A-442-2535-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2535/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00088-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 481,74 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas nurodė, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Teigė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), Veiverių sen., Prienų raj. Atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. nėra sumokėjęs 481,74 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta tvarka.

Atsakovas su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja, visas atliekas kompostuoja ir rūšiuoja bei priduoda į supirktuvę. Manė, kad neteisinga rinkliavos dydį skaičiuoti pagal nekilnojamojo turto plotą, o ne pagal gyvenančių asmenų skaičių. Tvirtino, kad atliekų neturi, todėl nėra atliekų turėtojas ir Nuostatų reikalavimai jam netaikomi. Teigė, kad pareiškėjas duomenis apie gyventojų nekilnojamojo turto plotą iš valstybės įmonės Registrų cento gauna neteisėtai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 481,74 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini), Veiverių sen., Prienų raj. ir pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nustatė, kad atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 481,74 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Tai, kad atsakovas nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu, nesiejant jos su paslaugų suteikimu. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-471/2010.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų, jog jis nėra atliekų turėtojas, kadangi ūkine veikla neužsiima, atliekas rūšiuoja ir jas priduoda į supirktuvę „Ekstara“, pateikė tai įrodančius kvitų nuorašus. Teigia, kad Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia atliekų turėtoju pripažinti turto naudotojus, bet tik tuos, kurie su tuo turtu vykdo ūkinę veiklą ir dėl to susidaro atliekų. Tuomet veika principas „teršėjas moka“. Tačiau pareiškėjas ūkinės veiklos nevykdo ir iš gyvenamojo namo jokių atliekų nesusidaro. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu konstatavo, kad galimybės rinkliavą mokėti pagal atliekų kiekį nenumatymas yra ydingas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Paaiškina, kad gavo sąskaitą sumokėti 600 Lt, kurių sumokėti negali, nes gauna tik pensiją. Teismui nusprendus, kad pareiškėjas privalo mokėti šią rinkliavą, prašo paskirti ją mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo ir nereikalauti sumokėti už praeitą laikotarpį, kai atliekas atsakovas rūšiavo.

Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą paskaičiuota remiantis teisės aktų, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, nuostatomis. Atsakovas nei vieno iš Prienų rajono savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje ištirti taip pat neprašė. Pažymi, kad tai, jog apeliantas dėl senyvo amžiaus surenka mažai atliekų, yra pagrindas taikyti teisės aktuose nustatytas lengvatas, o ne atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl reikalavimo sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14 ir 17-19 punktai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. bala lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), Prienų rajone nuosavybės teise turi pastatus, todėl jis privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs Prienų rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jo nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu konstatavo, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose įtvirtintas reguliavimas, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidarantį – perduodamą atliekų kiekį, yra ydingas. Tačiau pažymėtina, kad minėtame Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011 taip pat konstatuota, jog Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas, numatantis, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o pagal nekilnojamojo turto plotą, savaime neprieštarauja nei principui „teršėjas moka“, nei proporcingumo principui. LVAT teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012 minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimas „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012 m. birželio 30 d., todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punkto nuostatos nebetaikomos nuo teismo sprendimo paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. birželio 30 d. Šiuo atveju atsakovui privaloma mokėti vietinė rinkliava paskaičiuota už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinio teismo sprendimo dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu galia yra nukreipiama į ateitį (žr. LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), pagrindo perskaičiuoti iš atsakovo priteistinos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra. Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punkto nuostatų dėl rinkliavos dydžio apskaičiavimo nurodyta apimtimi pripažinimas neteisėtomis nepaneigia atsakovo pareigos mokėti nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. paskaičiuotos rinkliavos.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, tinkamai pritaikė aktualų teisinį santykį reglamentuojančias teisines normas, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė