a7eadb03-d225-4717-b59f-d0de2e87eae9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-4213-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02264-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, atsakovo atstovui Dariui Juodeliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Pareiškėja N. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2)50U-2562 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei N. S., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir iš motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: 1. „yra pagrindas konstatuoti, kad N. S. verslo plane nurodytų įmonės veiklos, plėtros planų iš tikrųjų neturėjo, leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ vykdomą veiklą, bendrovės plėtros planus, siekį išlaikyti įsteigtas bei net sukurti naujas darbo vietas, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu siekė tik formaliai atitikti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 str. 1 d. 1 p. imperatyvius reikalavimus, kad tokiu būdu gaudama leidimą laikinai gyventi galėtų legalizuoti savo buvimo Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje“. 2.

„Aukščiau nurodyti duomenys akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad N. S. siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu tiesiog formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad N. S. gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. N. S. atveju nustatyta esant Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 3K-54, 6.2 (nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 7 (užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės) punktuose nustatytiems pagrindams. 3.

„Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl N. S. tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, bet supaprastinta tvarka bet kada atvykti į Lietuvos Respubliką ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti N. S. nelegalios migracijos grėsmė”. 4.

„Pažymėtina, jog užsienietės nelegalios migracijos grėsmė pagrįsta pačios užsienietės faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. N. S., kaip UAB „Mėmelio finansinės investicijos” tuometinės akcininkės bei direktorės, t. y. asmens, kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios šios užsienietės nelegalios migracijos ateityje.” 5.

„Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu“ (toliau – Motyvai). Skunde pareiškėja nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi NR. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. kovo 9 d. Pareiškėja nurodė iš esmės sutinkanti su Departamento priimtu Sprendimu, tačiau iš Sprendimo motyvuojamosios dalies prašo pašalinti jos nurodytus Motyvus. Pareiškėja pažymi, kad Departamento darbuotojai telefonu patvirtino, kad sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo Sprendime konstatuotos aplinkybės gali būti pagrindas atsisakyti išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Turint omenyje, kad pareiškėja nuosavybės teise Lietuvoje valdo nekilnojamąjį turtą, yra sudariusi taupomojo indėlio sutartį, daugelį metų dirbo Lietuvoje, todėl ją sieja glaudūs socialiniai ir kultūriniai ryšiai su Lietuva, tokios Sprendime nurodytos išvados gali turėti itin neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjos teigimu, priimdamas Sprendimą, Departamentas galimai padarė išvadas dėl to, jog nedisponavo visa reikšminga informacija, todėl susidarė klaidingą įspūdį apie pareiškėjos elgesį.

Pareiškėja nurodo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Mėmelio finansinės investicijos“ (toliau – ir UAB, Bendrovė) buvo įsteigta 2014 metais. Bendrovė visada realiai vykdė veiklą, gavo pajamas, mokėjo mokesčius. 2018 metais suvedus UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ balansą ir paaiškėjus, kad Bendrovės finansiniai rodikliai blogi, buvo nutarta likviduoti įmonę. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, yra sudariusi terminuoto indėlio sutartį su UAB „Medicinos bankas“, pagal kurią yra įnešusi didelę piniginę sumą į banko sąskaitą, teigia, kad turi dalykinių reikalų Lietuvoje ir nesiekia jokių neteisėtų tikslų.

Taip pat nurodo, kad sprendimas likviduoti įmonę buvo priimtas 2019 m. kovo 8 d., o pateiktas Juridinių asmenų registrui 2019 m. kovo 18 d., todėl 2019 m. gegužės 20 d. įmonė, atlikus visas reikiamas procedūras, buvo likviduota ir išbraukta iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjos teigimu, Departamentas klaidingai Sprendime nurodo, kad ji siekė nuslėpti įmonės likvidavimo faktą. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškina, kad 2019 m. sausio 18 d. pareiškėja, tuo pagrindu, kad ji yra UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ direktorė ir akcininkė, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. kovo 10 d. tuometinis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (dabar – Migracijos departamento Klaipėdos skyrius) išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. kovo 9 d.

Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 11 d. patikrinus duomenis apie UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ bei Bendrovės darbuotojus buvo nustatyta, kad Bendrovėje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas. Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėja buvo UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ vadove nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. tačiau nuo 2019 m. gegužės 20 d. ji nėra Bendrovės akcininkė, o pati Bendrovė nuo šios datos yra juridinio asmens organų sprendimu likviduota ir išregistruota.

Be to, remiantis valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre kaupiama UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ dokumentų istorija, 2019 m. kovo 8 d. t. y. likus dviem dienoms iki leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo, įvyko Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ likvidavimo, tačiau tik 2019 m. kovo 18 d. protokolas dėl Bendrovės likvidavimo buvo pateiktas VĮ Registrų centrui. Taip pat, remiantis VĮ Registrų centro kaupiama Bendrovės dokumentų istorija, 2019 m. kovo 14 d. buvo parengtas prašymas išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro, tačiau šis prašymas buvo pateiktas VĮ Registrų centrui tik 2019 m. gegužės 14 d.

Įvertinus UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ aiškinamąjį raštą prie 2019 m. gegužės 10 d. likvidavimo pabaigos finansinės atskaitomybės, buvo nustatyta, kad Bendrovė 2019 m. pajamų neuždirbo, todėl buvo konstatuota, kad UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal pateiktą verslo planą nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, todėl Departamentas konstatavo, kad pareiškėja verslo plane nurodytų Bendrovės veiklos, plėtros planų iš tikrųjų neturėjo, leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės plėtros planus, siekį išlaikyti įsteigtas ir sukurti naujas darbo vietas, prašymo pakeisti leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo metu siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvius reikalavimus.

Nurodo, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi yra reikalingas dėl kitų, su teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje nesusijusių priežasčių. Departamentui patikrinus duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje apie pareiškėjos sienos kirtimus, buvo nustatyta, kad pareiškėja, pradėjus UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ likvidavimą ir po Bendrovės likvidavimo, reguliariai keletui dienų atvykdavo į Lietuvos Respubliką, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi yra reikalingas dėl kitų, su teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje nesusijusių priežasčių.

Atsakovas pažymi, kad Sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ buvo fiktyvi. Sprendimas buvo priimtas kitais Įstatyme numatytais leidimo gyventi panaikinimo pagrindais. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėja ir Bendrovė neatitiko Įstatymo reikalavimų nuo 2019 metų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ Bendrovės likvidavimo fakto nenuslėpimo. Pažymi, kad pareiškėja skunde neneigia, jog sprendimas likviduoti Bendrovę buvo priimtas 2019 m. kovo 8 d., t. y. likus 2 dienoms iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai, o pateiktas Juridinių asmenų registrui tik 2019 m. kovo 18 d.

Atsakovo teigimu, skunde pateikti pasvarstymai dėl galimų sprendime nurodytų motyvų įtakos pareiškėjos teisėms yra hipotetinio pobūdžio. Šiuo Sprendimu nėra pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. birželio 12 d. sprendime Nr. (15/5-2)50U-2562, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išdėstytų motyvų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog 2019 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog ji yra UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ direktorė ir akcininkė, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, direktorė ir akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. 2019 m. kovo 10 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (dabar – Migracijos departamento Klaipėdos skyrius) išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. kovo 9 d. 2020 m. birželio 12 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktais, pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Taip pat Įstatyme numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad Departamento Sprendimas priimtas teisėtai, tačiau pareiškėja prašo pašalinti jos nurodytus Motyvus, teigdama, jog sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo Sprendime konstatuotos aplinkybės gali būti pagrindas atsisakyti išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Departamentas vykdė užsieniečio kontrolę ir 2020 m. birželio 11 d. Sodra informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ įdarbintus asmenis bei nustatė, kad UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. birželio 11 d. išrašas patvirtina, kad UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ nuo 2019 m. gegužės 20 d. yra juridinio asmens organų sprendimu likviduota ir išregistruota. Tame pačiame išraše nurodyta, jog pareiškėja buvo UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ vadove nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ aiškinamajame rašte prie 2019 m. gegužės 10 d. likvidavimo pabaigos finansinės atskaitomybės nurodyta, kad 2019 m. kovo 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta likviduoti Bendrovę nuo 2020 m. kovo 13 d., tačiau byloje esantys duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, jog protokolas dėl UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ likvidavimo VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2019 m. kovo 18 d.

Taip pat, remiantis VĮ Registrų centro kaupiama Bendrovės dokumentų istorija, 2019 m. kovo 14 d. buvo parengtas prašymas išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro, tačiau šis prašymas buvo pateiktas VĮ Registrų centrui tik 2019 m. gegužės 14 d. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad jau 2018 metais buvo akivaizdu, kad Bendrovės pajamos nepadengia net išlaidų darbuotojų užmokesčiams ir kitiems mokesčiams sumokėti, todėl buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo. UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ aiškinamajame rašte prie 2019 m. gegužės 10 d. likvidavimo pabaigos finansinės atskaitomybės nurodyta, kad 2019 metais patirtas nuostolis sudaro 5 062 Eur.

Taigi, iš esmės pati pareiškėja pripažįsta ir neginčija Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, jog dar tuo metu, kai buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, UAB „Mėmelio finansinės investicijos“ nevykdė ūkinės ir komercinės veiklos, o sprendimas likviduoti Bendrovę buvo priimtas 2019 m. kovo 8 d., t. y. iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apie aukščiau nurodytas aplinkybes neinformavo Departamento bei atsiėmė leidimą laikinai gyventi, išduotą tuo pagrindu, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas nuolatiniam ir efektyviam įmonės valdymui, nors jau buvo priimtas sprendimas likviduoti bendrovę, todėl sutiktina su Departamento išvada, jog pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kas pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d.

Nr. 3K-54 įsakymu „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.2. ir 7 punktus laikytina rimtu pagrindu manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia ginčijamu sprendimu objektyviai nustatytų aplinkybių.

Be to, Departamento skundžiamas sprendimas paremtas Socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, t. y. vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).

Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog Sprendime išdėstyti Motyvai gali būti pagrindas atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ar netgi išduoti vizą atvykti į Lietuvą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti jai leidimą gyventi Lietuvoje. Be to, teismas pažymi, jei toks sprendimas būtų priimtas, pareiškėja turėtų teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, jame išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, visos Sprendimo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo skundžiamą Sprendimą pakeisti, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius Jakaitis Iveta Pelienė Fausta Vitkienė