a7f60337-11f7-49d6-bc06-ecaee587267d · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-145-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00200-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 1 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Ievai MiÅ¡eikienei ir Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam A. U., gynėjui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, nukentėjusiajai A.

R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. U., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. U. 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 23.00 val., vieÅ¡ojoje vietoje, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, kazino „Admiral club“, esančiame Å iauliuose, P.ViÅ¡inskio g. 41, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ A.

R. bei spjovė jai į veidÄ , tokiu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2011-09-18 apie 21.00 val., atėjo į „Admiral“ klubÄ su draugais. Buvo iÅ¡gėręs 4 butelius alaus. Neblaivus nesijautė, alkoholio poveikis veiksmams įtakos neturėjo,- jei bÅ«tų buvęs blaivus, bÅ«tų pasielgęs taip pat. Prisėdo prie baro, draugai nuėjo pažaisti su žaidimų automatais.

Už baro dirbo iÅ¡ matymo pažįstama barmenė A. R. JÄ pažinojo, nes lankydavosi Å¡iame klube, mieste jÄ sutikęs sveikindavosi, žinojo jos vardÄ . Priėjęs prie baro užsisakė bokalÄ alaus. Nukentėjusioji buvo vienoje baro pusėje, o jis kitoje, atstumas tarp jų buvo apie 50 centimetrų. Sėdėdamas su viena koja atsirėmė į Å¡alia esančiÄ kėdę. Jis kojas buvo atsirėmęs į kėdę, o ne užkėlęs. Nukentėjusioji priėjo prie jo ir nieko nesakiusi nustÅ«mė jo kojÄ nuo kėdės. Ar ji prašė nukelti kojÄ , nepamena.

Po to jie apsižodžiavo, prasidėjo konfliktas. Konflikto metu buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai tiek iÅ¡ jo pusės, tiek iÅ¡ jos. KÄ konkrečiai jai pasakė, jau dabar nepamena. Po to, iÅ¡ karto priėjo vienas apsaugos darbuotojas, kuris buvo salėje ir liepė jam eiti lauk. Jis atsakė, kad kai baigs gėrimÄ , tada ir iÅ¡eis. Tada apsaugos darbuotojas papurÅ¡kė jam dujų į akis ir burnÄ , todėl jis jas su seilėmis iÅ¡spjovė lauk. Ar spjaudamas pataikė ant kokio žmogaus, negali pasakyti.

Tyčia nespjovė į nukentėjusiÄ jÄ . Po to jį iÅ¡vedė lauk. Administracinėje byloje sakė netiesÄ , prisipažino kaltu visiÅ¡kai, nes norėjo, kad bauda už pažeidimÄ bÅ«tų mažesnė. Nepamena tikslių žodžių, kokiais vadino nukentėjusiÄ jÄ , buvo necenzÅ«riniai žodžiai, rusiÅ¡ki keiksmažodžiai. Prie baro jis vienas sėdėjo, kiti žmonės toliau sėdėjo. Prie baro galėjo sėdėti dar viena mergina, bet daugiau žmonių nebuvo. Jis apsižodžiuodamas su nukentėjusiÄ ja nesiekė, kad kiti asmenys girdėtų jų konfliktÄ .

IÅ¡ baro niekas neišėjo dėl jų konflikto, baro darbo sutrikdyti nenorėjo. Mano, kad iÅ¡ lankytojų niekas nesureagavo į jų konfliktÄ , nes bare grojo muzika. Visas konfliktas ir buvo tik keli žodžiai. Apsižodžiavimas buvo abipusis, gailisi dėl to, kad susikeikė, kad apsižodžiavo. Žeminti nukentėjusiosios nežemino, gal ji įsižeidė. Nukentėjusioji A. R. parodė, kad ji „Admiral“ bare dirbo barmene. 2011-09-18 apie 23.00 val., įvyko konfliktas su kaltinamuoju. Ji su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstama.

Ä® barÄ atėjo trys visiÅ¡kai jai nepažįstami asmenys, kurie visi buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Visi trys užsisakė po skardinę 0,5 l talpos alaus. Du iÅ¡ jų nuėjo prie žaidimų automatų, kurie yra Å¡alia baro, o kaltinamasis atsisėdo prie baro. Klube buvo apie 15-20 žmonių, salėje dirbo dviese. Kaltinamasis sėdėjo prie baro gal 1 metro ar daugiau atstumu nuo jos ir užsidėjo kojas ant kėdės. Ji jo paprašė vienÄ kartÄ jas nukelti, po to antrÄ kartÄ , o papraÅ¡ius trečiÄ kartÄ ir jam kojų nenukėlus, priėjo prie jo ir iÅ¡traukė kėdę jam iÅ¡ po kojų.

Kaltinamasis iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, mano, kad dėl to, kad ji jam kojų neleido laikyti ant kėdės sėdimosios dalies. Ji iÅ¡kvietė apsaugÄ , po ko A. U. išėjo į laukÄ su draugais, ten užtruko gal 10 minučių. Kai A. U. išėjo į laukÄ , konflikto lauke nebuvo, tuo metu iÅ¡ lankytojų niekas neišėjo iÅ¡ baro. Kai kaltinamasis buvo lauke ji buvo prie išėjimo, laiko neskaičiavo, gali tik apytiksliai pasakyti. Po kiek laiko jis grįžo prie baro, prašė, kad parduotų dar alaus, bet ji atsisakė tai padaryti, nes jis buvo per daug iÅ¡gėręs. Jų bare yra nustatyta vidaus tvarka, kada klientai neįleidžiami ar neaptarnaujami bare.

Tada jis vėl pradėjo jos atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius, atėjus apsauginiams, jis ir jų reikalavimo nusiraminti neklausė. Jis jÄ vadino „valkata“, „žiurke“, naudojo visokius necenzÅ«rinius rusiÅ¡kus žodžius. Kaltinamasis necenzÅ«rinius žodžius naudojo nuolat. Spjovė į veidÄ , tai buvo taip Å¡lykÅ¡tu. Jis ne tik spjovė į jÄ , bet dar ir apspjovė. Apsaugos darbuotojai dujas panaudojo jau po to, kai kaltinamasis jÄ apspjovė. Kaltinamasis buvo labai agresyvus jos atžvilgiu ir tonas jo buvo piktas, ji pagalvojo, kad jis jai suduos smÅ«gį, nes jis buvo užsimojęs. Kaltinamasis jos ar kitų lankytojų ar darbuotojų nepalietė.

Atstumas tuo metu tarp jų buvo apie 1 metras. Visas konfliktas vyko gal 30 minučių, konfliktas dėl kėdės truko gal apie 5 minutes, galėjo bÅ«ti ir 2 minutes. Prie baro sėdėjo jos bendradarbės, buvo apsaugos darbuotojai, kiti lankytojai, visi viskÄ matė ir girdėjo, ji kai atsisukdavo, matė jų reakcijÄ , visÄ naktį po to iÅ¡ lankytojų sulaukė komentarų apie tÄ Ä¯vykį, jos klausinėjo, žiÅ«rėjo į jÄ su užuojauta, jai buvo labai nesmagu, norėjosi iÅ¡eiti, o dar reikėjo visÄ naktį po to dirbti.

Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių priėjo po įvykio prie jos paklausti, kas įvyko, bet 5 žmonės tikrai buvo priėję. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 litų moralinės žalos atlyginimo. Tokios sumos praÅ¡o, nes kaltinamasis pažemino jos garbę ir orumÄ , žodžiai ir spjÅ«vis labai įžeidė ir pažemino jÄ prieÅ¡ bendradarbius ir baro klientus, jaučiasi labai įžeista. Kai jÄ apspjovė, jai buvo didelis Å¡okas, jau geriau bÅ«tų trenkęs, nebÅ«tų jautusis tokia pažeminta.

Baras žalos nepatyrė. Filmavimo kameros bare yra, tačiau per darbuotojo klaidÄ tÄ vakarÄ tuo momentu kameros neveikė. Jų bare groja muzika, bet susikalbėti tikrai galima. Ä® gydytojus nesikreipė. TÄ pačiÄ naktį raminamųjų iÅ¡gėrė, namie jokių vaistų nevartojo. Liudytoja R. Å . parodė, kad tÄ vakarÄ ji dar nedirbo, tik buvo atėjusi mokytis ir tuo metu dirbo kasininke. Tada žmonių daug nebuvo, o jos gal 5 darbuotojos sėdėjo prie baro ir žiÅ«rėjo krepÅ¡inį, nes vyko krepÅ¡inio čempionatas.

Ar muzika grojo tuo metu, nepamena. Bare televizoriaus garsas buvo pagarsintas, bet tai natÅ«ralu, kad bare garsas didesnis nei namie, gal už 2 m sėdėjo žmonės, nes ten vietos ne per daugiausiai. Buvo ramu, kol neatėjo kaltinamasis su draugais, atsisėdo prie baro Å¡alia jų ir pradėjo kilnoti kojas ant kėdės. Barmenė drausmino kaltinamÄ jį ne vienÄ kartÄ , daug kartų, po to bandė patraukti jo kojas nuo kėdės. Jei gerai pamena, barmenė drausmino kaltinamÄ jį, jis nereagavo, barmenė iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus.

Konfliktas dėl kėdės vyko gal 10-15 minučių, ji buvo Å¡alia, tuo metu necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo. Po to kaltinamasis išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Kai A. U. grįžo, jis atsisėdo prie baro ramus, lankytojai tuo metu neišėjo, jis prašė parduoti dar alaus, bet barmenė atsisakė. Po to konfliktas kilo, kiek suprato, dėl to, kad kaltinamasis nesutiko iÅ¡eiti iÅ¡ baro. Kaltinamasis supyko ir pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais vadinti barmenę, kai atėjo apsaugos darbuotojai ir su jais susipyko, jis nuolat vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir spjovė barmenei į veidÄ .

Tik po to, kai kaltinamasis spjovė barmenei į veidÄ , apsaugos darbuotojai papurÅ¡kė kaltinamajam dujų ir jį iÅ¡vedė į laukÄ . Jis tikrai tyčia spjovė į barmenę, spjovė tiesiai jai į veidÄ , tai gerai matėsi. Tiksliai negali pasakyti, ar kaltinamasis bandė suduoti apsauginiams ar barmenei, bet apsaugos darbuotojus jis provokavo, siÅ«lė jiems eiti muÅ¡tis, Å¡okinėjo, keikėsi. Kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs ir nekontroliavo savo elgesio. Kaltinamasis baro lankytojų neįžeidinėjo, tik įžeidinėjo barmenę, jai spjovė ir kivirčijosi su apsaugos darbuotojais.

Keli klientai dėl to tuo metu gal išėjo iÅ¡ baro, ji jų nestebėjo. Niekas negalėjo pasakyti, kai kaltinamasis atėjo į barÄ , kad jis po to pradės taip elgtis, nes neatrodė labai girtas ir nebuvo agresyvus. Kai kaltinamasis įžeidinėjo barmenę, girdėjo ji ir kiti asmenys. Kokius tiksliai necenzÅ«rinius žodžius vartojo, negali pasakyti. Keli lankytojai sėdėjo už jų, kiti žaidė su loÅ¡imo aparatais, jie tikrai turėjo viskÄ matyti ir girdėti, nes taip pat kaip ir jos jie žiÅ«rėjo krepÅ¡inį.

Toks kaltinamojo elgesys paliko jai pėdsakÄ , pagalvojo, kur nori įsidarbinti, malonu tikrai nebuvo, nelinksmas įvykis. Visi buvo Å¡okiruoti, iÅ¡sigandę, ilgÄ laikÄ po to kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį. Ji kaltinamÄ jį pirmÄ kartÄ tÄ vakarÄ matė, anksčiau jo nepažinojo. Po to buvo priėję lankytojų prie baro pasiteirauti, kas čia įvyko. Barmenė po to įvykio pasikeitė, pasikeitė jos bendravimas, visus tas įvykis Å¡okiravo, o jÄ tuo labiau. Matėsi iÅ¡ jos elgsenos, kad barmenė Å¡okiruota, pasimetusi, jai visa tai buvo netikėta.Liudytoja E. U. parodė, kad atsimena kaltinamÄ jį, jis buvo baro klientas.

Nukentėjusioji buvusi jos bendradarbė. 2011 metais, rudenį, dirbo kazino „Admiral“ kasininke. Prisimena tÄ vakarÄ , nes vyko krepÅ¡inio varžybos. Ji dirbo kasoje, tÄ vakarÄ turėjo mokinukę, kuriÄ turėjo apmokyti, kaip reikia dirbti. A. R. dirbo prie baro. Atėjo kaltinamasis su draugais, jis atsisėdo prie baro, draugai nuėjo toliau į salę, kaltinamasis barmenės prašė alaus, užsikėlė kojas ant kėdės. A. R. vienÄ , antrÄ kartÄ paprašė, kad kaltinamasis nukeltų kojas nuo kėdės. TrečiÄ kartÄ A.

R. patraukė kėdę jam iÅ¡ po kojų. Kaltinamasis vadino barmenę necenzÅ«riniais žodžiais, kokiais, nepamena. Po to A. R. iÅ¡kvietė apsaugÄ , apsaugai atėjus ir papraÅ¡ius jo iÅ¡eiti, kaltinamasis paprašė A. R. alaus, o jai nepardavus, spjovė jai į veidÄ . Tarp A. R. ir kaltinamojo, kai jis jai spjovė į veidÄ , buvo gal 2 metrai atstumas. Ar jis bandė užsimoti, ar trenkti A. R., nematė. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis buvo per daug iÅ¡gėręs, atsipalaidavęs, jis pyko ant barmenės, kad jam nebepardavė dar alaus.

Kaltinamojo striukė buvo suplėšyta dar prieÅ¡ visÄ incidentÄ , matė, kai jis atėjo, kad jo striukė buvo suplyÅ¡usi. Salėje galėjo bÅ«ti apie 10 žmonių, dauguma žiÅ«rėjo krepÅ¡inį. Nematė, ar klientai sureagavo, nes pati žiÅ«rėjo, kas salėje vyksta, bet jie tikrai viskÄ pastebėjo, nepastebėti buvo neįmanoma, jie turėjo tai matyti. Po Å¡io įvykio ji pasibaisėjo, iÅ¡sigando. Tai kÄ reikėjo pagalvoti klientams, kurie buvo salėje, jie matė ir turbÅ«t pagalvojo, kad nėra ko eiti daugiau į tÄ barÄ .

Jai buvo labai nemalonu, nesmagu, o kai pagalvoji, kaip turėjo jaustis A. R., baisu. Visi matė, kas įvyko, dar tÄ vakarÄ dirbo D. B., mokinė, viso buvo gal 4 darbuotojai, jos sėdėjo arčiau baro, todėl viskÄ matė ir girdėjo. Kaltinamasis vadino barmenę necenzÅ«riniais žodžiais, jis prieÅ¡inosi ir apsaugos darbuotojams, juos provokavo muÅ¡tynėms. „Admiral“ kazino žmonių bÅ«na įvairiai, tai priklauso nuo paros laiko, metų laikų. TÄ vakarÄ buvo gana ramu, nebuvo triukÅ¡minga, dauguma žiÅ«rėjo krepÅ¡inį.

Buvo gal 10 žmonių. Televizorius pakabintas gal 5 metrų atstumu nuo baro, normaliu garsu transliavo varžybas. Kai įvykis įvyko, ji žiÅ«rėjo į įvykio centrÄ , tikrai nepastebėjo, ar kas išėjo iÅ¡ kazino. Klientų reakcijÄ gal ir matė, bet ir pati iÅ¡sigando, todėl kitų reakcija jai buvo nesvarbi. Liudytojas H. J. parodė, kad jis dirba apsaugos firmoje „G4S“, 2011 metais, rudenį, gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ „Admiral“ kazino. Nuvyko, vaikinas buvo girtas, reikalavo, kad barmenė įpiltų jam alaus, vadino barmenę visokiais necenzÅ«riniais žodžiais.

Ir jį jis provokavo, prieÅ¡inosi papraÅ¡ius jam iÅ¡eiti, pasiÅ«lė V. D. pasimuÅ¡ti. Sakė jam: „Einam pasiÅ¡paguosim“. Po to jis iÅ¡keikė barmenę necenzÅ«riniais žodžiais ir jÄ apspjovė, prieÅ¡inosi jiems ir jie panaudojo dujas, po to jį iÅ¡vedė į laukÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Kazino buvo nemažai žmonių, bet niekas nesikiÅ¡o, ar jie reagavo, neprisimena, ne tas rÅ«pėjo, visas dėmesys buvo kaltinamajam. Žinoma, kad įvykis sukėlė neigiamas emocijas, pyktį.

Spjauti žmogui į veidÄ negražu. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada geriau prisiminė, praÅ¡o jais remtis. Kai jie atvyko, kaltinamasis stovėjo lauke, tuo metu nepamena, kÄ jis darė, ar prie ko nors kabinėjosi, nepamena, gal rÅ«kė. Kai atėjo į barÄ , jis kabinėjosi prie barmenės.Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju firmoje „G4S“, 2011 m. rugsėjo gale apie 20 d. dirbo su kolega H. J. Pamena vakaras buvo, apie 22.00-23.00 val. gavo iÅ¡kvietimÄ , kad „Admiral“ kazino paspaustas pavojaus mygtukas.

Kiek pamena, kai jie atvyko į kazino, kaltinamasis buvo lauke, jis garsiai kalbėjo, rÅ«kė, kad bÅ«tų buvęs agresyvus, jis to nematė, kitiems pretenzijų jis neturėjo. Bare jis reikalavo barmenės alaus, ar kabinėjosi prie lankytojų, nežino. Jis buvo su kolega, jis ir juos provokavo muÅ¡tynėms, buvo atsistojęs į kovinę stovėsenÄ , kvietė pasimuÅ¡ti, rodė agresijÄ , rankas kilnojo, plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais barmenę. Gal ir juos iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, bet to tiksliai neprisimena.

Kaltinamasis galėjo jį pastumti ir sutrenkti, bet to nedarė, be to, to padaryti net ir negalėjo, nes jis laikėsi distancijos. IÅ¡ pradžių kaltinamasis lyg ir sutiko iÅ¡eiti, po bendrų 15-20 minučių pokalbio staiga kaltinamasis sukosi su pakelta ranka, užsimojo ir spjovė barmenei, tada jis kaltinamajam papurÅ¡kė dujų ir sulaikė. Po to, kai buvo panaudotos dujos, kaltinamasis prašė, kad jį paleistų. Tada jį iÅ¡vedė į laukÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jis policijos nebesulaukė, nes gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ ir iÅ¡važiavo, jo kolega pasiliko įvykio vietoje.

Kiek pamena bare nebuvo daug žmonių, prie baro daugiausiai sėdėjo 4 žmonės, o kiek jų sėdėjo salėje, nematė, kiek tiksliai jų buvo, negali pasakyti, nes dėmesys buvo koncentruotas į įvykį ir kaltinamÄ jį. Kai atvyko, nepamena, kur tuo metu buvo kaltinamasis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir praÅ¡o jais remtis, nes dabar jau ne viskÄ atsimena. Jam atrodo, kad kiekvienam nepatiktų, jei kas spjautų į veidÄ , minėtas įvykis jam sukėlė neigiamas emocijas.

Jam Å¡lykÅ¡tÅ«s tokie dalykai, užtat ir panaudojo dujas, nes kaltinamasis spjovė barmenei į veidÄ . Jis buvo Å¡okiruotas jo tokiu elgesiu. Liudytojas A. B. parodė, kad nelabai prisimena to įvykio. Neprisimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis tik atsimena, kad jiems atvažiavus, kaltinamasis buvo lauke. Paties konflikto jis nematė. Daugiau bendravo jo kolega A. Žakaitis. Jis taip pat bendravo su apsaugos darbuotojais. Nei apsaugos darbuotojai, nei kiti jam asmeniÅ¡kai jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Jo kolega bendravo su apsaugos darbuotojais, barmenais viduje. Tarnybinį praneÅ¡imÄ parašė, kai pristatė kaltinamÄ jį į policijos komisariatÄ .Liudytoja D. B. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, jis lankydavosi jų bare. Nukentėjusioji – jos buvusi bendradarbė, dirbo „Admiral club“ barmene. Datos neprisimena, bet galėjo bÅ«ti 2011-09-18 apie 23.00 val., A. R. dirbo už baro barmene. Atėjo kaltinamasis ir paprašė iÅ¡gerti. IÅ¡gėręs uždėjo kojas ant baro kėdžių, kur sėdi žmonės. A.

R. jo paprašė nukelti kojas. Jis nesutiko. Tada A. R. iÅ¡kvietė apsaugÄ . Jis jÄ pradėjo keiksnoti, vadinti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jis jai norėjo suduoti, nes nenorėjo nukelti kojų. A. U. po to buvo išėjęs į laukÄ . Kai grįžo iÅ¡ lauko, kaltinamasis buvo neblaivus. Jo nebuvo galima įleisti į barÄ . Jis įėjo dar todėl, kad jo nesulaikė apsauga. Kodėl apsauga nieko nedarė – nežino. Tada ir prasidėjo visas tas incidentas. Vėliau kaltinamasis vėl prašė parduoti alkoholio, tačiau A.

R. nepardavė, nes buvo per daug girtas. Kaltinamajam buvo pasakyta, kodėl nebus parduodamas alkoholis, nes jis jau buvo per girtas. Barmenė yra atsakinga už klientus, ir už savo darbo vietÄ . Gerai neatsimena, kada jis spjovė, ar prieÅ¡ papraÅ¡ymÄ parduoti alkoholio, ar po. PrieÅ¡ apsaugos darbuotojus taip pat vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kėlė rankas. Jie kažkaip susistumdė. Lankytojų bare buvo daug, nes kaip tik buvo krepÅ¡inio čempionatas. Lankytojai varžybas žiÅ«rėjo per televizorių, kuris buvo klube.

Aplinkiniai visi buvo šokiruoti tokio elgesio, kad taip suaugęs vyras gali elgtis. Jai pačiai tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Suaugęs vyras turi save valdyti, nesvarbu, kad jis išgėręs. Jis nei prie jos, nei prie kitų lankytojų nesikabinėjo. Kabinėjosi tik prie nukentėjusios. Krepšinį žmonės, ar žiūrėjo po to incidento, neprisimena. Turbūt žiūrėjo, televizoriaus neišjungė. Nemano, kad tuo metu garsiai ėjo televizorius. Be kaltinamojo A. U. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios A.

R., liudytojų R. Å ., E. U., D. B., H. J., V. D., A. B. duotų parodymų, A. U. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais:- 2011-10-11 A. R. skundu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji pateikė Å iaulių miesto apylinkės teismui skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2011-09-21 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1123623-11, kurį prašė panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ A.

U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (1 t., 4-6 b. l.);- 2011-11-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu, iš kurio matyti, kad A. R. skundas patenkintas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo D. V. 2011-09-21 nutarimas dėl A. U., kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nubaustas pinigine bauda, ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, visa bylos medžiaga perduota Šiaulių miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti (1 t., 7-9 b. l.);- administracinėje byloje Nr. 40-44-5-P-40P-1116560-11 esančia medžiaga, iš kurios matyti, kad A.

U. atžvilgiu 2011-09-21 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1123623-11 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje dėl to, kad jis 2011-09-18 22.45 val. „Admiral club“, esančiame P. ViÅ¡inskio g. 41, Å iauliai, bÅ«damas girtas iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apspjovė personalo darbuotojÄ A. R., tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

A. U. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, t.y., nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir jo neginčija, kad A. R. atsisakė jam parduoti alaus, dėl to jis jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir apspjovė. NuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Be to, A. U. 2011-09-18 23.35 val. nustatytas 2.39 promilių girtumas (1 t., 11-20 b. l.); - 2012-01-31 liudytojo A. B. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2011-09-18 dirbo kartu su Å iaulių AVPK PR specialistu A.

Ž. 23.04 val., iÅ¡ Å iaulių AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad kazino klube „Admiral club“, adresu ViÅ¡inskio g. 41, Å iauliuose, UAB „G4S“ apsaugos darbuotojai sulaikė asmenį, kuris klube kėlė triukÅ¡mÄ . Nuvykus minėtu adresu jiems buvo perduotas pilietis, kuris prisistatė A. U., gim. 1987 m., kuris buvo pristatytas į Å iaulių m. PK budėtojų dalį. Apsaugos darbuotojai paaiÅ¡kino, kad A. U. vieÅ¡oje vietoje plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, nereagavo į apsaugos darbuotojų praÅ¡ymus liautis netinkamai elgtis, nesutiko geruoju iÅ¡eiti iÅ¡ klubo, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi iÅ¡vedamas, iÅ¡ klubo patalpų jį pavyko iÅ¡vesti tik panaudojus spec. dujas.

Per grumtynes su apsaugos darbuotojais buvo suplėšyta jaunuolio striukė. Vežamas į komisariatÄ A. U. elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (1 t., 38-39 b. l.);- 2011-12-13 asmens parodymo atpažinti protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji A. R. ir liudytojas V. D. atpažino A. U., kaip asmenį, kuris įžūliai elgėsi kazino „Admiral club“ (1 t., 31-34, 44-47 b. l.);- 2012-04-05 nukentėjusiosios A. R. parodymų patikrinimo (patikslinimo) vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji A.

R. parodė vietas, kuriose pagal jos parodymus jos atžvilgiu buvo įžūliai elgiamasi (1 t., 35-37 b. l.); - 2012-02-01 liudytojo V. D. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje jam dirbant apsaugos darbuotoju, apie 23.00 val. buvo gautas pavojaus signalas iÅ¡ kazino klubo „Admiral club“. Nuvykus kartu su kolega H. J., iÅ¡ klubo atėjo mergina, kuri prisistatė klubo barmene ir parodė nepažįstamÄ jaunuolį, kuris stovėjo su draugais lauke prie klubo ir rÅ«kė.

Barmenė nurodė, kad jie nebeleistų Å¡io jaunuolio į klubÄ , tačiau kadangi jis tuo metu nekėlė triukÅ¡mo ir nerodė agresijos, jis buvo įleistas į klubÄ . Jie pasiliko ir stebėjo, kaip jis toliau elgsis. Jaunuolis prisėdo prie baro ir barmenės paprašė parduoti alaus. Jie su H. J. abu stovėjo prie baro Å¡alia jaunuolio 50-100 cm atstumu nuo jo. Barmenė atsakė, kad jis yra neblaivus, labai girtas, todėl jam alaus daugiau nebeparduos. Jaunuolis susinervino, pašėlo, iÅ¡plÅ«do barmenę necenzÅ«riniais žodžiais.

Jie paprašė jaunuolio nusiraminti, tačiau jis dar daugiau pašėlo, pasiÅ«lė jam pasimuÅ¡ti, tai yra nueiti „ten kur kameros nefilmuoja“. Paskui atsistojo į kovinę stovėsenÄ ir pradėjo mosikuoti rankomis, daryti staigius judesius, lyg norėdamas suduoti, tačiau nesudavė. Jis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jeigu jis nenusiramins. Jaunuolis Å¡iek tiek nurimo. Paskui barmenės paprašė parduoti alaus ir, gavęs neigiamÄ atsakymÄ , spjovė jai į veidÄ . Tada jaunuolis buvo sulaikytas, tačiau prieÅ¡inosi iÅ¡vedamas, todėl buvo panaudotos dujos ir jaunuolis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ klubo.

Paskui jis gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ ir paliko kolegÄ laukti policijos pareigÅ«nų. Po dujų papurÅ¡kimo, jaunuolis buvo ramus, nebesiprieÅ¡ino. Jis asmeniÅ¡kai įvykio metu nenukentėjo, dėl to, kad jaunuolis jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, jam pretenzijų neturi, nenori bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 42-43 b. l.);- 2012-03-22 liudytojo H. J. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje jam dirbant apsaugos darbuotoju, apie 23.00 val. buvo gautas pavojaus signalas iÅ¡ kazino klubo „Admiral club“.

Nuvykus kartu su kolega V. D., iÅ¡ klubo išėjo mergina, kuri prisistatė klubo barmene ir parodė nepažįstamÄ jaunuolį, kuris stovėjo su draugais lauke prie klubo ir rÅ«kė. Barmenė nurodė, kad jie nebeleistų Å¡io jaunuolio į klubÄ , tačiau kadangi jis tuo metu nekėlė triukÅ¡mo ir nerodė agresijos, jis buvo įleistas į klubÄ . Jie pasiliko ir stebėjo kaip jis toliau elgsis. Jaunuolis prisėdo prie baro ir barmenės paprašė parduoti alaus. Jie abu stovėjo prie baro Å¡alia jaunuolio 50-100 cm atstumu nuo jo.

Barmenė atsakė, kad jis yra neblaivus, labai girtas, todėl jam alaus daugiau nebeparduos. Jaunuolis susinervino, pašėlo, iÅ¡plÅ«do barmenę necenzÅ«riniais žodžiais. Jie paprašė jaunuolio nusiraminti, tačiau jis dar daugiau pašėlo, pasiÅ«lė V. D. pasimuÅ¡ti. Paskui atsistojo į kovinę stovėsenÄ ir pradėjo mosikuoti rankomis, daryti staigius judesius, lyg norėdamas suduoti, tačiau nesudavė. Tai yra jaunuolis provokavo juos muÅ¡tis. Jie pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jeigu jis nenusiramins.

Jaunuolis Å¡iek tiek nurimo. Paskui barmenės vėl paprašė parduoti alaus ir gavęs neigiamÄ atsakymÄ spjovė jai į veidÄ . Tada jaunuolis buvo sulaikytas, tačiau prieÅ¡inosi iÅ¡vedamas, todėl buvo panaudotos dujos ir jaunuolis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ klubo. Paskui V. D. iÅ¡vyko į kitÄ iÅ¡kvietimÄ , o jis liko laukti policijos pareigÅ«nų. Po dujų papurÅ¡kimo, jaunuolis buvo ramus, nebesiprieÅ¡ino. Jis asmeniÅ¡kai įvykio metu nenukentėjo, dėl to, kad jaunuolis jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, jam pretenzijų neturi, nenori bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 50-51 b. l.);- 2012-02-29 akistatos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

R. ir A. U. apklausos metu kiekvienas iÅ¡ jų paaiÅ¡kino tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei pasiliko prie savo parodymų (1 t., 62-65 b. l.).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Objektas- vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai- žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo bÅ«das ir vieta. Veika pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai- realus visuomenės rimties arba vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas. Veikos padarymo bÅ«das- įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais. VieÅ¡Ä ja tvarka laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (kasacinė nutartis Nr. 2K-65/2010).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Paminėtina, kad nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų pagal veikos pavojingumÄ . Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

Atribojant nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, teismų praktikoje laikomasi Å¡ių kriterijų: sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-429/2012).Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo A.

U., nukentėjusiosios A. R., liudytojų R. Å ., E. U., D. B., H. J., V. D., A. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – parodymų patikrinimo, akistatos – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. U. be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo pažįstami, aktyviais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais nukentėjusios orumo žeminimu įvairiais žodžiais ir veiksmais, t.y. 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 23.00 val. vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kazino „Admiral club“, esančiame Å iauliuose, P.ViÅ¡inskio g. 41, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ A.

R. bei spjovė jai į veidÄ , tokiu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors kaltinamasis teigė, kad jis iki konflikto pažinojo nukentėjusiÄ jÄ , kaip barmenę, nes klube dažnai lankydavosi, žinojo jos vardÄ ir susitikęs mieste su ja sveikindavosi, tačiau nei nukentėjusioji, nei liudytojai nepatvirtino, kad iki konflikto A. R. buvo pažįstama su A.

U. ir kad juos siejo asmeniniai tarpusavio santykiai. Liudytojos E. U. ir D. B. pažinojo kaltinamÄ jį iki konflikto, nes jis buvo nuolatinis baro klientas, tačiau jos nepatvirtino, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ siejo asmeniniai santykiai – tarp jų buvo susiklostę paslaugÄ teikiančio asmens (barmeno) ir kliento santykiai, taigi vien tai, kad klientas dažnai lankosi bare ir dažnai yra aptarnaujamas to paties asmens, nesuteikia santykiams asmeninio pobÅ«džio. Kaltinamasis A. U. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, jis sutiko su tuo, kad necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino nukentėjusiÄ jÄ , nurodė, jog visas konfliktas tik buvo keli žodžiai, nesiekė, kad kiti asmenys girdėtų jų konfliktÄ , nenorėjo sutrikdyti baro darbo.

Nors kaltinamasis konkrečių žodžių neprisiminė, tačiau nukentėjusioji paminėjo, kad jÄ kaltinamasis pavadino „žiurke“, „valkata“. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios iÅ¡vaizdÄ , ji į nurodytais žodžiais apibÅ«dinamus asmenis nėra panaÅ¡i nei savo iÅ¡ore, nei elgesiu, byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų be pastovios gyvenamosios vietos, neturėtų pajamų, nedirbtų, todėl atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje asmeniui, kuris yra iÅ¡vadintas minėtais žodžiais, suteikiamos neigiamos savybės, žodžiai yra neigiamo pobÅ«džio, darytina iÅ¡vada, kad minėti kaltinamojo žodžiai yra ypač įžeidžiantys.

Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad buvo vartojami ir rusiÅ¡ki keiksmažodžiai, kurie be abejo įžeidė ne tik nukentėjusiÄ jÄ , bet bÅ«tų įžeidę ir bet kurį kitÄ asmenį, kurio atžvilgiu jie bÅ«tų buvę vartojami. Be to, minėtų žodžių vartojimas privertė į tai atkreipti dėmesį aplinkinius, juos nepatogiai jaustis, trukdė jiems leisti laisvalaikį. Paminėtina, kad kaltinamasis visÄ Ä¯vykį prisiminė kaip vienÄ nepertraukiamÄ konfliktÄ , kad neprisiminė, jog buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojos R.

Å ., E. U. ir D. B. patvirtino, kad konfliktas buvo tęstinis: konfliktas iÅ¡ pradžių kilo dėl to, kad kaltinamasis užkėlė kojas ant kėdės, po to jis buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, o po to konfliktas tęsėsi ir kaltinamasis spjovė nukentėjusiajai dėl to, kad ji jam atsisakė parduoti alkoholį, t. y. kaltinamasis intensyviais aktyviais veiksmais siekė savo tikslo- savo veiksmais pažeminti nukentėjusiÄ jÄ ir klube esančius žmones, sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kad kaltinamasis buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti ir po to konfliktas tęsėsi ir kaltinamasis spjovė į nukentėjusiÄ jÄ dėl to, kad Å¡i atsisakė jam parduoti alkoholį, taip pat patvirtino liudytojai H.

J. ir V. D. Paminėtina, kad minėtus konflikto epizodus kaltinamasis prisiminė ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatÄ (1 t., 62-65 b. l.), o apklausiamas įtariamuoju neigė spjovęs nukentėjusiajai bei neprisiminė savo išėjimo iÅ¡ baro parÅ«kyti (1 t., 60-61 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios bei liudytojų R. Å ., E. U., D. B. bei H. J. ir V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, iÅ¡ esmės atitinka vieni kitus ir byloje esančiÄ medžiagÄ , kad teismui nėra pagrindo abejoti jų teisingumu, nes nenustatyta, kad minėti asmenys nori melagingai apkaltinti A.

U. nebÅ«to nusikaltimo padarymu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, todėl A. U. pasirinkta vieno konflikto versija bei ta aplinkybė, kad jis neprisiminė, kad buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti ir po to vėl konfliktas tęsėsi, vertintini kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Taip pat paminėtina, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visas konfliktas truko apie 30 minučių.

Kaltinamasis nedetalizavo, kiek laiko truko konfliktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytoja R. Š. nurodė, kad konfliktas dėl kėdės truko apie 10-15 minučių, kad liudytojas V. D. parodė, kad pokalbis su kaltinamuoju truko apie 15-20 minučių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų R. Š. bei V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje yra nuoseklūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka vieni kitų parodymus, kad teismui nėra pagrindo abejoti jų teisingumu, nes nenustatyta, kad minėti asmenys nori melagingai apkaltinti A.

U. nebÅ«to nusikaltimo padarymu, todėl tikėtina, kad visas konfliktas galėjo vykti apie 30-40 minučių. Paminėtina, kad minėtas laiko tarpas laikytinas pakankamai ilgu, kad bÅ«tų atkreiptas kitų asmenų, buvusių tuo metu kazino klube dėmesys. Kaltinamasis teigė, kad atėjęs į klubÄ , jis su draugais užsisakė alaus ir, jo draugams pasitraukus nuo baro, jis atsisėdo ir įsirėmė kojas į Å¡alia buvusiÄ kėdę. Po to, nukentėjusioji nieko nesakiusi nustÅ«mė jo kojÄ nuo kėdės, ar ji prašė nukelti kojÄ â€“ neprisimena.

Po to prasidėjo konfliktas, jis su nukentėjusiÄ jÄ apsižodžiavo, o atėjus apsaugos darbuotojams ir papurÅ¡kus jam į akis ir į burnÄ dujų, jis spjovė, tačiau nežino, ar pataikė į kokį žmogų, tyčia į nukentėjusiÄ jÄ jis nespjovė. Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad jis kojas ne įsirėmė, o užsikėlė ant kėdės sėdimosios dalies, kad ji kelis kartus prašė jo nukelti kojas ir jam nepaklusus, pastÅ«mė kėdę, ant kurios buvo užkeltos kaltinamojo kojos, kad kaltinamojo atžvilgiu dujos buvo panaudotos jau po to, kai jis spjovė jai į veidÄ , kad jis spjovė tyčia.

Liudytojos R. Å ., E. U. ir D. B. visiÅ¡kai patvirtino nukentėjusios duotus parodymus. Kad kaltinamasis, atsisakius A. R. parduoti alaus, jai tyčia spjovė ir kad dėl to tik po spjÅ«vio buvo panaudotos dujos, patvirtino liudytojai H. J. ir V. D.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios ir liudytojų R. Å ., E. U., D. B. bei H. J. ir V. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, atitinka vieni kitus ir byloje esančiÄ medžiagÄ , todėl teismui jais netikėti nėra jokio pagrindo, teismas nenustatė, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi bei nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį, todėl teismas, priimdamas byloje nuosprendį, jų duotais parodymais vadovaujasi, o kaltinamojo teiginius, kad jis ne užsikėlė kojas ant kėdės, o jas įsirėmė, kad nukentėjusioji nieko nesakiusi jas nustÅ«mė nuo kėdės, kad papurÅ¡kus apsaugos darbuotojui jam į akis ir į burnÄ dujų, jis spjovė ir nežino, ar pataikė į kokį žmogų, kad tyčia į nukentėjusiÄ jÄ nespjovė, atmeta, kaip nepagrįstus, tai laikydamas kaltinamojo gynybine pozicija.

Akivaizdu, kad įvykio metu dirbusios barmene nukentėjusiosios reikalavimai nukelti kojas nuo kėdės sėdimosios dalies bei atsisakymas parduoti alkoholį kaltinamajam, kuris jai pasirodė per daug iÅ¡gėręs, laikytini teisėtais, nes pirmuoju atveju nukentėjusioji, bÅ«dama atsakinga tiek už tvarkÄ ir Å¡varÄ bare, tiek ir už parduodamas prekes ir pačius klientus, prašė laikytis bendros neraÅ¡ytos taisyklės elgtis tinkamai, o antruoju atveju laikėsi bare buvusių pakabintų vidaus tvarkos taisyklių, kad barmenas negali parduoti klientui alkoholio, kai jis yra per daug iÅ¡gėręs. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A.

U. būtų susipažinęs su baro taisyklėmis, tačiau iš A. R. parodymų, duotų akistatos metu (1 t., 62-65 b. l.) matyti, kad ji A. U. įspėjo apie tai, kad mano, jog jis yra pernelyg neblaivus ir kad baro taisyklės suteikia jai teisę spręsti, kada neparduoti klientui alkoholio. Kad barmene dirbusi A. R. paaiškino kaltinamajam, kodėl atsisako parduoti alkoholį, taip pat parodė liudytojai D. B., V. D. ir H. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 40-41, 42-43, 50,-51 b. l.) ir teisme. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad A.

U. buvo nuolatinis baro klientas, todėl galėjo ir turėjo žinoti minėtas baro taisykles. Pastebėtina, kad kriterijus „per daug išgėręs“ yra vertinamasis, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. R. dėl to, kad ji minėto įvykio metu neva pažeidė baro taisykles, būtų buvusios taikytos drausminės nuobaudos, kad ji dėl minėto įvykio būtų turėjusi pasiaiškinti ir kad dėl to baro administracija būtų turėjusi kokių nors pretenzijų A. R. atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmai konflikto metu - kojas užkėlė ant kėdės sėdimosios dalies, nereagavo į barmene dirbusios nukentėjusiosios reikalavimus nukelti kojas nuo kėdės, bei atsisakius nukentėjusiajai parduoti kaltinamajam alkoholio, nes jis jai pasirodė per daug išgėręs, spjovė A.

R. į veidÄ , nuolat sakė barmenei bei apsaugos darbuotojams įžeidžiančius, necenzÅ«rinius žodžius, buvo agresyvus ir provokavo apsaugos darbuotojus muÅ¡tis, buvo atsistojęs į kovinę stovėsenÄ (minėtus faktus patvirtino nukentėjusioji ir liudytojai R. Å ., E. U., H. J., V. D., D. B.) – laikytini ne tik netinkama reakcija į konfliktÄ , kaip kad tai nori parodyti kaltinamasis, bet ir tokie veiksmai pripažintini kaip įžūlus elgesys ir patyčios, nes Å¡iais veiksmais yra pažeidžiamos neraÅ¡ytos bendrosios visuomenėje nusistovėjusios taisyklės elgtis tinkamai, veiksmai yra moralės požiÅ«riu nepriimtini, aplinkinius Å¡okiruojantys, kaltinamojo vartojamais žodžiais ir veiksmu- spjÅ«viu į veidÄ demonstratyviai ciniÅ¡kai buvo pažemintas nukentėjusiosios orumas ir akivaizdžiai demonstruojama nepagarba aplinkiniams.

A. U. taip pat ginčijo faktÄ , kad minėtÄ konfliktÄ galėjo girdėti ir matyti baro lankytojai ir kad dėl jo buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis. Jis teigė, kad bare grojo muzika, kad kiti baro lankytojai sėdėjo toliau ir kad jie konflikto nematė ir negirdėjo, kad po konflikto niekas iÅ¡ baro neišėjo ir baro darbas nebuvo sutrikdytas. Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad nors bare tÄ vakarÄ grojo muzika ir buvo įjungtas televizorius, tačiau susikalbėti buvo galima, kad įvykio metu ji matė baro lankytojų reakcijÄ , kurie viskÄ matė ir girdėjo, atsisukdavo, bei kad po įvykio prie jos buvo priėję bent 5 baro lankytojai ir jos klausinėjo, žiÅ«rėjo į jÄ su užuojauta, kad jai buvo nesmagu, norėjosi iÅ¡eiti, nors reikėjo visÄ naktį dirbti.

Po įvykio jai buvo Å¡okas, ji jautėsi pažeminta, įžeista, dėl įvykio tÄ pačiÄ naktį gėrė raminamųjų vaistų. Liudytoja R. Å . davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir nukentėjusioji, be to, ji parodė, kad kiti baro lankytojai sėdėjo visai Å¡alia, 2 m atstumu, nes bare nėra daug vietos, kiti žaidė su loÅ¡imų aparatais, tačiau tuo pačiu stebėjo krepÅ¡inio rungtynes per televizorių, kuris yra prie pat baro, todėl tikrai turėjo girdėti ir matyti konfliktÄ .

Liudytojos E. U. ir D. B. patvirtino, kad televizorius normaliu garsu transliavo varžybas bei kad konfliktÄ taip pat matė ir girdėjo kiti baro lankytojai. Paminėtina, kad visÄ konfliktÄ matė ir girdėjo baro darbuotojos liudytojos R. Å ., E. U. ir D. B., o antrÄ jÄ konflikto dalį, kai kaltinamasis spjovė nukentėjusiajai, matė apsaugos darbuotojais dirbę liudytojai H. J. ir V. D., ir minėtas konfliktas visiems liudytojams sukėlė neigiamas emocijas, liudytoja R. Å . jautėsi Å¡okiruota, iÅ¡sigandusi, liudytoja E. U. pasibaisėjo, iÅ¡sigando, jai buvo nemalonu, nesmagu, liudytoja D.

B. nurodė, kad lankytojų bare buvo daug, nes kaip tik buvo krepÅ¡inio čempionatas, lankytojai varžybas žiÅ«rėjo per televizorių, kuris buvo klube, aplinkiniai visi buvo Å¡okiruoti tokio elgesio, kad taip suaugęs vyras gali elgtis, o jai pačiai tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas, liudytojui H. J. minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, pyktį, liudytojas V. D. jautėsi Å¡okiruotas, jam kaltinamojo reakcija į nukentėjusiosios atsisakymÄ parduoti alkoholio pasirodė Å¡lykÅ¡ti.

Visi Å¡ie parodymai paneigia A. U. teiginius, kad konflikto nematė ir negirdėjo kiti lankytojai, todėl jais teismas nesivadovauja priimdamas nuosprendį. Be to, pažymėtina, kad konfliktas vyko pakankamai ilgai laikÄ , jis vyko prie baro, prie kurio buvo televizorius, transliuojantis krepÅ¡inio varžybas, kurį žiÅ«rėjo ne tik nukentėjusios bendradarbės, bet ir baro lankytojai, todėl visam veiksmui vykstant prie baro, kaltinamajam vartojant necenzÅ«rinius žodžius nukentėjusios atžvilgiu, spjaunant jai į veidÄ , provokuojant apsaugos darbuotojus muÅ¡tynėms, minėtų kaltinamojo veiksmų nepastebėti buvo neįmanoma.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį iÅ¡gÄ stį ar sumaiÅ¡tį, Å¡iurkščiai juos pažemino, Å¡okiravo, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai įprasta elgtis labai santÅ«riai (teatre, oficialaus renginio metu ir pan.) arba buvo nukreipti prieÅ¡ pažeidžiamesnį asmenį (vaikÄ , nėščiÄ moterį ir pan.) ir kt.

Apie vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kÅ«nui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta turtinė žala, buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų spjovus į veidÄ nukentėjusiajai ir jos atžvilgiu vartojus necenzÅ«rinius žodžius) sÄ lygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes atvyko apsaugos darbuotojai, kurie bandė gražiuoju nuraminti agresyvų kaltinamÄ jį, jis užsimojo ir staiga spjovė nukentėjusiajai, todėl buvo panaudotos aÅ¡arinės dujos, jis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ baro, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

Tai vyko tiek nukentėjusios bendradarbių, tiek iškviestų apsaugos darbuotojų, tiek lankytojų akivaizdoje, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas, jiems buvo nemalonu žiūrėti, jie buvo šokiruoti ir pažeminti. Viskas vyko klube miesto centre prie baro, vakare, stebint krepšinio varžybas per televizorių, kuris buvo taip pat prie baro, ir ilsintis. Dėl neteisėtų kaltinamojo A. U. veiksmų kiti asmenys patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti, pažeminti, negalėjo tinkamai leisti laisvalaikį, buvo sutrikdytas jų poilsis, todėl akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko vieÅ¡ojoje vietoje. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas būtent viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje esančiame kazino „Admiral club“, esančiame Šiauliuose, P.Višinskio g. 41, kuriame žmonės po dienos darbų pramogauja, leidžia laisvalaikį, todėl ypač svarbu gerbti ir nepažeisti jų teises ir teisėtus interesus, netrukdyti jiems ilsėtis ar tinkamai leisti laisvalaikį.

Akivaizdu, kad atėjus į klubÄ jo darbo metu, klubas yra laikomas vieÅ¡Ä jÄ vieta ir joje bÅ«tina laikytis tiek įstatymų, tiek klubo nustatytų taisyklių, tiek ir visuomenėje nusistovėjusių taisyklių. IÅ¡ liudytojų bei iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad konflikto tarp A. U. ir A. R. metu klube buvo lankytojų, taip pat patį konfliktÄ stebėjo ir viskÄ girdėjo baro darbuotojai bei apsaugos darbuotojai. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis.

Atsižvelgiant į konflikto vietÄ , laikÄ ir kitas aplinkybes (triukÅ¡mas), kaltinamojo veiksmus konflikto metu, kad jie visuomenėje nėra priimtini kaip tinkamas elgesys, kad konfliktÄ matė ir girdėjo ne tik nukentėjusioji ir jos bendradarbės, apsaugos darbuotojai bet ir kiti klubo lankytojai, ir kad minėtas konfliktas arčiausiai nukentėjusiosios bei kaltinamojo buvusiems žmonėms sukėlė neigiamas emocijas, kad kai kurie iÅ¡ jų jautėsi Å¡okiruoti, kad nukentėjusioji po konflikto susilaukė kitų baro lankytojų reakcijos, t.y., jie komentavo minėtÄ Ä¯vykį, ateidavo užjausti jÄ , darytina iÅ¡vada, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo asmeninio pobÅ«džio, kaip kad teigia kaltinamasis, bei kad kaltinamojo veiksmai sÄ lygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo vieÅ¡osios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes paÅ¡aliniai asmenys matė konfliktÄ , jiems buvo sukeltos neigiamos emocijos ir buvo sutrukdyta leisti laisvalaikį.

Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus A. U. suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, t.y. suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje, be jokios akivaizdžios priežasties, matant kitiems asmenims, toks elgesys nepriimtinas, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, bei to norėjo.

A. U. veika, atsižvelgiant į nustatytÄ vieÅ¡osios vietos požymį, į tai, kad konfliktas buvo tęstinio pobÅ«džio, kad pakankamai ilgai truko, kad kaltinamojo veiksmai intensyvėjo, t.y., iÅ¡ pradžių tik iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ , o vėliau jai spjovė į veidÄ , į kaltinamojo veiksmų intensyvumÄ , į nustatytus nusikalstamos veikos motyvus (iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ dėl to, kad patraukė kėdę, o spjovė nukentėjusiajai į veidÄ dėl to, kad ji atsisakė jam parduoti alkoholį), į nustatytas pasekmes, esant visiems bÅ«tiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. Skirdamas A.

U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas yra baigtas. A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A.

U. neteistas, jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-4-907/2013 (1 t., 75, 76-83 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo baustas už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, dėl to, kad 2011-08-31 4.10 val. kazino „Admiral“ bÅ«damas girtas iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiai personalo darbuotojÄ R.

V. (1 t., 86-90 b. l.), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes 2011-08-31 ir 2011-09-18 loÅ¡imo namų „Admiral“ barmenės rašė, kad A. U. elgėsi agresyviai, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, jis per metus laiko administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , o į policijos įstaigos profilaktinę įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas dėl to, kad jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., 85 b. l.), dirbantis UAB „Šiaulių skalbykla“ operatoriumi ( 1 t., 153-154 b. l.), VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 92 b. l.), VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi dėl motorinio tiko, vėliau pripažintas psichiÅ¡kai sveiku (1 t., 93 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., 96 b. l.), turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto- butÄ , esantį Stoties g. 7-5, Å iauliai (1 t., 97-98 b. l.).Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ä®vertinus tai, kad A. U. anksčiau neteistas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vienÄ baigtÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, dėl ko negali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, atlyginimas nėra didelis, todėl neskirtina bauda, o skirtina bausmė- laisvės apribojimas, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, nustatant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 3 punkte.

Kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., 66-67 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 29 b. l.). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamÄ ja byla pareiÅ¡kiamas ir iÅ¡sprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tÄ Å¾alÄ .

Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas kartu su byla esant Å¡ioms trims sÄ lygoms:

1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala;

2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatytos visos trys sÄ lygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių nukentėjusioji jautėsi įžeista ir pažeminta, buvo įžeistas jos orumas, ji po įvykio jautėsi nejaukiai, jai buvo nesmagu, po to turėjo visÄ naktį dirbti, tačiau labai norėjo palikti barÄ ir iÅ¡eiti, tÄ pačiÄ naktį grįžusi iÅ¡ darbo gėrė raminamuosius vaistus, tačiau daugiau vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, jai buvo nemalonu nuo žmonių, kurie dar ir po mėnesio klausinėjo, kas čia buvo nutikę.

Liudytoja R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio pasikeitė nukentėjusios elgesys, bendravimas, tai matėsi iÅ¡ jos elgsenos, kad barmenė Å¡okiruota, pasimetusi. Kaltinamojo neteisėti veiksmai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ nukentėjusiajai, ir buvo garbės ir orumo įžeidimo, jos pažeminimo kitų asmenų akyse tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį.

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalÄ padariusio asmens kaltę, 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013).

A. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai atsirado pasekmės, t.y. dvasinio pobūdžio pakenkimai- dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas prieš kitus, tačiau teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio sukrėtimai, nukentėjusioji, kaip pati patvirtino teisiamajame posėdyje, į psichologus ar psichiatrus nesikreipė, vaistų nevartojo (išskyrus- iš karto po įvykio- raminamuosius vaistus), dvasinio pobūdžio sukrėtimai praėjo patys savaime, dėl to nesumažėjo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

Kaltinamasis A. U. nusikaltimÄ padarė sÄ moningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajai, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti atitinkamai didesnis. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, dirbantis UAB „Šiaulių skalbykla“, tačiau jo atlyginimas nėra didelis- per mėnesį gauna apie 400 Lt, bet turi nekilnojamojo turto, todėl teismas mano, kad jo turtinė padėtis leidžia atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalÄ , nesukeliant kaltinamajam nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ir į turtinės žalos dydį, kurios Å¡ioje byloje nėra padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus prieÅ¡ bendradarbius ir baro lankytojus, tačiau tai truko neilgai, dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų į medikus nesikreipė, vaistų sveikatai atstatyti nevartojo, patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų pasekmės nėra negrÄ Å¾inamos, sveikatos sutrikimai truko trumpÄ laikÄ , tai netrukdo jai gyventi visavertį gyvenimÄ (nesumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės), į tai, kad minėti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, pažeminimas atsirado dėl A.

U. kaltės, į tai, kad kaltinamasis yra jaunas, darbingas, dirbantis, atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas, jo turimÄ turtÄ , į tai, kad turtinės žalos kaltinamojo veiksmais nėra padaryta ir į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo garbės ir orumo gynimo bylose, bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetant. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, pridėtas prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigoti A. U. per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .IÅ¡ kaltinamojo A. U. nukentėjusiajai A. R. priteisti 2000 (du tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo medžiaga sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Asta Čebatoriūtė