a7e2bc3b-21f4-4ece-99c6-53c3eb71a39c · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-64-320-2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00220-2011-5(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2012 m. vasario 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Kalainytei,dalyvaujant pareiškėjui J. R. B.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kupiškio žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui V.

C.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. R. B. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos KupiÅ¡kio žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu praÅ¡o įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) KupiÅ¡kio žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo.

PaaiÅ¡kino, jog jo tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 25,20 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui 2002 metais atkurtos nuosavybės teisės į 4,20 ha, perduodant neatlygintinai 6,65 ha miÅ¡ko sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes turėta žemė užimta asmeninio Å«kio. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas 1945 metais buvo areÅ¡tuotas, nuteistas 10 metų kalėjimo ir iÅ¡tremtas į Rusijos lagerius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡davė pažymėjimÄ , patvirtinantį, kad pagal 1990-05-02 Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 str., pareiÅ¡kėjas nėra nusikaltęs Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Po Å¡io pažymėjimo gavimo, atsirado galimybė reikalauti atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ , nes tėvo turėta nuosavybės teisėmis žemė buvo užimta ir negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, iÅ¡nagrinėjęs visÄ pateiktÄ medžiagÄ , 2011-07-05 įsakymu J. B. suteikė laisvės kovų dalyvio statusÄ . Dėl Å¡ios priežasties jis (pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į KupiÅ¡kio žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas buvo vilkinamas, motyvuojant tuo, kad nuosavybės teisės jau atkurtos. Å ia lengvata pareiÅ¡kėjas 2002 metais pasinaudoti negalėjo, nes Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Laisvės kovų dalyvio pažymėjimÄ iÅ¡davė tik 2011 metais.

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog atsakovas, atsisakydamas atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ , pažeidžia asmenų lygybės principÄ . Asmenų skirstymas į kategorijas, t.y. į tuos, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos, žemės savininkui jau įgijus laisvės kovų dalyvių statusÄ ir į tuos, kuriems nuosavybės teisės atkurtos iki žemės savininkui įgyjant šį statusÄ , prieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui.Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos 2002 metais. PareiÅ¡kėjas tik 2011 metais pateikė praÅ¡ymÄ dėl 100 procentų padidinto žemės sklypo ploto skyrimo iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo. Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymu (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas), kuris numato galimybę pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyvių palikuonims gauti iki 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypo plotÄ , tačiau tai galima padaryti tik nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės atkurtos dar 2002 metais, tuo metu jis nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jo tėvas buvo pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyvis, tokiu pareiÅ¡kėjo tėvas pripažintas tik 2011 metais, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui skirti praÅ¡omÄ iki 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ . Skundas atmestinas.Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2002-12-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui J.

R. B. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ 4,20 ha buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,65 ha miÅ¡ko sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29). J. R. B. 2011-08-17 praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT, NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrių bei NŽT KupiÅ¡kio žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydamas atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo, motyvuodamas tuo, kad jo tėvas buvo pripažintas laisvės kovų dalyviu (b. l. 6-7).

NŽT 2011-10-10 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. B. informavo, kad nėra galimybės suteikti jam iki 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo, kadangi sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. B. turėtÄ Å¾emę priimtas 2002 metais, o pastarasis laisvės kovų dalyviu pripažintas jau po sprendimo atkurti nuosavybės teises į turėtÄ Å¾emę priėmimo (b. l. 9-10).AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natÅ«ra, iÅ¡skyrus Å¡ioje dalyje pirmiau iÅ¡vardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam Å«kiui arba valstiečių Å«kiui, už jį savininkui, norinčiam, kad bÅ«tų atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra, ar asmeniui, Å¡iuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iÅ¡ valstybės šį žemės sklypÄ , skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iÅ¡ laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kuriÄ apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančiÄ Å¾emę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siÅ«lomas žemės sklypo plotas iÅ¡ apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų.

Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta nuo pat Atkūrimo įstatymo priėmimo. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinta, kad laisvės kovų dalyviais laikomi neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – partizanų ryšininkai ir rėmėjai bei 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

Taigi, pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ laisvės kovų dalyviai, kaip pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviai, patenka į AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų piliečių, turinčių teisę gauti iki 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo, sÄ raÅ¡Ä . Tačiau pastarųjų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog piliečio teisė gauti iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo padidintÄ Å¾emės sklypÄ siejama su AtkÅ«rimo įstatymo 4 str.8 d. nurodyto teisinio statuso įgijimu ir gali bÅ«ti įgyvendinama tik nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu, t. y. iki priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėjas, pateikęs atsakovui 2002-09-03 praÅ¡ymÄ suteikti jam lygiavertį miÅ¡ko sklypÄ bei Alytaus apskrities 2001-11-26 iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo tėvo kaip pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyvio statusÄ . Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio nuostatas, teisė pripažinti karių savanorių, laisvės kovų dalyvių teisinį statusÄ bei įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duoti nustatytos formos pažymėjimus pavesta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Ä®statymo 7 straipsnyje numatyta, jog laisvės kovų dalyviu pripažįstama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimu, kuris tokį sprendimÄ priima atsižvelgdamas į PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos iÅ¡vadÄ dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-11-11 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatų 12 punkte taip pat nustatyta, kad kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas centro generalinio direktoriaus įsakymu.

PareiÅ¡kėjo tėvo J. J. B. laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2011-07-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje esantis laisvės kovų dalyvio pažymėjimas (b. l. 30), taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011-07-27 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo ir dokumentų iÅ¡davimo“ (b. l. 44), t. y. jau po to, kai pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ atkurti J.R.B. nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypo plotÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a: J. R. B. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos KupiÅ¡kio žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                                        Irena Varžinskienė Teisėjai                                                                                                        Ramūnas Gadliauskas                                                                                                                           Dalytė Zlatkuvienė