a7f3ca07-17cf-4dac-a2f1-ab5e2fa5db4b · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-5286-945/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01496-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.9; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. S., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,atsakovės SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ atstovei advokatei Vaivai Neverdauskienei,trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Giedraitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

S. ieÅ¡kinį atsakovei SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.              Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį (I t., b. l. 1 – 9), kuriuo praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigų pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ieÅ¡kovė dirbo 2012 m. balandžio 20 d. darbo sutarties (I t., b. l. 11 – 14) pagrindu, direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigose. 2015 m. sausio 7 d. ieÅ¡kovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tarnybinį praneÅ¡imÄ (I t., b. l. 15 – 21), kuriame nurodė jai įtarimus sukėlusius atsakovės, kaip savivaldybės įmonės, veiklos aspektus, nurodė administratorės – inžinierės I. D. darbinių pareigų atlikimo trÅ«kumus, dokumentacijos netobulumÄ , galimas korupcijos apraiÅ¡kas bei viešųjų ir privačių interesų tikėtinus pažeidimus ir kt.

Å is tarnybinis praneÅ¡imas galimai buvo tikroji nepasitenkinimo ja priežastimi, nulėmusia atleidimÄ iÅ¡ darbo. 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės direktorius A. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui G. P. pateikė raÅ¡tÄ (I t., b. l. 22 – 23) dėl naujos atsakovės struktÅ«ros, kuriame, be kita ko, nurodė, jog įmonės direktoriaus pavaduotojo komercijai etato įsteigimas nepasiteisino ir įsteigus minėtÄ etatÄ laidojimo paslaugų tarnybos darbas pagerėjo nežymiai.

Atsakovė pasiÅ«lė savivaldybės administracijai keisti įmonės struktÅ«rÄ naikinant dviejų direktoriaus pavaduotojų (Å«kiui ir komercijai) etatus, paliekant vienÄ direktoriaus pavaduotojo etatÄ . RaÅ¡te atsakovė taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į didelę darbų apimtį, susijusiÄ su kapinių Å«kio bei kapinėse esančio nekilnojamojo turto bei kultÅ«ros vertybių objektų priežiÅ«ra, įmonės struktÅ«ra taip pat keistina naikinant kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo etatÄ ir įvedant kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus etatÄ . 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25), kuriuo pakeitė atsakovės struktÅ«rÄ pagal atsakovės 2015 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytÄ modelį. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės direktorius A. V. priėmė įsakymÄ Nr. V-39 dėl įmonės struktÅ«ros tvirtinimo, pareigybių panaikinimo bei įspėjimų įteikimo (I t., b. l. 26 – 27). Ä®sakyme nurodyta, kad naikinamos direktoriaus pavaduotojų Å«kiui ir komercijai pareigos, įmonės kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigybė. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovei įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (I t., b. l. 28).

Å is dokumentas vertintinas kaip neinformatyvus, jame neįvardinta konkreti atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nebuvo vertinama ieÅ¡kovės pirmenybės teisė likti darbe. Ä®spėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ metu ieÅ¡kovei formaliai buvo teikti pasiÅ«lymai užimti kitas pareigas, kurios akivaizdžiai buvo žemesnės kvalifikacijos nei ieÅ¡kovės (I t., b. l. 30 – 32), t. y. 2015 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta užimti kapaviečių prižiÅ«rėtojos ir viešųjų kapinių darbininko pareigas.

Å ie pasiÅ«lymai teikti žinant, kad ieÅ¡kovė jų atsisakys, o atsakovė nesiėmė jokių kitų papildomų priemonių, jog ieÅ¡kovė įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo metu bÅ«tų perkelta į kitas pareigas. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovė priėmė įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove (I t., b. l.

35) ir ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ užimamų pareigų. Darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti fiktyviai, siekiant atleisti įmonės problemas atskleidusiÄ nepalankiÄ darbuotojÄ (ieÅ¡kovę). Be to, įmonės struktÅ«riniai pertvarkymai, ieÅ¡kovės vertinimu, atlikti ne siekiant efektyvinti veiklÄ ar taupyti ekonominius kaÅ¡tus, o į tam tikrus etatus skirti konkrečius iÅ¡ anksto numatytus asmenis. Pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ji grÄ Å¾intina į eitas pareigas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė ieÅ¡kovei stresÄ , nerimÄ , netikrumÄ savo ateitimi, ieÅ¡kovei sutriko miegas, ji jaučia depresijos požymius. IeÅ¡kovė vertino savo darbÄ , jautė esanti profesionali ir efektyvi darbuotoja, siejusi profesinę ateitį bÅ«tent su atsakove. Darbo santykių nutraukimas privertė ieÅ¡kovę jausti pažeminimo ir neužtikrintumo ateitimi jausmus, todėl ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t., b. l. 85 – 96) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės 2012 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1365, kuria darbo sutarties Å¡alys sulygo dėl pavaduotojos komercijai darbo funkcijos (I t., b. l. 11 – 14).

Darbo sutartimi sulygtas pareigas nuo 2012 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovė pradėjo eiti pagal struktÅ«rinį atsakovės darbo organizavimo modelį (I t., b. l. 97), kuriame iÅ¡ viso buvo 120 etatų, iÅ¡ kurių 11 sudarė administracijos darbuotojai (įskaitant ieÅ¡kovę). IeÅ¡kovė buvo atsakinga už laidojimo paslaugų ir kapaviečių priežiÅ«ros tarnybos veiklÄ . IeÅ¡kovės funkcijas apibrėžė atsakovės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtinti pareiginiai nuostatai (I t., b. l. 98 – 100).

Vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės darbo prioritetų buvo darbo naÅ¡umo užtikrinimas, įmonės teikiamų paslaugų konkurencingumo, darbo naÅ¡umo didinimas, nuostolių Å¡alinimas, kontroliuojant ir vadovaujant savo padaliniui. IeÅ¡kovės, vadovaujamos laidojimo paslaugų tarnybos finansiniai veiklos rezultatai nuo 2012 metų iki 2015 metų buvo neigiami (I t., b. l. 101). 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ raÅ¡tu Nr. S-250 dėl SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ struktÅ«ros (I t., b. l. 22 – 23), kuriame aiÅ¡kiai nurodant argumentus, faktinę situacijÄ ir tikslÄ - didinti bendrovės efektyvumÄ , vidinių resursų efektyvų panaudojimÄ ir bendrovės darbo jėgos perskirstymÄ , buvo siÅ«lomi atsakovės struktÅ«riniai pertvarkymai, mažinant administracinio personalo ir bendrÄ etatų skaičių – panaikinant direktoriaus pavaduotojų Å«kiui ir komercijai etatus – paliekant vienÄ direktoriaus pavaduotojo etatÄ .

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25) buvo patvirtinta nauja atsakovės struktÅ«ra, vietoj buvusių 120 bendro atsakovės etatų skaičiaus jį sumažinant iki 119 etatų (sumažinant administracijÄ ): buvo panaikinta ieÅ¡kovės darbo sutartimi sulygta darbo funkcija - naujoje struktÅ«roje vietoj direktoriaus ir dviejų pavaduotojų liko direktorius ir direktoriaus pavaduotojas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės įsakymu Nr. V-39 (I t., b. l. 26 – 27) buvo patvirtinta vidinė atsakovės struktÅ«ra bei, panaikinus kelias pareigybes (direktoriaus pavaduotojo komercijai, kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo, direktoriaus pavaduotojo Å«kiui), nuspręsta įspėti darbuotojus, tarp jų ir ieÅ¡kovę, dėl darbo sutarčių nutraukimo. 2015 m. rugsėjo 27 d. atsakovės įspėjime Nr. S-275 (I t., b. l.

28) ieÅ¡kovei nurodyta, jog yra panaikinama jos pareigybė. IeÅ¡kovė su Å¡iuo įspėjimu supažindinta pasiraÅ¡ytinai. Atsakovė, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas struktÅ«roje pagal esamus neužimtus etatus, ieÅ¡kovei laikotarpiu iki darbo sutarties nutraukimo kelis kartus siÅ«lė užimti kitas (vis skirtingas) pareigas (2015 m. gruodžio 21 d. pasiÅ«lymai Nr. S-441, S-442 (I t., b. l. 31 – 32)), tačiau ieÅ¡kovė pačiuose pasiÅ«lymuose savo ranka aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡davo savo nesutikimÄ užimti kitas jai siÅ«lomas pareigas. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-83 (I t., b. l.

35) darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, vadovaujantis DK 140 straipsniu iÅ¡mokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡moka. IeÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta. Atsakovės struktÅ«riniai pertvarkymai buvo pagrįsti, realÅ«s, priimti kompetentingo organo (atsakovės savininko). Vertindama ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsakovė pabrėžė, jog nėra bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io), o pats reikalaujamos priteisti sumos dydis yra visiÅ¡kai neadekvatus ir pagrįstas iÅ¡imtinai prielaidomis.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t., b. l. 61 – 66) trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog atsakovės vadovui 2015 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl atsakovės struktÅ«ros patikslinimo, administracijos direktorius, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktÄ kompetencijÄ , 2015 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymu (I t., b. l. 67 – 68) patvirtino struktÅ«rÄ , pagal kuriÄ nebeliko ieÅ¡kovės užimtos pareigybės. Pabrėžtina ir tai, jog 2016 m. vasario 1 d. įsakymu (I t., b. l. 69 – 70) struktÅ«ra keista dar kartÄ , pareigybių skaičių nuo 2016 m. birželio 1 d. sumažinant nuo 119 iki 92. Administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas, tik darbdaviui yra suteikta teisė spręsti, kokios pareigybės yra reikalingos. Kadangi įsakyme nenurodyta kitokia data, naujoji struktÅ«ra įsigaliojo nuo įsakymo priėmimo.

IeÅ¡kovei teiktas įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo atitinka Å¡iam dokumentui keliamus reikalavimus, atsakovė vykdė pareigÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitas darbo vietas, tačiau ieÅ¡kovė pasiÅ«lymus atmetė. IeÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusias pareigas yra praktiÅ¡kai neįgyvendinamas, nepagrįstas ir reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu teisėtumo.

Teisėtam darbo sutarties DK 129 straipsnio pagrindu nutraukimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti trijų reikÅ¡mingų faktų visumÄ : pirma, darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; antra, darbdavys tinkamai įspėjo darbuotojÄ apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ ; trečia, darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .Tarp svarbių priežasčių darbo sutarčiai nutraukti darbdavio iniciatyva įstatyme įtvirtinti struktÅ«riniai darbovietės pertvarkymai. Ginčydama darbo sutarties su ja nutraukimo teisėtumÄ ieÅ¡kovė akcentavo, jog pokyčiai darbovietės struktÅ«roje nebuvo realÅ«s. Su tokia ieÅ¡kovės pozicija sutikti nėra pagrindo.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kokie pakeitimai atsakovės struktÅ«roje įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmus įsakymÄ Nr. A-2467 (I t., b. l. 24 – 25), kuriuo patenkintas atsakovės direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. praÅ¡ymas (I t., b. l. 22 – 23), ir atsakovės vadovui priėmus 2015 m. rugpjūčio 26 d. (I t., b. l. 26 – 27) ir 2015 m. gruodžio 21 d. (I t., b. l. 116 – 118) įsakymus. Lyginant naujÄ jÄ struktÅ«rÄ su ta, kuri buvo patvirtinta 2012 m. balandžio 23 d. (I t., b. l. 97), akivaizdu, jog keičiant struktÅ«rÄ vietoj 120 pareigybių liko 119, vietoj direktoriaus pavaduotojo komercijai, direktoriaus pavaduotojo kapinių Å«kiui ir kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigybių atsirado direktoriaus pavaduotojo ir kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareigybės. Tai nurodyta ir atsakovės į bylÄ pateiktoje pažymoje (I t., b. l. 106).

Vertinant pokyčius pagal pareiginiuose nuostatuose kiekvienai pareigybei priskirtas funkcijas akivaizdu, jog visos kultūros vertybių prižiūrėtojo funkcijos (II t., b. l. 90 – 91) buvo perkeltos į kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareiginius nuostatus (I t., b. l. 122 – 123), papildomai numatant, jog šalia rūpinimosi įmonės ūkio ir kultūros paveldo objektų būkle, informacijos kaupimo ir teikimo direktoriaus pavaduotojui, bus vykdomas nuolatinis kapinių ūkio bei kultūros paveldo objektų monitoringas.

Pabrėžtina, jog Å¡i funkcija nebuvo perkelta iÅ¡ naikinamų direktoriaus pavaduotojų pareiginių nuostatų. Be to, naujuose nuostatuose buvo patikslintas iÅ¡silavinimo reikalavimas (3 punktas) ir įtvirtinta papildoma teisė teikti įmonės darbuotojams privalomus nurodymus, susijusius su kapinių Å«kio ir paveldo objektų administravimu (8.3 punktas), tačiau įvertinus struktÅ«rinę schemÄ (I t., b. l.

25) akivaizdu, jog nepasikeitė pareigybės vieta struktÅ«roje, aptariamai pareigybei nebuvo priskirti pavaldÅ«s darbuotojai, nepasikeitė ir pareigybės pavaldumas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, iÅ¡ esmės aptariama pareigybė nebuvo naikinama, tebuvo keičiamas pareigybės pavadinimas ir koreguojami pareiginiai nuostatai. Kitaip vertintina situacija su pokyčiais tarp direktoriaus pavaduotojų pareigybių. Kaip matyti iÅ¡ 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtintų direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų (I t., b. l. 119 – 121), į Å¡ių nuostatų 9 punktÄ buvo perkeltos visos funkcijos, kurias vykdė direktoriaus pavaduotojas kapinių Å«kiui pagal savo pareiginių nuostatų 8 punktÄ (I t., b. l. 114 – 115) ir direktoriaus pavaduotojas komercijai pagal savo pareiginių nuostatų 7 punktÄ (I t., b. l. 98 – 100).

Kitaip tariant, esminiu struktÅ«riniu pokyčiu tapo dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybių apjungimas į vienÄ . Teikdamos argumentus dėl direktoriaus pavaduotojų skaičiaus mažinimo pagrįstumo Å¡alys teikė į bylÄ duomenis, susijusius su įmonės veiklos rezultatais (I t., b. l. 150 – 156; II t., b. l. 78). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog iÅ¡imtinė kompetencija spręsti dėl veiklos tikslingumo ir poreikio steigti ar iÅ¡laikyti atskiras pareigybes įmonės organizacinėje struktÅ«roje yra suteikiama darbdaviui ar darbdavio dalyviui.

Nei darbuotojas, nei tuo labiau teismas darbuotojo iniciatyva negali už darbdavį nuspręsti, ar darbdavio organizacinėje struktÅ«roje turi bÅ«ti vienokia ar kitokia pareigybė, ar ne. Dėl Å¡ios priežasties aukščiau nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kovės veiklos ir įmonės dalies, už kurios veiklÄ ji buvo atsakinga, veiklos rezultatų negali bÅ«ti laikomi reikÅ¡mingais klausimui dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumo spręsti. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta ieÅ¡kovės užimta direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė, Å¡ios pareigybės bei direktoriaus pavaduotojo kapinių priežiÅ«rai funkcijas perkeliant naujai įsteigtai direktoriaus pavaduotojo pareigybei.

Nurodyta aplinkybė tapo pagrindu inicijuoti pokyčius darbo santykiuose. Kaip negalintis turėti įtakos struktūrinių pertvarkymų teisėtumui vertintinas ieškovės argumentas, grįstas atsakovės atsiliepime darbo ginčų komisijai išdėstyta pozicija (II t., b. l. 76 – 77), jog nėra aišku, kada sprendimai dėl struktūros pertvarkymo įsigaliojo. Bet kokia norminio pobūdžio nuostata įsigalioja nuo jos patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai akte, kuriuo nuostata patvirtinama, nustatoma speciali jos įsigaliojimo tvarka.

Aukščiau aptartuose sprendimuose dėl struktÅ«rinių pokyčių nebuvo nurodytas pakeitimų įsigaliojimo terminas. IÅ¡ kitos pusės, net ir nesant įsigaliojimo atidėjimo, darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos turi bÅ«ti taikomos ir organizaciniai pokyčiai įgyvendinami ne iÅ¡ karto, bet laikantis darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Vertinant darbdavio pareigÄ DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti ieÅ¡kovę apie ketinimÄ nutraukti su ja sudarytÄ sutartį pabrėžtina, jog 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovei įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (I t., b. l. 28), įspėjime aiÅ¡kiai nurodoma, jog naikinama ieÅ¡kovės pareigybė.

Akcentuotina ir tai, jog įspėjime aiškiai įvardinta ir ieškovės atleidimo iš darbo data (2015 m. spalio 27 d.), kuri, vadovaujantis DK 130 straipsnio 4 dalimi, buvo nukelta dėl ieškovės ligos (I t., b. l. 175 – 176). Ieškovė neginčijo atleidimo datos pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog buvo pažeista jos teisė įspėjimo laikotarpiu būti perkeltai į kitas pareigas. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog įspėjimo laikotarpiu jai buvo siūlomos nekvalifikuotos pareigybės (I t., b. l. 31 – 34, 107 – 113), tačiau pasiūlymo ji atsisakė.

Å alia laisvų darbininkų, duobkasių ir vairuotojo – organizatoriaus pareigybių, kurios buvo atlaisvėję įspėjimo laikotarpiu (I t., b. l. 102, 104 – 105), keletas pokyčių įvyko ir tarp administracinių pareigybių (I t., b. l. 168 – 169). Kiekvienas toks atvejis analizuotinas atskirai. Ä® bylÄ pateikti duomenys, jog Seniavos kapinių administratore dirbusi D. M. (II t., b. l. 7 – 11) 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ (II t., b. l.

12) perkelti jÄ Ä¯ kapinių darbininkės pareigas. Tos pačios dienos įsakymu (II t., b. l.

13) praÅ¡ymas patenkintas. Be to, 2015 m. rugsėjo 28 d. sudaryta darbo sutartis su M. T. (II t., b. l. 40 – 42), kuris, vos priimtas į Seniavos kapinių darbininko pareigas, jau 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ (II t., b. l.

43) perkelti jį į administratoriaus pareigas. Å is praÅ¡ymas buvo iÅ¡ karto patenkintas (II t., b. l. 44). Vertinant Å¡iuos veiksmus akcentuotinos kelios aplinkybės. Pirma, perkėlus D. M. į darbininko pareigas, administratoriaus pareigos atlaisvėjo ir privalėjo bÅ«ti pasiÅ«lytos ieÅ¡kovei. Antra, į Å¡ias pareigas buvo perkeltas darbuotojas iÅ¡ darbininko pareigų, t. y. pagerinant jo darbo sÄ lygas, neturint pareigos siÅ«lyti jam Å¡iÄ darbo vietÄ . Trečia, darbdavio piktnaudžiavimÄ patvirtina ir faktas, jog M.

T. į darbininko pareigas buvo priimtas vos prieÅ¡ dvi dienas, kas atskleidžia darbdavio siekį dirbtinais veiksmais sukurti schemÄ , pagal kuriÄ nereikėtų siÅ«lyti laisvos darbo vietos apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įspėtai ieÅ¡kovei. Ketvirta, atsakovės atstovės argumentas, jog M. T. yra D. M. sÅ«nus ir tuo atveju, jeigu jis nebÅ«tų priimtas į administratoriaus pareigas, D. M. nebÅ«tų teikusi praÅ¡ymo perkelti jos į darbininkės pareigas, negali bÅ«ti vertinamas kaip pateisinantis darbdavio veiksmus.

Darbdavys, juo labiau viešasis juridinis asmuo, negali teikti pirmenybės draugų ar giminių asmeniniams interesams ir juos įgyvendinant sudarytiems susitarimams prieš įstatymines prievoles darbuotojams. Apibendrinant tai, kas nurodyta, akcentuotina, jog ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo atlaisvėjusi Seniavos kapinių administratoriaus pareigybė, kuri ieškovei nebuvo pasiūlyta, dirbtinai prisidengiant neformaliais susitarimais ir taip pažeidžiant ieškovės teises.Šiuo sprendimu jau pripažinta, jog kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigybė iš esmės nebuvo panaikinta, ji tebuvo pervadinta į kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus pareigybę.

KultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojui G. U. (II t., b. l. 14 – 17) buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo (II t., b. l. 18). 2015 m. rugsėjo 28 d. jis paties praÅ¡ymu buvo perkeltas į kitas pareigas (II t., b. l. 19 – 20). Atlaisvėjus kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigoms jau kitÄ dienÄ (2015 m. rugsėjo 29 d.) praÅ¡ymÄ perkelti į Å¡ias pareigas (II t., b. l.

26) pateikė iki tol direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiūrai dirbęs (II t., b. l. 21 – 25) V. O.. Šis prašymas buvo patenkintas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu (II t., b. l.

27) perkeliant V. O. į kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigas nuo 2015 m. spalio 1 d. Pabrėžtina, jog V. O., kaip ir ieÅ¡kovė, buvo 2015 m. rugpjūčio 27 d. įspėtas apie direktoriaus pavaduotoju kapinių priežiÅ«rai naikinimÄ ir galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo (II t., b. l. 28). Dėl kokios priežasties Å¡ios pareigos nebuvo siÅ«lomos ieÅ¡kovei, atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti. Kaip matyti iÅ¡ kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareiginių nuostatų (II t., b. l. 90 – 91), pareigybei buvo nustatytas specialusis vidurinis iÅ¡silavinimas, nenumatyti jokie kiti specialÅ«s reikalavimai, kurių galėjo neatitikti ieÅ¡kovė.

Å i aplinkybė atskleidžia darbdavio veiksmų subjektyvumÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovė aktyviai teikė praÅ¡ymus darbdaviui. 2015 m. rugsėjo 11 d. užregistruotas praÅ¡ymas teikti visÄ informacijÄ apie atsilaisvinančias darbo vietas (II t., b. l. 48). 2015 m. spalio 1 d. teikti pageidavimai užimti naujai steigiamas direktoriaus pavaduotojo ir kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareigas (II t., b. l. 49 – 50), 2015 m. spalio 9 d. kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ dėl įpareigojimo darbdaviui teikti informacijÄ nustatymo (I t., b. l. 177 – 180).

Tiek faktas, jog atsakovė net neįrodinėjo siūliusi ieškovei laikinai užimti atlaisvėjusias kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas, tiek ir aplinkybė, jog iš darbdavio veiksmų nebuvo aišku, kada įsigalios naujoji schema, kada bus patvirtintos naujosios pareigybės ir sprendžiamas perkėlimo į jas klausimas, parodo, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai, susiję su naujo darbo siūlymu, buvo ignoruojami. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos ir aplinkybės, susiję su V.

O. paskyrimu į kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareigas. Pirma, kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareigybė į pareigybių sÄ raÅ¡Ä nuo 2015 m. gruodžio 30 d. įtraukta ir pareigybiniai nuostatai buvo patvirtinti 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu (I t., b. l. 116; 122 – 123), tÄ pačiÄ dienÄ pateikiant V. O. pasiÅ«lymÄ užimti pareigas, gaunant jo sutikimÄ ir priimant įsakymÄ dėl perkėlimo (I t., b. l. 185 – 186, 170; II t., b. l. 29).

Tačiau dar 2015 m. spalio 22 d. straipsnyje (I t., b. l. 181 – 184) V. O. cituojamas kaip kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratoriaus, o ne kultūros vertybių prižiūrėtojo pareigas užimantis asmuo. Nors V. O. tiek raštu (II t., b. l. 5 – 6), tiek ir apklausiamas liudytoju 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu (II t., b. l.

92) neigė ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog bÅ«tent jis parengė pareiginius nuostatus, pritaikydamas juos sau (I t., b. l. 144 – 145, II t., b. l. 80 – 81), liudytojas pripažino dar skiriant jį laikinai eiti kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigas žinojęs, jog ateityje bÅ«tent jis bus skiriamas kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriumi. Dar kartÄ akcentuotina, jog iki pat 2015 m. gruodžio 21 d. nebuvo jokių formalių ir objektyvių kliūčių į aptariamas pareigas pretenduoti ieÅ¡kovei.

Formalios kliÅ«tys atsirado tik 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtinus kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose įtvirtinti specialÅ«s reikalavimai- turėti socialinių mokslų studijų krypties, ekonomikos krypties aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ir ne mažesnę nei trijų metų patirtį kultÅ«ros paveldo objektų priežiÅ«ros srityje (nuostatų 3 – 4 punktai; I t., b. l. 122 – 123). BÅ«tent tokį iÅ¡silavinimÄ yra įgijęs V.

O. (II t., b. l. 88). Pabrėžtina, jog į bylÄ pateikti duomenys (II t., b. l.

88) apie jo turimÄ kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto atestatÄ nelaikytini reikÅ¡mingais, kadangi atestatas įgytas vėliau, nei buvo priimti ginčijami sprendimai, į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tokio atestato po paskyrimo į pareigas negalėjo gauti ieÅ¡kovė. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, iÅ¡ esmės keičiant aptariamÄ pareigybę jÄ užimančio asmens funkcijos ir atsakomybė kito minimaliai, atsakovei nesugebėjus pateikti paaiÅ¡kinimo, kas nulėmė bÅ«tinybę tikslinti iÅ¡silavinimo reikalavimus vietoj specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo numatant bÅ«tinybę ne tik turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , bet ir iÅ¡silavinimÄ konkrečioje srityje, niekaip nesusijusioje su pareigybei priskirtomis funkcijomis, taip pat į neformalius susitarimus, kurių pagrindu V.

O. buvo perkeltas į kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo su sÄ lyga, kad ateityje bÅ«tent jam bus siÅ«lomos kapinių Å«kio ir kultÅ«ros vertybių administratoriaus pareigos, darytina iÅ¡vada, jog darbdavio veiksmai buvo kryptingi. ReikÅ¡minga Å¡iuo atveju yra ne tai, jog, kaip nurodė atsakovės atstovė 2016 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė neturėjo pirmenybės teisės likti darbe lyginant su V. O. ir darbdavys bet kuriuo atveju nebÅ«tų privalėjęs skirti jos į pareigas, bet tai, jog panaikinus dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybes vienam Å¡ias pareigybes užėmusiam asmeniui buvo teikiama informacija ir pasiÅ«lymai užimti atlaisvėjusias pareigas, pasiekiami neformalÅ«s susitarimai ir reikalavimai pareigybei priderinami prie jo turimo iÅ¡silavinimo ir patirties, o kita darbuotoja ignoruojama ir diskriminuojama.

AnalogiÅ¡kai vertintina ir situacija su A. V. perkėlimu į naujai įsteigtas direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2015 m. spalio 1 d. perkėlus V. O. į kultÅ«ros vertybių prižiÅ«rėtojo pareigas atlaisvėjo naikinama direktoriaus pavaduotojo kapinių Å«kiui pareigybė. Tuo metu buvo susiklosčiusi situacija, kai apie atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų buvo įspėta ieÅ¡kovė ir, apjungiant dvi direktorių pavaduotojų pareigybes į vienÄ jai privalėjo bÅ«ti siÅ«loma užimti Å¡ias pareigas.

Nepaisant to, A. V., ėjusio direktoriaus pareigas, prašymu (I t., b. l. 29; II t., b. l. 35), nuo 2015 m. spalio 2 d. jis buvo perkeltas į direktoriaus pavaduotojo kapinių ūkiui pareigas (II t., b. l. 30 – 34, 36 – 39). Tokiu būdu darbdavys dirbtinai padidino darbuotojų, kuriems turi būti siūloma naujai kuriama pareigybė, skaičių. Iš vienos pusės, jeigu A. V. būtų likęs direktoriaus pareigose, naujai steigiamos pareigos būtų turėję būti siūlomos ieškovei. Iš kitos pusės, A.

V. atleidimas iÅ¡ direktoriaus pareigų nebuvo sÄ lygotas vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų, t. y. nebuvo objektyvios bÅ«tinybės tai daryti. Be to, po A. V. perkėlimo į direktoriaus pavaduotojo kapinių Å«kiui pareigas reikalavimai naujai steigiamai direktoriaus pavaduotojo pareigybei buvo dirbtinai priderinami prie Å¡io asmens turimo iÅ¡silavinimo ir darbo patirties. Jeigu direktoriaus pavaduotojo kapinių Å«kiui pareiginių nuostatų 5 punkte (I t., b. l. 114 – 115) ir direktoriaus pavaduotojo komercijai pareiginių nuostatų 4 punkte (I t., b. l. 98 – 100) buvo numatyta aukÅ¡tasis teisinis iÅ¡silavinimas ir 5 metų vadovo darbo patirtis, tai direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 5 punkte (I t., b. l. 119 – 121) įtvirtintas reikalavimas turėti technologijos mokslų studijų krypties, mechanikos inžinerijos krypties aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ bei ne mažesnį nei 6 metų vadovavimo bendrovei įmonei ar įstaigai patirtį.

Kaip specialus iÅ¡silavinimo reikalavimas, atitinkantis įgytÄ jį A. V. (II t., b. l. 87), yra susijęs su direktoriaus pavaduotojui priskirtomis funkcijomis, nėra aiÅ¡ku. Be to, kaip subjektyvus vertintinas ir reikalavimas direktoriaus pavaduotojui turėti ne bet kokios vadovavimo patirties, bet bÅ«tent vadovavimo juridiniam asmeniui patirties. Apibendrinant nurodytas aplinkybes pabrėžtina, jog vietoj to, kad apjungiant dviejų direktoriaus pavaduotojų vykdytas funkcijas į vienÄ ir vienai pareigybei atlaisvėjus ieÅ¡kovės įspėjimo laikotarpiu (t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡sisprendus klausimui dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo), į Å¡ias pareigas bÅ«tų buvusi perkelta ieÅ¡kovė, subjektyvių veiksmų seka laikinai atlaisvėjusi vieta buvo užimta asmens, kurio užimtoms pareigoms vykdomi pertvarkymai neturėjo jokios įtakos, ir reikalavimai naujai steigiamai pareigybei nustatyti (sugriežtinti, lyginant su apjungiamoms pareigybėms taikytais reikalavimais) taip, kad tiktų konkrečiam asmeniui, o kartu paneigtų galimybę į pareigas pretenduoti ieÅ¡kovei, kuri apie tokį savo ketinimÄ buvo informavusi darbdavį.

Visų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia, jog pasinaudojant subjektyvia schema administracijos darbuotojai ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo perkėlinėjami taip, kad nereikėtų atlaisvėjančių vietų siūlyti ieškovei. Ši išvada lemia, jog būtinybė ieškovę atleisti iš darbo kilo ne dėl struktūrinių darbovietės pertvarkymų naikinant jos pareigybę, bet dėl subjektyvių darbdavio sprendimų nesiūlyti atlaisvėjančių pareigybių ieškovei ir sukurti dirbtinas, subjektyvias kliūtis ieškovei aptartas pareigas užimti, taip pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus.

Toks darbdavio elgesys sÄ lygoja ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , todėl jos reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas. Pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, spręstina dėl atitinkamos teismo iÅ¡vados teisinių pasekmių. Remiantis DK 300 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Spręsti, jog nagrinėjamu atveju darbo santykiai negali bÅ«ti atkuriami, nėra jokio pagrindo. IÅ¡ vienos pusės, ieÅ¡kovė nurodė esanti pasiryžusi grįžti į darbÄ . IÅ¡ kitos pusės, negalinčiu turėti įtakos ieÅ¡kovės aptariamo reikalavimo tenkinimui pripažintinas atsakovės argumentas, jog pareigybė, kuriÄ ieÅ¡kovė užėmė iki atleidimo iÅ¡ darbo, yra panaikinta, be to, 2016 m. vasario 1 d. įsakymu (I t., b. l. 69 – 70) struktÅ«ra keista dar kartÄ , pareigybių skaičių nuo 2016 m. birželio 1 d. sumažinant nuo 119 iki 92.

Pirma, pripažinimas pagrįstu argumento, jog neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dėl pareigybių skaičiaus mažinimo atveju nėra galimybės grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ ne tik paneigtų DK 300 straipsnio 3 dalies esmę, bet ir sukurtų galimybę darbdaviui piktnaudžiauti ir taikyti DK 129 straipsnio nuostatas nesivadovaujant įstatymu ir iÅ¡vengiant neigiamų pasekmių. Antra, vėlesni darbdavio organizacinės struktÅ«ros pakeitimai, iÅ¡ vienos pusės, nėra susiję su Å¡iame sprendime nurodytomis pareigybėmis (visos aptartos administracinės pareigybės numatytos palikti (tepakeičiami pareigybių pavadinimai)), iÅ¡ kitos pusės, jie negali turėti įtakos anksčiau priimtų sprendimų vertinimui.

Kitaip tariant, grÄ Å¾inus ieÅ¡kovę į darbÄ darbdavys netiesiogiai įpareigojamas iÅ¡ naujo objektyviai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų spręsti klausimÄ dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Apskaičiuojant ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista 2015 m. gruodžio 30 d. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas už 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Kaip matyti iÅ¡ darbdavio į bylÄ pateiktos 2016 m. kovo 31 d. pažymos, kuria abejoti nėra pagrindo, turinio (I t., b. l. 167), ieÅ¡kovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 69,52 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis –1 459,92 Eur (69,52 Eur * 21) (vidutinis penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2015 m. buvo lygius 21;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646). Kadangi 2016 m. vasario 15 d. pažyma (I t., b. l. 103) buvo parengta be pagrindo į apskaitos laikotarpį vietoj rugsėjo mėn. įtraukiant gruodžio mėn., ieškovės atstovo argumentas, kad reikėtų vadovautis šioje pažymoje nurodytas dydžiai, atmestinas. Kartu pabrėžtina, jog atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo paskaičiuota ir lygiomis dalimis kas mėnesį išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės Å¡alys nekėlė. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki 2016 m. kovo 30 d. Spręsti, jog iÅ¡mokėta suma buvo mažesnė, nei Å¡iuo sprendimu apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, tiek įvertinus VSDFV duomenis (I t., b. l. 175 – 176), tiek ir darbdavio pradinę pozicijÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, nėra pagrindo.

Nurodyta aplinkybė, kartu su DK 224 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ribojimu ir nesant darbdavio reikalavimo aptariamu klausimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo sukuria ieÅ¡kovei teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už du mėnesius (nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 30 d.). Bendra priteistina suma – 2 919,84 Eur (1 459,92 Eur * 2) (priskaitytina suma).Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdytina skubiai.

Dėl pastarosios priežasties laikotarpis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo negali bÅ«ti vertinamas kaip priverstinės pravaikÅ¡tos laikas, už kurį galėtų bÅ«ti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis.IeÅ¡kinyje taip pat reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytÄ iÅ¡ neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančiÄ neturtinę žalÄ Ä¯tvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje.

Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su Å¡iuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėto ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo faktu.

Vertinant kitų materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, kurias privalo įrodyti ieÅ¡kovė – žalos atsiradimo ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktÄ , dėmesys atkreiptinas į tai, jog neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas, pats savaime, nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo bÅ«ti siejamas su papildomomis sÄ lygomis, lėmusiomis atleistam darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja atleidimo pripažinimo neteisėtu faktas ir priteistos įstatyminės su darbo santykiais susiję iÅ¡mokos.

Nagrinėjamu atveju tokiomis specifinėmis pasekmėmis ieÅ¡kovė įvardija patirtÄ sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl tolimesnės darbinės veiklos, taip pat sveikatos sutrikimus (I t., b. l. 156 – 157; 171). Ä®vertinęs Å¡iuos ieÅ¡kovės nurodytus argumentus teismas atkreipia dėmesį kelias reikÅ¡mingas aplinkybes: pirma, pats atleidimo faktas nesukÅ«rė ieÅ¡kovei jokių neigiamų finansinių ar socialinių pasekmių, didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio jai buvo mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, ir ji nebuvo praradusi finansų Å¡altinio, Å¡iuo teismo sprendimu už likusį laikotarpį ieÅ¡kovei priteista finansinė kompensacija; antra, ieÅ¡kovės pateikta informacija apie jos sveikatos sutrikimus, iÅ¡ vienos pusės, nėra susieta priežastiniu ryÅ¡iu su darbdavio veiksmais, iÅ¡ kitos pusės, tėra pirminio pobÅ«džio, grindžiama pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais Å¡eimos gydytojai, o ne specialisto iÅ¡vadomis; ateityje paaiÅ¡kėjus, jog ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei įtakos turėjo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo, patirtas stresas, ir kad yra liekamųjų sveikatos sutrikdymo pasekmių, ieÅ¡kovė turės teisę kelti materialinės darbdavio atsakomybės klausimÄ ; trečia, pati ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl jos grÄ Å¾inimo į darbÄ , pripažino, jog tiek jos psichologinė savijauta, tiek ir jos santykiai su darbdaviu nėra tokio pobÅ«džio, kurie neleistų tęstis darbo santykiams.

Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas. Sprendimu teismas patenkino vienÄ neturtinį reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (Å¡is reikalavimas pripažintinas esminiu), taip pat patenkino reikalavimÄ dėl 2 919,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei atmetė reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, jog byla buvo išnagrinėta ieškovės naudai santykiu 70/30. Ieškovė pateikė duomenis apie 3 085,50 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 54 – 70, 75, 99, 110 - 113). Atsakovė pateikė duomenis apie 4 221,55 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 100 – 109). Įvertinus byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, taip pat aplinkybę, jog išlaidų sumos skiriasi neženkliai, spręsti, jog išlaidos yra nepagrįstos ir turėtų būti mažinamos, nėra pagrindo.

Pritaikius aukščiau nurodytÄ proporcijÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 2 159,85 Eur (3 085,50 Eur * 70 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 1 266,47 Eur (4 221,55 Eur* 70 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 893,39 Eur (2 159,85 Eur - 1 266,47 Eur).Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodama ieÅ¡kinį nemokėjo, už patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 31 Eur žyminio mokesčio už elektroninėje byloje pareikÅ¡tÄ neturtinį reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (41 Eur * 75 proc.) ir 66 Eur žyminio mokesčio patenkintÄ turtinį reikalavimÄ (2 919,84 Eur * 3 proc. * 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p.), viso 97 Eur žyminio mokesčio, priteistinas iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis tokia pačia proporcija valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas ir 0,77 Eur (1,10 Eur * 70 proc.) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovę M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbÄ SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, juridinio asmens kodas 132626180.Priteisti ieÅ¡kovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, juridinio asmens kodas 132626180, 2 919,84 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniolika eurų 84 ct) (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 893,39 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai. Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, juridinio asmens kodas 132626180, 97 Eur (devyniasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio,              0,77 Eur (77 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ . Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Marius Bartninkas