a7df22ec-cbee-4ed8-b788-24e94f08080e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-226-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00137-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 3.1.3.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Eglė“ ir trečiųjų asmenų A.

M., J. Å . ir VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo                               2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-679-273/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Eglė“ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; tretieji asmenys A.

L., O. N., L. T., V. P., I. A., E. A., E. A., M. A., R. B., Ž. B., I. D., D. K., G. B., D. L., V. L., A. B., A. O. B., S. Å ., A. A., A. M., R. P., J. Å ., O. E. K., R. V., E. G. C., N. M., A. M., K. S., D. G., D. V., I. Č., G. P., R. Å ., A. M., VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėByloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ gyvenamųjų namų statybos bendrijos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas ieÅ¡kinyje prašė: priteisti iÅ¡ atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – GNSB) „Eglė“ 208 974,98 Eur skolÄ , procesines 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Taip pat prašė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į ieÅ¡kovei 1994 m. liepos 14 d. sutartimi, reg.

           Nr. I-2611 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , parduodant šį turtÄ iÅ¡ viešųjų varžytynių: butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M.;butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. Å .; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P.;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei; butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei;butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį VilkaviÅ¡kio r. savivaldybei.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji GNSB „Eglė“ suteikė 914 150,35 Lt kreditÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, statybai pagal 1993 m. liepos 20 d.

Kreditinę sutartį            Nr. 1, 1994 m. gegužės 11 d. Kreditinę sutartį Nr. 1, 1995 m. balandžio 4 d. Kreditinę sutartį Nr. 2, 1996 m. liepos 30 d. Kreditinę sutartį Nr. 3, 1996 m. gruodžio 16 d. Kreditinę sutartį Nr. 4 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Užtikrinant bendrijos prievolių pagal sutartis tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 1994 m. liepos 14 d. turto įkeitimo sutartimi, reg. Nr. I-2611 buvo įkeistas nekilnojamas turtas: 90 butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje.

GNSB „Eglė“ sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nustatytais terminais negrÄ Å¾ino dalies kredito, nemokėjo laiku palÅ«kanų ir delspinigių, todėl ieÅ¡kovė sutartis nutraukė. GNSB „Eglė“ iki 2016 m. sausio 15 d. yra skolinga ieÅ¡kovei 209 834,28 Eur, kur 145 245,34 Eur – kredito dalis; 53 750,83 Eur palÅ«kanos; 10 838,11 Eur delspinigiai. Atsakovei yra skolingi Å¡ių butų savininkai: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto unikalus                    Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dalis GNSB „Eglė“ narių grÄ Å¾ino kreditÄ , todėl daliai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, butų įkeitimas (hipoteka) buvo iÅ¡registruoti. IeÅ¡kovės nuomone, nepaisant to, gyvenamasis namas liko įkeistas bankui, todėl nesudarius skolos perkėlimo sutarčių, taip pat Å¡iame name esančių atskirų butų neįkeitus bankui ir nesudarius įkeitimo sutarčių, hipoteka Å¡iuo metu galioja butams, esantiems gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), į kuriuos praÅ¡oma nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Atsiliepime atsakovė GNSB „Eglė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal sutartis ieÅ¡kovė prisiėmėa pareigÄ suteikti kreditÄ sutartyje nurodyto limito ribose, gavęs rajono valdybos paskirstymÄ . 2004 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneÅ¡ime Nr. (2.68-07)-5K-0412808-6K-0405492 nurodyta, kad lengvatiniai kreditai GNSB „Eglė“ buvo suteikti iÅ¡ valstybės lėšų, iÅ¡ Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo, o palÅ«kanos ir delspinigiai yra atlygis bankui už minėtų paskolų administravimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė GNSB „Eglė“ kreditavo ne iÅ¡ nuosavų, bet iÅ¡ valstybės lėšų, reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Be to, ieÅ¡kovė nedetalizavo skolos dydžio pagal kiekvienÄ sutartį. Reikalavimams dėl palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. Ä®keitimo sutartimis buvo užtikrintas tik banko interesas į banko atlyginimÄ , įkaito turėtoju netapo paskolos davėjas – valstybė. Todėl, jeigu ir bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į butus, tai iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas galimas tik priteistų palÅ«kanų ir delspinigių apimtimi.Trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė galimai neteisėtai reikalauja jos naudai priteisti kredito dalį, priklausančiÄ valstybei, nes lengvatiniai kreditai atsakovei buvo suteikti iÅ¡ valstybės lėšų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bankui suteikta teisė kreiptis į teismÄ dėl valstybės lėšų priteisimo. Nuo 1996 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudoti aktu pripažinus, kad 90 butų ginčo gyvenamasis namas tinkamas naudoti, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė GNSB „Eglė“ privalėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, bendrijos narius, nesudariusius ar atsisakiusius sudaryti lengvatinio kredito sutartį su banku ir buto įkeitimo sutartį, Å¡alinti iÅ¡ bendrijos.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog lengvatiniams kreditams teikti naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir siekiant užtikrinti tinkamÄ lengvatinių kreditų panaudojimÄ , Lietuvos Respublikos finansų ministerija su ieÅ¡kove sudarė sutartis dėl lengvatinių kreditų administravimo. 1999 m. rugsėjo 30 d. pavedimo sutartimi Nr. 353 ieÅ¡kovė įsipareigojo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu ir sÄ skaita atlikti juridinius ir kitus veiksmus, susigrÄ Å¾inant suteiktas paskolas, tame tarpe, iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų, gavusių lengvatines paskolas gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti.

Remiantis 2012 m. gegužės 2 d. papildomu susitarimu Nr. (1) D4-262 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsipareigojimai pagal pavedimo sutartį buvo perleisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, ieÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdama susigrÄ Å¾inti paskolas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės GNSB „Eglė“ ieÅ¡kovei AB DNB bankui 145 245,34 Eur negrÄ Å¾into kredito,                 46 542,76 Eur palÅ«kanų, 10 838,11 Eur delspinigių, procesines 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 208 974,98 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. sausio 13 d.; procesines 6 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 202 626,21 Eur sumos nuo 2016 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 692,66 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į ieÅ¡kovei                          AB DNB banko 1994 m. liepos 14 d. sutartimi, reg. Nr. I-2611 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje (nutarties 3.1.1 – 3.1.23 punktai), parduodant šį turtÄ iÅ¡ viešųjų varžytynių.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, vadovaudamasi 1993 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka“, atsakovei GNSB „Eglė“ suteikė 914 150,35 Lt kreditÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, statybai pagal                    1993 m. liepos 20 d.

Kreditinę sutartį Nr. 1, 1994 m. gegužės 11 d. Kreditinę sutartį Nr. 1, 1995 m. balandžio 4 d. Kreditinę sutartį Nr. 2, 1996 m. liepos 30 d. Kreditinę sutartį Nr. 3, 1996 m. gruodžio 16 d. Kreditinę sutartį Nr. 4 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Užtikrinant GNSB „Eglė“ prievolių pagal sutartis tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 1994 m. liepos 14 d. turto įkeitimo sutartimi, reg. Nr. I-2611 buvo įkeistas nekilnojamas turtas: 90 butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

GNSB „Eglė“ sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nustatytais terminais negrÄ Å¾ino dalies kredito, nemokėjo laiku palÅ«kanų ir delspinigių, todėl bankas sutartis nutraukė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė GNSB „Eglė“ iki 2016 m. sausio 15 d. yra skolinga ieÅ¡kovei 209 834,28 Eur, kuriÄ sudaro 145 245,34 Eur kredito dalis,                  53 750,83 Eur palÅ«kanų, 10 838,11 Eur delspinigių. Atsakovei GNSB „Eglė“ yra skolingi butų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus                    Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai.

GNSB „Eglė“ 2016 m. sausio 14 d. pateikė raÅ¡tÄ , jog neturi duomenų apie pilnÄ atsiskaitymÄ iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės už pirktus butus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės                        1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad bendrijai pastačius namÄ , bendrija su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartis.

NepasiraÅ¡ius skolos perkėlimo sutarčių, skolininku lieka bendrija                    (14 punktas). Tokia pozicija patvirtinama ir Lietuvos apeliacinio teismo                                      2013 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-511/2013. Nustatyta, kad dalis GNSB „Eglė“ narių nėra sumokėję visų priklausančių bendrijai mokėti įmokų, todėl ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡reikalauti trÅ«kstamas lėšas iÅ¡ GNSB „Eglė“, kuri privalėjo priimti sprendimus, užtikrinančius pakankamÄ bendrijos lėšų sukaupimÄ .Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys pagal kreditavimo sutartis susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos – nuraÅ¡ant lėšas nuo GNSB „Eglė“ sÄ skaitos, t. y. bendrija delspinigius sumokėjo.

Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sutartyje Å¡alys nustatė delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , Å¡ios sutarties sÄ lygos atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , skaičiuojant nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, vertintini kaip protinga ir teisinga sankcija už pavėluotai vykdomus įsipareigojimus. Be to, CK 1.133 straipsnyje yra reglamentuota, kad skolininkas, įvykdęs pareigÄ po to, kai pasibaigė ieÅ¡kinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ į bylÄ pateiktų skolos, palÅ«kanų, delspinigių suvestinių nustatė, kad atsakovė GNSB „Eglė“ nors ir nežymiai, tačiau mokėjo palÅ«kanas, o praÅ¡omi priteisti delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, todėl atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo netenkintas.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai ieÅ¡kovei pagal sutartis pilnai neįvykdyti, todėl ieÅ¡kovė turi teisę nukreipti 202 626,21 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ (CK 4.196 straipsnis).

IeÅ¡kovė pagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos Hipotekos registro įstatymo 8 straipsnį, reikalavimus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į turtÄ , įkeistÄ iki                    1998 m. balandžio 1 d., kai duomenys apie šį įkeitimÄ Ä¯raÅ¡yti į Hipotekos registro duomenų bazę, kreditoriai gali pareikÅ¡ti paduodami pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį teismui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad pagal 1997 m. birželio 26 d. triÅ¡alę sutartį yra su atsakove GNSB „Eglė“ atsiskaičiusi, todėl yra pagrindas priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į įkeistÄ turtÄ t. y.

į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei priklausančius butus.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiAtsakovė GNSB „Eglė“ ir tretieji asmenys A. M., J. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį ir priteisti iÅ¡ GNSB „Eglė“            37 230,95 Eur skolÄ , likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti A. M. ir J. Å . po 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nurodo, kad yra absoliutÅ«s ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į savivaldybei priklausančius butus, neįtraukė į bylÄ savivaldybės butų naudotojų, su kuriais savivaldybė yra sudariusi nuomos sutartis.GNSB „Eglė“ narių procesinė padėtis turėjo bÅ«ti atsakovų, o ne trečiųjų asmenų.

IeÅ¡kovei laikant bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti atmestas, nes jis nėra pareikÅ¡tas atsakovams. AnalogiÅ¡kai teigia ir dėl VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės procesinės padėties ir jai pareikÅ¡tų reikalavimų.Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, nuo kada ir kokio dydžio palÅ«kanos paskaičiuotos, nuo kada ir kokio dydžio delspinigiai paskaičiuoti, dėl to, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė neįvykdė savo prievolės, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė neskyrė pakankamo finansavimo, o Lietuvos Respublikos finansų ministerija laiku nepervedė pakankamos pinigų sumos, kad bÅ«tų įvykdytos VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės triÅ¡ale sutartimi prisiimtos prievolės. Teismas netyrė, kokia palÅ«kanų ir delspinigių dalis paskaičiuota dėl savivaldybės prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį visa apimtimi, pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, nes įsiteisėjus teismo sprendimui ginčo byloje galimas regresinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos Vyriausybei.Teismas be pagrindo rėmėsi ieÅ¡kovės duomenimis apie skolos dydį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad negali pateikti bendrijos ir savivaldybės mokėjimų, nes kredito bylos dokumentai yra sunaikinti ir iÅ¡raÅ¡us teikė tik nuo 2002 metų. Teismas, tenkindamas reikalavimÄ ir nustatydamas faktus, apsiribojo tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu.Tarp trečiųjų asmenų ir banko neatsirado hipotekos prievolių. Ä®keistas namas buvo padalintas į naujus nekilnojamojo turto objektus, o bendrijos nariai, sumokėję pajų, sÄ Å¾iningai pagal to meto normas įgijo butus nuosavybėn. SÄ Å¾iningi butų savininkai jų bankui nėra įkeitę ir savo turtu už bendrijos prievoles neatsako.Trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovė pareikÅ¡tame patikslintame ieÅ¡kinyje neginčijamai neįrodė ir nepatvirtino raÅ¡ytiniais įrodymais (skaičiavimais, bankinių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais) skolos dydžio.Dėl negrÄ Å¾into kredito dydžio esant nesutarimui tarp ieÅ¡kovės ir GNSB „Eglė“, Lietuvos Respublikos finansų ministerija privalėtų pateikti informacijÄ kaip nuo               1999 m. vykdant pavedimo sutartį kito paskolų bÅ«klė.

Å ios aplinkybės teismas netyrė.VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės taryba 1997 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 108 nusprendė pirkti iÅ¡ GNSB „Eglė“ (duomenys neskelbtini) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio mieste. Å io buto pirkimui kredito lėšos nebuvo naudojamos, už perkamÄ butÄ buvo sumokėta 43 250,42 Lt, tai patvirtina 1998 m. spalio 2 d. mokėjimo pavedimas bei GNSB „Eglė“ 1998 m. spalio 2 d. pažyma ir priėmimo-perdavimo aktas. Savivaldybė su GNSB „Eglė“ yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už visus ieÅ¡kinyje iÅ¡vardytus            20 butų, tai patvirtina civilinėje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Nepaisant to, teismas skundžiamu sprendimu atsakovės GNSB „Eglė“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė ir į savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus.13 iÅ¡ 20 savivaldybei priklausančių butų gyvena socialiai remtinos Å¡eimos, o net 14 butų nuomininkų Å¡eimose gyvena nepilnamečiai vaikai. Tiek savivaldybė, tiek atsakovė teikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkus, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, o skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai susijęs su minėtų asmenų ir jų nepilnamečių vaikų interesais.Savivaldybė, kaip ir kiti procese dalyvaujantys tretieji asmenys, pirmosios instancijos teismui 2016 m. kovo 15 d. pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , tačiau teismas                 2016 m. kovo 18 d. nutartimi be motyvuoto teisinio pagrindo atsisakė priimti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , deklaratyviai nurodydamas, kad siekia kuo operatyviau užbaigti bylos nagrinėjimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 210 Eur) iÅ¡ apeliantų VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Eglė“, J.

Å . ir A. M.. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su GNSB „Eglė“ už visus butus. Tai patvirtina VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 1997 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tas, kuriuo savivaldybė GNSB „Eglė“ pranešė, kad neturi galimybės pravesti 36,1 tÅ«kst. Lt palÅ«kanų, kadangi Å¡iems tikslams lėšos iÅ¡ biudžeto nebuvo skirtos. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovė GNSB „Eglė“ nurodė, kad bendrija neturi žinių apie VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės mokėjimus 406 816,15 Lt sumai ir atsiskaitymÄ už 49 973,41 Lt palÅ«kanas.

Savivaldybė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad pagal                          1997 m. birželio 26 d. triÅ¡alę sutartį yra pilnai su atsakove GNSB „Eglė“ atsiskaičiusi, todėl tenkinus ieÅ¡kinį yra pagrindas priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į įkeistÄ turtÄ t.y. į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei priklausančius butus.Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas reikalavimas priteisti iÅ¡ bendrijos įsiskolinimÄ pagal kreditavimo sutartis.

Å ioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarčių su įkeistame turte gyvenančiais asmenimis nutraukimo, Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo ir pan. Dėl to visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du teismo sprendimas priteisti skolÄ iÅ¡ bendrijos gali įtakoti įkeistame turte reziduojančių gyventojų interesus.Nesutinka, kad pirmos instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis, kokia įsiskolinimo dalis tenka kiekvienam gyvenamojo namo buto savininkui, spręsti bendrijos valdymo organų materialinės atsakomybės klausimus.

Teismas visiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų apimties ir iÅ¡imtinai spręsdamas tik dėl bendrijos, banko ir įkaito davėjų teisių ir pareigų.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimuose į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada iÅ¡ Bendrojo paramos fondo lengvatiniams kreditams skirtos lėšos gali bÅ«ti negrÄ Å¾inamos, o informacijos, kad Å¡ios lėšos buvo grÄ Å¾intos, nėra, todėl nesutinka su apeliacinių skundų motyvais ir mano, kad lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į valstybės biudžetÄ .Mano, kad tikslinga trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir kitų civilinio proceso normų pažeidimųTiek atsakovės GNSB ,,Eglė“ bei trečiųjų asmenų J. Å . ir A. M., tiek trečiojo asmens VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės apeliaciniuose skunduose remiamasi absoliučiais skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindais – teismas, nuspręsdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ savivaldybei priklausančius butus, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes Å¡iuose butuose gyvena nuomininkai, kurie nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turės bÅ«ti iÅ¡keldinami, taip pat nurodoma, kad byloje turėjo dalyvauti Finansų ministerija, nes įsiteisėjus teismo sprendimui ginčo byloje, galimas regresinis ieÅ¡kinys Vyriausybei.Apeliantų argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nepripažįstami pagrįstais.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡is absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tuomet, kai teismo sprendime yra pasisakyta (iÅ¡spręstas) nedalyvavusio byloje asmens ne bet kokių, o materialių teisių ir / ar pareigų klausimas               (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012). Å iuo atveju, net jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas ir bÅ«tų paliktas nepakeistas, nebÅ«tų pagrindo pripažinti, kad juo yra iÅ¡spręstas savivaldybei priklausančių butų nuomininkų materialiųjų teisių ar pareigų klausimas.

Byloje nebuvo nagrinėjamas tolesnis nuomos sutarčių galiojimo klausimas, nebuvo sprendžiama dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo ar panaÅ¡Å«s teisiniai klausimai, todėl pats teismo sprendimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ savivaldybės nekilnojamÄ jį turtÄ , nuomininkams prievolių nesukuria, todėl jų teisių ar pareigų klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami atskirai, galimai – atskiroje byloje. Dėl Finansų ministerijos (ne)įtraukimo dalyvauti byloje, Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti aptariamÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kadangi jokios teisės ar pareigos skundžiamu teismo sprendimu nei Å¡iai ministerijai, nei Vyriausybei ar valstybei nėra sukuriamos, nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos.

Byloje dalyvauja valstybės institucija, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas lengvatinių kreditų administravimo klausimas. Byloje nėra sprendžiamas valstybės deliktinės atsakomybės ar valstybės prievolės įvykdymo klausimas. Tai, kad tam tikros pareigos lengvatinio kreditavimo eigoje buvo priskirtos Finansų ministerijai, nereiškia, jog ji privalo dalyvauti byloje, nes šios funkcijos šiuo metu yra pavestos kitai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri ir dalyvauja byloje.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstas yra apeliantų argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimÄ nukreipti GNSB ,,Eglė“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ fiziniams asmenims bei savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kai Å¡ie asmenys byloje dalyvavo ne kaip atsakovai, bet kaip tretieji asmenys, pažeidė CPK 41, 42, 47 straipsnių nuostatas. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pareiÅ¡kiami materialieji teisiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011).

Tretysis asmuo byloje dalyvauja tuomet, kai bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms, t. y. kai teisės ir / ar pareigos Å¡iam asmeniui kyla ne tiesiogiai iÅ¡ teismo sprendimo, bet gali jam atsirasti iÅ¡ teismo sprendimo pagrindu ginčo Å¡alims (ieÅ¡kovui ir atsakovui) kylančių teisių ar pareigų. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

Kai iÅ¡ reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovais nurodyti asmenys, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir Å¡iems asmenims, teismas, ieÅ¡kovui sutinkant, gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju byloje buvo pareikÅ¡tas ir teismo sprendimu patenkintas reikalavimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti ne į paties skolininko, bet į kitų asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ , taigi, akivaizdu, kad asmenys, kurių turto teisinis likimas iÅ¡sprendžiamas teismo sprendimu, byloje turi bÅ«ti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad teismas pasiÅ«lė, o ieÅ¡kovė nesutiko pakeisti trečiųjų asmenų, kurių atžvilgiu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas, procesinę padėtį, nors Å¡is klausimas atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo keliamas jau nuo atsiliepimų į pradinį ieÅ¡kinį pateikimo momento.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali bÅ«ti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimui tik tada, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju, vertinant formaliuoju aspektu, Å¡is nukrypimas nuo tinkamo proceso nors ir tiesiogiai nelėmė neteisingo bylos iÅ¡sprendimo, nes tretieji asmenys procese turi Å¡alies procesines teises ir pareigas                      (CPK 47 straipsnio 2 dalis), t. y. jie turėjo galimybę bÅ«ti iÅ¡klausyti, teikti savo argumentus įrodymus bei pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, netinkamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas, greta kitų civilinio proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo (apie tai nutartyje bus pasisakyta toliau), lėmė tai, kad byla nebuvo iÅ¡spręsta teisingai.Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimoNors ieÅ¡kinys byloje yra pareikÅ¡tas dėl netinkamo prievolės pagal kredito sutartis įvykdymo, Å¡alis (ieÅ¡kovÄ , atsakovę ir trečiuosius asmenis, kuriems byloje yra pareikÅ¡ti tiesioginiai materialieji reikalavimai ir kurie, minėta, procese turėjo dalyvauti atsakovų pozicijoje) siejantis teisinis santykis nėra klasikinis kreditavimo santykis:

Å¡iuo atveju bankas kreditavo atsakovę ne savomis lėšomis, o valstybės lėšomis, pagal specialiÄ lengvatinio kreditavimo programÄ ; specifinis Å¡iuo atveju yra ir kredito subjektas (kredito gavėjas) – lengvatinis kreditavimas valstybės lėšomis buvo skirtas ne bendrijos tikslams įgyvendinti, o bendrijos narių, turinčių teisę gauti lengvatinį kreditÄ , poreikiui apsirÅ«pinant bÅ«stu patenkinti. Å is specifinis kreditavimo santykis, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia ir tokio pobÅ«džio prievolių vykdymo specifikÄ , bei, atitinkamai, teisinių pasekmių taikymo, prievolės neįvykdžius, ar jÄ Ä¯vykdžius netinkamai, specifikÄ .Kreditas GNSB ,,Eglė“ buvo suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo statybai remiantis Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtinta ,,Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka“ (toliau tekste ir – Tvarka).

Pagal Å¡ios tvarkos originaliÄ (pirmÄ jÄ redakcijÄ ), kuri galiojo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės GNSB ,,Eglė“ sudarant pirmÄ jÄ kreditavimo sutartį (1993 m. liepos 20 d. kreditavimo sutartis, kuria suteikto kredito suma buvo 235 000 Lt (t. y. 68 060,70 Eur), detaliai nebuvo reglamentuota kredito paskirstymo, taip pat jo grÄ Å¾inimo užtikrinimo tvarka. Tvarkos 15 punkte buvo nustatyta tik tai, kad kreditas apdraudžiamas jo gavėjo turtu (įskaitant kredituojamÄ objektÄ ) arba už jį laidavusio asmens turtu. 1993 m. liepos 20 d. kreditavimo sutarties 3 punkte buvo nustatytas toks sutarties vykdymo užtikrinimas: suteiktas kreditas ir priskaičiuotos palÅ«kanos įkeičiamos kredito gavėjo turtu, kurie įforminti įstatymais nustatyta tvarka (įkeičiamas statomas namas) (sutarties 3.1. punktas) ir laiku negražinus kreditÄ , arba nesumokėjus priskaičiuotų palÅ«kanų, kredito gavėjas moka bankui 0,5 procentus netesybų nuo laiku negrÄ Å¾intos skolos arba nesumokėtų palÅ«kanų sumos (sutarties 3.2 punktas) Pagal vėlesnį Tvarkos 15 punkte nustatytÄ reglamentavimÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Tvarkos 15 punktas), bendrijai pastačius namÄ , kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku.

Lengvatinis kreditas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ karto arba iÅ¡simokėtinai sutartyse nustatyta tvarka. Kredito grÄ Å¾inimas iÅ¡simokėtinai užtikrinamas buto įkeitimu. Bendrijos narys, atsisakęs sudaryti buto įkeitimo sutartį arba nesudaręs Å¡ios sutarties per du mėnesius, netenka teisės į pastatytÄ butÄ .Taigi, jau sudarant 1994 m. liepos 14 d. kredito sutartį ir vėlesnes kredito sutartis, buvo aiÅ¡kiai reglamentuota, kad kredito dalies, tenkančios konkrečiam butui statyti, subjektu (paskolos gavėju), pastačius namÄ , turėjo tapti nebe bendrija, bet konkretus bendrijos narys, kuriam turėjo bÅ«ti perkeliama konkreti skolos dalis ir kuris jam tenkančiÄ kredito dalį, taip pat palÅ«kanų mokėjimo prievolę, turėjo užtikrinti jam perduoto buto įkeitimu.

IÅ¡ Tvarkos 15 punkto nuostatų negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados kuriam subjektui – bankui, kaip paskolos davėjui, GNSB, kaip paskolos gavėjai, ar konkrečiam bendrijos nariui, kaip pareigÄ perimti kredito dalį turinčiam asmeniui, teko tiesioginė pareiga inicijuoti skolos perkėlimÄ / perėmimÄ ir perkeliamos / perimamos skolos užtikrinimÄ pastatyto konkretaus buto įkeitimu. Pagal bylos duomenis, grÄ Å¾intina kredito suma bendrijos nariams perkelta GNSB „Eglė“ narių susirinkimo 1997 m. birželio 24 d. sprendimu (tai patvirtina byloje esantis                                  1997 m. birželio 24 d. protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. 6).

Tuo pačiu sprendimu nutarta sudaryti skolos perkėlimo sutartis su bendrijos nariais. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad bendrija kaip paskolos gavėja ir bendrijos nariai, kuriems teko pareiga perimti prievolės dalį iÅ¡ bendrijai suteikto lengvatinio kredito, priėmė reikiamus sprendimus, reikalingus skolos perkėlimo bei konkrečių butų įkeitimo sutarčių sudarymui. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta faktinė aplinkybė, dėl kieno kaltės skolos perkėlimo ir konkrečių butų įkeitimo sutartys buvo sudarytos tik su nedidele dalimi bendrijos narių.

Trečiųjų asmenų savarankiškuose ieškiniuose (reikalavimuose) (kurių bylos eigoje tretieji asmenys atsisakė) buvo nurodyta, kad pasirašęs skolos perkėlimo sutartis su dalimi bendrijos narių, bankas su kitais pasirašyti tokias sutartis atsisakė, tačiau detaliau ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007 išaiškinta, kad Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 nuostatos dėl bendrijos narių prievolės perimti bendrijos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku yra imperatyvios.

Kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad atskirų bendrijos narių, nesudariusių paskolos perkėlimo sutarčių, skolos perkėlimas bendrijai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad Pavedimo sutartyje, sudarytoje 1999 m. gruodžio 27 d. tarp                  AB Lietuvos žemės Å«kio banko (kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovė) ir Finansų ministerijos (ankstesnės datos susitarimo, kuris reglamentuotų banko ir valstybės institucijos, atsakingos už lengvatinio kreditavimo iÅ¡teklių panaudojimÄ , nėra pateikta) (toliau ir – Pavedimo sutartis), tarp banko pareigų buvo numatyta ir pareiga pasiraÅ¡yti su paskolų gavėjais bei trečiaisiais asmenimis, užtikrinančiais paskolų gavėjų prievolių įvykdymÄ , sutartis, susitarimus, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tus bei Å¡ių dokumentų pakeitimus ir papildymus (sutarties 3.2.1 punktas).

Minėta (žr. nutarties 36 punktÄ ), kad Tvarkoje buvo numatytos ir prievolės perimti dalį bendrijos skolos neįvykdymo pasekmių – bendrijos narys, atsisakęs sudaryti buto įkeitimo sutartį arba nesudaręs Å¡ios sutarties per du mėnesius, netenka teisės į pastatytÄ butÄ . IÅ¡ tokios teisės normos konstrukcijos darytina iÅ¡vada, kad skolos perkėlimo konkretiems bendrijos nariams procesÄ turėjo inicijuoti kreditorius (bankas) ir pradinis skolininkas (bendrija). Tačiau nurodytų pasekmių įgyvendinimas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo inicijuojamas, nors akivaizdu, kad nurodyti susitarimai per Tvarkoje nustatytÄ terminÄ nebuvo sudaryti.

Kita vertus, nepateikta ir įrodymų, kad kas nors iÅ¡ bendrijos narių, bankui ir / ar bendrijai pasiÅ«lius, bÅ«tų atsisakęs sudaryti sutartį skolos perkėlimo ir konkrečiam bendrijos nariui perduoto buto įkeitimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl Tvarkos 15 punkto imperatyvumo, Pavedimo sutartyje įtvirtintos banko pereigos dėl sutarčių pasiraÅ¡ymo, bei banko kaip kreditavimo srityje veikiančio profesionalo statusas suponuoja tai, kad tik nustačius kas yra kaltas dėl skolos perkėlimo sutarčių nepasiraÅ¡ymo (pradinis skolininkas (bendrija), bendrijos nariai, kurie turėjo pareigÄ perimti skolos dalį, ar pats kreditorius (bankas), galėtų bÅ«ti sprendžiamas bendrijos, kiekvieno bendrijos nario, kuriam bendrijos nutarimu buvo perkelta bendrijos skolos bei palÅ«kanų prievolės dalis (net jeigu ne su visais vėliau buvo pasiraÅ¡ytos skolos perkėlimo sutartys), atsakomybės dėl prievolės nevykdymo (netinkamo vykdymo) ir Å¡ios atsakomybės apimties klausimai.Skolos perkėlimo sutarčių nesudarymo priežasčių fakto nustatymas yra aktualus ir tuo aspektu, kad nagrinėjamu atveju vietoje įkeisto nebaigto statyti gyvenamojo namo, jį pastačius, įkeitimo objektu turėjo tapti (ir iÅ¡ dalies tapo) atskiri nekilnojamieji daiktai – butai, t. y.

Å¡alutinė prievolė iÅ¡ dalies transformavosi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2008), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių reguliavimÄ turėjo įvertinti, kaip dėl to pasikeitė pagrindinė prievolė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė yra bankas, savo veiklos profesionalas, todėl saugodamas savo privatų interesÄ nepatirti nuostolių, privalo imtis visų prieinamų priemonių užtikrinti, kad lengvatinis kreditas bÅ«tų suteikiamas saugiai, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sandoriai bÅ«tų efektyvÅ«s ir teisėti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kuriai svarbu užtikrinti, jog didžioji dalis bendrijos pajamų, gautų iÅ¡ bendrijos narių už finansuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butus), bÅ«tų skiriama tiesiogiai kreditui dengti, kaip kreditavimo srities profesionalė, turėjo imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip bendrija vykdo Å¡iuos iÅ¡ kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Nesugebėdama to padaryti, ji prisiėmė ir visÄ neigiamÄ tokio elgesio rizikÄ , nustatytÄ Ä¯statyme (paskolos sutarčių nutraukimo metu galiojusios Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1, 6 dalys).

Pažymėtina, kad suteikto kredito kontrolės pareiga ieÅ¡kovei buvo įtvirtina ir 1999 m. gruodžio 27 d. pavedimo sutartyje Nr. 482 (sutarties 3.2.1 punktas).Ä®vertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog neturėjo galimybės kontrolę įgyvendinti jos veiklos sričiai bÅ«dingomis vykdymo priemonėmis: stebint ir analizuojant piniginių lėšų srautus bendrijai priklausančiose sÄ skaitose, savarankiÅ¡kai nuraÅ¡ant lėšas nuo bendrijos sÄ skaitų, gyvenamÄ jį namÄ pastačius ir jį padalinus į butus reikalaujant iÅ¡ bendrijos skolos dalies paskirstymo bendrijos narių butams ir kt.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas bendrijos narių pareigos perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį neįvykdymo priežasčių ir tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės sukÅ«rė tokiÄ teisinę situacijÄ , kad atskirų bendrijos narių įsiskolinimas bankui bus dengiamas visų kitų sÄ Å¾iningų bendrijos narių, kurie, elgdamiesi teisėtai, sudarė paskolos perkėlimo sutartis ar atsiskaitė už jiems tenkantį butÄ , sÄ skaita. Vien dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.Dėl GNSB „Eglė“ ir / ar atskirų bendrijos narių skolos dydžioPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai ieÅ¡kovei pagal sutartis nėra pilnai įvykdyti, todėl priteisė ieÅ¡kovei 202 626,21 Eur skolÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl skolos dydžio ir ypač – dėl skolos struktÅ«ros (kuri skolos dalis sudaro negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , kuri – palÅ«kanas bei netesybas (delspinigius)), padarė nenustatęs ir neįvertinęs visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. Minėta (žr. nutarties 33 punktÄ ), kad Å¡iuo atveju kreditavimo santykis buvo specifinis, nes, nors kreditavimas ir vyko per bankÄ , tačiau kredito lėšos buvo ne banko, bet skiriamos iÅ¡ valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti (Å¡ių fondų nuostatai taip pat buvo patvirtinti minėtu Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274).

Taigi, kredito lėšos priklausė valstybei, tuo tarpu bankui kaip atlygis už paslaugas, administruojant Å¡iuos lengvatinius kreditus, priklausė sutartyje su paskolų gavėjais numatytos palÅ«kanos ir delspinigiai (Pavedimo sutarties 3.3., 3.6.1., 5.1. punktai). Å ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikÅ¡mingos vertinant, kokia negrÄ Å¾into kredito dalis buvo bankui nutraukiant paskolos sutartis ir, ar bankas turėjo teisę vykdant prievoles gautas įmokas paskirstyti taip, kaip jis nurodė skirstęs.Taip pat, apeliacinio teismo vertinimu, byloje svarbu tiksliai nustatyti, kokio dydžio kreditas buvo suteiktas gyvenamojo namo statybai, kokia suma sumažėjo prievolė su dalimi bendrijos narių pasiraÅ¡ius skolos perkėlimo sutartis, kokia suma ji sumažėjo daliai gyventojų padengus visÄ jiems tekusiÄ kredito ir palÅ«kanų dalį (nors skolos perkėlimo sutartys su jais ir nebuvo sudarytos) ir kokia apimtimi skolos ir palÅ«kanų mokėjimo prievoles yra įvykdę tie bendrijos nariai, kurie jiems tenkantį kreditÄ dengė dalimis.

Bylos duomenys patvirtina, kad 1993 m. liepos 20 d. Kreditine sutartimi Nr. 1 ieÅ¡kovė atsakovei suteikė 235 000 Lt kreditÄ , 1994 m. gegužės 11 d. Kreditine sutartimi Nr. 1 –              1 455 000 Lt, pagal 1995 m. balandžio 4 d. Kreditine sutartimi Nr. 2 – 1 600 000 Lt,               1996 m. liepos 30 d. Kreditine sutartimi Nr. 3 – 470 000 Lt, 1996 m. gruodžio 16 d. Kreditine sutartimi Nr. 4 – 160 000 Lt. IÅ¡ viso pagal visas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytas kreditines sutartis suteiktas 3 920 000 Lt kreditas, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo mažesnę suteikto kredito sumÄ â€“ 914 150,35 Lt.

Nors iÅ¡ kitų ieÅ¡kovės argumentų bei pateiktų įrodymų galima suprasti, jog Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė nurodo atsižvelgdama į vėlesniais kredito sutarčių pakeitimais ir skolos perkėlimo sutartimis sumažėjusiÄ sumÄ , tikslus suteikto kredito sumos įvardijimas yra reikÅ¡mingas dėl to, kad visi vėlesni susitarimai sumažino skolos dydį, tačiau bÅ«tent pradinė suteikto kredito suma yra reikÅ¡minga ne tik vertinant skolos mažėjimÄ dėl jos dalies perkėlimo, bet taip pat ir nustatant įvykdytos prievolės apimtį.

Tuo tarpu dėl skolos dydžio, įvykdytos prievolės apimties pačios ieÅ¡kovės pozicija ir jos pateikti įrodymai yra ne tik nenuoseklÅ«s, bet kai kuriais atvejais netgi prieÅ¡taringi, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Å tai pirmajame patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė AB DNB bankas nurodė, kad GNSB „Eglė“ skola 2015 m. sausio 29 d. yra 208 974,98 Eur, kuriÄ sudaro 149 994,49 Eur – kredito dalis; 46 542,76 Eur – palÅ«kanos; 12 437,73 Eur – delspinigiai.

Pažymėjo, kad pagal GNSB „Eglė“ pateiktÄ informacijÄ ir VÄ® Registrų centro duomenis 6 butų savininkai skolingi GNSB „Eglė“, įregistruota hipoteka, 1 butas (duomenys neskelbtini) parduotas neatsisakant hipotekos,                40 butų savininkai atsiskaitė su GNSB „Eglė“, bet hipoteka nepanaikinta, 43 butų savininkai pilnai atsiskaitė su Bendrija ir hipoteka butams panaikinta.2015 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismas gautame patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei GNSB „Eglė“ pateikus informacijÄ apie bendrijos narių mokėjimus paaiÅ¡kėjo, kad dalis į bylÄ Ä¯trauktų trečiųjų asmenų yra pilnai atsiskaitę su bendrija, su dalimi trečiųjų asmenų bankas pasiekė taikų susitarimÄ â€“ su jais bus sudarytos atskiros įkeitimo sutartys.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad GNSB „Eglė“ skola 2015 m. lapkričio 4 d. yra 213 328,78 Eur, kuriÄ sudaro 149 994,49 Eur – kredito dalis, 52 271,72 Eur – palÅ«kanos, 11 062,57 Eur – delspinigiai. Taigi, nors ieÅ¡kinyje nurodoma, kad su dalimi trečiųjų asmenų buvo pasiekti susitarimai dėl atskirų įkeitimo sutarčių sudarymo, nenurodoma, kokiÄ negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų bei delspinigių dalį susitarta perkelti tiems asmenims, taip pat, nors iÅ¡ tokių teiginių spręstina, kad dėl dalies negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir, galimai, delspinigių mokėjimo prievolės perkėlimo buvo pasiektas kompromisinis susitarimas, skolos suma dėl to nesumažėjo, o netgi padidėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankas, tikslindamas savo reikalavimus, remiasi GNSB ,,Eglė“ duomenimis apie įsiskolinimus (ir skolininkus), tačiau Å¡iuos duomenis interpretuoja savaip.

Pagal GNSB „Eglė“ 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. pažymas dėl finansinių įsipareigojimų dydžio bankui, nurodyta, kad yra 5 skolininkai                          (A. M., G. B., A. B., J. Å . ir R. P.), kurių bendra įsipareigojimų suma GNSB „Eglė“                  2015 m. lapkričio 4 d. buvo 213 328,78 Eur, t. y. lygiavertė ieÅ¡kovės nurodytam atsakovės įsiskolinimui, tačiau pati skolos struktÅ«ra yra visiÅ¡kai kitokia: pagal bendrijos duomenis, negrÄ Å¾into kredito suma sudarė 42 163,46 Eur, nesumokėtų palÅ«kanų suma – 30 969,92 Eur, o delspinigių suma – 140 195,01 Eur.

Taigi, nors pati ieÅ¡kovė kaip pagrindÄ skaičiuodama bendrÄ skolos dydį ima bendrijos nurodytÄ skolos sumÄ , taip pat Å¡ia pažyma remiasi kaip įrodymu apie skolininkus, ja nesivadovauja tuomet, kai teikia reikalavimus ir argumentus dėl skolos dedamųjų dalių.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės skolos apskaičiavimas yra prieÅ¡taringas pagal kitus byloje esančius duomenis. Å tai 2010 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu           Nr. 30.58.17/767 informavo atsakovę, kad pradelstas įsiskolinimas bankui pagal                    1993 m. liepos 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 1, 1994 m. gegužės 11 d. kreditavimo sutartį             Nr. 1, 1995 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 2, 1996 m. liepos 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 3 yra 35 555,01 Lt (33 427,27 Lt palÅ«kanų ir 2 127,74 Lt delspinigių).

Taigi, Å¡iame praneÅ¡ime nėra nurodyta jokia negrÄ Å¾into kredito pagal Å¡ias keturias sutartis suma, kai tuo tarpu jau 2010 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovės raÅ¡te Nr. 30.58.17/6096 nurodoma, kad pradelstas įsiskolinimas bankui pagal 1996 m. liepos 30 d. Kreditinę sutartį Nr. 3 (t. y. tik pagal vienÄ iÅ¡ sutarčių, nurodytų ankstesniajame banko raÅ¡te) yra 559 676,69 Lt (517 900,98 Lt pradelstas kreditas, 36 160,64 Lt palÅ«kanų ir 5 615,07 Lt delspinigių).Å iuose dviejuose banko raÅ¡tuose esanti informacija akivaizdžiai neteisinga, nes pagal vienÄ iÅ¡ jų negrÄ Å¾into kredito skolos apskritai nėra, pagal kitÄ â€“ dalis kredito negrÄ Å¾inta, dar daugiau – pagal antrajame raÅ¡te nurodytÄ kredito sutartį esanti skola yra didesnė, negu apskritai buvo paskolinta Å¡ia sutartimi (1996 m. liepos 30 d.

Kreditine sutartimi Nr. 3 atsakovei buvo suteiktas 470 000 Lt kreditas, o pagal ieÅ¡kovės nurodytus duomenis atsakovės pradelstas kreditas bÅ«tent pagal Å¡iÄ sutartį buvo 517 900,98 Lt.) Kokiu bÅ«du pagrindinės prievolės pagal Å¡iÄ 1996 m. liepos 30 d. kredito sutartį įsiskolinimas tapo didesnis už paskolintÄ sumÄ , duomenų nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiskolinimo dydis apskritai ir jo suma pagal kiekvienÄ kredito sutartį Å¡iuo atveju yra aktualÅ«s ir sprendžiant hipoteka užtikrintos sumos klausimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad buvo sudarytos tik dvi įkeitimo sutartys, t. y.              1993 m. liepos 20 d. turto įkeitimo sutartis ir 1994 m. liepos 14 d. paskolos sutartis. Pagal 1993 m. liepos 20 d. turto įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 205 straipsnį, įkeitimo teisė gyvenamųjų namų atžvilgiu atsiranda tik nuo įkeitimo sutarties įregistravimo momento, o byloje nėra įrodymų, kad 1993 m. liepos 20 d. sutartis buvo įregistruota. PrieÅ¡ingai, tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, o ir registro duomenys patvirtina, kad buvo įregistruotas tik įkeitimas užtikrinantis kreditÄ pagal 1994 m. liepos 14 d. sutartį.1994 m. liepos 14 d. paskolos sutartimi, notarinis reg.

Nr. I-2611, hipotekos reg. Nr. 13318, atsakovė įkeitė nebaigtos statybos plytų gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu ir keturiais priestatais,                5 169,15 kv. m. bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio mieste,              9 750 kv. m. žemės sklype. Å iuo įkeitimu buvo užtikrintas 1994 m. gegužės 11 d. Kreditine sutartimi Nr. 1 suteiktos 1 455 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimas. 2000 m. sausio 11 d. susitarimu sumažintas iki 1 235 159,88 Lt, 2000 m. birželio 1 d. susitarimu sumažintas iki                               1 060 613,88 Lt, 2001 m. balandžio 31 d. susitarimu sumažintas iki 972 251,68 Lt,                   2001 m. gegužės 11 d. susitarimu sumažintas iki 914 150,35 Lt.Kaip minėta, iÅ¡ anksčiau aptartų banko raÅ¡tų atsakovei, darytina iÅ¡vada, kad didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės nurodyto įsiskolinimo sudaro skola bankui pagal 1996 m. liepos 30 d.

Kreditinę sutartį Nr.

3. Kokiu teisiniu pagrindu 1994 m. liepos 14 d. paskolos sutartimi suteikto kredito užtikrinimas hipoteka perkeltas ir vėlesnių sutarčių pagrindu suteiktiems kreditams užtikrinti, ieÅ¡kovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios situacijos vertinimo taip pat nepasisakė.Dėl VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės prievolės pobÅ«džio, skolos egzistavimo fakto bei jos dydžio Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirai turėtų bÅ«ti analizuojamos aplinkybės, susijusios su VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės skolos bankui ir / ar bendrijai egzistavimu, jos dydžiu bei galimybe skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Minėta, kad Å¡alis siejantis kreditavimo santykis yra specifinis tiek dėl kredito lėšų Å¡altinio, tiek kredito gavėjo kaip Å¡io santykio dalyvio, tiek dėl kreditavimo tikslo.

Kaip teisingai akcentuojama atsakovės apeliaciniame skunde, Vilkaviškio rajono savivaldybė šiame kreditavimo santykyje kaip subjektas, turintis teisę lengvatinio kredito pagalba apsirūpinti gyvenamosios patalpomis, nedalyvavo, GNSB nariu nebuvo ir juo netapo bankui, bendrijai ir savivaldybei sudarius Trišalę sutartį.  Remiantis 1997 m. birželio 26 d. Trišale sutartimi, GNSB „Eglė“ perdavė jai priklausančius devyniolika butų, o Vilkaviškio rajono savivaldybė šiuos butus priėmė.

Sutarties 3 punktu perimamų 19 butų lengvatinio kredito sumÄ 725 796,02 Lt VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė iki 1997 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo pervesti į GNSB „Eglė“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito grÄ Å¾inimas), esančiÄ AB Lietuvos žemės Å«kio banko VilkaviÅ¡kio skyriuje: tame skaičiuje iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų – 719 000 Lt, iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės biudžeto asignavimų – 6 796,02 Lt. Taip pat VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė įsipareigojo iÅ¡stojusiems iÅ¡ GNSB „Eglė“ nariams grÄ Å¾inti indeksuotus įnaÅ¡us 37 392,75 Lt: iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų – 37 000 Lt, iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono Savivaldybės biudžeto asignavimų – 373,75 Lt.

PalÅ«kanas už butų statybai panaudotÄ kreditÄ 49 973.41 Lt VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė įsipareigojo gyvenamųjų namų statybos bendrijai padengti Å¡iais terminais: iki 1997 m. spalio 1 d. – 20 000 Lt, iki 1997 m. gruodžio 1 d. – 29 973,41 Lt. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei iki 1997 m. gruodžio 31 d. pervedus perimamų butų lengvatinio kredito sumÄ , AB Lietuvos žemės Å«kio banko VilkaviÅ¡kio skyrius įsipareigojo nuimti areÅ¡tÄ butams.Taip pat, atsižvelgdama į GNSB „Eglė“ 1997 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymÄ , VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės taryba 1997 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 108 nusprendė pirkti iÅ¡ GNSB „Eglė“ butÄ Nr.

28. Už perkamÄ butÄ buvo sumokėta 43 250,42 Lt, tai patvirtina                      1998 m. spalio 2 d. mokėjimo pavedimas bei GNSB „Eglė“ 1998 m. spalio 2 d. pažyma ir priėmimo-perdavimo aktas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog pagal 1997 m. birželio 26 d. triÅ¡alę sutartį yra su atsakove GNSB „Eglė“ atsiskaičiusi, todėl nusprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ bendrijos priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į įkeistÄ turtÄ t. y.

į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei priklausančius visus dvideÅ¡imt butų.Pirmiausia akcentuotina, kad nei ieÅ¡kinyje, nei teismo sprendime nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų, dėl kokios priežasties bendrijos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų ir galėtų bÅ«ti nukreipiamas į 66 punkte aptartÄ butÄ , kuris savivaldybės buvo nupirktas iÅ¡ bendrijos ir už kurį savivaldybė su bendrija yra atsiskaičiusi.Antra, apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (tiek paėmus atskirai, tiek jų visuma) nesuponuoja iÅ¡vados, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė yra skolinga bendrijai ar bankui, t. y. kad savivaldybė nėra atsiskaičiusi ir pagal minėtÄ TriÅ¡alę sutartį.Dar pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė asmenis, kurie, pagal jos duomenis, yra skolingi bendrijai už jiems tenkančiÄ lengvatinio kredito ir palÅ«kanų dalį.

Savivaldybė, kaip skolininkas, ieškinyje nebuvo nurodyta, ji nebuvo nurodoma kaip skolinga bendrijai ir pačios bendrijos pažymose. Priešingai, GNSB „Eglė“ 2015 m. lapkričio 4 d. pažyma rodo, kad ieškovės reikalaujama skola pagal kredito sutartis yra susidariusi dėl GNSB „Eglė“ narių (fizinių asmenų, kurių duomenys bei skolos dydžiai nurodyti pažymoje) įsiskolinimų. Patikslintame ieškinyje bankas nurodė, kad bendrijai yra skolingi 6 butų savininkai, 1 butas (duomenys neskelbtini) parduotas neatsisakant hipotekos (t. y. skola egzistuoja dėl 7 butų savininkų neatsiskaitymo), 40 butų savininkai atsiskaitė su GNSB „Eglė“, bet hipoteka nepanaikinta, 43 butų savininkai pilnai atsiskaitė su Bendrija ir hipoteka butams panaikinta.

Taigi, tiek pagal bendrijos, tiek pagal banko sutampančius duomenis, už 83 butus buvo atsiskaityta, kai tuo tarpu name iÅ¡ viso buvo 90 butų. Akivaizdu, kad netgi aritmetiÅ¡kai savivaldybė nepatenka tarp asmenų, kurie skolingi bendrijai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas savivaldybės skolos bendrijai faktÄ , rėmėsi iÅ¡ esmės tik bendrijos 2016 m. sausio 14 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad bendrija neturi duomenų apie 406 816,15 Lt kredito dalies ir 49 973,41 Lt palÅ«kanų sumokėjimÄ .

Tačiau, jau minėta (žr. nutarties 70 punktÄ ), kad remiantis ankstesnėmis pačios bendrijos pažymomis, nepadengta bendrijai kredito dalis (be palÅ«kanų ir delspinigių) buvo           42 163,85 Eur (145 583,34 Lt), t. y. žymiai mažesnė iÅ¡ Å¡ioje pažymoje nurodomÄ neva egzistuojančiÄ savivaldybės kolÄ . Be to, bendrijos pažymose aiÅ¡kiai įvardijami ir bendrijos nariai, kurių įsiskolinimas sudaro negrÄ Å¾intÄ kredito dalį. Jau vien Å¡ie akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai pačios bendrijos teikiamuose duomenyse, nagrinėjant bylÄ , įrodymų vertinimo procese turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti.Analizuojant galimÄ savivaldybės neatsiskaitymo arba nevisiÅ¡ko atsiskaitymo pagal triÅ¡alę sutartį faktÄ , taip pat aktualÅ«s kiti byloje esantys įrodymai.

Remiantis triÅ¡ale                             1997 m. birželio 26 d. sutartimi, savivaldybė pinigines lėšas turėjo pervesti kredito grÄ Å¾inimui į AB Lietuvos žemės Å«kio banko VilkaviÅ¡kio skyriuje esančiÄ GNSB „Eglė“ sÄ skaitÄ iki           1997 m. gruodžio 31 d. Dalis iÅ¡ 725 796,02 Lt sutartyje numatytos savivaldybės perimamos kredito dalies sumos turėjo bÅ«ti dengiama iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų (719 000 Lt), kita dalis – 6 796,02 Lt – iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės asignavimų (triÅ¡alės sutarties                       3 punktas); taip pat, sutartyje buvo nustatyta ir indeksuotų įnašų iÅ¡stojusiems iÅ¡ bendrijos nariams iÅ¡ mokėjimo prievolė bei proporcijos (sutarties 4 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 614 paskirstė                  1997 metams lėšas rajonų (miestų) savivaldybėms, perimančioms gyvenamųjų namų statybos bendrijų statomuose gyvenamuosiuose namuose nebaigtus statyti laisvus butus, Å¡ių butų statybai panaudotiems kreditams padengti ir tolesnei jų statybai finansuoti (nutarimo                       1 punktas) bei pavedė Finansų ministerijai lėšas, skirtas panaudotiems kreditams padengti, pervesti atitinkamiems bankams pagal miestų (rajonų) savivaldybių parteiktus skaičiavimus, suderintus su kreditÄ iÅ¡davusiais bankais (nutarimo 3.1. punktas).

Å io nutarimo priede VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei už perimamus nebaigtus statyti butus gyvenamųjų namų statybos bendrijoje ,,Eglė“ skirta iÅ¡ viso 1 002 000 Lt suma, iÅ¡ kurių 719 000 Lt (t. y. bÅ«tent tiek, kiek buvo numatyta triÅ¡alės sutarties 3 punkte) buvo skirta perimamo kredito sumai dengti, 37 000 Lt (t. y. bÅ«tent tiek, kiek buvo numatyta triÅ¡alės sutarties 4 punkte), skirta indeksuotų įnašų iÅ¡stojusiems bendrijos nariams grÄ Å¾inimui ir 246 000 Lt perimamiems butams baigti.

Byloje yra įrodymai, kad 1997 m. liepos 17 d. savivaldybė memorialiniu orderiu sumokėjo bendrijai 318 979,87 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai ,,dalinis paskolos dengimas“, taip pat yra GNSB ,,Eglė“ 1997 m. liepos 22 d. praÅ¡ymas pervesti grÄ Å¾inamus pradinius įnaÅ¡us (iÅ¡ viso 17 569,96 Lt) tiesiogiai keturiems perimamų butų pradinius įnaÅ¡us sumokėjusiems bendrijos nariams ir nurodoma, kad kitų 11 perimamų butų pradiniai įnaÅ¡ai grÄ Å¾inti anksčiau iÅ¡ bendrijos lėšų, todėl praÅ¡oma skirtumÄ 19 430,04 Lt pervesti į bendrijos sÄ skaitÄ . 1997 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu savivaldybė bendrijai ,,Eglė“ pervedė 19 430,04 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra ,,Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 614 GNSB ,,Eglė“ grÄ Å¾inami perimtų butų pradiniai įnaÅ¡ai“, taip pat                     1997 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu pervedė 392,75 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,1997 06 26 sutartis, grÄ Å¾inamas pradinis įnaÅ¡as“.

Aptarti faktiniai duomenys (pavedimas finansų ministerijai pervesti visÄ lėšų, reikalingų padengti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės perimamiems butams tenkančiÄ kredito dalį, sumÄ , taip pat grÄ Å¾inamiems pradiniams įnaÅ¡as kompensuoti reikalingÄ lėšų sumÄ , įrodymai apie dalies kredito sumos ir pradinių įnašų kompensacijos sumos pervedimÄ Ä¯ bendrijos sÄ skaitÄ , taip pat aplinkybės, kad nuo 1997 metų nei bendrijos 1997 m. liepos 22 d. praÅ¡yme                     (žr. nutarties 74 punktÄ ) nurodyti buvę bendrijos nariai, kuriems kompensacijas praÅ¡yta pervesti tiesiogiai, nei pati bendrija, nei bankas nereiÅ¡kė savivaldybei jokių pretenzijų dėl prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad Å¡ios sumos buvo sumokėtos (nors mokėjimus patvirtinančių įrodymų nėra pateikta), negu, kad jos nebuvo sumokėtos (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008;

                                 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje              Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012).Dėl tiesioginių įrodymų apie 406 816,15 Lt kredito dalies nebuvimo taip pat pažymėtina, kad remiantis 1997 m. liepos 4 d. banko raÅ¡tu, adresuotu Finansų ministerijai, praÅ¡oma lėšas, skirtas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei perimamo kredito daliai padengti pervesti į banko nurodytÄ sÄ skaitÄ (kurios numeris (duomenys neskelbtini)) nesutampa su TriÅ¡alėje sutartyje nurodytu GNSB ,,Eglė“ sÄ skaitos, į kuriÄ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė turėjo pervesti jai tenkančiÄ lengvatinio kredito dalį, numeriu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylÄ nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokia tai sÄ skaita, kam ji priklausė, kodėl bankas prašė lėšas pervesti į jÄ ir ar Å¡is praÅ¡ymas (bent jau dėl kredito dalies padengimo) nebuvo įvykdytas. Taigi, nors tiesioginių įrodymų apie aptariamos sumos pervedimÄ nėra pateikta (nes, pagal bylos duomenis,                  1997 metais atliktų mokėjimo pavedimų kopijų nėra iÅ¡saugojusi nei Finansų ministerija, nei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, nei bankas), nenustačius Å¡ios sÄ skaitos savininko, jo santykio su TriÅ¡alės sutarties Å¡alimis, taip pat nesant duomenų, kad kas nors iÅ¡ sutarties Å¡alių bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas savivaldybei dėl pastarosios neįvykdymo jai tenkančios prievolės tokia esmine apimtimi, nėra pagrindo pripažinti, kad tiesioginių įrodymų nebuvimas lemia iÅ¡vadÄ , kad atitinkama pinigų suma taip ir liko nuo 1997 metų nepervesta.

Nepakankamai patikimi duomenys ir dėl 49 973,41 Lt palūkanų (ne)sumokėjimo. Kaip jau aptarta, duomenų, kad šios palūkanos buvo sumokėtos neturėjimas savaime nereiškia, kad jos ir nebuvo sumokėtos. Byloje yra Vilkaviškio rajono savivaldybės 1997 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 1078, adresuotas bendrijai, kuriame nurodoma, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė neturi galimybės pravesti 36,1 tūkst. Lt (t.y. 36 100 Lt) palūkanų, kadangi šiems tikslams lėšos iš biudžeto nebuvo skirtos.

Kadangi visÄ 49 973,41 Lt palÅ«kanų sumÄ pagal triÅ¡alę sutartį savivaldybė turėjo sumokėti iki 1997 metų gruodžio 31 d. (sutarties 5 punktas), o Å¡iame raÅ¡te kalbama apie negalėjimÄ sumokėti dalį Å¡ių palÅ«kanų, tikėtina, jog dalis jų (13 873,41 Lt) galėjo bÅ«ti sumokėta dar iki Å¡io raÅ¡to suraÅ¡ymo. Net jeigu palÅ«kanos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies ir nebuvo sumokėtos (kas menkai tikėtina, įvertinant ilgÄ praėjusį laikÄ nuo TriÅ¡alės sutarties sudarymo ir jokių pretenzijų savivaldybei nebuvimÄ per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ), tai, atsižvelgiant į savivaldybės prievolės pagal TriÅ¡alę sutartį savarankiÅ¡kumÄ , nesukuria teisinio pagrindo bendrijos skolÄ sujungti su savivaldybės skola ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į savivaldybės turtÄ .

Ä® savivaldybės turtÄ galėtų bÅ«ti nukreipiamas tik jos skolos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau visų pirma turi bÅ«ti nustatyta tokios skolos egzistavimo faktas ir, tokiam faktui pasitvirtinus – jos dydis.Galiausiai akcentuotina, kad remiantis CPK 668 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas tik į savivaldybei priklausančias pinigines lėšas, taigi, sprendimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ negalėtų bÅ«ti vykdomas net jeigu ir bÅ«tų nustatytas savivaldybės skolos egzistavimo faktas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios situacijos neanalizavo, nors teismas negali priimti sprendimo, kuris negalėtų bÅ«ti vykdomas. Nors įrodinėjimo naÅ¡ta ginčuose, kilusiuose iÅ¡ paskolos teisinių santykių paprastai pasiskirsto taip, kad paskolos davėjas turi įrodyti paskolos teikimo faktÄ , o paskolos gavėjas – kad paskolÄ sugrÄ Å¾ino, nagrinėjamu atveju Å¡i bendroji taisyklė tiesmukai negali bÅ«ti taikoma ne tik dėl anksčiau aptartos Å¡alių teisinių santykių specifikos, tačiau ir dėl to, kad nuo kredito sutarčių sudarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, pretenzijos dėl netinkamo prievolės vykdymo bendrijai buvo pradėtos reikÅ¡ti tik 2010 m. (duomenų apie ankstesnes pretenzijas byloje nėra), o savivaldybei apskritai nebuvo reiÅ¡kiamos, didžioji dalis tiesioginių įrodymų nėra iÅ¡likę (neiÅ¡saugoti), o pats bankas, nors prievolės pagal kredito sutartis nėra įvykdytos, t. y. kredito duomenų bylas sunaikinti nebuvo pagrindo, taip pat nesiėmė veiksmų bent jau jo turimiems įrodymams apie atliktus į jame esančias sÄ skaitas mokėjimus iÅ¡saugoti, o taip pat ir į bankui, kaip finansų paslaugas teikiančiam profesionaliam subjektui, nustatytas pareigas, susijusias su suteiktų paskolų kontrole (žr. nutarties 46 punktÄ ).

Vadinasi bankui nepakanka tik įrodyti, kad paskola buvo suteikta, tačiau jis turi pagrįsti ir tinkamÄ paskolos administravimÄ , t. y. nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus ir pateikti visus su sutarties vykdymu ar neįvykdymu susijusius iÅ¡samius duomenis.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės skolos ar atsiskaitymo fakto, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, nuo kada ir kokio dydžio palÅ«kanos apskaičiuotos, nuo kada ir kokio dydžio delspinigiai apskaičiuoti dėl to, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo prievoles.Apeliacinio teismo vertinimu, sutiktina ir su VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo atsisakė priimti jos kaip trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , nes jos padėtis procese buvo iÅ¡ esmės identiÅ¡ka kitų trečiųjų asmenų padėčiai, t. y. nei bankas, nei GNSB „Eglė“ nepateikė įrodymų, kad savivaldybė už butus turi įskolinimÄ .

Atsižvelgtina į tai, kad didžioji dalis procese dalyvavusių asmenų pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl hipotekos panaikinimo ir teikė duomenis, kad su bendrija yra atsiskaitę, o teismas jų savarankiÅ¡kus reikalavimus priėmė ir dėl jų visų vėliau procese buvo rastas kompromisinis sprendimas. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė taip pat byloje pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriame prašė panaikinti hipotekÄ jai priklausantiems butams ir teikė argumentus ir įrodymus, kad už butus yra atsiskaičiusi, tačiau, skirtingai nuo kitų trečiųjų asmenų, teismas Å¡ių savarankiÅ¡kų trečiojo asmens reikalavimų nepriėmė.AtsisakymÄ priimti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės savarankiÅ¡kus reikalavimus pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi motyvavo tuo, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, joje daug dalyvaujančių asmenų, bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, o iÅ¡ pateikto savarankiÅ¡ko reikalavimo turinio matosi, kad sprendžiant trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ prireiks tirti daug papildomos medžiagos ir tai turėtų bÅ«ti sprendžiama atskiroje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais sutikti. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės reikalavimai dėl hipotekos panaikinimo turi būti sprendžiami atskiroje byloje (t. y. paduodant ieškinį bendra tvarka), nes nuo aplinkybės, ar savivaldybės skola apskritai egzistuoja (t.y. nuo fakto, kuris turėjo būti išsamiai išnagrinėtas būtent šioje byloje, o ne byloje, kurioje būtų sprendžiamas reikalavimas dėl hipotekos panaikinimo (ar išregistravimo, pripažinus prievolę pasibaigusia dėl pagrindinės prievolės įvykdymo) priklauso šalutinės (hipotekos) prievolės galiojimas.

Vien tai, kad hipoteka TriÅ¡alės sutarties pagrindu nebuvo iÅ¡registruota, savaime negali lemti Å¡ios prievolės galiojimo, nes iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų pakankamai akivaizdu, kad ne tik savivaldybė ar bendrija, bet ir bankas daugeliu atvejų savo prievolių nevykdė tinkamai, profesionaliai ir pagal įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, neatsisakė hipotekos bendrijos narių, pilnai įvykdžiusių savo prievoles, atžvilgiu). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principai nėra absoliutÅ«s, teismo konstitucinė pareiga visų pirma yra vykdyti teisingumÄ .

Proceso operatyvumas netenka prasmės, jeigu nėra įvykdomas teisingumas. Tuo tarpu Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės neiÅ¡analizavęs ar savivaldybė yra skolinga apskritai ir, jei skolinga – kokiÄ sumÄ , prioritetÄ suteikė ne iÅ¡samiam ir visapusiÅ¡kam reikÅ¡mingų byloje faktinių aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet operatyvumui, kuris Å¡iuo atveju lemia dar ilgesnį procesÄ (skundžiamo sprendimo panaikinimÄ ). Dėl įmokų paskirstymo tvarkos Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos, pripažino, kad bankas vadovaudamasis CK 6.54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo teisę gautas įmokas pirmiausia skirti delspinigiams, po to palÅ«kanoms ir galiausiai – kredito įmokoms dengti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kredito sutartys buvo sudarytos iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir tuo metu galiojusio 1964 m.

CK normos nereglamentavo, kokia tvarka yra įskaitomi mokėjimai pagal sutartį, ar pirmiau padengiamas pagrindinės prievolės įvykdymas, ar pirmiau mokamos netesybos. Å alių sudarytose kreditavimo sutartyse mokėjimų paskirstymo tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Prievolė pagal kredito sutartis buvo vykdoma tiek galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui, tiek ir po naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. po 2001 m. liepos 1 d. Remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, jei sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymÄ reglamentuoja Å¡io kodekso normos, tai yra CK 6.54 straipsnio nuostatos dėl įmokų paskirstymo taikomos.

Tačiau, visų pirma, Å¡ių nuostatų nėra pagrindo taikyti įmokoms, sumokėtoms iki                       2001 m. liepos 1 d.; antra, nustačius, kad tarp Å¡alių iki CK įsigaliojimo buvo susiklosčiusi kitokia įmokų paskirstymo tvarka, turėtų bÅ«ti svarstoma, ar Å¡alys vienaÅ¡aliÅ¡kai turėjo teisę tÄ tvarkÄ pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus                                   2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070).

Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų kaip įmokos buvo skirstomos iki               2001 m. liepos 1 d., nėra nustatyta ir kokia tuo metu buvo negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų suma, ar tuo metu jau buvo pradelstų mokėjimų, kiek buvo priskaičiuota delspinigių ir pan. Taigi, nėra pradinių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumÄ iki CK įsigaliojimo ir įvertinti aplinkybę kaip turėjo klostytis Å¡alių santykiai Å¡iuo aspektu po CK įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumÄ galėjo lemti jau minėtas Å¡alių santykių specifiÅ¡kumas ir faktinė aplinkybė, kad kreditavimas buvo vykdomas ne banko, bet valstybės lėšomis, o pagal Pavedimo sutartį bankas turėjo teisę į palÅ«kanas ir delspinigius kaip atlygį už kredito administravimÄ (pavedimo sutarties 3.3., 5.1. punktai). Remiantis Pavedimo sutarties 3.1.1., 4.2. punktus, bankas įsipareigojo priimti iÅ¡ paskolų gavėjų sumokamas palÅ«kanas bei sugrÄ Å¾inamas paskolas bei per ataskaitinį ketvirtį iÅ¡ paskolų gavėjų atgautas pinigų sumas pervesti į finansų ministerijos sÄ skaitÄ , atskaičius pagal Å¡iÄ sutartį bankui priklausančias lėšas.

Vadinasi, teisę į atlyginimÄ bankas įgyja tik nuo sugrÄ Å¾intų (sumokėtų) ar iÅ¡siieÅ¡kotų kredito sumų. Pavedimo sutartyje buvo nustatyta visa eilė banko pareigų, administruojant suteiktus kreditus (pvz., sutarties 3.1.2. punkte numatyta pareiga periodiÅ¡kai teikti duomenis apie paskolų bÅ«klę Finansų ministerijai, sutarties 3.1.3., 4 punkte numatytos pareigos susigrÄ Å¾inant paskolas, sutarties 3.2 punkte numatytos pareigos administruojant paskolas, tame tarpe ir – sutarčių pasiraÅ¡ymas, priminimas paskolų gavėjams apie palÅ«kanų mokėjimÄ ir paskolų grÄ Å¾inimÄ ir kt.).

IeÅ¡kovei tinkamai vykdant Å¡ias pareigas, dar 1997 metais pastačius namÄ ir bendrijai priėmus sprendimus dėl kredito ir palÅ«kanų prievolės paskirstymo tarp bendrijos narių, turėjo bÅ«ti sudarytos skolos perkėlimo sutartys, konkrečių butų įkeitimo sandoriai, kreditų grÄ Å¾inimo eigoje turėjo bÅ«ti administruojamas kiekvienas konkretus skolininkas ir jo prievolės vykdymo tinkamumas, operatyviajai imamasi priemonių susidariusiems įsiskolinimams iÅ¡ieÅ¡koti. Tokiu atveju nebÅ«tų susiklosčiusi tokia neapibrėžta situacija, kuomet praėjus dvideÅ¡imčiai metų nuo momento, kada turėjo bÅ«ti tinkamai įforminti transformavęsi santykiai, nėra aiÅ¡ki skolos dalis, konkrečių skolininkų prievolės dydis ir praktiÅ¡kai nebėra iÅ¡likusių reikÅ¡mingų įrodymų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, svarstytina banko teisė apskritai gaunamas įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, taip pat, visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių kontekste turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar pagal Å¡ias taisykles galėtų bÅ«ti skiriamos bendrai visos dengiant kreditÄ gaunamos įmokos, ar tokia tvarka galėtų bÅ«ti nukreipiamos tik konkretaus bendrijos nario mokamos (mokėtos) įmokos (kredito dengimas, palÅ«kanų mokėjimas).Dėl bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujoApeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigÄ Ä¯vykdyti teisingumÄ (CPK 6 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui aktualių faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikÅ¡mę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Tai yra pagrindas perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies                       2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas)Kadangi sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas taip pat turės bÅ«ti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                               Gintaras Pečiulis                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis