2021-05-19 Nr. AB-10828-3-61-3-01134-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1282-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01134-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurivina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurivina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jurivina“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. S-32 (7-231/2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 69-118 (toliau – ir VMI Sprendimas) ir nutraukti mokestinio patikrinimo procedūras.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija Sprendimu patvirtino VMI Sprendimą, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (6.5)-FR0682-123, ir pavedė pakartotinai atlikti mokestinį Bendrovės patikrinimą. Pareiškėjas nesutikimą dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo grindžia tuo, kad mokesčių administratorius turėjo pakankamai laiko ir galimybių atlikti išsamų mokestinį patikrinimą ir įvertinti sudarytus sandorius, susijusius su transporto priemonių įsigijimu ir pardavimu. Pareiškėjo nuomone, neturint kitų naujų įrodymų dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo, Komisija ir VMI privalėjo mokestinį ginčą nutraukti ir panaikinti priimtus sprendimus.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad nusprendė panaikinti Klaipėdos AVMI sprendimą ir pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, nustatęs, kad vietos mokesčių administratorius nepilnai ir nevisapusiškai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovo nuomone, Klaipėdos AVMI privalo užpildyti pirminio patikrinimo spragas, t. y. pašalinti prieštaravimus tarp pirminio patikrinimo metu surinktų įrodymų (pirkėjų paaiškinimų, Bendrovės skelbimuose nurodytų transporto priemonių pardavimo kainų, mokesčių administratoriaus nustatytų transporto priemonių vidutinių rinkos kainų), surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius vietos mokesčių administratoriaus poziciją, arba, nesant galimybių to padaryti, perskaičiuoti apskaičiuotą mokesčių bazę bei iš naujo spręsti Bendrovės apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčiu (toliau – ir PM) klausimą. Neatlikus pakartotinio patikrinimo, negali būti nuspręsta dėl mokesčių naštos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį, kad mokestinio tyrimo metu konstatuota, jog vietos mokesčių administratorius neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti mokesčių apskaičiavimą. Teismas neginčijo fakto, kad MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymas nebuvo išsamus ir aiškus, o apskaičiuota mokesčių bazė nepagrįstai didelė.

7. Teismas nurodė, kad MAĮ 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o jų nepakankant, parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo ir teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat rėmėsi VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 punktu, kuriame nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti parinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus.

8. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies normos turinį, ir darė išvadą, kad, nepašalinus nustatytų prieštaravimų, tvirtinti, jog Klaipėdos AVMI kiek įmanoma tiksliai apskaičiavo Bendrovės mokestinę bazę, nėra pakankamo pagrindo, būtent dėl šios priežasties buvo patvirtintas VMI Sprendimas, kuriuo pavesta mokestinį patikrinimą atlikti iš naujo. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad mokesčių administratorius privalėjo panaikinti Klaipėdos AVMI sprendimą bei nutraukti patikrinimo veiksmus.

9. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 154 straipsnio nuostatas, centriniam mokesčių administratoriui yra palikta diskrecijos teisė, įvertinus faktines mokestinio ginčo aplinkybes, nuspręsti kokį sprendimą, numatytą MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje, priimti. Minėto straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją gali panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Centrinio mokesčių administratoriaus galimybė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą susijusi su tuo, kad centrinis mokesčių administratorius pagal vietos mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus negali priimti sprendimo patvirtinti, panaikinti, iš dalies patvirtinti arba panaikinti, pakeisti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą (MAĮ 154 str. 4 d. 1-5 p.), nes turimų dokumentų ir duomenų nepakanka tokiems sprendimams priimti.

10. Teismas pažymėjo, jog centrinis mokesčių administratorius yra ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, kuri vertina mokesčių administratoriaus sprendimo dėl asmeniui nustatytos mokestinės prievolės pagrįstumą, remiantis mokestinio ginčo byloje esančiais ir mokestinio ginčo byloje surinktais įrodymais ir duomenimis, o centrinis mokesčių administratorius neturi galimybės ginčo nagrinėjimo metu atlikti veiksmų, kurie priskirtini vietos mokesčių administratoriui, t. y. įvertinti pateiktų papildomų dokumentų tikrumo, juose fiksuotų ūkinių operacijų realumo, kadangi tam yra būtina atlikti priešpriešinius patikrinimus, atlikti kitus su dokumentuose deklaruojamų ūkinių operacijų vertinimu susijusius veiksmus. Be to, ginčo atveju tinkamam mokestiniam sprendimui priimti yra būtina rinkti naują informaciją, kurią įvertinus galima priimti teisingą sprendimą. Pagrindas pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą paprastai atsiranda, kai yra nustatomos reikšmingos bei svarbios aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, t. y. dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik atlikus iš naujo tam tikras administracines procedūras, nepilnai ištyrus visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas.

11. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009 ir konstatavo, kad mokesčių mokėtojo skundo perdavimas vietos mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo centriniam mokesčių administratoriui priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu.

Teismas nurodė, kad vietos mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, apskaičiavo Bendrovės gautas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas transporto priemonių pardavimo pajamas, tačiau dalies transporto priemonių pardavimo pajamų bazė buvo nustatyta remiantis prieštaringais arba nepakankamais vietos mokesčių administratoriaus byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Centrinis mokesčių administratorius laikėsi pozicijos, kad vietos mokesčių administratorius turi užpildyti pirminio patikrinimo spragas, t. y. pašalinti prieštaravimus tarp pirminio patikrinimo metu surinktų įrodymų (pirkėjų paaiškinimų, Bendrovės skelbimuose nurodytų transporto priemonių pardavimo kainų, mokesčių administratoriaus nustatytų transporto priemonių vidutinių rinkos kainų), surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius vietos mokesčių administratoriaus poziciją, arba, nesant galimybių to padaryti, perskaičiuoti apskaičiuotą mokesčių bazę bei iš naujo spręsti Bendrovės apmokestinimo PVM ir PM klausimą.

Teismas pritarė atsakovo pozicijai ir nurodė, kad centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas pavesti Klaipėdos AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą yra pagrįstas bei atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų (MAĮ 67 str. 1 d., 70 str.), kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik atlikus iš naujo tam tikras administracines procedūras, t. y. pilnai ištyrus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, o tuo atveju, kai to padaryti bus neįmanoma, perskaičiuoti iš naujo pareiškėjo mokestinę bazę.

Teismo nuomone, pakartotinis patikrinimo atlikimas yra betarpiškai susijęs su teisinga bei pagrįsta mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, todėl šis klausimas neturėjo būti sprendžiamas neturint tam pakankamų ir patikimų duomenų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebus paneigta teisė teikti papildomus rašytinius įrodymus dėl pakartotinio patikrinimo metu kylančių klausimų.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ilgai trukusiu mokestiniu patikrinimu, kurio metu, pasak pareiškėjo, mokesčių administratorius turėjo galimybes išsiaiškinti visas su jo apmokestinimu susijusias aplinkybes, nurodė, kad teisės aktai neriboja mokestinio patikrinimo trukmės, yra tik numatyti rekomenduojami tikrinimo atlikimo terminai. Todėl mokesčių administratoriaus atliekami veiksmai vertinami pagal teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienas konkretus atvejis sprendžiamas individualiai priklausomai nuo patikrinimo apimties, mokėtojo veiklos pobūdžio ir nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiauja, teikia dokumentus ir informaciją. Teismas pažymėjo, kad mokestinių ginčų bylose, mokesčių administratoriaus veiklos pagrindinė funkcija yra užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, kuriai įgyvendinti mokesčių administratorius turi imtis visų jam teisės aktų suteiktų priemonių. Teismas darė išvadą, jog skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytais argumentais ir paaiškinimais nėra teisinio pagrindo. Teismas laikėsi pozicijos, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimą, nes būtina nustatyti ir įvertinti sprendime nurodytas su Bendrovės apmokestinimu susijusias aplinkybes. Netenkinęs šių pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo nutraukti mokestinio patikrinimo procedūras Bendrovės atžvilgiu.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Jurivina“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neišnagrinėjus mokestinio ginčo metu pateiktų įrodymų visumos. Pareiškėjo manymu, Komisija ir VMI tik formaliai įvertino visą faktinę situaciją skiriant pakartotinį patikrinimą Bendrovės atžvilgiu ir detaliau nenagrinėjo ir nevertino mokestinio patikrinimo procedūrų trukmės, pobūdžio ir paties mokestinių sumų apskaičiavimo. Pareiškėjo nuomone, visa mokestinio ginčo byla turėjo būti išnagrinėta išsamiau ir atidžiau. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius priimtuose sprendimuose nevertino mokestinio ginčo esmės, t. y. nebuvo aišku, kaip mokesčių administratorius vertino pateiktus paaiškinimus, t. y., kas buvo eliminuota apskaičiuojant papildomas mokesčių sumas, o kas nebuvo. Šiuo atveju VMI skundžiamame sprendime sutiko, kad MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymas nebuvo išsamus ir aiškus, o apskaičiuota mokesčių bazė nepagrįstai didelė. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius neįrodė fakto, kad Bendrovė, sudarydama sandorius su pirkėjais, neapskaičiavo dalies gautų pajamų ar jas slėpė. Nesurinkus įrodymų visi paskaičiavimai grindžiami išimtinai teoriniais apmąstymais bei samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo apskaičiuoti mokesčių bazę, o vėliau ir papildomas mokesčių sumas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-495/2005 ir pažymi, kad šiuo atveju mokesčių administratorius padarytomis išvadomis nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir mokesčių apskaičiavimą grindė vien teoriniais išvedžiojimais.

15. Pareiškėjas nesutinka su pakartotinio patikrinimo Bendrovės atžvilgiu skyrimu, nes mokesčių administratorius nuo pavedimo išrašymo dienos iki Patikrinimo akto surašymo dienos turėjo daugiau kaip du metus laiko išvadoms suformuoti ir įrodymams surinkti. Taip pat nėra aišku, kokių naujų ir mokestinio patikrinimo metu nežinomų įrodymų pagrindu skirtas pakartotinis patikrinimas. Atsakovas pažymi, kad Komisija Sprendime nustatė mokesčių administratoriaus klaidas, kurių pagrindu buvo siekiama nepagrįstai apskaičiuoti didesnes mokesčių sumas Bendrovei. VMI Sprendime nėra nurodyta, kokie nauji, nežinomi įrodymai lėmė sprendimą dėl pakartotinio patikrinimo skyrimo. Atsakovo vertinimu, visos aplinkybės, susijusios su automobilių įsigijimu ir pardavimu, mokesčių administratoriui patikrinimo metu buvo žinomos, todėl iš naujo vertinti tas pačias aplinkybes, sudarytus sandorius nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisija ir VMI skundžiamuose sprendimuose nenurodė kitų motyvų ir aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar nenustatytos paties centrinio / teritorinio mokesčių administratoriaus, todėl VMI privalėjo vadovautis MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir panaikinti Klaipėdos AVMI sprendimą bei nutraukti patikrinimo veiksmus.

16. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-417-575/2019, taip pat šio teismo praktiką, aiškinant MAĮ 154 straipsnio 4 dalį, ir akcentuoja, kad pakartotinio patikrinimo tikslas yra tirti naujus įrodymus ir aplinkybes, nustačius, jog atliktas pirminis mokestinis patikrinimas yra ydingas, ir siekiant priimti teisėtą bei objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą, lemiantį mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nustatymą. Atsakovas nurodo, kad dalis transporto priemones iš Bendrovės pirkusių asmenų (46 asmenys) patvirtino, jog už automobilius mokėjo būtent tiek, kiek nurodyta Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nepaisant to, jog šių automobilių rinkos vertės skyrėsi nuo apskaitos dokumentuose nurodytų kainų.

Tačiau vien pardavimo kainų neatitikimo rinkos vertei kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius 20 transporto priemonių atveju mokesčių bazę nustatė būtent pagal pirkėjų paaiškinimuose nurodytas kainas, nėra pakankamas tuo pačiu principu apskaityti mokesčių bazę ir nuo Bendrovės išvardintų 46 automobilių, jei transporto priemonių pirkėjų pozicijų nepaneigia kiti byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės. Atsakovo nuomone, nepašalinus nurodytų prieštaravimų šioje ginčo dalyje, tvirtinti, jog Klaipėdos AVMI kiek įmanoma tiksliai apskaičiavo Bendrovės mokesčių bazę, nėra pakankamo pagrindo.

Atsakovas daro išvadą, kad Bendrovės išskirtų 46 automobilių pardavimo atvejais matyti, jog byloje egzistuoja skirtingi, prieštaringi dokumentai, pagrindžiantys šių automobilių pardavimo operacijų turinį. Atsakovas nurodo, kad pareiga pagrįsti ne tik būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, bet ir pareiga nustatyti mokestinės prievolės dydį, atitinkantį protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus, tenka mokesčių administratoriui, kurio sprendimas, be kita ko, turi atitikti ir principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Atsakovo teigimu, prieštaringų duomenų, įrodymų pašalinimo pareiga tiek pagal įrodinėjimo pareigas nustatančias teisės normas, tiek pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus viešojo administravimo subjektų (taip pat mokesčių administratoriaus) sprendimams, yra keliama mokesčių administratoriui. Kadangi ginčo byloje nėra pašalinti esminiai prieštaravimai mokesčių administratoriui apmokestinant Bendrovės parduotas transporto priemones, kurių pirkėjai patvirtino Bendrovės apskaitos dokumentuose nurodytas pardavimo kainas, lemiantys ginčo byloje apskaičiuotos mokesčių bazės dydį, atsakovo teigimu, yra pagrindas Bendrovės skundą grąžinti Klaipėdos AVMI nagrinėti iš naujo.

Pakartotinių veiksmų atlikimo metu mokesčių administratorius turi pašalinti byloje esančius prieštaravimus nustatant, ar pagrįstai Bendrovės išskirtų 46 automobilių pardavimo pajamos buvo įtrauktos apskaičiuojant Bendrovės mokesčių bazę, surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, jog ir šių automobilių apmokestinimo atžvilgiu MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas buvo taikytas pagrįstai, nesant galimybių papildomais duomenimis pagrįsti savo pozicijos neapskaitytas nurodytųjų automobilių pardavimo pajamas eliminuoti iš apskaičiuotos Bendrovės mokesčių bazės.

18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Klaipėdos AVMI turi užpildyti pirminio patikrinimo spragas – pašalinti prieštaravimus tarp pirminio patikrinimo metu surinktų įrodymų (pirkėjų paaiškinimų, Bendrovės skelbimuose nurodytų transporto priemonių pardavimo kainų, mokesčių administratoriaus nustatytų transporto priemonių vidutinių rinkos kainų), surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, arba, nesant galimybių to padaryti, perskaičiuoti apskaičiuotą mokesčių bazę bei iš naujo spręsti Bendrovės apmokestinimo PVM ir PM klausimą. Pakartotinio patikrinimo atlikimas ginčo atveju yra betarpiškai susijęs su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti apspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio patikrinimo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo palaikantis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2019 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. S-32 (7-231/2019), kuriuo patvirtintas VMI 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 69-118, ir VMI 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 69-118, kuriuo panaikintas Klaipėdos AVMI sprendimas ir pavesta pakartotinai patikrinti Bendrovę, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes yra faktinis ir teisinis pagrindas atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, teigia, kad VMI privalėjo vadovautis MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir panaikinti Klaipėdos AVMI sprendimą bei nutraukti patikrinimo veiksmus.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

24. MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą; 6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti naują sprendimą.

25. MAĮ 158 straipsnyje nustatyta, kad, praėjus MAĮ nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teisės pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis – pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010; 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2144-575/2019).

27. Kaip matyti iš skundžiamo VMI Sprendimo, centrinis mokesčių administratorius jį priėmė vykdydamas įsiteisėjusį Komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, buvo panaikintas VMI 2018 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 69-80, be kita ko, konstatuojant, kad yra pagrindas Bendrovės skundą grąžinti VMI nagrinėti iš naujo. Aptariamame sprendime Komisija taip pat konstatavo, kad pakartotinių veiksmų atlikimo metu mokesčių administratorius turi pašalinti byloje esančius prieštaravimus, nustatant, ar pagrįstai Bendrovės išskirtų 46 automobilių pardavimo pajamos buvo įtrauktos apskaičiuojant Bendrovės mokesčių bazę, surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, jog ir šių automobilių apmokestinimo atžvilgiu MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas buvo taikytas pagrįstai, nesant galimybių papildomais duomenimis pagrįsti savo pozicijos neapskaitytas nurodytųjų automobilių pardavimo pajamas eliminuoti iš apskaičiuotos Bendrovės mokesčių bazės. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas šio Komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimo neginčijo.

28. VMI Sprendimą, kuriuo nutarta panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti Klaipėdos AVMI pakartotinai patikrinti Bendrovę, grindė šiais Komisijos įsiteisėjusiame, todėl vykdytiname 2018 m. spalio 8 d. sprendime išdėstytais argumentais. Kaip matyti iš minėtos MAĮ 154 straipsnio 4 dalies nuostatos, atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, neviršijo kompetencijos. Atsižvelgus į tai, kad VMI Sprendimas buvo priimtas vykdant aptartą Komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, darytina išvada, kad šiuo atveju VMI pagal Klaipėdos AVMI surinktus įrodymus negalėjo priimti MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto sprendimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl neišsamaus ir nevisapusiško mokestinio ginčo ištyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, centrinis mokesčių administratorius motyvavo, dėl ko Klaipėdos AVMI sprendimas turi būti panaikinamas ir pavedama pakartotinai patikrinti Bendrovę. Tą patį padarė ir Komisija. Byloje esanti medžiaga neleidžia abejoti, jog įvardytos mokestinio patikrinimo spragos bei reikalingumas jas užpildyti lemia pakartotinį tyrimą. Pastebėtina, kad tai betarpiškai susiję su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti nuspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio tikrinimo.

Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus bei pagrįstas poreikis, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pakartotinis patikrinimas būtent ir užtikrina teisingumo, protingumo ir gero administravimo principų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-556/2017). Visa tai lemia, kad centrinis mokesčių administratorius, pakartotinai nagrinėdamas mokestinį ginčą, kilusį tarp pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) ir vietos mokesčių administratoriaus (Klaipėdos AVMI), įvertinęs visas Bendrovės patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir Komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendime nurodytas reikalingas ištirti bei nustatyti aplinkybes, pagrįstai priėmė MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą atitinkantį sprendimą.

Priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl atmetami.

29. Būtina pabrėžti, kad tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2214/2013). Antra vertus, nėra jokių abejonių dėl to, kad tyrimas administruojant mokesčius turi būti atliekamas ir nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pastarųjų aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakartotinio tyrimo metu pareiškėjui nebus paneigta teisė teikti papildomus įrodymus dėl su pakartotiniu patikrinimu kylančių klausimų, o mokesčių administratoriaus sprendimas nebūtinai gali būti nepalankus mokesčių mokėtojui.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, pateikė vertinimą dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo, todėl teigti, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

31. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apskųsti VMI Sprendimas ir Komisijos Sprendimas buvo įvertinti tinkamai, laikantis formuojamos administracinių teismų praktikos analogiškose ar panašiose bylose, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurivina“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius