2019-09-17 Nr. BB-4963-1-23-3-00003-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 2P-757/2019

Teisminio proceso Nr. 1-23-3-00003-2017-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo A. V. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir dėl A. V. priimti išteisinamąjį nuosprendį; taip pat pripažinti J. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pasak kasatoriaus, teismai nepašalino esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, rėmėsi tik nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, nevertino nuteistąjį teisinančių ir nukentėjusiosios versiją paneigiančių duomenų ir išvadą apie tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai yra jo veiksmų padarinys (tai kasatorius neigia), grindė prielaidomis; taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatas. Skunde taip pat teigiama, kad vertindami J. G. elgesį, teismai nepagrįstai pripažino buvus būtinosios ginties sąlygas ir taip netinkamai aiškino bei taikė BK 28 straipsnio nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas ar išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Skunde vertinami nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, specialisto išvada, kuri, anot kasatoriaus, paremta tik prielaida, formuluojamos išvados, tačiau, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina. Pažymėtina, kad skunde išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai apie BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, turinį nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą. Kiti skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nuteistojo veiką bei taikant BK 28 straipsnį taip pat nepagrįsti teisiniais argumentais, o tik subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl bylai reikšmingų faktinių įvykio aplinkybių buvimo ir/ar nebuvimo. Darytina išvada, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus skunde neišdėstyti, o teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir BPK pažeidimų buvimą deklaratyvūs.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas naujų nuosprendžių nepriima. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, ir kitų nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Toks prašymas turi atitikti BPK 382 straipsnyje numatytus teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimus priimti konkrečią šiame straipsnyje nurodytą nutartį. Šiuo atveju kasaciniame skunde suformuluotas prašymas neatitinka nei BPK 376 straipsnio 1 dalyje nei 382 straipsnyje nustatytos kasacinės instancijos teismo kompetencijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Pranas Kuconis

Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė