c6-421c-84af-232db19a08ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1538-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02643-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 9.7; 9.9; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos – UAB „Vaiberta“ atstovams – direktoriui R. V. ir S. P., atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – Å¡ios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vedėjo pavaduotojai Ingridai Kemežienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“ panaikinimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 69-176 „Dėl UAB „Vaiberta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-17 skundo“ palikimo galioti (trečiasis suinteresuotas asmuo – Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) su praÅ¡ymu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-243(7-192/2011));1.2. palikti galioti Inspekcijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimÄ Nr. 69-176 „Dėl UAB „Vaiberta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-17 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 69-176).2.

Atsakovės praÅ¡ymas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Å iaulių apskrities VMI), atlikusi UAB „Vaiberta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir Bendrovė) valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) bei gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. kovo 31 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. 35-24 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 35-24), kuriame konstatavo, kad Bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatas neapskaičiavo Bendrovės darbuotojams – direktoriui R.

V. ir komercijos direktoriui V. B. – darbo užmokesčio bei VSD įmokų. Å iaulių apskrities VMI, įvertinusi minėtus pažeidimus, Bendrovei papildomai apskaičiavo 9 049 Lt VSD įmokų. Å iaulių apskrities VMI 2011 gegužės 19 d. sprendime Nr. 14.4-17-11 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 14.4-17-11) patvirtino patikrinimo metu papildomai apskaičiuotÄ VSD įmokų sumÄ bei skyrė 50 proc. papildomai apskaičiuotos VSD įmokų sumos baudÄ â€“ 4 525 Lt.

Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , sprendime Nr. 69-176 patvirtino Å iaulių apskrities VMI sprendimÄ Nr. 14.4-17-11. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , sprendime Nr. S-243 (7-192/2011) skundÄ patenkino ir panaikino sprendimÄ Nr. 69-176. Komisija, be kita ko, konstatavo, kad: mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Ä®statymo nuostatas; Ä®statymas darbdaviui pareigÄ apskaičiuoti VSD įmokas sieja su apskaičiuotu darbo užmokesčiu, o ginčas dėl atskiro darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimo yra individualus darbo ginčas, nagrinėtinas Darbo kodekse nustatyta tvarka; esant tokiai situacijai, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys pažeidė Ä®statymo nuostatas, t. y. turėjo apskaičiuoti daugiau VSD įmokų; taigi, Bendrovės darbuotojų teisė gauti didesnį darbo užmokestį, negu jiems buvo apskaičiuotas, neturi įtakos Bendrovės mokestinės prievolės dydžiui tol, kol Å¡i darbuotojo teisė nėra realizuota; ginti pažeistas darbuotojų teises nėra mokesčių administratoriaus funkcija pagal jo kompetencijÄ .

Atsakovė nesutinka su Komisijos pozicija, nes Komisija neteisingai aiškina Įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas.2.2. Remiantis mokestinės bylos medžiaga, pareiškėja sudarė neterminuotas darbo sutartis su akcininkais: 2007 m. gruodžio 14 d. darbo sutartį Nr. 1 su R. V. ir 2008 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 3 su V. B., kuriose nurodyta 6 darbo dienų, 40 darbo valandų savaitės darbo trukmė, darbo užmokestį – 1 200 Lt.Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus įsakymuose (2009 m. kovo 30 d.

Nr. DU-03, 2009 m. birželio 30 d. Nr. DU-04, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. DU-05, 2010 m. vasario 2 d. Nr. DU-01 „Dėl darbuotojų atlyginimų“) 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn., atsižvelgiant į darbo apimčių sumažėjimÄ , nurodyta direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. dirbti neatlygintinai, o kitiems darbuotojams nustatytas 10, 30 darbo valandų savaitės darbo laikas. Bendrovės darbuotojams mokėtas valstybės nustatytas valandinis atlyginimas, tačiau direktoriui R.

V. ir komercijos direktoriui V. B. darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir mokamas darbo sutartyse nustatytomis sÄ lygomis, neapskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos.2.3. Remiantis bylos medžiaga, Bendrovės darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. apskaityta faktiÅ¡kai dirbta 6 darbo dienų 40 darbo valandų savaitės darbo trukmė, t. y.

Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas faktiÅ¡kas ir darbo sutartyse nurodytas darbo laikas. PareiÅ¡kėja tiek pastabose dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tiek skunduose atsakovei ir Komisijai nurodė, kad 2009 m. pareiÅ¡kėja sulaukdavo mažiau užsakymų, darbuotojai nutraukė darbo sutartis, gamyba visiÅ¡kai nebuvo sustabdyta, todėl buvo nuspręsta trumpinti darbuotojų darbo laikÄ , jiems sutinkant ir pasiraÅ¡ant. Direktorius R. V. ir komercijos direktorius V. B. 2009 m. atliko įvairius, ne tik pagal pareigybės nuostatus, darbus, bÅ«tinus Bendrovės veiklai užtikrinti, dirbo vairuotojais, krovikais, pardavėjais.

Apklausus Bendrovės darbuotojus, patvirtintas faktas, kad darbo laikas 2009 m. buvo trumpinamas, dirbta mažiau valandų, tačiau konkrečių datų negalėjo nurodyti, rašyti paaiškinimus darbuotojai atsisakė. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tiek V. B., tiek R. V. laikotarpiu, kai buvo priimtas įsakymas dėl darbo užmokesčio nemokėjimo minėtiems asmenims, faktiškai dirbo.Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pritaikė Įstatymo nuostatas ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 9 049 Lt VSD įmokų.2.4.

Remiantis bylos medžiaga, atsakovė ir Komisija dėl fakto klausimų sutinka, tačiau skirtingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Darbo kodekso 2 straipsnyje yra įtvirtinti darbo santykiams taikytini principai, tame tarpe – teisingo apmokėjimo už darbÄ principas. Pagal Darbo kodekso 86 straipsnį asmenys teisę į darbÄ Ä¯gyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms, pagal Å¡io kodekso 93 straipsnį darbo sutartis apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriame darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Atsižvelgiant į Darbo kodekso normas, darbuotojas ir darbdavys, sudarydami darbo sutartį, turi susitarti dėl esminių darbo sutarties sÄ lygų, kurios yra įtvirtintos Darbo kodekso 95 straipsnyje, t. y. darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų bei dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).Pagal Ä®statymo 7 straipsnį apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, neatsižvelgiant į mokėjimo Å¡altinius.2.5.

IÅ¡ nurodytų teisės normų matyti, jog tais atvejais, kai asmuo dirbo, jam turi bÅ«ti atlyginta. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (žr., pavyzdžiui, 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2007). Tokiu bÅ«du aplinkybės, jog Bendrovės darbo apimtys, apyvarta sumažėjo, neturi reikÅ¡mės, kadangi minėti asmenys dirbo ir už darbÄ turi bÅ«ti atlyginta. Taip pat neturi reikÅ¡mės ir Bendrovės žiniaraščių bei kitų su tuo susijusių dokumentų tikslinimas, kadangi kaip, jau buvo konstatuota, neatlygintino darbo negali bÅ«ti.

Be to, ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2011 m. vasario 11 d. rašte Nr. (15)SD-2887 „Dėl darbo teisės klausimų“ pareiškėjai nurodė, jog neatlygintinas darbas galėtų būti atliekamas tik labdaros ir paramos tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme. Remiantis bylos medžiaga, tokių aplinkybių nėra nustatyta, o ir pati pareiškėja papildomų įrodymų nepateikia.

AnalogiÅ¡kai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2000 m, t. y. VSD įmokos nemokamos, kai asmenys dirba visuomeniniais pagrindais.2.6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Bendrovės direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaičiavo po 1 200 Lt per mėn. darbo užmokesčio. Pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinėse ataskaitose (forma SAMF4) ir pateiktuose sÄ raÅ¡uose „Apdraustųjų SD įmokos pagal draudėjus“ VSD įmokos neapskaičiuotos ir nesumokėtos.2.7.

Pažymėtina, jog draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) – 30,8 proc.; jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc., ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 proc., nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 proc., sveikatos draudimui – 3 proc. Apdraustųjų VSD įmokų tarifas – 9 proc., jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: pensijų socialiniam draudimui – 3 proc., sveikatos draudimui – 6 proc.2.8.

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 66 straipsnio 2 dalimi, turi teisę apskaičiuoti mokestį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas neapskaičiavo ar neteisingai apskaičiavo mokestį. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo mokestines prievoles, t. y. neapskaičiavo VSD įmokų, motyvuodama tuo, jog už realiai dirbamÄ darbÄ Bendrovė R. V. bei V. B. nemokėjo darbo užmokesčio. Be to, pagal Ä®statymo 7 straipsnį VSD įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, bet ne nuo iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos.Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus bei teisinį reglamentavimÄ , Å iaulių apskrities VMI pagrįstai apskaičiavo nuo Bendrovės direktoriui R.

V. už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ nuo apskaičiuoto 11 857 Lt ([1200 x 11] – 1 343 sumažinta Bendrovės mokestinio tyrimo metu apskaičiuota suma) darbo užmokesčio, 4 740 Lt (11 857 x 39,98 proc.) VSD įmokų, o Bendrovės komercijos direktoriui V. B. už 2009 m. balandžio, birželio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio – vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ nuo apskaičiuoto 10 778 Lt ([1200 x 10] – 1 222 sumažinta Bendrovės mokestinio tyrimo metu apskaičiuota suma) darbo užmokesčio, 4 309 Lt (10 778 x 39,98 proc.) VSD įmokų.Taigi, Komisija ir atsakovė skirtingai interpretavo Ä®statymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas.

II PareiÅ¡kėja – UAB „Vaiberta“ atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ (b. l. 19–23) nurodo, kad su praÅ¡ymu nesutinka, kad atsakovė, teikdama praÅ¡ymÄ , bando iÅ¡vengti galimos atsakomybės už pareiÅ¡kėjos atsiliepime nurodytus atsakovės atliktus veiksmus, siekia, jog apskaičiuotos sumos bÅ«tų pripažintos tinkamai apskaičiuotomis, taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o Inspekcijos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Komisija tinkamai pritaikė Ä®statymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas.

Atsakovė VSD įmokų apskaičiavimÄ grindžia tuo, kad 2009 m. balandžio–2010 m. vasario mėn., kai galiojo Bendrovės direktoriaus įsakymas dėl R. V. ir V. B. darbo neatlygintinai, nors R. V. ir V. B. faktiÅ¡kai įmonėje dirbo, o už darbÄ turi bÅ«ti atlyginta, nes neatlygintino darbo negali bÅ«ti (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2007).2. VSD įmokų apskaičiavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Ä®statymo 2008 m. gruodžio 19 d. redakcija).

Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, o pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, įskaitant apdraustajam apskaičiuotÄ pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu bÅ«du draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktÄ darbÄ .Remiantis Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį.

Pažeidus darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ , darbuotojas įgyja teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio iÅ¡mokėti jam pagal darbo sutartį priklausančiÄ , bet neiÅ¡mokėtÄ , darbo užmokesčio dalį, tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas priklauso nuo paties darbuotojo valios.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje A10-785-05 palikęs galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos – LUAB „Konslita“ ir partnerių KŪB „ŠeÅ¡kinės konslita“ skundÄ atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Ä®statymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konstatavo, kad „drausdamas asmenis, iÅ¡vardintus Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas, įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbÄ .

Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali bÅ«ti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga. Atlyginimas yra darbdavio darbuotojui mokamos iÅ¡mokos už atliktÄ darbÄ . Dėl atlyginimo dydžio, kai jis nėra numatytas įstatymuose, darbo sutarties Å¡alys susitaria laisva valia. Darbuotojas neturi teisės reikalauti jam apskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį, dėl kurio darbo sutartyje nebuvo susitarta ir kuris jam nepriklauso pagal teisės norminių aktų reikalavimus.

Pažeidus darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ , darbuotojas įgyja teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio iÅ¡mokėti jam pagal įstatymus priklausančiÄ , bet neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas priklauso nuo paties darbuotojo valios. Darbuotojui nereikalaujant sumokėti jam priklausančios darbo užmokesčio dalies, o darbdaviui jos nemokant, negalima laikyti, kad Å¡i darbo užmokesčio dalis yra atlyginimas už darbÄ . Teisė į darbo užmokestį yra darbuotojo teisė ir jam jos neįgyvendinus negalima laikyti, kad jis gauna darbo užmokestį.

Darbuotojui negaunant darbo užmokesčio ir neįgyvendinant teisės į jį, darbdaviui nuo ne apskaičiuoto, nesumokėto ir nereikalaujamo sumokėti darbo užmokesčio nekyla pareiga skaičiuoti socialinio draudimo įmokų“. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame 2005 m. kovo 9 d. sprendime, remdamasis MAĮ 66 straipsniu, konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju didesnis darbo užmokestis darbuotojams nei apskaičiuotas, nei išmokėtas nebuvo. Atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad darbuotojai gavo didesnį, nei išmokėtas darbo užmokestis, ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio tarp darbo sutarties šalių taip pat nėra.

Esant tokiai situacijai mokesčių administratorius neturėjo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys apžeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, t. y. turėjo apskaičiuoti daugiau socialinio draudimo įmokų. Ta aplinkybė, kas pagal galiojančius darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus darbuotojai galėjo įgyti teisę gauti didesnį darbo užmokestį, neturi įtakos pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiui tol kol ši darbuotojų teisė nėra realizuota.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginti pažeistas darbuotojų teises nėra mokesčių administratoriaus funkcija pagal jo kompetencijÄ , o nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose ar darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo turi bÅ«ti sprendžiami Å¡iems ginčams spręsti nustatyta tvarka“.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtoje 2005 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje A10-785-05, be kita ko, konstatavo, kad darbdaviui nuo neapskaičiuoto, nesumokėto ir nereikalauto sumokėti darbo užmokesčio nekyla pareiga skaičiuoti socialinio draudimo įmokas.4.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog darbo apmokėjimo sÄ lygų, sulygtų darbo sutartyje, pakeitimas, atskiro darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimas yra individualių darbo ginčų, nagrinėtinų Darbo kodekse nustatyta tvarka, dalykas.5. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog Bendrovė savo darbuotojams R. V. ir V. B. (Bendrovės savininkams) ginčo laikotarpiu bÅ«tų apskaičiavusi 1 200,00 Lt per mėn. darbo užmokestį arba bÅ«tų apskaičiavusi didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta 2011 m. sausio 14 d.

įsakymo pagrindu Sodrai pateiktuose patikslintuose praneÅ¡imuose apie apdraustiesiems apskaičiuotus darbo užmokesčius ir apskaičiuotas VSD įmokas. Be to, tarp Bendrovės ir jos darbuotojų – R. V. bei V. B. – nėra ginčo dėl jiems neapskaičiuoto ar neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Kaip minėta, įstatymas darbdaviui pareigÄ apskaičiuoti VSD įmokas sieja su apskaičiuotu darbo užmokesčiu. Esant tokiai situacijai, atsakovė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo nuostatas, t. y. turėjo apskaičiuoti daugiau VSD įmokų.

Taigi, Komisija teisingai konstatavo, jog atsakovės nurodymas Bendrovei sumokėti 9 049,00 Lt VSD įmokų bei 4 525,00 Lt VSD įmokų baudÄ yra neteisėtas, todėl naikintinas.6. Pažymėtina, jog administracinės bylos medžiagoje yra galimai suklastotų dokumentų: Å iaulių apskrities VMI I patikrinimų skyriaus vedėjos R. R. 2011 m. kovo 8 d. tarnybinio raÅ¡to Nr. (11.16-35)T- kopija, kurio originalas neturi nei numerio, jo nepasirašė Å iaulių apskrities VMI I patikrinimų skyriaus vedėja R.

R.; Å iaulių apskrities VMI 2011 m. sausio 21 d. praneÅ¡imo Nr. MT-5 kopija, savo turiniu akivaizdžiai neatitinkanti pareiÅ¡kėjai pateikto to paties dokumento turinio.7. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakymas į pareiÅ¡kėjos paklausimÄ , kuriame pareiÅ¡kėja informuota, jog Valstybinės darbo inspekcijos atsakymas į 2011 m. kovo 9 d. V. V. elektroninį paklausimÄ nesietinas su UAB „Vaiberta“ ir klausėjui pateikta konsultacija neturi norminio teisės akto galios; todėl Valstybinės darbo inspekcijos atsakymas į minėtÄ V.

V. elektroninį paklausimÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip teisinis pagrindas apskaičiuoti minėtas sumas. III 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – UAB „Vaiberta“ atstovas – direktorius R. V. (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 27)), remdamasis atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ pateiktais argumentais, prašė atsakovės skundo netenkinti.2. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – UAB „Vaiberta“ atstovė S. P. (2012 m. kovo 26 d.

įgaliojimas (b. l. 32), remdamasi atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ pateiktais argumentais, prašė atsakovės skundo netenkinti.3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – Å¡ios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Kemežienė (2011 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-158 (b. l. 33)), remdamasi praÅ¡yme pateiktais argumentais, prašė atsakovės praÅ¡ymÄ tenkinti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. UAB „Vaiberta“ ir R. V. 2007 m. gruodžio 14 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 1 (toliau – ir darbo sutartis Nr. 1) (Komisijos byla (t. 1, b. l. 157; t. 2, b. l. 138–139; darbo sutarties Nr. 1 pakeitimai (t. 2, b. l. 139, 140–142)), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad R.

V. priimamas dirbti direktoriumi, mėnesinė alga – 1 200 Lt per mėn., nustatoma 6 darbo dienų, 40 darbo valandų savaitė. Remiantis direktoriaus įsakymais buvo keičiami darbo sutarties Nr. 1 3 ir 6 punktai: be kita ko, įsakymuose Nr. DU-01/1 (2010 m. vasario 26 d.), Nr. DU-02 (2010 m. kovo 31 d.), Nr. DU-05 (2010 m. birželio 30 d.), Nr. DU-08 (2010 m. rugpjūčio 30 d.), Nr. DU-12 (2010 m. spalio 29 d.) nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatytas 300 Lt darbo užmokestis, darbo laikas – 10 valandų darbo savaitė;

įsakymuose Nr. DU-02 (2011 m. sausio 2 d.), Nr. DU-05 (2011 m. kovo 25 d.), Nr. DU-08 (2011 m. birželio 29 d.) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nustatytas 800 Lt darbo užmokestis.2. UAB „Vaiberta“ ir V. B. 2008 m. sausio 3 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 3 (toliau – ir darbo sutartis Nr. 3) (Komisijos byla (t. 1, b. l. 158; t. 2, b. l. 143–144; darbo sutarties Nr. 1 pakeitimai (t. 2, b. l. 144, 145–147)), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad V. B. priimamas dirbti komercijos direktoriumi, mėnesinė alga – 1 200 Lt per mėn., nustatoma 6 darbo dienų, 40 darbo valandų savaitė.

Remiantis direktoriaus įsakymais buvo keičiami darbo sutarties Nr. 1 3 ir 6 punktai: be kita ko, įsakymuose Nr. DU-01/1 (2010 m. vasario 26 d.), Nr. DU-02 (2010 m. kovo 31 d.), Nr. DU-05 (2010 m. birželio 30 d.), Nr. DU-08 (2010 m. rugpjūčio 30 d.), Nr. DU-12 (2010 m. spalio 29 d.) nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatytas 300 Lt darbo užmokestis, darbo laikas – 10 valandų darbo savaitė; įsakymuose Nr. DU-02 (2011 m. sausio 2 d.), Nr. DU-05 (2011 m. kovo 25 d.), Nr. DU-08 (2011 m. birželio 29 d.) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nustatytas 800 Lt darbo užmokestis.3.

Bendrovės direktorius R. V. 2009 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. DU-03 „Dėl darbuotojų atlyginimų“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 159)), 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. DU-04 „Dėl darbuotojų atlyginimų“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 161)), 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. DU-045„Dėl darbuotojų atlyginimų“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 163)), 2010 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. DU-04 „Dėl darbuotojų atlyginimų“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 165)), atsižvelgdamas į darbo apimčių sumažėjimÄ , be kita ko, įsakė direktoriui R.

V. ir komercijos direktoriui V. B. dirbti neatlygintinai nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., kitiems darbuotojams nustatė 10 darbo valandų savaitę laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., apskaičiuojant nustatytÄ minimalų valandinį tarifÄ â€“ 4,85 Lt, bei 30 darbo valandų savaitę laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., apskaičiuojant nustatytÄ minimalų valandinį tarifÄ â€“ 4,85 Lt.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Å iaulių skyrius 2010 m. gruodžio 17 d. raÅ¡te Nr. (5.28)S-18431 „Dėl skubaus patikrinimo“ (Komisijos byla (t. 2, b. l. 91)) prašė Å iaulių apskrities VMI atlikti draudėjo – UAB „Vaiberta“ patikrinimÄ , kadangi minėta įmonė kelia įtarimÄ dėl pateikiamų duomenų apie apdraustuosius.5.

Pagal Å iaulių apskrities VMI 2011 m. sausio 10 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ Nr. MT-5 (Komisijos byla (t. 2, b. l. 75)) buvo atliktas UAB „Vaiberta“ mokestinis tyrimas nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. kovo 7 d., atliekant mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas (2011 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. MA-53 (toliau – ir ataskaita Nr. MA-53) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 78–79))).6.

Bendrovės direktorius R. V. 2011 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 2011-VM/01 (Komisijos byla (t. 2, b. l. 10)) nurodė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. įsako, jog vadovams – direktoriui R. V. ir V. B. – trumpinamas darbo laikas 1 darbo valanda per 1 darbo dienÄ , dirbant 6 darbo dienų savaitę, Å¡iuo laikotarpiu nustatomas minimalus valandinis atlygis – 4,84 Lt.

7. Bendrovė 2011 m. sausio 14 d. paaiÅ¡kinime Å iaulių apskrities VMI (Komisijos byla (t. 2, b. l. 9)), be kita ko, nurodė, jog: papildomai konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija 2011 m. sausio 13 d. ir Bendrovei suteikta informacija, kad, susiklosčius itin nepalankiai situacijai, tiek dėl mokumo, tiek dėl darbų atlikimo, tikslingiausia darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atspindėti tik faktiÅ¡kÄ vadovų dirbtÄ laikÄ pagal pareigines instrukcijas, o laikas, kurį vadovai dirbo, siekdami užtikrinti įmonė veiklos tęstinumÄ (vairuotojais, krovikais, pardavėjais), traktuojamas pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 5 dalį; už 2009 m.

I–IV ketv. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. vadovo įsakyme Nr. 2011-VM/01 patikslinti ataskaitinio laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, juose parodytas faktiÅ¡kai dirbtas laikas, apskaičiuotas darbo užmokestis, patikslintos VSDF formos.8. PareiÅ¡kėja 2011 m. sausio 24 d. praÅ¡yme suteikti konsultacijÄ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 189-190)) prašė Valstybinės darbo inspekcijos suteikti iÅ¡samiÄ konsultacijÄ Å¡iais klausimais:8.1. Ar bendrovė turi teisę tikslinti neteisingai užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už praėjusius laikotarpius?8.2.

Ar vadovas gali įsakymo forma laikinai keisti darbuotojo darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ , darbo užmokestį, darbuotojui sutinkant ir pasiraÅ¡ant „Susipažinau, sutinku“?8.3. Kaip pagal MAÄ® 10 straipsnį galima vertinti bendrovės direktorių ir komercijos direktorių, atsižvelgiant į santykių turinį: ar jie darbuotojai, ar darbdaviai?9. Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrius 2011 m. vasario 11 d. raÅ¡te Nr. (15)SD-2887 „Dėl darbo teisės klausimų“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 89–91, 187–188)) Bendrovės direktoriui, be kita ko, nurodė:9.1.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 78; nei ApraÅ¡e, nei kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyto draudimo taisyti neteisingai užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.9.2. Darbdaviui vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti darbo sutarties sÄ lygas draudžiama, iÅ¡skyrus kai kurias Darbo kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Darbo kodekso 120 straipsnyje numatyta, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio bÅ«tinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sÄ lygas. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Darbo sutarties sÄ lygos, nustatytos Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse gali bÅ«ti keičiamos, esant iÅ¡ankstiniam raÅ¡ytiniam darbuotojo sutikimui, iÅ¡skyrus Darbo kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.

Darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡ytinio sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡ytinio sutikimo negalima.Atsakant į pateiktÄ klausimÄ , ar vadovas gali laikinai įsakymo forma keisti darbuotojo darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ , darbo užmokestį darbuotojui sutinkant ir pasiraÅ¡ant „Susipažinau, sutinku, paraÅ¡as“, pažymėtina, kad darbo sutartyje sulygtos darbo sÄ lygos turi bÅ«ti keičiamos, laikantis Darbo kodekso 120 straipsnyje numatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos.

Keičiant darbo sutarties sÄ lygas, pakeitimai turi bÅ«ti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.9.3. Darbo kodekso 93 straipsnio analizė leidžia teigti, kad darbo sutartyje turi bÅ«ti įforminami tik tokie darbo santykiai, kurie atitinka visus Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardytus požymius. Jeigu, iÅ¡analizavus konkrečiÄ situacijÄ , santykiuose tarp ginčijamo sandorio dalyvių nerandama bent vieno iÅ¡ nurodytųjų darbo sutarties požymių, laikoma, kad tarp minėtų subjektų atsirado kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai.

Negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlygintini. Neatlygintinas darbas galėtų būti atliekamas tik labdaros ir paramos tikslais, numatytais Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje. Be to, savanoriško darbo organizatoriais gali būti tam tikri subjektai, numatyti Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.9.4. Darbo teisiniai santykiai gali atsirasti tik esant dviem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui, todėl darbo sutarties su pačiu savimi sudaryti negalima.

Susiklosčiusiems teisiniams santykiams atitinkant darbo teisinių santykių požymius, jie privalo būti įforminami darbo sutartimi. Esant dviem akcininkams, iš kurių vienas pageidautų būti Bendrovės vadovu, kitas – komercijos direktoriumi, darbo sutartį, esant darbo santykių požymiams, su Bendrovės vadovu (vienu iš akcininkų) turėtų sudaryti kitas Bendrovės akcininkas ar jo įgaliotas asmuo, o su komercijos direktoriumi – Bendrovės vadovas. Pažymėtina, jog negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlygintini.9.5.

Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus konsultacijos teismams nėra privalomos.10. PareiÅ¡kėja 2011 m. sausio 24 d. praÅ¡yme suteikti konsultacijÄ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 184-185)) prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteikti iÅ¡samiÄ konsultacijÄ Å¡iais klausimais:10.1. Ar bendrovė turi teisę mokestinio tyrimo metu tikslinti darbo užmokesčio apskaitos duomenis, pateikdama Inspekcijai paaiÅ¡kinimÄ , kas ir kodėl tikslinama?10.2.

Ar savanoriÅ¡kai patikslinus darbo užmokesčio apskaitos duomenis ir pateikus paaiÅ¡kinimus, mokestinį tyrimÄ atliekantis inspektorius privalo tikrinamÄ sias aplinkybes įvertinti iÅ¡ naujo, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis?10.3. Ar Inspekcija gali teikti konsultacijas Darbo kodekso klausimais?10.4. Ar Inspekcijai atliekant tyrimÄ privalu vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos Darbo kodekso straipsnių iÅ¡aiÅ¡kinimu?10.5. Kaip pagal MAÄ® 10 straipsnį galima vertinti bendrovės direktorių ir komercijos direktorių, atsižvelgiant į santykių turinį: ar jie darbuotojai, ar darbdaviai?11.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. vasario 24 d. raÅ¡te Nr. (32.33-KT)-RM-161 „Dėl konsultacijos suteikimo“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 183) Bendrovei, be kita ko, nurodė (raÅ¡to kopija patekta Å iaulių apskrities VMI):11.1. DetaliÄ mokestinio tyrimo atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintos Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės. Nei minėtos taisyklės, nei kiti teisės aktai nedraudžia mokesčių mokėtojui mokestinio tyrimo metu tikslinti duomenis.11.2.

Vienas iÅ¡ mokestinio tyrimo uždavinių ir tikslų yra informuoti mokesčių mokėtojÄ apie mokesčių administratoriaus nustatytus trÅ«kumus ir / ar prieÅ¡taravimus ir pasiÅ«lyti mokesčių mokėtojui juos iÅ¡taisyti. Mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojui pateikus patikslinančius dokumentus ar paaiÅ¡kinimus, jie yra vertinami.11.3. Mokesčių administratorius Å¡viečia ir konsultuoja mokesčių mokėtojus, mokesčius iÅ¡skaičiuojančius asmenis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ar kitų mokestinių procedÅ«rų, mokesčių teisės aktų nuostatų paaiÅ¡kinimo klausimais.

Valstybinė mokesčių inspekcija neįgaliota teikti konsultacijas Darbo kodekso taikymo klausimais.11.4. Mokesčių administratorius savo veikloje vadovaujasi kitų institucijų pateiktais paaiÅ¡kinimais, tačiau MAÄ® 10 straipsnis įpareigoja mokesčių administratorių mokesčių teisiniuose santykiuose vertinti Å¡ių santykių dalyvių veiklos turinį, o ne formaliÄ jos iÅ¡raiÅ¡kÄ . Å io principo aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurių vertinimas atliekamas kontrolės procedÅ«rų metu.

Atsižvelgdama į tai, Inspekcija neturi galimybės atsakyti į pateiktÄ paskutinį klausimÄ .12. Å iaulių apskrities VMI 2011 m. kovo 7 d. ataskaitoje Nr. MA-53 (Komisijos byla (t. 2, b. l. 78–79)) pateikė, be kita ko, tokias iÅ¡vadas (rezultatų apraÅ¡ymÄ ):12.1. Atliktas GPM ir VSD įmokų mokestinis tyrimas už 2008–2010 m. pagal VSDFV Å iaulių skyriaus praÅ¡ymÄ . Bendrovės veiklai įvertinti patikrinti vedami suvestiniai apskaitos registrai ir pirminiai apskaitos dokumentai už 2008–2009 m. 2011 m. sausio 11 d. atlikto vizitavimo metu apsilankyta veiklos vykdymo vietoje; nustatyta, kad UAB „Vaiberta“ vykdo realiÄ ekonominę veiklÄ . 12.2.

Nustatyta, kad Bendrovė sudarė neterminuotas darbo sutartis su akcininkais: 2007 m. gruodžio 14 d. darbo sutartį Nr. 1 su R. V. ir 2008 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 3 su V. B., kuriose nurodyta 6 darbo dienų, 40 darbo valandų savaitinė darbo trukmė, mokant 1 200 Lt darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių įstaigose, įmonėse ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Darbo kodekso 188 straipsniu, konkretūs kiekvieno darbuotojo darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi darbo sutartyje.

Darbo kodekse yra įteisinti darbo apmokėjimo organizavimo principai, nustatytas apmokėjimas už virÅ¡valandinį ir nakties darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir kitos darbo užmokesčio garantijos.Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. II–IV ketv. ir 2010 m. sausio–vasario mėn., vadovaujantis Bendrovės direktoriaus įsakymais dirbti neatlygtinai, darbuotojams R. V. ir V. B. darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir mokamas darbo sutartyse nustatytomis sÄ lygomis, nesumokėtos VSD įmokos. 2010 m. kovo–gruodžio mėn. minėtiems darbuotojams mokėta ne daugiau kaip 300 Lt darbo užmokestis.

Darbuotojų darbo laiko apskaita vedama Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Draudėjų bendrasis valstybinio pensijų ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) – 30,8 proc., jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc., ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 proc., nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 proc., sveikatos draudimui – 3 proc.

Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 9 proc., jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: pensijų socialiniam draudimui – 3 proc., sveikatos draudimui – 6 proc. 12.3. Mokestinio tyrimo metu UAB „Vaiberta“ siūlyta:12.3.1. pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui už 2009 m. II–IV ketv. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. (forma SAMF4) patikslintus duomenis apie apdraustuosius ir papildomai sumokėti 10 555 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų, apskaičiuotų nuo 1 200 Lt draudžiamųjų pajamų sumos;12.3.2.

UAB „Vaiberta“ buhalterinėje apskaitoje R. V. ir V. B. apskaičiuoti po 1 200 Lt per mėn. už 2009 m. II–IV ketv. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , iÅ¡skaitant GPM.12.4. Bendrovei 2011 m. sausio 25 d. įteiktas Å iaulių apskrities VMI praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. MT-5 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 87–88; t. 2, b. l. 77)). Atsakant į 2011 m. sausio 17 d. gautÄ UAB „Vaiberta“ praÅ¡ymÄ sutiekta informacija, kad mokestinis tyrimas pratęsiamas iki bus pateikti atsakymai, gauti į paklausimus iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos ir Inspekcijos ir Å iaulių apskrities VMI bus informuota apie nustatytų trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimÄ / neÅ¡alinimÄ .

Bendrovė pateikė Å iaulių AVMI gautus atsakymus į paklausimus, duomenų nepatikslino, inicijuojamas mokestinis patikrinimas.13. Å iaulių apskrities VMI I Patikrinimų skyriaus vyresnioji specialistė V. V., vykdydama 2011 m. kovo 10 d. pavedimÄ tikrinti Nr. 35-24 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 149–150)), patikrino mokesčių mokėtojÄ UAB „Vaiberta“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007 m. gruodžio 13 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja įregistruota 2008 m. sausio 10 d., PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini); deklaruojama veikla – kitų baldų gamyba, atitinka faktiÅ¡kai vykdomÄ veiklÄ ;

Bendrovės akcininkai – R. V. (direktorius nuo 2007 m. gruodžio 14 d.) ir V. B.; mokestinis patikrinimas pradėtas 2011 m. kovo 10 d., baigtas – 2011 m. kovo 31 d.; tikrinti mokesčiai – GPM ir VSD įmokos, laikotarpiu 2008 m.–2010 m.), ir surašė 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktÄ Nr. 35-24 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 92–95, 152–153)). Patikrinimo akte Nr. 35-24 inter alia nurodyta:13.1. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir mokamas darbo sutartyse nustatytomis sÄ lygomis, neapskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos.

Pažymėtina, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlygintini.13.2. UAB „Vaiberta“ darbuotojų darbo laiko apskaita vedama Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. apskaityta faktiškai dirbta 6 darbo dienų 40 darbo valandų savaitėje darbo trukmė, t. y. Bendrovės vedamuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas faktiškas ir darbo sutartyse nurodytas darbo laikas.

Bendrovė nurodo, kad 2009 m. bendrovėje sumažėjo užsakymų, darbuotojai nutraukė darbo sutartis, gamyba visiÅ¡kai nebuvo sustabdyta, todėl buvo nuspręsta trumpinti darbuotojų darbo laikÄ , jiems sutinkant ir pasiraÅ¡ant. Direktorius R. V. ir komercijos direktorius V. B. 2009 m. atliko įvairius, ne tik pagal pareigybės nuostatas, darbus, bÅ«tinus Bendrovės veiklai užtikrinti, dirbo vairuotojais, krovikais, pardavėjais. Pažymėtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai po jų užpildymo ir atsakingų asmenų pasiraÅ¡ymo nėra tikslinami.13.3.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. UAB „Vaiberta“ buhalterinėje apskaitoje neapskaičiuota po 1200 Lt per mėn. darbo užmokesčio, išskaičiuojant GPM. Neapskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos, pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinėse ataskaitose (forma SAMF4) ir pagal apdraustųjų SD įmokos pagal draudėjus.

Mokestinio patikrinimo metu UAB „Vaiberta“ direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. (2009 m. 05 mėn. neapmokamos atostogos – nedraudiminis laikotarpis) už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. už faktiÅ¡kai dirbtus mėnesius apskaičiuojama po 1200 Lt per mėn. darbo užmokesčio, t. y. 22 634 Lt, nes negali bÅ«ti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie bÅ«tų neatlygintini. 13.4. Mokestinio patikrinimo metu atlikus Bendrovės veiklos analizę už 2009 m., nustatyta, kad Bendrovės gamybos apimtys ne sumažėjo, o padidėjo net 19 proc., lyginant su 2008 m., nors atsargų pirkimas ir pardavimo pajamos sumažėjo, todėl vadovaujantis MAÄ® 10 straipsnio turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo nuostata, taip pat Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalimi, Bendrovei papildomai apskaičiuojama sumokėti 9 049 Lt (22 634 Lt x 39,98 proc.) VSD ir sveikatos draudimo įmokų, apskaičiuotų nuo 1 200 Lt draudžiamųjų pajamų sumos. 13.5.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas iÅ¡ apyvartinių lėšų. IÅ¡analizuoti kitų Bendrovėje dirbančiųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir įkainiai už darbÄ , dirbantiesiems mokamas darbo sutartyse nurodytas atlyginimas, Darbo kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta. GPM deklaracijos užpildytos teisingai. R. V. ir V. B. (2009 m. 05 mėn. neapmokamos atostogos – nedraudiminis laikotarpis) už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. už faktiÅ¡kai dirbtus mėnesius apskaičiuojama po 1 200 Lt per mėn. darbo užmokesčio, t. y. 22 634 Lt (įvertinus 2011 m. sausio 14 duomenų tikslinimus), nes negali bÅ«ti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie bÅ«tų neatlygintini.

R. V. ir V. B. dirbo pagal darbo sutartį, už darbÄ turėjo bÅ«ti atlyginta darbo sutartyje numatyta suma, todėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti apskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis.13.6. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuojama sumokėti į biudžetÄ 9 049 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.Patikrinimo akte Nr. 35-24 taip pat nurodyta teisė pateikti raÅ¡ytines pastabas dėl Å¡io patikrinimo akto.14. Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrius 2011 m. balandžio 5 d. raÅ¡te Nr. (15)SD-6763 „Dėl JÅ«sų elektroninio paklausimo“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 147)) informavo Å iaulių apskrities VMI, be kita ko, jog: 14.1.

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, pagal kurį ne tik apskaičiuojamas darbo užmokestis, bet ir kontroliuojama, kaip vykdomi Darbo kodekso reikalavimai dėl darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio forma ir jos pildymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.14.2.

Darytina iÅ¡vada, kad 2011 m. perraÅ¡yti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodant mažesnį valandų skaičių, negu buvo dirbta 2009 m., negalima.14.3. Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje arba žinomai neteisingų duomenų apie darbo laikÄ Ä¯raÅ¡ymas į šį žiniaraÅ¡tį užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 415 straipsnį.14.4. Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus konsultacijos teismams nėra privalomos.15.

PareiÅ¡kėja 2011 m. balandžio 29 d. raÅ¡te-atsakyme į patikrinimo aktÄ Nr. 35-24, pateiktame Å iaulių apskrities VMI (Komisijos byla (t. 1, b. l. 101–102), nesutiko su papildomai apskaičiuotais mokesčiais ir su jais susijusiomis sumomis bei mokestinio patikrinimo iÅ¡vadomis.16. Å iaulių apskrities VMI 2011 m. gegužės 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-17-11 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 96–100, 104a–108)) nusprendė patvirtinti 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktÄ Nr. 35-24 ir nurodyti sumokėti 9 049 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas bei Å¡iame sprendime paskirtÄ 4 525 Lt VSD įmokų baudÄ (t. y. 50 proc. dydžio papildomai apskaičiuotų VSD įmokų sumos baudÄ ).

Sprendime Nr. 14.4-17-11, be kita ko, nurodyta:16.1. Bendrovės pastabose nurodytas motyvas, kad patikslino neteisingai užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalÄ , laikytinas ne dokumentų tikslinimu, o dokumentų perraÅ¡ymu, siekiant iÅ¡vengti mokestinės prievolės, nes minėti dokumentai perraÅ¡yti mokestinio tyrimo metu, paaiÅ¡kėjus, kad nesumokėtos VSD įmokos.16.2. Pagal Ä®statymo 7 straipsnį apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, neatsižvelgiant į mokėjimo Å¡altinius; tokiu bÅ«du, nustatyto atlyginimo neiÅ¡mokėjimas neatleidžia nuo VSD įmokų mokėjimo.16.3.

Mokestinio patikrinimo metu direktoriui R. V. už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ nuo apskaičiuojamo 11 857 Lt ((1 200 x 11) – l 343 sumažinta Bendrovės mokestinio tyrimo metu apskaičiuota suma) darbo užmokesčio pagrįstai apskaičiuota 4 740 Lt (11 857 x 39,98 proc.) VSD įmokų. Komercijos direktoriui V. B. už 2009 m. balandžio, birželio–gruodžio ir 2010 m. sausio–vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ nuo apskaičiuojamo 10 778 Lt ((1 200 x 10) - 1 222 sumažinta Bendrovės mokestinio tyrimo metu apskaičiuota suma) darbo užmokesčio apskaičiuota 4 309 Lt (10 778 x 39,98 proc.) VSD įmokų.Sprendime Nr. 14.4-17-11 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

17. PareiÅ¡kėja pateikė Inspekcijai 2011 m. birželio 17 d. skundÄ dėl Å iaulių apskrities VMI sprendimo Nr. 14.4-17-11 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 9–10)), kuriame prašė panaikinti sprendimÄ Nr. 14.4-17-11 bei patikrinimo aktÄ Nr. 35-24, kaip nepagrįstus ekonominiais skaičiavimais ir prieÅ¡taraujančiais teisės aktams.18. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2011 m. birželio 17 d. skundÄ , 2011 m. liepos 22 d. sprendime Nr. 69-176 „Dėl UAB „Vaiberta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-17 skundo“ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 5–7)) nusprendė patvirtinti Å iaulių apskrities VMI 2011 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Nr. 14.4-17-11.

Sprendime Nr. 69-176, be kita ko, nurodyta:18.1. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus įsakymuose 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn., atsižvelgiant į darbo apimčių sumažėjimÄ , nurodyta direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. dirbti neatlygtinai, kitiems darbuotojams nustatytas 10, 30 darbo valandų savaitėje darbo laikas; Bendrovės darbuotojams buvo mokamas valstybės nustatytas valandinis atlyginimas, tačiau direktoriui R.

V. ir komercijos direktoriui V. B. darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir mokamas darbo sutartyse nustatytomis sÄ lygomis, neapskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos.18.2. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tiek V. B., tiek R. V. laikotarpiu, kai buvo priimtas įsakymas dėl darbo užmokesčio nemokėjimo minėtiems asmenims, faktiÅ¡kai dirbo. Aplinkybės, jog Bendrovės darbo apimtys, apyvarta sumažėjo neturi reikÅ¡mės, kadangi minėti asmenys dirbo ir už darbÄ turi bÅ«ti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2007); taip pat neturi reikÅ¡mės ir Bendrovės žiniaraščių bei kitų su tuo susijusių dokumentų tikslinimas, kadangi neatlygintino darbo negali bÅ«ti.

Be to, ir Valstybinė darbo inspekcija 2011 m. vasario 11 d. rašte Nr. (15)SD-2887 „Dėl darbo teisės klausimų“ pareiškėjai nurodė, jog neatlygintinas darbas galėtų būti atliekamas tik labdaros ir paramos tikslais, numatytas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme. Remiantis bylos medžiaga, tokių aplinkybių nėra nustatyta, o ir pati pareiškėja papildomų įrodymų nepateikia.18.3. Remiantis bylos medžiaga, Bendrovės direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaičiuota po 1200 Lt per mėn. darbo užmokesčio.

Pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinėse ataskaitose (forma SAMF4) ir pateiktuose sÄ raÅ¡uose „Apdraustųjų SD įmokos pagal draudėjus“ nepriskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos.Sprendime Nr. 69-176 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.19. PareiÅ¡kėja pateikė Komisijai 2011 m. rugpjūčio 17 d. skundÄ Nr. 2011-08/17MGK (Komisijos byla (t. 1, b. l. 1–3; t. 2, b. l. 128–130)), kuriame prašė panaikinti Inspekcijos sprendimÄ Nr. 69-176, Å iaulių apskrities VMI sprendimÄ Nr. 14.4-17-11 bei patikrinimo aktÄ Nr. 35-24, kaip nepagrįstus ekonominiais skaičiavimais ir prieÅ¡taraujančius teisės aktams, taip pat 2011 m. rugsėjo 13 d. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ prie skundo dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 69-176 (Komisijos byla (t. 2, 133–137)).20.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2011 m. rugsėjo 13 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Bendrovės 2011 m. rugpjūčio 17 d. skundÄ dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 69-176 (dalyvaujant Bendrovės atstovei – vyr. finansininkei S. P.) 2011 m. spalio 24 d. sprendime Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“ (b. l. 3–6; Komisijos byla (t. 2, b. l. 154–157)) nusprendė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimÄ Nr. 69-176 „Dėl UAB „Vaiberta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-17 skundo“.

Sprendime Nr. S-243(7-192/2011), be kita ko, nurodyta:20.1. Byloje nustatyta, kad Bendrovė, atsižvelgdama į darbo apimčių sumažėjimÄ , savo įsakymuose „Dėl darbuotojų atlyginimų“ nurodė direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. (jie buvo ir įmonės akcininkai, valdantys po 50 proc. įmonės akcijų) nuo 2009 m. balandžio iki 2010 m. vasario mėn. dirbti neatlygtinai. Su įsakymais minėti asmenys susipažino ir sutiko dirbti nurodytomis sÄ lygomis. Bendrovės direktoriui R.

V. ir komercijos direktoriui V. B. darbo sutartyse numatytas 1 200 Lt darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir mokamas darbo sutartyse nustatytomis sÄ lygomis, taip pat neapskaičiuotos ir nesumokėtos VSD įmokos, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose į apskaitÄ Ä¯traukta faktiÅ¡kai dirbta 6 darbo dienų 40 darbo valandų per savaitę darbo trukmė. Vėliau, mokestinio tyrimo metu, Bendrovė, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos suteiktomis konsultacijomis (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslingiausia atspindėti tik faktiÅ¡kÄ vadovų dirbtÄ laikÄ pagal pareigines instrukcijas, o laikas, kurį vadovai dirbo, siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , vertinti pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 5 dalį), 2011 m. sausio 14 d.

įsakymo Nr. 2011-VM/01 pagrindu patikslino darbo laiko apskaitos žiniaraščius (nurodant, kad minėti asmenys dirbo po 1 darbo val. per 1 darbo dienÄ ), atitinkamai apskaičiavo darbo užmokestį (4,85 Lt per val.), VSD įmokas ir jas sumokėjo.20.2. Remiantis skundžiamu sprendimu, mokesčių administratorius VSD įmokų apskaičiavimÄ grindžia tuo, kad 2009 m. balandžio–2010 m. vasario mėn. laikotarpiu, kai galiojo Bendrovės direktoriaus įsakymas dėl minėtų asmenų darbo neatlygintinai, R.

V. ir V. B. faktiÅ¡kai įmonėje dirbo, o už darbÄ turi bÅ«ti atlyginta, nes neatlygintino darbo negali bÅ«ti (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m m. balandžio 16 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-143/2007).20.3. Remiantis Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Pažeidus darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ , darbuotojas įgyja teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio iÅ¡mokėti jam pagal darbo sutartį priklausančiÄ , bet neiÅ¡mokėtÄ , darbo užmokesčio dalį, tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas priklauso nuo paties darbuotojo valios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog darbo apmokėjimo sÄ lygų, sulygtų darbo sutartyje, pakeitimas, atskiro darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimas, yra individualių darbo ginčų, nagrinėtinų Darbo kodekse nustatyta tvarka, dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®statymo (2001 m. lapkričio 20 d. redakcija) 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog VSD įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbÄ (analogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas iÅ¡liko ir ginčui aktualiu laikotarpiu), 2005 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-785/2005 konstatavo, kad darbdaviui nuo neapskaičiuoto, nesumokėto ir nereikalauto sumokėti darbo užmokesčio nekyla pareiga skaičiuoti socialinio draudimo įmokas.20.4.

Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog Bendrovė savo darbuotojams R. V. ir V. B. (Bendrovės savininkams) ginčo laikotarpiu bÅ«tų apskaičiavusi 1 200 Lt per mėn. darbo užmokestį ar bÅ«tų apskaičiavusi didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta 2011 m. sausio 14 d. įsakymo pagrindu SODRAI pateiktuose patikslintuose praneÅ¡imuose apie apdraustiesiems apskaičiuotÄ darbo užmokestį ir apskaičiuotas VSD įmokas. 20.5. Pažymėtina, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Bendrovei papildomai mokėtinas VSD įmokas, įvertino pagal patikslintus praneÅ¡imus apskaičiuotas ir sumokėtas VSD įmokas ir atitinkamai sumažino Bendrovei papildomai apskaičiuotų VSD įmokų sumÄ (patikrinimo akto Nr. 35-24 3 psl.), be to, tarp Bendrovės ir jos darbuotojų R.

V. bei V. B. nėra ginčo dėl jiems neapskaičiuoto ar neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Minėta, kad įstatymas darbdaviui pareigÄ apskaičiuoti VSD įmokas sieja su apskaičiuotu darbo užmokesčiu, o ginčas dėl atskiro darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimo yra individualus darbo ginčas, nagrinėtinas Darbo kodekse nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys pažeidė Ä®statymo nuostatas, t. y. turėjo apskaičiuoti daugiau VSD įmokų.

Taigi, Bendrovės darbuotojų teisė gauti didesnį darbo užmokestį, negu jiems buvo apskaičiuotas, neturi įtakos Bendrovės mokestinės prievolės dydžiui tol, kol Å¡i darbuotojo teisė nėra realizuota. Pažymėtina, kad ginti pažeistas darbuotojų teises nėra mokesčių administratoriaus funkcija pagal jo kompetencijÄ . Atsižvelgiant į Å¡iame sprendime nurodytas Ä®statymo nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konstatuotina, jog Inspekcijos nurodymas Bendrovei sumokėti 9 049 Lt VSD įmokas bei 4 525 Lt VSD įmokų baudÄ yra neteisėtas, todėl naikintinas.

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“ yra teisėtas bei pagrįstas. Pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendžiamas tik teisės, t. y. Ä®statymo 4 ir 7 straipsnių nuostatų, taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatas apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimÄ dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas – taigi, atsakovė turi teisę skųsti minėtÄ jį sprendimÄ .

Kartu teismas pabrėžia, kad teisės aiÅ¡kinti, ignoruojant faktus, svarbius administracinei bylai, negalima.2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad atsakovė teigia, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos direktoriui R. V. ir komercijos direktoriui V. B. 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–vasario mėn. į apskaitÄ Ä¯traukta faktiÅ¡kai dirbta 6 darbo dienų 40 darbo valandų savaitės darbo trukmė, t. y. Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas faktiÅ¡kas ir darbo sutartyse nurodytas darbo laikas, tačiau už darbÄ nebuvo mokama.

Teismas akcentuoja, kad bendrovės direktorius R. V. 2011 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 2011-VM/01 (Komisijos byla (t. 2, b. l. 10)) nurodė, jog nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. įsako, kad vadovams – direktoriui R. V. ir V. B. – trumpinamas darbo laikas 1 darbo valanda per 1 darbo dienÄ , dirbant 6 darbo dienų savaitę, Å¡iuo laikotarpiu nustatomas minimalus valandinis atlygis – 4,84 Lt. Dar daugiau, pareiÅ¡kėja atitinkamai apskaičiavo darbo užmokestį (4,85 Lt per val.), VSD įmokas už 2009 m. balandžio mėn.–2010 m. vasario mėn. ir jas sumokėjo (Komisijos byla (t. 2, b. l. 46, 44, 42, 23, 21, 19, 37, 35, 33, 14, 28)).

Vadinasi, teigti, jog pareiÅ¡kėjos darbuotojams nebuvo atlyginta už darbÄ , negalima – Å¡iuo aspektu atsakovės argumentai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis.3. Pabrėžtina, kad Å¡iam ginčui taikytinas precedentas (o precedentai saisto teismus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus)) yra suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-785/2005, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog „nagrinėjamu atveju didesnis darbo užmokestis darbuotojams nei apskaičiuotas, nei iÅ¡mokėtas nebuvo.

Atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad darbuotojai gavo didesnį, nei iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio tarp darbo sutarties Å¡alių taip pat nėra. Esant tokiai situacijai mokesčių administratorius neturėjo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, t. y. turėjo apskaičiuoti daugiau socialinio draudimo įmokų. Ta aplinkybė, kad pagal galiojančius darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus darbuotojai galėjo įgyti teisę gauti didesnį darbo užmokestį, neturi įtakos pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės dydžiui tol, kol Å¡i darbuotojų teisė nėra realizuota. <...> ginti pažeistas darbuotojų teises nėra mokesčių administratoriaus funkcija pagal jo kompetencijÄ , o nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose ar darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo turi bÅ«ti sprendžiami Å¡iems ginčams spręsti nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikė šį precedentÄ , taip pat savo skundžiamame sprendime įvertino, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog Bendrovė savo darbuotojams – R.

V. ir V. B. (Bendrovės savininkams) ginčo laikotarpiu bÅ«tų apskaičiavusi 1 200 Lt per mėn. darbo užmokestį ar bÅ«tų apskaičiavusi didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta 2011 m. sausio 14 d. įsakymo pagrindu SODRAI pateiktuose patikslintuose praneÅ¡imuose apie apdraustiesiems apskaičiuotÄ darbo užmokestį ir apskaičiuotas VSD įmokas, darytina iÅ¡vada, jog Komisija pagrįstai nusprendė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimÄ Nr. 69-176 „Dėl UAB „Vaiberta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-17 skundo“ bei priėmė savo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“.4.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. S-243(7-192/2011) „Dėl UAB „Vaiberta“ 2011-08-17 skundo“ paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:

Atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Ernestas Spruogis