2019-09-11 Nr. AB-17126-3-61-3-00500-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-318-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00500-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Adestus“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. sausio 17 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-562 „Dėl Tetra K plokščių gamybos perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į teismą kreipėsi gindamas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, gyventojų interesus, kurių kaimynystėje esančios buvusios fermos patalpose planuojama ūkinė veikla – Tetra K plokščių gamyba perdirbant nepavojingas atliekas. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir 2016 m. liepos 1 d. atrankos išvados 6.1 punktą, nustatantį visuomenės informavimą apie planuojamą ūkinę veiklą. Priimant galutinę atrankos išvadą, neatsižvelgta į tai, kad nėra laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų sanitarinių 300–500 m apsaugos zonų ribų, kadangi artimiausia gyvenamoji teritorija yra už 11 metrų, o gyvenamasis namas už 80 m nuo sklypo, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą. Ginčo žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą patenka į gyvenamųjų vietovių (U1) teritoriją, ir, nors gamybos veikla joje nėra draudžiama, siekiant įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, turėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant galutinę atrankos išvadą, nebuvo vertinta, kokios realiai atliekos bus perdirbamos, kiek susidarys pavojingų atliekų, kiek laiko atliekos bus laikomos teritorijoje. Analizė dėl galimos triukšmo taršos yra visiškai neišsami. Į teritoriją atvažiuosiančių lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių skaičius neatitinka tikrovės, yra neadekvatus įmonėje dirbsiančių žmonių skaičiui ir perdirbtinų atliekų kiekiui. Neįvertinta, kad pagal teritorijoje esančių pastatų plotą, visų atliekų bei jau pagamintos produkcijos sandėliavimas pastatų viduje nėra įmanomas. Nėra aišku, kaip ir iš kur gautos atliekos bus naudojamos planuojamoje ūkinėje veikloje. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai nėra privalomas.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra buvo atlikta laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Informacija apie priimtą atrankos išvadą buvo paskelbta taip kaip nustatyta teisės aktuose. Galutinė atrankos išvada buvo priimta įvertinus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir užsakovo atliktus papildymus bei atsižvelgus, kad didžioji dalis procese dalyvaujančių subjektų, išskyrus Administraciją, pritarė Agentūros 2016 m. liepos 1 d. atrankos išvadai. Poveikis gyventojų sveikatai buvo vertinamas remiantis Agentūrai pateikta informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Be to, planuojamos ūkinės veiklos užsakovas įsipareigojo atlikti atskirą poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir nustatyti sanitarinės apsaugos zoną. Visi pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl atliekų rūšių, kiekių, saugojimo, perdirbimo ir pan. buvo išsamiai įvertinti priimant galutinę atrankos išvadą, todėl yra nepagrįsti. Taip pat buvo nustatyta, kad už planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje aplinkos oro, triukšmo, kvapo taršos rodikliai neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, kadangi veikla bus vykdoma uždarose patalpose, jai naudojamos nepavojingos atliekos. Atlikti skaičiavimai taip pat patvirtino, kad pravažiuojančio transporto įtaką turintis triukšmo lygis artimiausioje gyvenamoje aplinkoje bet kuriuo paros metu neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Adestus“ pateikus papildomus paaiškinimus į departamento 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2.10-3904(16.9.7.10.11) iškeltus klausimus, buvo pritarta Agentūros atrankos išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Kadangi Agentūra priėmė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu bus nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, turės būti atliktas atskirai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas konstatavo, kad byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2017 m. sausio 17 d. galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-562, kuria nuspręsta, jog Tetra K plokščių gamybai perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad Agentūra 2016 m. liepos 1 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-6857, kurioje konstatavo, jog planuojamai ūkinei veiklai – Tetra K plokščių gamybai perdirbant nepavojingas atliekas – poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Agentūroje buvo gautas NVSC Vilniaus departamento 2016 m. liepos 13 d. raštas Nr. 2.10-3904(16.9.7.10.11), kuriame prašoma persvarstyti poveikio aplinkai vertinimo išvadą. Agentūrai taip pat buvo pateiktas Administracijos 2016 m. liepos 19 d. raštas Nr. A33(1)-4979-(4.15), kuriame prašoma persvarstyti 2016 m. liepos 1 d. atrankos išvadą ir priimti sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. UAB „Adestus“ 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. spalio 14 d. Administracijai bei NVSC Vilniaus departamentui pateikė papildomą informaciją, susijusią su planuojama ūkine veikla bei jų raštuose išdėstytomis pastabomis. Atsižvelgęs į gautą papildomą informaciją, NVSC Vilniaus departamentas 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2.10-7764(16.9.7.10.11) pateikė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Administracija 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A33(1)-7462-(4.15) ir 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. A33(1)-8372-(4.19) Agentūrą informavo, kad, jos nuomone, planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Agentūra 2017 m. sausio 17 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (28.7)-A4-562, atsižvelgusi į 9 punkte išdėstytus argumentus, konstatavo, kad, įgyvendinus 8.1 punkte nurodytą sąlygą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

10. Teismas nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir PAV įstatymas), kuris suderintas su 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo.

11. Teismas vadovavosi PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais. Teismas nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašas įtvirtintas PAV įstatymo 1 priede, o planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, sąrašas nustatytas – 2 priede. Teismas iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatė, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo buvo vykdoma, nes planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priede nustatytos veiklos rūšį, t. y. nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas (11.2 p.).

12. Teismas pažymėjo, kad, pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą, vienas iš poveikio aplinkai vertinimo etapų yra atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą. Teismas vadovavosi PAV įstatymo 7 straipsnio 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.1, 9, 18, 18.3, 9 punktais ir nurodė, kad paminėtas teisinis reguliavimas patvirtina, jog planuojamos ūkinės veiklos užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi informuoti visuomenę apie priimtą atrankos išvadą. Teisės aktai neįpareigoja šių subjektų informuoti visuomenę apie tai, kad tam tikroje teritorijoje yra numatoma vystyti ūkinę veiklą.

13. Teismas nustatė, kad Agentūros priimta 2016 m. liepos 1 d. atrankos išvada Nr. (28.7)-A4-6857 jos tinklalapyje buvo paskelbta 2016 m. liepos 4 d. Viešindama atrankos išvadą, UAB „Adestus“ ją paskelbė respublikinėje spaudoje – 2016 m. liepos 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“, vietinėje spaudoje – 2016 m. liepos 21 d. laikraštyje „Vilniaus kraštas“, 2016 m. liepos 21 d. – Vilniaus rajono savivaldybėje, o 2016 m. liepos 26 d. – Vilniaus rajono savivaldybės Mickūnų seniūnijoje. Apie įvykdytą viešinimo procedūrą UAB „Adestus“ informavo Agentūrą. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad visuomenės informavimas buvo atliktas iš esmės laikantis teisės aktų nuostatų, kurios neįpareigoja apie planuojamą ūkinę veiklą informuoti kiekvieną teritorijos, kurioje ta veikla planuojama, gyventoją. Toks reikalavimas būtų taikomas tik tuo atveju, jei suinteresuota visuomenė būtų pateikusi pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) gyventojams nebuvo žinoma apie planuojamą ūkinę veiklą, prieštarauja byloje esantiems duomenims, kadangi šį klausimą jie svarstė 2016 m. liepos 20 d. vykusiame susirinkime. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Adestus“ laikėsi PAV įstatymo 7 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 8, 9 ir 18 punktuose nustatytų reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie priimtą atrankos išvadą, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6 punkto nuostatas, sanitarinės apsaugos zonos gali būti nustatomos, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491.

15. Teismas nurodė, kad galutinės atrankos išvados 8.1 punkte nustatyta, jog prieš pradedant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, turi būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas arba įteisinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo 22.2 punkte nustatyta 500 m sanitarinė apsaugos zona. Pagal galutinės atrankos išvados 10 punktą, įgyvendinus 8.1 punkte nurodytą sąlygą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo argumentus, kad priimant galutinę atrankos išvadą neatsižvelgta į tai, jog nėra laikomasi sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 nustatytų sanitarinių 300–500 m apsaugos zonų ribų, kadangi planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos bus nustatytos atlikus atskirą poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris pagal ginčijamą atrankos išvadą yra esminė sąlyga jos įsigaliojimui ir galimybei pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Vadinasi, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimas nėra šio administracinio ginčo dalykas, todėl pareiškėjo argumentai papildomai nevertinti.

16. Teismas pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo vykdoma pagal planuojamos ūkinės veiklos užsakovo – UAB „Adestus“ – pateiktą informaciją. Ginčijamos atrankos išvados 8.3 punkte nustatyta, kad vykdomos veiklos metu paaiškėjus, jog daromas didesnis poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą.

17. Teismas nurodė, kad informacija apie vykdant planuojamą ūkinę veiklą perdirbtinas atliekas ir jų šaltinius, atliekų saugojimą ir perdirbimą pateikta Informacijos atrankos išvadai gauti dokumentų 4 skyriuje, kuriame išsamiai nurodyta, kokio tipo nepavojingos atliekos bus naudojamos Tetra K plokščių gamybos procese, iš kur jos bus gaunamos, kur laikomos. Informacijos atrankos išvadai gauti dokumentų 8 skyriuje pateikta išsami informacija apie gamybos procese galbūt susidarysiančias pavojingas ir nepavojingas atliekas, jų kiekius, sandėliavimą ir tvarkymą. Informacijoje atrankos išvadai nurodyti duomenys, kurių vykdydama ūkinę veiklą UAB „Adestus“ privalės laikytis, teismo vertinimu, sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo nurodytus argumentus. Teismas pažymėjo, kad šie argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą spręsti, jog planuojama ūkinė veikla bus vykdoma ne taip, kaip nurodė užsakovas. Be to, kaip nurodyta galutinės atrankos išvados 8.3 punkte, UAB „Adestus“ privalės laikytis Informacijos atrankos išvadai gauti pateiktų parametrų. Iš pateiktos informacijos yra visiškai aišku, kad bus perdirbamos iš atliekų tvarkymo įmonių surinktos ir jau išrūšiuotos bei supresuotos atliekos, todėl teismas pareiškėjo argumentų apie privalomą gauti leidimą rinkti atliekas iš gyventojų nevertino. Teismo teigimu, taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus rajono savivaldybėje susidarančių nepavojingų atliekų kiekių, kadangi UAB „Adestus“ nėra įsipareigojusi naudoti tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje susidarančias atliekas.

18. Teismas, pasisakydamas dėl triukšmo taršos skaičiavimų, nurodė, kad duomenys apie lengvųjų / sunkiasvorių automobilių srautus pateikti Informacijos atrankos išvadai gauti 10 ir 11 skyriuose, nurodant, kad vienintelis oro taršos šaltinis yra į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją atvykstantis transportas – 5 lengvieji automobiliai ir 6 krovininiai automobiliai per parą. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, buvo atliktas triukšmo modeliavimas (Informacijos atrankos išvadai gauti 5 priedas), kurio rezultatai parodė, kad autotransporto skleidžiamas triukšmas neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Atliktais skaičiavimais pagrįstų išvadų teisingumo pareiškėjas niekaip nepaneigė, o savo argumentus dėl netinkamai nustatyto atvyksiančio autotransporto skleidžiamo triukšmo grindė išimtinai subjektyvaus pobūdžio pamąstymais, pateikė jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus apie vienu sunkiasvoriu automobiliu galimą atvežti išrūšiuotų nepavojingų atliekų kiekį. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytomis prielaidomis apie galbūt netinkamai nustatytą triukšmo lygį, juo labiau, kad UAB „Adestus“ yra įpareigota laikytis Informacijoje atrankos išvadai gauti nurodytų įsipareigojimų (galutinės atrankos išvados 8.3 p.).

19. Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į gyvenamųjų vietovių (U1) teritoriją. Šioje teritorijoje leidžiama planuoti gamybos ir sandėlių teritorijas, tačiau jos neturi daryti įtakos esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Ūkinę veiklą planuojama vykdyti užstatytoje teritorijoje, žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Informacijoje atrankos išvadai gauti yra nurodyta, kad ginčo žemės sklypo gretimybėse dauguma suformuotų sklypų yra žemės ūkio paskirties. Nurodyti duomenys patvirtina, kad planuojama ūkinė veikla, pagal specialiuosius planus ir ginčo žemės sklypo paskirtį, numatytoje teritorijoje yra galima. Priimant galutinę atrankos išvadą, buvo nustatyta, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, gamybos proceso ir technologinių savybių, naudojamų žaliavų, gamybos apimties už planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų nebus viršyti aplinkos oro, triukšmo ir kvapo taršos rodikliai. Gamybos procese bus naudojamos tik išrūšiuotos nepavojingos atliekos, kurios bus saugomos ir perdirbamos uždaroje erdvėje – pastatuose, todėl nebus sukelta cheminė ar biologinė tarša. Gamybos procese nebus naudojamas ar šalinamas vanduo, todėl nekils pavojus geriamojo vandens kokybei. Be to, veiklą planuojama vykdyti jau užstatytoje teritorijoje, rekonstruojant jau stovinčius pastatus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja patvirtino, kad šioje teritorijoje ūkinė veikla buvo vykdoma ir anksčiau.

20. Teismas nustatė, kad Agentūros 2016 m. liepos 1 d. atrankos išvada buvo išviešinta teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau nurodytų kaimų gyventojai, kaip suinteresuota visuomenė, su pastabomis dėl planuojamos ūkinės veiklos į atsakovą nesikreipė. Be to, pareiškėjo argumentai, kaip planuojama ūkinė veikla turės įtakos toliau nuo planuojamos teritorijos esančių kaimų gyventojams, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

21. Teismas nurodė, kad ginčijamos galutinės atrankos išvados 8.5 punkte išsamiai atsakyta į visuose Administracijos pateiktuose raštuose iškeltus klausimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal PAV įstatymo 7 straipsnio nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjekto prašymas persvarstyti atrankos išvadą turi būti motyvuotas. Kita vertus, kaip ir skunde teismui, dalis pareiškėjo raštuose išdėstytų argumentų buvo grindžiami prielaidomis ir bendro pobūdžio pamąstymais, nepateikiant jokių juos pagrindžiančių objektyvių duomenų.

22. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Agentūros 2017 m. sausio 17 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-562 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo nėra.

III. 23. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, arba teismui nusprendus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino procesines bei materialiosios teisės normas.

23.2. Kadangi šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl visuomenės intereso, teismo argumentai, kad suinteresuota visuomenė (nurodytų kaimų gyventojai) su pastabomis dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) į atsakovą nesikreipė, yra nepagrįsta. Viso atrankos vertinimo metu pareiškėjas ir gyventojai aktyviai dalyvavo procese. Byloje yra pateikti visi pareiškėjo raštai atsakovui ir UAB „Adestus“ dėl pareiškėjo pozicijos, kuri nesikeitė per visą vertinimo procesą. Taip pat medžiagoje yra 2016 m. liepos 20 d. gyventojų kreipimasis į pareiškėją dėl išreikšto susirūpinimo, kad jų aplinka bus užteršta pavojingomis medžiagomis dėl PŪV. Taipogi pridėtas 2016 m. gruodžio 8 d. gyventojų susirinkimo protokolas dėl PŪV, kuriame nutarta, kad Tetra K plokščių gamybos perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimas būtinas. Papildomai teikia ir prašo pridėti prie bylos aplinkinių kaimų 2017 m. birželio 20 d. gyventojų prašymą užkirsti kelią Tetra K plokščių gamybai.

23.3. Pagal PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus PAV proceso dalyviai yra taip pat savivaldybių institucijos ir visuomenė, 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Tačiau galutinės atrankos išvados 9.1 punkte, kaip pagrindinis motyvas, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimą, kad du PAV subjektai pritaria dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo: NVSC Vilniaus departamentas bei Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (kuri vertinime nedalyvavo, o tik 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė šabloninį atsakymą). Nei atsakovas, nei teismas nevertino, kad visuomenė ir pareiškėjas reikalavo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

23.4. Teismas neįsigilino į medžiagoje pateiktus duomenis, kad buvo praleistas 10 darbo dienų terminas informuoti visuomenę apie atrankos išvadą pagal nustatytą formą. Teismas klaidingai interpretuoja teisės normas, konstatuodamas, kad teisės aktai neįpareigoja šių subjektų (užsakovo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir atsakingos institucijos) informuoti visuomenę apie tai, kad tam tikroje teritorijoje yra numatoma vystyti ūkinę veiklą. Kadangi atrankos išvada priimta 2016 m. liepos 1 d., visuomenę užsakovas turėjo informuoti vėliausiai iki 2016 m. liepos 15 d. Todėl teismo konstatavimas, kad visuomenės informavimas buvo atliktas iš esmės laikantis teisės aktų nuostatų, kurios neįpareigoja apie PŪV informuoti kiekvieną teritorijos, kurioje ta veikla planuojama, gyventoją, yra neobjektyvus ir visiškai nukryptas nuo pareiškėjo skundo reikalavimo įvertinti termino praleidimo faktą, o ne kiekvieno gyventojo informavimą.

23.5. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarines apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Remiantis teismų praktika, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, vertinamas konkrečios veiklos galimas poveikis visuomenės sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1607/2012).

23.6. Vertinant tik tai, kad vietovėje vyrauja žemės ūkio paskirties valdos, iš esmės siekiama ignoruoti (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesus, teigiant, jog neturi būti atsižvelgiama į žemės ūkio paskirties teritorijoje gyvenančių asmenų interesus (PAV įstatymo 9 str. ir 10 str.).

23.7. Teismas nevertino ir neįsigilino, kad užstatyta sklypo teritorija siekia visą sklypo plotą, kaip techniškai bus laikomasi sanitarinės apsaugos zonos tik PŪV teritorijos ribose. Teismas taip pat nevertino, o tik konstatavo, kad sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimas nėra šio administracinio ginčo dalykas. Tačiau tai yra galutinės atrankos išvados nuostata (9.9 p.) dėl PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kuomet PŪV neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių už PŪV teritorijos ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, ir teismo turėjo būti įvertinta. Atliekų kiekiai teismo taip pat nebuvo vertinami. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl užsakovo įsipareigojimo naudoti tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje susidarančias atliekas, o skundu kėlė susirūpinimą dėl atvežamų atliekų kiekio ir masto bei jų sandėliavimo Mickūnų seniūnijos teritorijoje. Kadangi planuojami pajėgumai beveik 18 tūkst. perdirbtų atliekų, vien tik iš Vilniaus rajono atliekų kiekis sudarytų 18 metų išrūšiuotų atliekų kiekį. Kaip išrūšiuotos atliekos bus sandėliuojamos PŪV teritorijoje, nei galutinės atrankos išvadoje, nei užsakovo atrankos dokumente nenumatyta. Iš kur bus gaunami tokie atliekų kiekiai, irgi nėra aptarta.

23.8. Nors žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, tačiau pastato, kur planuojama vykdyti gamybą, paskirtis yra – kita (fermų) - karvidė. Vadinasi, tokiam pastate veikla, susijusi su statyba ar atliekomis, vienareikšmiškai negali vykti, nes statinis bus naudojamas ne pagal paskirtį.

23.9. Teismo nebuvo įvertinta ir palyginta, kokia veikla buvo vykdoma anksčiau, be to, liudytoja per bylos nagrinėjimą patvirtino, kad trumpalaikė veikla turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Nors teismas išeidamas už bylos ribų konstatuoja, kad veiklą planuojama vykdyti jau užstatytoje teritorijoje rekonstruojant jau stovinčius pastatus, byloje duomenų apie pastatų rekonstravimą nėra.

23.10. Teismas nevertino, kad per posėdį buvo prašoma įvertinti, jog atrankos dokumento priedai (Priedas Nr. 2, Priedas Nr. 3 ir Priedas Nr. 4) yra ne valstybine kalba, kas apribojo pareiškėjo galimybę tinkamai susipažinti su atrankos dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010).

23.11. Poveikio sumažinimo priemonių numatymas yra neatsiejama vertinimo proceso dalis Tačiau atrankoje buvo tik apsiribota konstatavimu, kad PŪV aplinkai nekenks ir jokių normų neviršys. Bei numatyta vienintelė poveikio sumažinimo priemonė – gyvatvorės pasodinimas ūkinės veiklos teritorijoje. Taip pat pavesta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui vertinant poveikį visuomenes sveikatai įvertinti būtinybę numatyti kompensacines priemones. Tačiau nei teismas, nei atsakovas nevertino poveikio sumažinimo kompensacinių priemonių pakankamumo ir būtinumo, kas kontatuotina kaip pagrindimų vertinimo faktorių nesilaikymas.

23.12. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Motyvuotu teismo sprendimu laikytinas toks sprendimas, kuriame ištiriami įrodymai bei įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai, pateikiami argumentai padarant galutines išvadas dėl šių argumento pagrįstumo. Net ir sutikdamas su vienos ar kitos šalies argumentais, teismas turi pagrįsti, kodėl su jais sutinka, o ne pažodžiui perrašyti vieno ar kito procesinio dokumento tekstą.

23.13. Nors per teismo posėdį buvo prašoma įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Adestus“ elgesį šioje byloje, teismas į tai neatsižvelgė. Užsakovas UAB „Adestus“ suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką jo veiklai. Prasidėjus teismo procesui, užsakovo pozicija tapo visai nežinoma ir neaiški. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai.

24. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas nepažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normų.

26. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad Agentūros sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pritaria teismo pozicijai, kad visuomenės informavimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Agentūra pažymi, kad nors ir konstatavus, jog UAB „Adestus“ praleido teisės aktais nustatytą terminą, per kurį turi būti informuota visuomenė, neigiamų padarinių suinteresuotai visuomenei tai neturėjo.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teikiamas papildomas įrodymas (2016 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., susirinkimo protokolas Nr. R(2.8)-23) savo turiniu yra panašus į jau byloje esantį (duomenys neskelbtini) kaimo susirinkimo protokolą.

28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nustatytais atstumais dėl pavienių gyvenamųjų namų, kad artimiausia gyvenamoji teritorija yra už 11 metrų nuo sklypo, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, o artimiausias gyvenamasis namas už 80 m.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad galutinėje atrankos išvadoje nebuvo vertinti nei pavojingų atliekų kiekiai, nei laikymo trukmė, nei vieta.

30. Atsakovas pažymi, jog PŪV atlikti skaičiavimai rodo, kad už PŪV teritorijos ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje aplinkos oro, triukšmo, kvapo taršos rodikliai dėl PŪV neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, PŪV veikla bus vykdoma uždarose patalpose, PŪV metu bus naudojamos išrūšiuotos nepavojingos atliekos (galutinės atrankos išvados 8.5.5 p.).

31. Atsakovo teigimu, vykdant ūkinę veiklą į aplinkos orą neišsiskiria jokie teršalai, tarp jų ir turintys kvapą. Planuojama ūkinė veikla nesąlygoja fizikinės, cheminės ir biologinės taršos, kvapų susidarymo. Esama aplinkos tarša neviršija ribinių verčių.

32. Agentūra pažymi, kad su Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo pateikta ir triukšmo vertinimo ataskaita. Joje nurodomi konkretūs suskaičiuoti triukšmo dydžiai ir jų ribiniai dydžiai. Atlikti triukšmo skaičiavimai parodė, kad PŪV ir aplinkinėse gatvėse pravažiuojančio autotransporto keliamas triukšmo lygis neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, taikomų gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams bei jų aplinkai, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Pateikti skaičiavimai leidžia teigti, kad skleidžiamas triukšmas neviršys Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

33. Atsakovo teigimu, iš UAB „Adestus“ pateiktos Informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo ir iš UAB „Adestus“ elgesio nėra pagrindo spręsti, kad PŪV bus vykdoma nesilaikant Informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo pateiktų veiklos parametrų.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2017 m. kovo 23 d. atsiliepimu Nr. 2.10-3316 (16.1.13. 10.06) savo poziciją išdėstė ir ją palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. sausio 17 d. galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-562 „Dėl Tetra K plokščių gamybos perdirbant nepavojingas atliekas poveikio aplinkai vertinimo“ bei įpareigojimo atsakovą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nei vienos iš įstatymų leidėjo minimų aplinkybių nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti šios nutarties 23.2 punkte įvardytą prašymą.

37. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – ABTĮ 9 straipsnio pažeidimas (žr. šios nutarties 23.10 p.). Iš tikro administracinėje byloje yra dokumentų surašytų ne lietuvių kalba, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai (neišversti į lietuvių kalbą) neapribojo proceso dalyvių galimybės tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime bei suprasti jos esmę. Be kita ko, minimi dokumentai nekliudo ir apeliacinės instancijos teismui priimti baigiamąjį aktą šioje byloje, kadangi skundžiamas Agentūros 2017 m. sausio 17 d. sprendimas yra aiškus ir be jo visų priedų, todėl aptariamas apeliacinio skundo motyvas (dėl procesinio pažeidimo) atmestinas.

38. Šio baigiamojo teisės akto 23.12 punkte nurodoma, kad buvo pažeista ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-278/2014). ‏‏‎

39. Tikrinamoje administracinėje byloje į visus pareiškėjo reikalavimus buvo atsakyta, surinktų faktinių duomenų pagrindu pateikta teisinė kvalifikacija, todėl nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde įvardyti procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti ir tai lemia teisinį poreikį pasisakyti jau dėl bylos esmės – ar buvo pagrindas atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

41. Apeliaciniame skunde grindžiant pastarojo pobūdžio poreikį, išreiškiamas susirūpinimas dėl atliekų kiekio bei jų masto, sandėliavimo, statinių naudojimo ne pagal paskirtį, ignoravimą (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesų.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai apibrėžė teisinį reguliavimą, taikytiną socialiniam konfliktui spręsti, ir padarė pagrįstą išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo atlikta bei nebuvo būtinumo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

43. PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 17 d.) buvo išdėstyta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.

44. Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d.), 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūros paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius ir kaip galima geresnę aplinkos oro kokybę, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, pagal kompetenciją rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą.

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ pakeitimo 2 punktu, būdama poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyve ir atsakinga institucija, koordinuojančia poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdančia kitas PAV įstatymo nustatytas funkcijas, Agentūra turėjo teisę nuspręsti, jog dėl UAB nurodytos planuojamos ūkinės veiklos (ne)reikalinga atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiu atliktų faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliantas nepateikė jokių dokumentų ar teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir faktus būtų pagrindas vertinti kitaip. Agentūra galutinėje atrankos išvadoje nurodė pagrindinius motyvus, kuriais remdamasi priėmė išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

47. PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

To paties įstatymo ir straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 6 dalį atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į:

1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;

2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.

48. Anksčiau aptartose nuostatose išdėstyti kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka. Esminiai kriterijai, kuriuos būtina vertinti atrankos metu, yra planuojamos ūkinės veiklos mastas, pobūdis ar vietos ypatumai. Priimdama išvadą atsakinga institucija taip pat atsižvelgia į PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje aptartus veiksnius, kuriems gali daryti poveikį planuojama ūkinė veikla.

49. Agentūros galutinė atrankos išvada priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus kriterijus, turinčius reikšmės planuojamai ūkinei veiklai (toliau – ir PŪV). Joje nurodyta, kad PŪV vieta nepatenka į saugomas teritorijas įrašytas į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, PŪV teritorija nepatenka į jokias kultūros paveldo vertybių registro įregistruotas teritorijas ir su jomis nesiriboja, PŪV metu planuojama perdirbti nepavojingas atliekas, PŪV gamybinių nuotekų susidarymas nenumatomas, PŪV metu kvapai nesusidarys, PŪV užsakovas įsipareigoja prieš pradedant PŪV atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu pagal atliktus skaičiavimus, PŪV nustatytą normatyvinę sanitarinę apsaugos zoną sumažinti iki PŪV sklypo ribos, PŪV nesąlygoja papildomos rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių, PŪV nebus vykdomi gaisro arba sprogimo požiūriu pavojingi technologiniai procesai, PŪV teritorija bus sutvarkyta, aptverta ir apsodinta gyvatvore, PŪV teritorija nepatenka į “Natura 2000” tinkle teritoriją ir kt.

50. Vertinant planuojamą ūkinę veiklą PAV įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kriterijų kontekste darytina išvada, kad UAB planuojamai veiklai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima padaryti išvadą apie nepagrįstus teiginius, nurodytus 2017 m. sausio 17 d. išvadoje, neigiamą planuojamą ūkinės veiklos poveikį. Bendro pobūdžio samprotavimai, nesant įrodymų, negalėjo ir negali lemti Agentūros galutinės atrankos išvados naikinimo.

51. Siekiant panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei Agentūros 2017 m. sausio 17 d. galutinę atrankos išvadą, apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodytas neatliktas vertinimas dėl sanitarinės apsaugos zonos (žr. nutarties 23.7 p.), taip pat pažeidimas dėl terminų per kuriuos turėjo būti informuota visuomenė apie tam tikroje teritorijoje numatomą vystyti ūkinę veiklą (žr. nutarties 23.4 p.).

52. Dėl sanitarinės apsaugos zonos išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio argumentams visiškai pritartina (žr. nutarties 15 p.). Planuojama ūkinė veikla nebus galima, jei nebus atlikti veiksmai, numatyti Agentūros 2017 m. sausio 17 d. galutinės atrankos išvados 8.1 punkte.

53. Visuomenė apie planuojamą ūkinę veiklą buvo informuota bei informuota laikantis nustatytų reikalavimų (žr. nutarties 13 p.; ABTĮ 57 str.). Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, net ir padarius prielaidą (nors prielaidomis teismas nesivadovauja) apie terminų nesilaikymą, kaip tokio pobūdžio pažaida galėjo nulemti nepagrįstą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo neprivalomumo.

54. Taigi patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius