2025-04-02 Nr. AB-5850-3-61-3-06943-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-407-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06943-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įpareigojimo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą nutraukti bylą, nes jis atsisako skundo, kadangi atsakovas 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur teismo išlaidų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi nutraukė bylą ir priteisė pareiškėjui I. Z. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur teismo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktu, konstatavo, kad atsakovas turėjo pareigą priimti įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) teikimo gavimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ Nr. 1V-703 priimtas 2024 m. gruodžio 3 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad skundo pateikimą teismui sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas, kreipimosi į teismą metu pareiškėjo reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Atsakovas Ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovo teigimu, teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis buvo priimta iki teismo posėdžio, kuris buvo numatytas 2025 m. vasario 6 d. 9.30 val., neišnagrinėjus atsakovo rašytinių paaiškinimų.

Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-558, 481 punktu Ministerija sprendimą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę priima tik gavusi Migracijos departamento įsakymo projektą. Nagrinėjamu atveju įsakymo projektas gautas 2024 m. lapkričio 25 d., o įsakymas priimtas 2024 m. gruodžio 3 d., tai yra mėnesio terminas nebuvo praleistas.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi nepateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teisės aktai pareigą priimti įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nustato atsakovui. Atsakovui teisės aktais taip pat yra pavesta kontroliuoti įstaigų prie ministerijos veiklą, todėl aplinkybė, kada atsakovas gavo Migracijos departamento parengtą ministro įsakymo projektą šiuo atveju nėra reikšminga. Aprašo 27 punkte yra įtvirtintas įsakymo priėmimo terminas, o už šio termino laikymąsi yra atsakingas vidaus reikalų ministras. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus pareiškėjas vertina, kad teismo išvada, jog skundo pateikimą teismui sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas, kreipimosi į teismą metu pareiškėjo reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl atsakovui geruoju įvykdžius skundo reikalavimą pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįsta.

Pareiškėjo vertinimu, jo prašytos priteisti išlaidos yra būtinos, pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neturi pareigos atsakyti į visus šalių argumentus, nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad išlaidų klausimas nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo pateikimą teismui sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas (pareigos priimti įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo per vieną mėnesį neįvykdymas) bei, kad kreipimosi į teismą metu pareiškėjo reikalavimas nebuvo įvykdytas (pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. gruodžio 2 d., o 2024 m. gruodžio 3 d. Nr. 1V-703 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priėmė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ Nr. 1V-703) ir priteisė pareiškėjui teismo išlaidas, kurių dydis atitinka bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas reikalingas skundui paruošti, – 605 Eur.

Atsakovas Ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl teismo išlaidų priteisimo ir pareiškėjo reikalavimą priteisti teismo išlaidas atmesti. Ministerija nurodo, kad teismo išlaidų klausimas nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje bei pareiškėjas nepateikė teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, bylą veda neįgaliotas atstovas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 146 straipsnyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: <...> 5) sprendimas yra be motyvų; <...> (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: i) 2025 m. sausio 6 d. nutartimi buvo prijungti prie bylos iš proceso dalyvių gauti dokumentai ir pasiūlyta teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui sudaryti kolegiją ir skirti bylą nagrinėti 2025 m. vasario 6 d. 9.30 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuoti proceso dalyvius, išsiųsti jiems gautus atsiliepimus; ii) 2025 m. sausio 6 d. nutartimi Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja sudarė teisėjų kolegiją administracinei bylai nagrinėti ir administracinę bylą skyrė nagrinėti 2025 m. vasario 6 d. 9 val. 30 min.; iii) 2025 m. sausio 7 d. proceso dalyviams išsiųsti pranešimai apie teismo posėdžio formą, vietą ir laiką; iv) 2025 m. sausio 15 d. pareiškėjo atstovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus; v) 2025 m. vasario 5 d. atsakovas Ministerija pateikė rašytinius paaiškinimus; vi) 2025 m. vasario 6 d. priimta Regionų administracinio teismo nutartis, kurios dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo skundžiama nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys šioje byloje patvirtina, kad minėtą nutartį teisėjų kolegijos nariai pasirašė 9 val. 28 min. 21 s., 9 val. 42 min. 24 s., 9 val. 43 min. 45 s.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo posėdžio paankstinimas, nepakeitus teismo posėdžio laiko ir nepranešus proceso dalyviams yra procesinės teisės normų pažeidimas (ABTĮ 72 str. 1 d.). Spręsdama, ar konstatuotas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį, teisėjų kolegija akcentuoja bylos dalyje dėl reikalavimo atlyginti išlaidas nustatytų aplinkybių visumą: t. y., byloje nustatytas ne tik ankstesnis nei paskirtas teismo posėdžio laikas (2 min.), bet ir nemotyvuota nutarties dalis, kodėl pareiškėjui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nepasisakyta dėl visų esminių Ministerijos procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjui atsisakius skundo, byloje ginčas ir liko tik dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitoje bylos dalyje ginčo tarp šalių nebebuvo, pirmosios instancijos teismas nurodė tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą nutraukti bylą, šios nutarties dalies proceso dalyviai neskundė. Likusioje bylos dalyje tarp šalių ginčas buvo. Taigi, būtent nustatyta aplinkybių visuma (posėdis vyko ne nustatytu laiku, proceso dalyviai pateikė savo priešingas pozicijas ginčo aspektu, skundžiamoje nutartyje nėra įvardinti ir pasisakyta dėl esminių proceso dalyvių argumentų), o ne kuri nors pavienė aplinkybė lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad skundžiama nutarties dalis negali būti pripažinta atitinkančia ABTĮ reikalavimus (ABTĮ 146 str. 1 d. ir ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.), todėl ji naikinama, ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad advokato į bylą pateikti dokumentai nepatvirtino jo teisės atstovauti pareiškėją.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 str. 1 d.).

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis nustato, kad advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 57 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kai advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 str. 3 d.), pagrindu, advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-107-822/2019).

Byloje advokatas E. Š. pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, kuriame nurodyta, kad tarp advokatų profesinės bendrijos IN JURE ir pareiškėjo yra sudaryta 2023 m. kovo 2 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 230302-24371, kuria bendrijai pavesta atstovauti klientui visose reikiamose ir / ar organizacijose Lietuvoje ir bet kurioje kitoje valstybėje (įskaitant, bet neapsiribojant – bet kuriame Lietuvos Respublikos teisme, Migracijos departamente, bet kuriuose archyvuose ir kitose istorinio tyrimo srities įstaigose) atliekant kliento vardu visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų surinkimo. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima manyti, kad pareiškėjas ir advokatų profesinė bendrija būtų nutraukusi teisinių paslaugų sutartį ar ji būtų pasibaigusi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (Civilinio kodekso 1.63 str. 3 d.), pagrindu ir sutartyje nenustačius jos galiojimo termino advokato įgalinimai nesibaigia praėjus vieneriems metams nuo sutarties sudarymo. Advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1321-117/2015 ir kt.).

Taigi, advokatas su klientu gali sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą, tiek vienkartinę teisinių paslaugų teikimo sutartį. Jei pasirašytoje atstovavimo sutartyje nėra numatyta, kad ji galioja tam tikram terminui, tuomet ji galioja neterminuotai. Atitinkamai, šiuo atveju nenustačius, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis būtų terminuota, nutraukta ar kitu būdu pasibaigusi, teisėjų kolegija atmeta Ministerijos argumentus, kad advokato į bylą pateikti dokumentai nepatvirtino jo teisės atstovauti pareiškėją.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo Ministerijos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinama ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šia nutartimi byla nėra išsprendžiama iš esmės, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis