a7dd1dcf-a41b-41bf-9485-e3bfc0d6cab0 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-321-1048/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04543-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant L. J., M. G., N. Č., dalyvaujant ieškovui W. M. Ž., jos atstovei advokatei G. M., atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ atstovui V. G., trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atstovui A.

B., vertėjams T. S., L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo W. M. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltic Energy Service“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ 13183,12 Eur turtinės žalos ir 20000,00 Eur neturtinės žalos. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 13 079,04 Eur turtinės žalos, t. y. sumažino Sodros ieÅ¡kovui sumokėtÄ 102,08 Eur sumÄ .

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-03-08 ieÅ¡kovui dirbant atsakovui UAB „Baltic Energy Service“, UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, įvyko nelaimingas atsitikimas, ko pasėkoje ieÅ¡kovas tapo neįgaliu. Ä®vykio dienÄ ieÅ¡kovui įlipus į tanko blokÄ ir įjungus Å¡lifuoklį, staiga pradėjo kibirkščiuoti, susidarė ugnies pliÅ«psnis, užsidegė kojas dengę rÅ«bai, ugnis pradėjo kilti į viršų, užsidegė ieÅ¡kovo kiti rÅ«bai, ieÅ¡kovui pavyko iÅ¡lipti iÅ¡ tanko.

Kilusio gaisro metu ieÅ¡kovas patyrė galvos, kaklo, abiejų Å¡launų ir kairės blauzdos nudegimus. Gydymas tęsėsi iki 2020-05-17, ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Ä®vykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatyta nebuvo. Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktos gaisro priežasčių tyrimo teismo ekspertizės eksperto padaryta iÅ¡vada tik dėl tikėtinos gaisro kilimo priežasties. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui dirbant pas atsakovÄ UAB „Baltic Energy Service“ UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje nebuvo sudarytos saugios sÄ lygos dirbti.

Kai ieškovas išlipo iš tanko, pastebėjo, kad ant denio, netoli to tanko, kuriame jis dirbo, su dujomis dirbo kitos įmonės darbuotojai, atstumas iki jų buvo apie 4-5 metrus. Kai ieškovas išlipo iš tanko, prie jo pribėgo vienas iš ten dirbusių vaikinų, kuris padėjo ieškovui užgesinti rūbus. Ieškovas to vaikino nepažįsta, ir bendrovės, kurios darbuotojai dirbo šalia, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neprisipažino, kad šalia tanko buvo atliekami darbai su dujomis. Tanke IV20 kilęs gaisras, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo tirtas, dėl ko vėliau nebuvo galimybės nustatyti gaisro ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Tankų blokuose dirbo po vienÄ , kadangi 2 darbuotojai viename bloke paprasčiausiai netelpa. Nei ieÅ¡kovas, nei kartu su juo trapus perstatantis kitas darbuotojas T. V. neturėjo jokių matuoklių (nei oro temperatÅ«ros, nei pavojingų sprogimui medžiagų). Dirbusiems tokių matuoklių niekada niekas neiÅ¡davinėjo. Matavimus turėjo padaryti atsakingas už darbų atlikimo kontrolę darbuotojas prieÅ¡ leidžiant ieÅ¡kovui atlikti darbus. IeÅ¡kovas dirbo su darbdavio iÅ¡duotais darbiniais rÅ«bais, kurie užsidegė nuo ugnies pliÅ«psnio, kas leidžia tikėti, kad darbdavio iÅ¡duotos apsaugos priemonės nevisai tinka tam, kad apsaugotų nuo pavojų.

Dėl sveikatos praradimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovas liko be darbo ir negali turėti tinkamų pajamų. Pagal sudarytÄ su atsakovu darbo sutartį ieÅ¡kovui buvo nustatyta mėnesinė alga 525,00 Eur bei numatyti priedai. UAB „Baltic Energy Service“ dirbo nuo 2018-01-22. Už 2018 m. sausio mėn. (7 darbo dienos) ieÅ¡kovui, atskaičiavus mokesčius, buvo sumokėtas atlyginimas 487,00 Eur, už 2018 m. vasario mėn. (19 darbo dienų) - 966,00 Eur (500+466) (žr. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , darbo laiko apskaitos žiniaraščius).

Iš viso už 26 darbo dienas gavo darbo užmokestį 1453,00 Eur. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 55,88 Eur (1453:26). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 1117,60 Eur (55,88 x20). Nuo 2020-05-17 ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Nuo 2020-01-01 - 137,77 Eur, Nuo 2021-01-01 - 145,20 Eur. Kitų pajamų ieškovas neturi. Dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 negavo pajamų - 7348,72 Eur (1117,60-131,77) x 7,5).

Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 - 5834,40 Eur (1117,60 - 145,20) x 6). Iš viso padaryta turtinė žala - 13183,12 Eur. Po nelaimingo atsitikimo iki 2020 m., t. y. daugiau kaip 2 metus, ieškovas gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Ieškovui buvo atliktos 4 operacijos. Daugiau kaip 2 metus, kuriuos galima išbraukti iš gyvenimo, ieškovas praleido gydymo įstaigose, pastoviai gyveno su skausmais, patyrė didžiulius nepatogumus. Nepatogumus turi iki šiol. Be kitų asmenų pagalbos iki šiol negali save pilnai aptarnauti.

Kartu su ieÅ¡kovu nukentėjo ir jo Å¡eima. Jie, kaip ir ieÅ¡kovas, patyrė nepatogumus, dvasinį skausmÄ , nes pergyveno dėl ieÅ¡kovo. Jiems tenka papildomi rÅ«pesčiai. IeÅ¡kovas tapo neįgaliu, ieÅ¡kant teisybės patyrė pažeminimus, patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , kuriuos jaučia iki Å¡iol. IeÅ¡kovo fizinė bÅ«klė neleidžia jam gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 20 000 Eur. Atsakovas UAB „Baltic Energy Service“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, kad 2018-03-08 dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas nukentėjo ir ilgÄ laikÄ buvo gydomas, bet įvykio aplinkybes jis dėsto savo naudai, nuslėpdamas tam tikrus faktus. IeÅ¡kovas, bÅ«damas profesionaliu gaisrininku, visÄ dienÄ iki nelaimingo įvykio ne tik netinkamai dėvėjo darbo rÅ«bus, bet ir pažeidžiant darbų saugos reikalavimus, pradėjo darbus nesulaukus porininko, t. y. savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie neigiamų pasekmių savo sveikatai atsiradimo.

Pažymėjo, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, kas reiÅ¡kia, kad nebuvo nustatyti nei atsakovo, nei darbuotojų tyčiniai veiksmai ar neveikimas, jų kaltė. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyti dienos ir mėnesio vidutinis darbo užmokestis neatitinka tikrovės, iÅ¡ buhalterinės pažymos aiÅ¡kiai matosi, kad ieÅ¡kovui priskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis su mokesčiais sudarė 45,73 Eur, be to, ligos metu, kaip matosi iÅ¡ bako iÅ¡rašų, ieÅ¡kovas gaudavo ligos iÅ¡mokas iÅ¡ Sodros, kurių sumÄ iki 2018-07-27 sudarė 1742,26 Eur.

Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai neįvardinti ieÅ¡kinyje, todėl neaiÅ¡ku, ar 20 000 Eur neturtinės žalos suma yra ieÅ¡kovo reikalavimas ar ir ieÅ¡kovo Å¡eimos narių. Be to, atsakovas nurodė, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovo, kuo pasireiÅ¡kė kaltė, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių ieÅ¡kovui.

Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, be to, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra susijęs su ieÅ¡kovo reikalavimu ir atsakovo atsakomybės klausimu. Be to, iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad ginčo atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad nėra žinoma, kokiais duomenimis remiantis ieÅ¡kovas mano, kad jo mėnesio vidutinis darbo užmokestis toks, koks nurodytas ieÅ¡kinyje.

Ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos suma viršija teismų praktikoje nustatytus dydžius. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2018-03-08, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, kuris pasibaigė 2021-03-08. Iš ieškinio matyti, kad ieškinys teismui pateiktas 2021-06-22. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė G.

M. patikslino reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 13079,04 Eur sumÄ , kadangi iÅ¡minusuoja Sodros 2021-06-23 ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ 102,08 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad jis atsakovo įmonėje pradėjo dirbti 2018 m. sausio mėnesį, įvykis įvyko 2018-03-08, buvo priimtas laivo surinkėjo pareigose. Lietuvoje gyvena nuo 1990 metų, Lenkijos pilietis, prieÅ¡ tai dirbo Baltijoje (nuo 1997 m. iki likvidavimo), dirbo tokio pobÅ«džio darbÄ .

Priimant į darbÄ buvo pravestas žodinis instruktažas dėl darbo saugos, jis instrukcijas pasirašė, ieÅ¡kovas visus sertifikatus turėjo. Visos instrukcijos buvo lietuvių kalba, direktorius vertė į rusų kalbÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas supranta, pats ieÅ¡kovas instrukcijų neskaitė. Vėliau ieÅ¡kovas patvirtino, kad priimant į darbÄ instruktažas truko 5 minutes, kad darbo saugos instrukcijų jam niekas į rusų kalbÄ nevertė. Tai buvo bendro pobÅ«džio darbo saugos instrukcijos. IeÅ¡kovas nebuvo supažindintas su taisyklėmis, kad dirbant Å¡ulinyje privalo dirbti du asmenys.

Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje dirbo nuo 2018 m. sausio 20 d. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pradedant dirbti Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje formaliai buvo supažindintas su darbo saugumo instrukcijomis, t. y. darbdavio įmonės UAB „Baltic Energy Service“ meistras mėnesio pradžioje atneÅ¡davo žurnalÄ , kuriame darbuotojai pasiraÅ¡ydavo, apie darbų saugÄ Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje tos bendrovės atstovai nesupažindino. Ä®vykio dienÄ jis nuo ryto dirbo uždarame žvejybiniame traleryje, maÅ¡inų skyriuje, reikėjo leistis į Å¡ulinius, kuriuose reikėjo tvirtinti įvairias detales.

Ä®vykio metu Å¡ulinyje reikėjo perstatyti kopėtėles iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Ä®vykis įvyko apie 15.40 val., ieÅ¡kovas įlipo į Å¡ulinį, pagalbininkas jam padavė elektros laidÄ , Å¡lifuoklį, ieÅ¡kovas pamatavo ir pasižymėjo kopėtėlių perstatymo vietÄ , tuomet pagalbininkas paprašė į tualetÄ ir ieÅ¡kovas jam leido nueiti. IeÅ¡kovas pasilenkė ir įjungęs Å¡lifuoklį prisilietė prie metalo, įvyko žiežirbos, dujų sprogimas, ugnies pliÅ«psnis, tuomet įkvėpė ir iÅ¡lipo į viršų.

Ugnis prasidėjo nuo kojų, kilo į viršų, ieÅ¡kovas numetė Å¡almÄ nuo galvos. Pribėgo Å¡alia dirbę darbuotojai, ieÅ¡kovÄ pradėjo gesinti. IeÅ¡kovui buvo Å¡okas, nematė, ar Å¡alia buvo jo porininkas. Buvo informuotas brigadininkas, jis paskambino meistrui, kurio įmonėje nebuvo. IÅ¡lipus iÅ¡ Å¡ulinio, jam padėjo iÅ¡eiti iÅ¡ bloko, apačioje susirinkimų punkte laukė meistro, draugai galvojo, kad atvyks greitoji, ieÅ¡kovas nieko neprisimena. Kol meistras atvažiavo ieÅ¡kovas kentėjo, o atvažiavęs meistras nusprendė ieÅ¡kovÄ Ä¯monės automobiliu vežti į ligoninę.

IÅ¡lipęs iÅ¡ Å¡ulinio ieÅ¡kovas nieko neprisimena, jis aplinkybes žino iÅ¡ kitų pasakojimo ir ikiteisminio tyrimo. Atsimena tik tiek, kai ieÅ¡kovas paskambino brigadininkui A., o daugiau nieko neprisimena. Kaip rÅ«kė, ieÅ¡kovas neprisimena, jį cigarete pavaiÅ¡ino korėjiečiai, tai užfiksavo kamera, bet to ieÅ¡kovas neprisimena. IeÅ¡kovas iÅ¡ karto po įvykio buvo Å¡oke, skausmo nejuto, nieko neprisimena. Klaipėdos ligoninėje praleido 4 dienas, po to nuvežė į KaunÄ , kur praleido apie 4 savaites, po to 3 savaites Palangos sanatorijoje, gydymas tęsėsi 1,5 metų.

Po Palangos dar atliko 2 operacijas, tai estetinės operacijos. IeÅ¡kovui nustatytas 50 proc. darbingumas. Gyvenimas labai pablogėjo, negali pasukti galvos į Å¡onÄ , labai skauda, randai tempiasi, ant kojos yra didelė skylė, nebegali dirbti pagal specialybę (laivų korpuso suvirintoju), nuo to laiko niekur nedirba. Gauna apie 200 Eur neįgalumo, jo žmona yra pensininkė, jai mokama apie 250 Eur pensija, ieÅ¡kovui Å¡ių metų rugpjÅ«tį sukanka pensijinis amžius. Gulint ligoninėje Klaipėdoje, buvo atvykusi darbdavio įmonės atstovė, pervedė į sÄ skaitÄ 500 Eur, tik nesuprato, ar vaistams, ar kelionei į KaunÄ .

TÄ rytÄ darbus skirstė meistras, ieÅ¡kovas tÄ dienÄ dirbo kartu su V.. Antras asmuo buvo paskiriamas tam, kad įlipus į Å¡ulinį, padėtų su apÅ¡vietimu, paduotų instrumentus ir kt., kad atsitikus įvykiui, kitas asmuo galėtų apie tai praneÅ¡ti, tokius darbus visada skiriama dirbti po 2 asmenis. Å iuo atveju antras asmuo galėjo iÅ¡eiti, nes toje patalpoje ieÅ¡kovas dirbo ne vienas, Å¡alia dirbo žmonės. Antras asmuo negali tilpti Å¡ulinyje, jame dirba tik vienas asmuo (Å¡ulinys 600x400 mm, Å¡ulinio gylis – maždaug iki ieÅ¡kovo krÅ«tinės).

IeÅ¡kovas nežinojo tokio reikalavimo, kad antras asmuo negali pasiÅ¡alinti, dirbant kituose cisternose privalėjo bÅ«ti antras asmuo, kad su virve iÅ¡traukti galėtų, o Å¡iuo atveju – ne. IÅ¡ ryto dirbo tame pačiame bloke, tik kituose Å¡uliniuose, dirbo tokio pobÅ«džio darbus, kaip ir įvykio metu (montuojamos detalės), naudojo Å¡lifuoklį, suvirinimo aparatÄ . Jokių dujų kvapo nejuto. Ä®vykio vietos Å¡ulinys buvo atidarytas prieÅ¡ 15 minučių iki įvykio, Å¡ulinį atidarė kitos įmonės darbuotojai, kurie tikrino Å¡ulinius.

Atidarant Å¡ulinį meistro nebuvo. Darbuotojams nebuvo iÅ¡duoti dujų, deguonies ir kitų medžiagų matuokliai. Tokius matuoklius turėjo meistras. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui dirbant PrancÅ«zijoje tokio pobÅ«džio darbus (pradirbo 6 metus), darbuotojams matuokliai buvo iÅ¡duoti. Kaip buvo atidarytas Å¡ulinys, matė pats ieÅ¡kovas, buvo ir V., buvo 8 žmonės. IÅ¡ ryto atėjo meistras ir paskirstė darbus, brigadininkas pasakė, kur reikia dirbti, davė eskizus. Meistro tÄ dienÄ ieÅ¡kovas nematė.

Atliekamų darbų niekas nekontroliavo. Tame bloke dirbo jau antrÄ dienÄ , įvykio dienÄ buvo objekto pridavimas. Darbinę aprangÄ darbdavys iÅ¡davė ir netikrindavo, kaip jie naudojami, rÅ«bai nebuvo keičiami. Tai buvo darbiniai rÅ«bai – Å¡varkas, kelnės, liemenė, marÅ¡kinėliai, savų drabužių neturėjo. Kaip reikėjo dėvėti rÅ«bus, tokių reikalavimų nebuvo, vieni liemenę dėvėjo apačioje, kiti -virÅ¡uje. IeÅ¡kovas įvykio metu buvo rÅ«kantis, tačiau žiebtuvėlio neturėjo, cigaretės ir žiebtuvėlis buvo dėžutėje.

Å alia įvykio vietos (apie 3-4 metrus) dirbo kitos įmonės darbuotojai, kurie vykdė suvirinimo ir pjovimo darbus, dujinis paÅ¡ildymo prietaisas gulėjo ant žemės, todėl ieÅ¡kovo nuomone, kažkas eidamas pro Å¡alį galėjo netyčia atsukti dujinį paÅ¡ildymo prietaisÄ ir tokiu bÅ«du galėjo po truputį nutekėti dujos. Å alia buvo naudojamos CO2 dujos, todėl truputį atsukus nesijaučia dujų kvapas. Toje patalpoje, kurioje dirbo ieÅ¡kovas ir kitos įmonės darbuotojai, buvo pilna dÅ«mų, tačiau ieÅ¡kovui įtarimo dėl saugumo nekilo.

IeÅ¡kovas dujų kvapo neužuodė. Tame bloke ieÅ¡kovas dirbo nuo ryto, o Å¡ulinyje, kuriame atsitiko nelaimingas įvykis – apie 5-15 minučių. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo pozicijÄ palaikė, nurodė, kad darbo kodeksas (DK) ir kiti įstatymai darbdavį įpareigoja sudaryti saugias darbo sÄ lygas darbuotojams. Å iuo atveju darbdavys neužtikrino ieÅ¡kovui saugių darbo sÄ lygų, nebuvo nustatyta gaisro priežasčių, nebuvo praneÅ¡ta policijai, gaisrininkams apie įvykį.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. IeÅ¡kovas suprato, kad tokius darbus turi dirbti 2 darbuotojai, t. y. vienas apačioje, kitas – virÅ¡uje, kuris turėjo paduoti įrankius. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju neteisingai paskaičiuotas ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis (pagal Vyriausybės nutarimÄ ). IeÅ¡kovas dirba nuo sausio, įvykis – kovo, todėl nesant trims pilniems mėnesiams, skaičiuojama už du prieÅ¡ tai einančius mėnesius (už sausį, vasarį).

Už sausio 7 darbo dienos – 487,00 Eur, už vasarį – 966,00 Eur. Turtinė žala skaičiuojama nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovui buvo pradėta mokėti neįgalumo pensija. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas įvertina 20 000 Eur. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kaip ieÅ¡kovas atrodė po sužalojimo, ieÅ¡kovas patyrė nudegimus. Darbdavys greitosios neiÅ¡kvietė, atsakovas ieÅ¡kovÄ Ä¯ ligoninę gabeno savo automobiliu. Atsakovo atstovas V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakomybėn buvo patraukti du įmonės darbuotojai – meistras M. ir technikos direktorius F..

InformacijÄ apie įvykį jis gavo įvykio dienos vakarÄ (apie 15.40 val.). Ä® objektÄ iÅ¡ karto iÅ¡važiavo M., kuris pasitiko ieÅ¡kovÄ , kuris jau buvo išėjęs iÅ¡ cecho, ieÅ¡kovas buvo sÄ moningas, stovėjo, be to, rÅ«kantis cigaretę, todėl meistras suprato, kad sveikatai rimtų pasekmių nėra, nutarė nekviesti greitosios, o į ligoninę ieÅ¡kovÄ nuvežti įmonės automobiliu. Vėliau į ligoninę nuvyko įmonės personalo vadybininkė ir F.. Buvo iÅ¡duota gydytoja pažyma apie tai, kad ieÅ¡kovui yra lengvas nudegimas (10 proc.).

Medicininė įstaiga turi praneÅ¡ti policijai. Kadangi buvo lengvas sužalojimas, tai ir nepranešė policijai, to nepadarė ir atsakovas. Buvo sudaryta įmonėje dviÅ¡alė komisija, buvo praneÅ¡ta Valstybinei darbo inspekcijai. IeÅ¡kovÄ pervežus į KaunÄ , buvo nustatytas sunkesnio laipsnio nudegimas, su ieÅ¡kovu Kaune bendravo įmonės vadybininkė personalo klausimais. V. G. į įvykio vietÄ nevyko, kadangi neturi leidimo įeiti į teritorijÄ . Tai nebuvo uždara patalpa, tai yra liukas, jis nėra aukÅ¡tas, tai nedidelė patalpa, tik nuleidus liukÄ gaunasi uždara patalpa, Å¡iÄ patalpÄ tikslinga vadinti tanku.

Tai nėra šulinys. Tokio pobūdžio darbams visada skiriami 2 žmonės, šiuo atveju suvirinimo darbus atlikti buvo paskirtas ieškovas (kaip pirmas numeris), o pagalbiniams darbams atlikti - antras numeris. Yra daug instrukcijų, su kuriomis buvo supažindinti darbuotojai, tarp jų ir ieškovas. Su saugos taisyklėmis uždarose patalpose taip pat ieškovas buvo supažindintas. Galima traktuoti, kad šiuo atveju buvo vadovaujamasi instrukcijomis uždarose patalpose, bet realiai tai nebuvo visiškai uždara patalpa.

Matuokliai buvo pirkti PrancÅ«zijoje, jų parodymais abejoti negalima. Matuokliai neparodo deguonies kiekio, jie parodo CO2 (galbÅ«t ir gamtines dujas) kiekį, tokį matuoklį turėjo meistrai, įvykio dienÄ matuoklį turėjo M.. Pagal praktikÄ matuokliu matuojama iÅ¡ ryto. Negalėjo pasakyti, kur reglamentuota matuoklių naudojimo (matavimo) periodiÅ¡kumas. Už darbų saugÄ buvo atsakingas technikos darbuotojas. IeÅ¡kovas turėjo laikytis saugumo taisyklių uždarose patalpose, ieÅ¡kovas negalėjo pradėti darbų be porininko.

Jo nuomone, kaip girdėjo iÅ¡ specialistų, kad ieÅ¡kovas norėdamas atsivėsinti galėjo žarna apsipurkÅ¡ti deguonimi. Ä®monė ieÅ¡kovui gydymui, vaistams pervedė 500 Eur. Personalo vadybininkei bendraujant su ieÅ¡kovo sutuoktine, sužinojo, jog ieÅ¡kovui reikalingi pinigai vaistams, gydymui. Gaisrininkai nebuvo kviečiami, nes nebuvo atviro ugnies židinio. Darbo inspekcijai buvo praneÅ¡ta kitÄ dienÄ po įvykio. Trečiojo asmens atstovas A. B. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Pažymėjo, kad ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Darbus atliko trečiojo asmens rangovas (atsakovas) rangos sutarties pagrindu. 3.2.17 punktas numato, kad rangovas privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymÄ si, dirbant keliems rangovams, užsakovas (trečiasis asmuo) paskiria asmenį koordinuoti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas. Saugias darbuotojų sÄ lygas turi užtikrinti rangovas (atsakovas). IÅ¡kviesti gaisrininkus turėjo tas, kas matė gaisrÄ .

Pažymėjo, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ yra motininė kompanija, jÄ sudaro ne viena įmonė (tarp jų dukterinė UAB „Baltic Energy Service“), kurioms naudojamos standartizuoti dokumentai, vienodos procedÅ«ros. Atsakovo įmonėje atskiro PrieÅ¡gaisrinės saugos padalinio nėra. AB Vakarų laivų gamykla turi atskirÄ PrieÅ¡gaisrinės saugos skyrių, tačiau jis nėra susijęs su atsakovo įmone, tačiau tikrai bÅ«tų ėmęsis veiksmų Å¡iuo nelaimingo įvykio metu.

Liudytojas A. F. teismo posėdžio metu parodė, kad jis įvykio metu dirbo atsakovo įmonėje technikos direktoriumi, jis buvo atsakingas už darbų saugÄ . Ä®vykis buvo 2018-03-08, tai buvo penktadienis, jis atvyko į gamyklÄ 7 val. ryto, buvo iki 11 val., meistro pareigas vykdė M., apžiÅ«rėjo darbo vietas, sprendė kitus klausimus, po to iÅ¡vyko į ofisÄ . Apie 16 val. jam paskambino iÅ¡ gamyklos ir pranešė, kad jÅ«sų darbuotojas juodas stovėjo rÅ«kykloje, tuomet jis paskambino M., kuris pasakė, jog žino.

Tuomet jis atvyko į gamyklÄ , bet M. jau buvo iÅ¡vežęs ieÅ¡kovÄ Ä¯ ligoninę. Liudytojas sakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . Kažkuris gamyklos darbuotojas parodė įvykio vietÄ , ten rado numestus darbinius rÅ«bus (Å¡varkÄ , liemenę). Kitus rÅ«bus atsiėmė jau Kaune (megztinis, triko). Jis daiktus surinko, padarė nuotraukas, nuvežė į ofisÄ . Apie įvykį jis sužinojo iÅ¡ Baltijos laivų statyklos technikos darbuotojo Lino (sakė, kad jų darbuotojas pastebėjo degantį žmogų ir padėjo jį užgesinti).

Teritorija buvo Baltijos laivų statyklos. Tai buvo metalinė konstrukcija – metalinis blokas, kuris turėjo bÅ«ti nuvežtas į gamyklÄ laivui konstruoti, blokas buvo uždarame ceche. Ä®vykis įvyko bloke, mažoje patalpoje, kuri skaitėsi uždara patalpa, joje dirbti buvo paskirti ir turėjo dirbti 2 žmonės – vienas vykdo darbus, kitas – stebi ir padeda. Ta patalpėlė, kurioje įvyko įvykis, vadinama cisterna, tanku. Tokio pobÅ«džio darbus dirbo jau 1,5 mėnesio. Vadovavosi keliomis instrukcijomis – laivų korpuso surinkėjams, suvirintojams, darbui su elektros įrankiais, darbui aukÅ¡tumoje, darbui uždarose patalpose, prieÅ¡gaisrinė.

IeÅ¡kovas su instrukcijomis buvo supažindintas. Instruktažas pravedamas iÅ¡ karto priimant į darbÄ . Instruktažas pravedamas ta kalba, kuria supranta darbuotojas. IeÅ¡kovas gerai supranta rusiÅ¡kai. Instrukcijos buvo lietuvių kalba, tačiau instrukcijos žodžiu buvo iÅ¡verstos į rusų kalbÄ . Instrukcijos jau buvo parengtos prieÅ¡ liudytojui pradedant dirbti. Parodė, kad instrukcijos po įvykio buvo patobulintos, kÄ patobulino, pasakyti negalėjo. Turėjo 4 žurnalus, tarp jų ir uždarose patalpose, juose ieÅ¡kovas pasirašė.

Matuoklį turėjo tik meistras, matuoklis bÅ«na meistro kiÅ¡enėje, matuoklis pastoviai bÅ«na įjungtas. TÄ dienÄ meistras įvykio vietoje buvo ryte (9 val.) ir po pietų, bet liudytojas to nematė. Instrukcijose nebuvo numatyta matavimo periodiÅ¡kumas, paprastai matuodavo iÅ¡ ryto ir po pietų. Ar įvykio dienÄ meistras buvo įlipęs į tankÄ , negali pasakyti. Å iuo atveju tai nebuvo cisterna, o metalinis blokas, todėl ir matuoti nereikėjo, nes su dujomis nebuvo dirbama. Meistras atsakingas už darbo vietÄ .

Liudytojas šios konkrečiai darbo vietos neapžiūrėjo, kadangi ryte apžiūrėjo meistras su užsakovu. Šiuo atveju turėjo dirbti 2 žmonės, kitas asmuo turėjo stovėti šalia ir stebėti, jis negalėjo pasišalinti, palikti ieškovo. Šiuo atveju virvės turėti darbininkams nereikėjo, čia nebuvo pavojingi darbai, čia buvo nauja konstrukcija, ji 5 dienas buvo užvirinta, uždaryta, ten dujų negalėjo būti. 2 žmonės skiriami dėl to, kad įlipus darbuotojui, jam gali pablogėti ir prireikti pagalbos.

Liudytojas bloke, kuriame įvyko įvykis, buvo atvykęs prieÅ¡ tris dienas. IeÅ¡kovas tame bloke dirbo pirmÄ dienÄ . Už bendrÄ darbų saugÄ atsakingas liudytojas, o darbo vietoje atsakingas meistras, o už visÄ saugumÄ atsakingas gamyklos (Baltijos laivų statykla) darbuotojai. Atsakingos abi įmonės. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius.

Neįgalumo tarnybai nustačius 45 proc. nedarbingumÄ , ieÅ¡kovo trauma priskirta prie sunkių, tuo pagrindu praėjus daugiau nei 2 metams, VDI pradėjo tyrimÄ , tyrimas buvo atliekamas iÅ¡ pirminio tyrimo surinktų duomenų, buvo suraÅ¡omas naujas aktas, esmė iÅ¡liko ta pati – nukentėjo darbuotojas kilusio gaisro metu. Gaisro priežastys nebuvo tiriamos. Pagal PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymÄ , kiekvienas gaisras turi bÅ«ti tiriamas ir nustatoma gaisro priežastis, tai atlieka PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nai.

Tai liudytojas gali pasakyti, nes pats toje tarnyboje yra iÅ¡dirbęs 11 metų. Å iuo atveju įmonė turėjo informuoti Klaipėdos gaisrininkus ir turėjo bÅ«ti atliktas tyrimas gaisro priežasčiai nustatyti. Atliekant ekspertizę iÅ¡keliamos tik prielaidos, versijos. Nors ir buvo užgesintas gaisras, įmonė apie kilusį gaisrÄ turėjo informuoti Valstybinę prieÅ¡gaisrinę apsaugos inspekcijÄ , juolab, jog Å¡iuo atveju nukentėjo žmogus. Gaisrai tiriami pagal kilimo vietÄ , todėl liudytojo nuomone, gaisrininkus turėjo iÅ¡kviesti įmonė, kurios teritorijoje dirbo ieÅ¡kovas.

VDI praneÅ¡ama apie įvykį, jei gavus iÅ¡ gydymo įstaigos pažymÄ , nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas. Pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus gydymo įstaiga pažymÄ turi iÅ¡duoti per dienas, tačiau praktikoje iÅ¡duodama vėliau. Jei yra akivaizdi trauma, įmonė turėtų praneÅ¡ti VDI. Å iuo atveju nudegimas buvo 10 proc., todėl praneÅ¡ti nereikėjo. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba atsakovo įmonėje personalo administratore. Apie įvykį ji sužinojo sekančiÄ dienÄ (prieÅ¡ darbÄ ) iÅ¡ technikos direktoriaus, apie 8.30 val. ji nuvyko į ligoninę (buvęs Raudonasis kryžius), po 2-3 valandų pasikalbėjo su gydytoja, kuri nurodė, jog pas ieÅ¡kovÄ eiti negalima.

Ji ieÅ¡kovÄ pamatė link vakaro, ieÅ¡kovas buvo sÄ moningas, sakė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. IeÅ¡kovas buvo toliau gydomas ligoninėje, ji susiskambino telefonu su ieÅ¡kovo žmona, su ja ir susitiko, žmona paprašė pagalbos ir paramos gydymui, konkrečios paramos neįvardijo. Kuomet ieÅ¡kovas gulėjo Klaipėdos ligoninėje, ieÅ¡kovui įmonė pervedė pinigų sumÄ , nepamena sumos dydžio. Pinigai buvo vaistams, gydymui, operacijai. Liudytoja po 2-3 dienų nuvyko pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ ligoninę, ieÅ¡kovÄ aplankė palatoje, ieÅ¡kovas parodė, kur jis apdegęs. Ä® KaunÄ taip pat buvo nuvažiavusi (prieÅ¡ operacijÄ ), važiavo kartu su technikos direktoriumi F., ieÅ¡kovas papasakojo apie įvykio aplinkybes, kad įvykio metu buvo vienas, jo porininkas buvo nuėjęs, kad įjungus Å¡lifuoklį kilo žiežirbos, įvyko užsiliepsnojimas.

Po įvykio ieÅ¡kovo drabužius atidavė ligoninė (Maximos maiÅ¡as), buvo drabužiai ir asmeniniai daiktai, tarp kurių buvo cigaretės, žiebtuvėlis, peiliukas, markeris. Medicininė pažyma apie ieÅ¡kovo sužalojimÄ liudytojai buvo perduota ligoninėje. Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vakarų Baltijos laivų statykla projekto vadovu. To įvykio pats nematė, bet žino įvykio aplinkybes iÅ¡ kolegų pasakojimo. Tuo metu jis buvo atsakingas už darbų saugÄ , jei teritorijoje dirbo daugiau nei du rangovai.

Projekto vadovo pareiga yra užtikrinti saugias darbo sÄ lygas (pastoliai, apÅ¡vietimas ir pan.). Rangovo atstovas (meistras) turi užtikrinti, kad bÅ«tų vykdomas saugus darbas. PasiraÅ¡ius rangos sutartį su rangovu, rangovui yra duodamas dokumentų paketas, kuriame apraÅ¡omos įmonės vidaus taisyklės ir darbų saugos taisyklės, o rangovo pareiga yra instruktuoti savo darbuotojus. Å iuo atveju nebuvo ypatingų sÄ lygų, nebuvo pavojingi darbai, tai buvo įprasti darbai laivų statybos korpusiniai darbai, todėl darbuotojai nebuvo informuojami ir kontroliuojami.

Å iuo atveju darbuotojus kontroliavo rangovų meistrai. Liudytojas apie įvykį sužino jau po darbo, po 17.00 val. (nepamena kas informavo), jis nuėjo į įvykio vietÄ pasižiÅ«rėti, jau temo (nuo jo darbo vietos iki įvykio vietos yra apie 200 metrų). Informavo, kad užsidegė darbuotojo rÅ«bai. Nuėjęs į įvykio vietÄ , matė degėsių, nematė sprogimo požymių, jokių asmenų jau nebuvo. TÄ dienÄ oficialiai jo niekas neinformavo, jis laukė informacijos. Žinojo, kad tÄ dienÄ nebuvo iÅ¡kviesta nei gaisrinė, nei greitoji.

Patvirtino, kad Å¡iuo atveju jis nepateikinėjo dokumentų, susijusių su darbų sauga, rangovui pasiraÅ¡yti. Patvirtino, kad Å¡iuo atveju PrieÅ¡gaisrinės saugos skyriaus atstovai bÅ«tų atvykę į nelaimingo atsitikimo vietÄ , bet jie nebuvo iÅ¡kviesti. Negalėjo pasakyti, kuris Vakarų Baltijos laivų statykla atstovas apie nelaimingÄ Ä¯vykį sužinojo pirmas. Po įvykio buvo prielaida, kad degė sintetiniai rÅ«bai, todėl buvo užtikrinta, kad dėvėtų tinkamus rÅ«bus. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2018-01-19 tarp ieškovo W. M. Ž. (Lenkijos piliečio) ir atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 449, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti laivų korpuso surinkėjo pareigoms. Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad mėnesinė alga 525,00 Eur, galimi priedai. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2018-01-22. Ieškovas W. M. Ž. 2018-01-19 pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. 2018-03-09 UAB „Baltic Energy Service“ direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam 2018-03-08, tirti.

IÅ¡ 2018-04-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2018/2 matyti, kad nukentėjęs asmuo – W. M. Ž., nelaimingas atsitikimas įvyko 2018-03-08 15.40 val. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje. Apie 15.30 val. T. V. ir W.M. Ž. atėjo pataisyti netinkamai pritvirtintÄ trapÄ . W.M. Ž. vienas, nesulaukęs porininko, nusileido į uždarÄ tanko blokÄ ir pradėjo darbus: iÅ¡matavo ir susižymėjo detales, kur reikėjo pataisyti. W.M. Ž. viena koja priklaupęs, įjungė kampinį Å¡lifuoklį.

Prilietus įjungtÄ kampinį Å¡lifuoklį prie metalinio trapo, pradėjo eiti kibirkÅ¡tys, susidarė ugnies pliÅ«psnis, to pasėkoje užsidegė jo apatiniai, o po to ir darbo rÅ«bai, pradėjo lydytis Å¡almas, akiniai. W.M. Ž. numesdamas nuo galvos Å¡almÄ ir akinius, stengdamasis nekvėpuoti iÅ¡lipo iÅ¡ tanko bloko. Netoliese buvęs UAB „ Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbuotojas, pamatęs iÅ¡ tanko bloko IVA20 einančius dÅ«mus ir iÅ¡girdęs pagalbos Å¡auksmÄ , pribėgo ir pradėjo gesinti W.M.

Ž. darbo rÅ«bus. Ugnis buvo užgesinta laike 30 s. Tuo metu grįžo T. V.. Po įvykio W.M.Ž. paskambino M. M. ir pranešė apie nelaimingÄ atsitikimÄ . 15.40 val. M. M. gavęs praneÅ¡imÄ apie nelaimingÄ atsitikimÄ , atvyko į nelaimės vietÄ ir skubiai iÅ¡vežė W.M. Ž. su apdegusiais rÅ«bais įmonės automobiliu į Klaipėdos respublikinę ligoninę. 16.15 val. atvykęs technikos direktorius A. F., apžiÅ«rėjo ir užfiksavo fotonuotraukomis įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje nerado Å¡almo ir akinių, tačiau pastebėjo prie tanko bloko angos sudėtas deguonies žarnas.

Nelaimingo atsitikimo priežastys – prieš atliekant darbus uždarame tanko bloke nebuvo pamatuota dujų koncentracija ir tuo pažeista Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija „Dirbančiam laivo uždarose patalpose“ Nr. 22 4.4.2. punktas. Iš 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 matyti, kad UAB ,Baltic Energy Service“ dvišalės komisijos 2018-04-18 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2018/2 panaikintas, nes keitėsi traumos sunkumas (pakenkimas ieškovo sveikatai pagal vėlesnius medicininius dokumentus priskirtas prie sunkių) ir tokį įvykį darbe papildomai ištyrė Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius S. S..

Akte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis, tai yra nėra įrodyta , kad vienintelė galima gaisro kilimo priežastis yra degių/sprogių medžiagų, kurios galėjo būti darbo aplinkoje, užsidegimas, todėl dvišalės komisijos nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis yra naikinama. Akte nurodyta, kad tiek įvykį tyrusi įmonės dvišalė komisija, tiek atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta 2013-03-08 kilusio gaisro, kurio metu sužalojimus patyrė ieškovas, priežastis.

Akte nurodyta, kad tiek įvykį tyrusi įmonės dvišalė komisija, tiek atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta 2013-03-08 kilusio gaisro, kurio metu sužalojimus patyrė ieškovas, priežastis. Nurodyta, jog, nors M. M. teigimu ryte jis buvo šioje patalpoje su dujų ir deguonies kiekio matuokliais, kurie nefiksavo neatitikimo normai, tačiau sutiktina su eksperto išvada, kad medžiagų koncentracija ore daugiau kaip keturias valandas galėjo ir pasikeisti, nors tokie šaltiniai ir juos galėję įtakoti kitų darbuotojų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti.

Be to, nukentėjusysis dėvėjo įmonės iÅ¡duotus darbo rÅ«bus, ant darbinio Å¡varko buvo užsivilkęs taipogi darbdavio iÅ¡duotÄ sintetinio audinio ir poliesterinio vidinio pamuÅ¡alo pasiÅ«tÄ liemenę, kuri linkusi į smilkimÄ ir Å¡ilumos akumuliavimÄ , todėl netinkama ugnies darbams atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, nors įtariamasis A. F. nurodė, jog nukentėjusiojo naudota liemenė turėjo bÅ«ti dėvima po darbo rÅ«bais (darbiniu Å¡varku), nukentėjusysis buvo įspėtas ir puikiai kaip buvęs gaisrininkas žinojo šį reikalavimÄ , tačiau visÄ dienÄ atlikęs analogiÅ¡kus ugnies darbus, negavo nei vienos pastabos iÅ¡ savo tiesioginio vadovo apie netinkamai dėvimÄ aprangÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus rÅ«bų tyrimÄ jokių degių skysčių ar medžiagų ant nukentėjusiojo rÅ«bų neaptikta, tačiau, sutiktina, kad Å¡ios medžiagos dėl daiktų netinkamo laikymo ir uždelsto perdavimo tyrimui galėjo iÅ¡garuoti. Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių ir duomenų stokos negalima atmesti aplinkybės, kad nukentėjusiojo apranga iki patekimo į patalpÄ , kurioje vėliau kilo gaisras, galėjo turėti kontaktÄ su degiais skysčiais ir tai galėjo turėti įtakos rÅ«buose matomų atskirų lokalių iÅ¡degimų susiformavimui. 2020-04-03 PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro teismo ekspertizės akte Nr. 65-1 (EA) padarytos Å¡ios iÅ¡vados, kad:

1) gaisro židinio zona yra AB „Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, projekto 7060 GB2 tanko IV20 apatinėje dalyje, į kuriÄ patenka ir darbuotojas W. M. Ž.;

2) tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio arba dėl nukentėjusiojo asmeninių apsaugos priemonių užsidegimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio esant papildomoms aplinkybėms;

3) tikėtina, jog drabužiai (batai) galėjo užsidegti dėl galimai tanke buvusių dujų užsiliepsnojimo;

4) ant tirti pateiktų objektų (rūbų, avalynės), įvykio vietoje užfiksuotuose duomenyse yra terminių sprogimui/ugnies pliūpsniui, pjaunamo metalo, abrazyviniais diskais šlifuojamo metalo bei suvirinamo metalo kibirkščių poveikiui būdingų pėdsakų;

5) maža tikimybė, kad žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis galėjo turėti įtakos gaisro kilimui;

7) darbai su įrenginiu (kampiniu Å¡lifuokliu) priskiriami prie ugnies darbų, dėl Å¡io įrenginio naudojimo galėjo kilti gaisras. 2018-04-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu „Dėl W. M. Ž. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. VPA SP5-1982 nuspręsta W. M. Ž. 2018-03-08 įvykusį lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. IÅ¡ 2018-03-09 medicininės pažymos matyti, kad W. M. Ž. nustatytas 16 proc. (duomenys neskelbtini) nudegimas. 2018-05-09 VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizės pažymoje Nr. 18/3123 nurodyta, kad W.

M. Ž. gydėsi nuo 2018-03-08 iki 2018-03-13, apžiÅ«rint rasta galvos, kaklo, abiejų Å¡launų ir kairės blauzdos paraudimai, daugybinės pÅ«slės, vietomis nusilupęs epidermis, bendras nudegimo plotas apie 10 proc. IÅ¡ryÅ¡kėjus giliam nudegimui perkeliamas į (duomenys neskelbtini) klinikÄ . IÅ¡ 2018-03-13 VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos matyti, kad nukentėjusiam darbuotojui – W. M. Ž., atvežtam į ligoninės priėmimo skyrių 2018-03-08 16.57 val. nustatyti kÅ«no nudegimai apie 10 proc.

Iš 2018-04-12 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos išrašo matyti, kad ieškovas stacionare gydytas nuo 2018-03-13 iki 2018-04-12 dėl traumos darbe. Iš 2018-07-19 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos matyti, kad ieškovui nustatyti grubūs, rausvi randai dešinėje kaklo ir veido pusėje, randai riboja kaklo judesius. 2018-12-05 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog ieškovui 2018-12-05 buvo atlikta operacija, diagnozė – (duomenys neskelbtini).

Iš 2019-01-21 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos išrašo matyti, kad likę randai po nudegimo kakle. 2019-09-11, 2020-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorinės klinikos pažymos patvirtina, jog W. M. Ž. taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini) - dėl randų po nudegimo. Iš 2020-07-30 Darbingumo lygio pažymos DL Nr. 1532 matyti, kad ieškovui nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nuo 2020-07-21. Iš 2021-06-04 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 415 matyti, kad ieškovui nuo 2020-05-17 iki 2022-08-22 (senatvės pensijos) nustatytas 50 proc. darbingumas.

Iš Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. 416 matyti, kad ieškovui nuo 2020-11-24 neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. 2020-08-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl W. M. Ž. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo“ nuspręsta W. M. Ž. nuo 2020-01-01 atnaujinti netekto darbingumo pensijos dydį - 131,77 Eur. 2021-06-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl W.

M. Ž. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo“ nuo 2021-01-01 atnaujintas netekto darbingumo pensijos dydis – 145,20 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2021-06-30 iÅ¡mokėjo 1933,12 Eur netekto darbingumo pensijos, 200,00 Eur vienkartinę socialinio draudimo pensijos ir Å¡alpos iÅ¡mokÄ , 102,08 Eur netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , t. y. viso už 2020 metus – 1261,92 Eur, už 2021 metus – 973,28 Eur. IÅ¡ UAB „Baltic Energy Service“ buhalterinės pažymos matyti, kad darbuotojui W.

M. Ž. priskaitytas vieno mėnesio vidurkis sudaro 955,76 Eur, t. y. 2018 m. sausio mėn. – 190,91 Eur, vasario mėn. – 525,00 Eur, kovo mėn. 793,12 Eur. Dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas pažymi, kad civiliniame procese šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 41 straipsnis), o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis).

Taigi, praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju taikyti ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o trečiasis asmuo, teismas nepasisako dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę, taip pat ir neturtinę žalÄ .

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalÄ atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

DK 158 straipsnio 2–4 dalys numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bÅ«ti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais.

DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje. DSSÄ® 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. DSSÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi bÅ«ti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebÅ«tų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo rizikÄ , o jei tokia rizika yra, ji turi bÅ«ti kuo mažesnė ir turi bÅ«ti numatytos priemonės tokiai rizikai Å¡alinti.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra vienas iÅ¡ darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigÄ garantuoti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , Å¡ios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimÄ .

VieÅ¡ojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rÅ«pestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugiÄ aplinkÄ , turi bÅ«ti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ : neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet bÅ«tina nustatyti ir kitas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas ieÅ¡kovo įmonėje nuo 2018-01-22 dienos buvo įdarbintas laivų korpuso surinkėjo pareigose, nelaimingas atsitikimas darbo metu įvyko 2018-03-08, t. y. Rangos sutarties pagrindu atsakovo įmonės darbuotojams dirbant UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje. IÅ¡ Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad apie 15.30 val. T. V. ir W.M. Ž. atėjo pataisyti netinkamai pritvirtintÄ trapÄ , W.M. Ž. vienas, nesulaukęs porininko, nusileido į uždarÄ tanko blokÄ ir pradėjo darbus - iÅ¡matavo ir susižymėjo detales, kur reikėjo pataisyti;

W.M. Ž. viena koja priklaupęs, įjungė kampinį Å¡lifuoklį; prilietus įjungtÄ kampinį Å¡lifuoklį prie metalinio trapo, pradėjo eiti kibirkÅ¡tys, susidarė ugnies pliÅ«psnis, to pasėkoje užsidegė jo apatiniai, o po to ir darbo rÅ«bai, pradėjo lydytis Å¡almas, akiniai; W.M. Ž. numesdamas nuo galvos Å¡almÄ ir akinius, stengdamasis nekvėpuoti iÅ¡lipo iÅ¡ tanko bloko. Nesant duomenų apie sunkų sveiktos sutrikdymÄ , darbdavio sudaryta dviÅ¡alė komisija atlikusi įvykio darbe tyrimÄ , 2018-04-18 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ .

IeÅ¡kovui su 2020-10-20 praÅ¡ymu pasikreipus į Valstybinę darbo inspekcijÄ dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo, Valstybinė darbo inspekcija, esant duomenų apie ieÅ¡kovui nustatytÄ 45 proc. nedarbingumÄ , inicijavo papildomÄ Ä¯vykio tyrimÄ , ankstesnis 2018-04-18 suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo panaikintas. Atlikus papildomÄ tyrimÄ , 2020-12-14 suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. IÅ¡ 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 nustatyta, kad 2013-03-08 kilusio gaisro priežastis (-ys) nebuvo nustatytos, nes Å¡iuo atveju gaisro tyrimo Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nai nevykdė, jie į objektÄ nebuvo iÅ¡kviesti.

Akte konstatuota, jog Valstybinei darbo inspekcijai pagal kompetencijÄ nėra priskirtas gaisrų tyrimas, todėl įvykio darbe tyrimo metu nenustatinėjamos gaisro kilimo priežastys, kokie specialieji gaisrinės saugos reikalavimai yra pažeisti, o vadovaujamasi teisės aktų nustatyta tvarka institucijų pateiktomis iÅ¡vadomis. Kaip matyti iÅ¡ 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto, akte nėra konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nėra konstatuota ir darbdavio neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pagal DSSÄ® nuostatas, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestÄ darbÄ Ä¯monėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neiÅ¡mokytas saugiai jį atlikti (DSSÄ® 27 straipsnio 1 dalis). Pagal DSSÄ® 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iÅ¡ kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kuriÄ jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

Ä® kitÄ Ä¯monę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo bÅ«ti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimÄ , gelbėjimo darbų organizavimÄ , darbuotojų evakavimÄ galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi bÅ«ti supažindinti su Å¡io Ä®statymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

Pažymėtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Instruktavimo tvarkos nustatymo Å«kio subjekte metodinėse rekomendacijose nurodyta jog instruktavimo tikslas – iÅ¡aiÅ¡kinti darbuotojams, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus, kad darbuotojai iÅ¡vengtų traumų ir sveikatos sutrikimų bei savo neatsargiais veiksmais nesužalotų kitų. Be to, po instruktavimo privalu įsitikinti, kad darbuotojai viskÄ suprato. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iÅ¡ kitos įmonės, instruktavimo tvarkos“ apraÅ¡Ä , instrukcijų tekstas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretÅ«s, be nuorodų į kitus teisės aktus; instrukcijos turi bÅ«tų parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba (ApraÅ¡o 7 punktas).

Liudytojas A. F. teismo posėdžio metu parodė, jog priimant į darbÄ darbo saugos instrukcijos buvo lietuvių kalba, tačiau ieÅ¡kovui jos žodžiu buvo iÅ¡verstos į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ â€“ rusų kalbÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad visos instrukcijos buvo lietuvių kalba, direktorius vertė į rusų kalbÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas supranta, pats ieÅ¡kovas instrukcijų neskaitė, vėliau ieÅ¡kovas patvirtino, kad priimant į darbÄ instruktažas truko 5 minutes, kad darbo saugos instrukcijų jam niekas į rusų kalbÄ nevertė, tai buvo bendro pobÅ«džio darbo saugos instrukcijos.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis, kad dirbant Å¡ulinyje privalo dirbti du asmenys. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokia darbdavio nustatyta tvarka turi bÅ«ti instruktuojami darbuotojai. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo instruktavimas buvo įformintas registravimo žurnale ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant. Kaip matyti iÅ¡ pateikto instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo, ieÅ¡kovas pasirašė už 6 pirmines instrukcijas (Nr. 7, 11, 16, 19, 21, 22). Bylos duomenimis, minėtos instrukcijos yra lietuvių kalba, nėra duomenų, jog jos bÅ«tų iÅ¡verstos į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ .

IeÅ¡kovas yra Lenkijos pilietis, lietuvių kalbos jis nemoka, supranta rusų kalbÄ . Atsižvelgiant į tai, kad minėtos instrukcijos, kurios nurodytos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, yra didelės apimties, todėl labiausiai tikėtina, jog minėtos instrukcijos ieÅ¡kovo instruktažo metu nebuvo iÅ¡samiai žodžiu iÅ¡verstos į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog ieÅ¡kovas priimant į darbÄ nebuvo tinkamai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje.

Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, pradedant dirbti Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, formaliai buvo supažindintas su darbo saugumo instrukcijomis, t. y. darbdavio įmonės UAB „Baltic Energy Service“ meistras mėnesio pradžioje atneÅ¡davo žurnalÄ , kuriame darbuotojai pasiraÅ¡ydavo. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų supažindintas su UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbo saugos instrukcijomis, nėra. Liudytojas E. D. (UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbuotojas, įvykio metu jis buvo paskirtas koordinatoriumi darbuotojams saugių darbo sÄ lygų sudarymui) patvirtino, jog pasiraÅ¡ius rangos sutartį su rangovu (Å¡iuo atveju su atsakovu), rangovui yra duodamas dokumentų paketas, kuriame apraÅ¡omos užsakovo įmonės (UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“) vidaus taisyklės ir darbų saugos taisyklės, o rangovo pareiga yra instruktuoti savo darbuotojus.

Byloje trečiasis asmuo pateikė tokių instrukcijų paketÄ (Darbuotojų saugos ir sveikatos, prieÅ¡gaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo ir pasirengimo vykdyti forma, įraÅ¡as Nr. 149), kurį pasirašę trys atsakovo atstovai, tarp jų ir direktorius V. G.. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas V. G., minėtų instrukcijų pakete yra ne jo paraÅ¡as, už jį yra pasirašęs kitas asmuo (negalėjo pasakyti, kuris asmuo yra pasirašęs). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog neįrodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ pradedant darbÄ kitos įmonės teritorijoje buvo tinkamai informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius kitoje įmonėje, kad ieÅ¡kovas tinkamai instruktuotas dirbti kitoje įmonėje, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta informacija apie kitoje įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimÄ , gelbėjimo darbų organizavimÄ , darbuotojų evakavimÄ galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones.

Kaip matyti iÅ¡ byloje duotų ieÅ¡kovo, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. F. parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, po 2018-03-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovui nei darbdavio atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje atsakovas dirbo, atstovas greitosios pagalbos ieÅ¡kovui neiÅ¡kvietė, ieÅ¡kovÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ atsakovo įmonės automobiliu iÅ¡vežė atsakovo įmonės atstovas – meistras M. M.. Pažymėtina, kad DSSÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padalinio vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimÄ darbuotojams ir, jeigu reikia, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nelaimingų atsitikimų darbe, Å«mių susirgimų darbe atvejais.

Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo metu M. M. duodamas parodymus patvirtino, kad po įvykio ieÅ¡kovas „buvo apjuodęs“ (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, 2 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, teismo vertinimu, M. M. matydamas pajuodusį ieÅ¡kovÄ ir apdegusius jo rÅ«bus, turėjo suprasti, jog ieÅ¡kovas nukentėjo įvykusio gaisro metu ir, kad jam bÅ«tina kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Juolab, jog A. F. (įvykio metu buvo atsakingas už darbuotojų saugÄ ) teismo posėdžio metu parodė, kad jis po įvykio liepė kviesti ieÅ¡kovui greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas stipriai apdegęs veidÄ , rankas, kojas matyti iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad ieÅ¡kovas dėl įvykio metu padaryto sužalojimo neteko 50 proc. darbingumo, teismo vertinimu, nelaimingo įvykio metu padaryti sužalojimai turėjo bÅ«ti akivaizdÅ«s ir dėl tokio sužalojimo ieÅ¡kovo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalėjo ieÅ¡kovui iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o ne įmonės automobiliu gabenti ieÅ¡kovÄ Ä¯ ligoninę.

IÅ¡ 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 nustatyta, kad 2013-03-08 kilusio gaisro priežastis (-ys) nebuvo nustatytos, nes Å¡iuo atveju gaisro tyrimo Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nai nevykdė, jie į objektÄ nebuvo iÅ¡kviesti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, kuriÄ atlikus PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gairinių tyrimų centras pateikė 2020-04-03 teismo ekspertizės aktÄ Nr. 65-1(EA), kuriame pateiktos iÅ¡vados, jog tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio arba dėl nukentėjusiojo W.M.

Ž. asmeninių apsaugos priemonių užsidegimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio esant papildomoms aplinkybėms. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nelaimingo darbe atsitikimo metu kilo gaisras, kurio metu buvo sužalotas darbuotojas (ieškovas), tačiau jį užgesinus nei ieškovo darbdavio atstovas, nei įmonės, kurioje ieškovas dirbo, atstovas nesiėmė priemonių gaisro priežasčiai nustatyti, t.y. neiškvietė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų.

Akcentuotina, jog DSSÄ® 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, nustatyti ne tik aplinkybes, bet ir priežastis, dėl kurių įvyko įvykis. Å iuo atveju siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis, buvo bÅ«tina nustatyti gaisro kilimo priežastis, o tai galėjo atlikti tik nedelsiant po įvykio iÅ¡kviesti Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nai. Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kovo darbdavio atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje dirbo ieÅ¡kovas, Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nų neiÅ¡kvietė, dėl ko buvo eliminuota galimybė gaisro kilimo priežasčiai nustatyti ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo priežasčiai nustatyti.

Liudytojas S. S. (VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius) teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Å¡iuo atveju ir buvo užgesintas gaisras, įmonė apie kilusį gaisrÄ turėjo informuoti Valstybinę prieÅ¡gaisrinę apsaugos inspekcijÄ , juolab, jog Å¡iuo atveju nukentėjo žmogus; liudytojas pažymėjo, kad atliekant ekspertizę iÅ¡keliamos tik prielaidos, versijos. Bylos duomenimis, ekspertizė buvo atlikta jau praėjus dvejiems metams po nelaimingo atsitikimo, todėl padarytos tik tikėtinos gaisro kilimo priežastys.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, kaip ieškovo darbdavys, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai nustatyti. Kaip matyti iš atliktos ekspertizės akto, viena iš tikėtinų gaisro priežasčių yra tai, kad gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio. Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

M. parodė, kad ieÅ¡kovui dirbant tanke IV20, buvo vadovaujamasi Dirbančiam laivo uždarose patalpose darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 22 (Instrukcija) (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, 3 t., b.l. 13-21). Pagal minėtos Instrukcijos 4.4.2. punktÄ , prieÅ¡ pradedant darbus uždarose patalpose, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, ar neprisotintas oras pavojingomis sprogimui bei nuodingomis medžiagomis, o taip pat patikrinti temperatÅ«rÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovo, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai, liudytojo A.

F. parodymai teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. M. parodymai patvirtina, kad O2 ir CO2 daviklis, kurias matuojama dujų koncentracija tankuose (kuriuose dirbo ieškovas), buvo išduotas tik meistrui M. M., tiesiogiai dirbę tankuose darbuotojai tokių matuoklių neturėjo. Be to, iš atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojo A. F. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad tokio matuoklio naudojimo periodiškumas nėra nustatytas jokiose atsakovo įmonės darbo saugos instrukcijose. Ikiteisminio tyrimo metu M.

M. patvirtino, kad į jo pareigybes įeina patikrinti, pamatuoti dujų koncentracijÄ prieÅ¡ atliekant darbus uždarose patalpose, bloko tankuose, kad nėra apibrėžta, kiek laiko turi praeiti nuo dujų koncentracijos patikros iki darbo pradžios, be to, M. M. patvirtino, jog įvykio dienÄ dujų koncentracijÄ tanke IV20 pamatavo nuo 9.00 iki 9.45 val., o daugiau papildomai nematavo. Dar daugiau, liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atliekant darbus uždarame tanko bloke dujų koncentracija turi bÅ«ti tikrinama ryte ir vakare, tai buvo aptariama susirinkimų metu su UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ meistrais.

Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo įmonė nebuvo apibrėžusi darbo saugos instrukcijose matuoklių naudojimo periodiÅ¡kumo dirbant darbuotojams uždarose patalpose. Å iuo atveju ieÅ¡kovas darbÄ tanke pradėjo apie 15.30 val., o matuokliu dujų koncentracija tanke buvo patikrinta tik ryte. Pažymėtina, jog 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2020/1 įvykį tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nurodė, jog sutinka su eksperto iÅ¡vada, kad medžiagų koncentracija ore daugiau kaip keturias valandas galėjo ir pasikeisti.

ReikÅ¡minga aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo liudytojas A. F. patvirtino, kad atsakovo darbo saugos instrukcijos po įvykio buvo patobulintos, tačiau kÄ konkrečiai keitė ir patobulino, jis neaptikslino. Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas neužtikrino darbo saugos dirbant ieÅ¡kovui laivo uždarose patalpose (tanke). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovo darbdavys, neįvykdė pareigos ieÅ¡kovÄ tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos ieÅ¡kovui, neįvykdė pareigos iÅ¡kviesti Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nus gaisro priežasčiai nustatyti, dėl ko nebuvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be to, atsakovas neužtikrino darbo saugos dirbant ieÅ¡kovui laivo uždarose patalpose, tokiu bÅ«du pažeidė DK 158 straipsnio 1 dalyje, DSSÄ® 11 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darytina iÅ¡vada, jog minėti atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala dėl sveikatos sužalojimo.

Esant tokioms aplinkybės, darytina iÅ¡vada, jog yra visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei, todėl atsakovas ieÅ¡kovui turi atlyginti pagrįstÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieÅ¡kovo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu ieÅ¡kovas su savimi bÅ«tų turėjęs žiebtuvėlį ir cigaretes. IÅ¡ teismo ekspertizės akto matyti, kad pateiktoje medžiagoje nėra informacijos, kad gaisro vietoje buvo žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis, be to, pažymėjo, jog yra maža tikimybė, kad žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis galėjo turėti įtakos gaisro kilimui.

Byloje taip pat nėra nustatyta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog įvykio dienÄ ieÅ¡kovas atsivėsinant save purÅ¡kė deguonimi (naudojant žarnÄ ). Pastebėtina, kad nelaimingas įvykis įvyko 2018-03-08, t. y. įvykis įvyko ankstyvÄ pavasarį ir tai nebuvo karÅ¡tasis metų laikas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo tinkami supažindintas su darbo saugos instrukcijomis, Å¡iuo atveju antro darbuotojo pasiÅ¡alinimas įvykio metu nepripažintina aplinkybe, kuomet ieÅ¡kovo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis neatsimena, kaip po įvykio rÅ«kęs, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog ieÅ¡kovas rÅ«kymo veiksmÄ atliko bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje. Dėl turtinės žalos priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos iÅ¡moka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį.

Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.). IeÅ¡kovas turtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad pagal sudarytÄ su atsakovu darbo sutartį ieÅ¡kovui buvo nustatyta mėnesinė alga 525,00 Eur bei numatyti priedai.

UAB „Baltic Energy Service“ dirbo nuo 2018-01-22. Už 2018 m. sausio mėn. (7 darbo dienos) ieÅ¡kovui, atskaičiavus mokesčius, buvo sumokėtas atlyginimas 487,00 Eur, už 2018 m. vasario mėn. (19 darbo dienų) - 966,00 Eur (500+466) (žr. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , darbo laiko apskaitos žiniaraščius). IÅ¡ viso už 26 darbo dienas gavo darbo užmokestį 1453,00 Eur. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 55,88 Eur (1453:26). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 1117,60 Eur (55,88 x20).

Nuo 2020-05-17 ieÅ¡kovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Nuo 2020-01-01 - 137,77 Eur, Nuo 2021-01-01 - 145,20 Eur. Kitų pajamų ieÅ¡kovas neturi. Dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 negavo pajamų - 7348,72 Eur (1117,60-131,77) x 7,5). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 - 5834,40 Eur (1117,60 - 145,20) x 6). IÅ¡ viso padaryta turtinė žala - 13183,12 Eur. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 13 079,04 Eur turtinės žalos, t. y. sumažino Sodros ieÅ¡kovui sumokėtÄ 102,08 Eur sumÄ .

Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens iki suluoÅ¡inimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuojamos, nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintÄ Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as), įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d.

Iš atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos nustatyta, kad ieškovas 2018 m. sausio mėn. dirbo 8 darbo dienas, priskaityta darbo užmokestis – 190,91 Eur, 2018 m. vasario mėn. dirbo 19 darbo dienų, priskaityta darbo užmokestis – 525,00 Eur, 2018 m. kovo mėn. dirbo 6 darbo dienas, priskaityta darbo užmokestis – 793,12 Eur, viso priskaityta darbo užmokesčio – 1509,03 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 955,76 Eur. Iš pateiktos buhalterinės pažymos, ieškovo darbo grafiko matyti, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius.

Pagal ApraÅ¡o 5.7. punktÄ , jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. Pagal ApraÅ¡o 5.4. punktÄ , vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).

IÅ¡ atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas, skaičiuodamas ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi minėtu ApraÅ¡u. Taigi, ieÅ¡kovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis laikytinas 955,76 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2020-12-31 iÅ¡mokėjo 1261,92 Eur netekto darbingumo pensijos, o laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 – 973,28 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas įgyja teisę reikalauti darbdavį (atsakovÄ ) atlyginti tokiÄ turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo iÅ¡mokos.

Å iuo atveju dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5906,28 Eur (955,76 Eur x 7,5 mėn - 1261,92 Eur), o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 – 4761,28 Eur (955,76 Eur x 6 mėn - 973,28 Eur), iÅ¡ viso už ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikotarpį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 10 667,56 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal DK 151 straipsnio nuostatas darbdavys turi pareigÄ atlyginti darbuotojui padarytÄ Å¾alÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

Pirmiausia spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui, teismas pažymi, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra iÅ¡skirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ ; svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ , neteisybės ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ , nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ .

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala. Neturtinės žalos pripažinimas yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo bÅ«dų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortÄ teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiÅ¡kia tam tikrÄ substitucijÄ , kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta.

Neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrÄ , pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, ieškovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas. Iš baudžiamoje byloje Nr. 04-2-00052-18 esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, b. l.

44) matyti, kad W.M. Ž. į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvyko 2018-03-08, 16.27 val., apžiūrint (duomenys neskelbtini) nudegimas, paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių, preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini) nudegimas (16 laipsnių), nudegiminė liga, hipervolemija. 2018-03-11 ieškovas perkeltas į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių. Išryškėjus giliam nudegimui, 2018-03-13 tolimesniam gydymui išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) skyrių.

Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) nudegimai (apie 10 laipsnių). Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje ieškovas gydytas nuo 2018-03-13 iki 2018-04-12, veido srityje ties antakiais, aplink lūpas stebimos nudegimo žaizdos padengtos šašais, kaklo srityje, ausų srityje – gilaus laipsnio nudegimai, žaizdos balkšvais dugnais, kairės plaštakos srityje pavienės iki 3 cm žaizdelės, kairės blauzdos ir šlaunies srityje kelios iki 5 cm skausmingos žaizdelės, dešinės šlaunies paviršiuje apie 20 cm nudegimo žaizda. 2018-03-16 bendrinėje nejautroje atnaujintas kaklo žaizdų dugnas iki kapiliarinio kraujavimo, paimti du dalies odos storio transplantantai nuo kairės šlaunies priekio ir šoninio paviršių.

Apklijuoti ant žaizdų, uždėti parafino tinkleliai, sterilÅ«s tvarsčiai. 2018-04-04 bendrinėje nejautroje atnaujintas kaklo žaizdų dugnas, paimtas dalies odos storio transplantantas nuo kairės Å¡launies vidinio pavirÅ¡iaus, aplikuotas ant žaizdų, uždėti parafino tinkleliai, sterilÅ«s tvarsčiai. 2018-04-12 stacionare gydymas baigtas, iÅ¡raÅ¡ytas ambulatoriniam gydymui. Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) nudegimas, IIA-IIB-III, 15 laipsnių. Remiantis medicininiais dokumentais, teismo medicinos ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad W.M.Ž. nustatytas terminis IIA-IIB-III laipsnio (duomenys neskelbtini) nudegimas, apimantis 15 laipsnių kÅ«no pavirÅ¡iaus, bei iÅ¡orinių kvėpavimo takų nudegimas.

Patirti nudegimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-29 rekomendacijose dėl pagalbos poreikio matyti, kad ieÅ¡kovui kito asmens pagalba padidintų savarankiÅ¡kumo galimybes, palengvintų kasdienę veiklÄ ; techninės pagalbos priemonės padidintų žinių taikymo galimybes. NDNT sprendimuose patvirtintos ieÅ¡kovui diagnozės dėl nelaimingo atsitikimo, medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose užfiksuoti duomenys, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų likę randai riboja ieÅ¡kovo kaklo, veido judesius, ko pasėkoje riboja galimybę rasti tinkamÄ darbÄ ir apsunkina gyvenimo kokybę.

IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad grįžęs iÅ¡ Kauno klinikų jis 3 savaites praleido reabilitacijoje – (duomenys neskelbtini), po reabilitacijos ieÅ¡kovui buvo atliktos dar 2 estetinio pobÅ«džio operacijos. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, jam gydymas tęsėsi 1,5 metų. Po sveikatos sužalojimo jam gyvenimas labai pablogėjo, negali pasukti galvos į Å¡onÄ , labai skauda, randai tempiasi, ant kojos yra didelė skylė, nebegali dirbti pagal specialybę (laivų korpuso suvirintoju), nuo to laiko niekur nedirba, gauna apie 200 Eur neįgalumo pensijos per mėnesį.

Akivaizdu, kad dėl sužalojimo darbe ieÅ¡kovas patyrė ir iki Å¡iol patiria tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. IeÅ¡kovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, dėl ko nėra tikimybės, jog ieÅ¡kovo sveikata ateityje gali pagerėti. Dėl patirtų sužalojimų darbe ir perpus sumažėjusio darbingumo ieÅ¡kovas neteko galimybės toliau dirbti ne tik pagal specialybę, bet apsunkino galimybę susirasti ir dirbti kitÄ darbÄ , taip pat dėl sveikatos pablogėjimo, fizinio krÅ«vio apribojimo tapo apsunkintas ir kasdienis ieÅ¡kovo gyvenimas, buitis.

Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog sumažėjo ieÅ¡kovo socialinės galimybės, kad ieÅ¡kovui ateityje pakartotinai reikės papildomų operacijų ar kito gydymo, taip pat nėra jokių medicininių įrašų, jog ieÅ¡kovui yra likęs poreikis vartoti skausmÄ malÅ¡inančius, nervus raminančius ar kitus medikamentus. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas po gydymo bÅ«tų bandęs ieÅ¡koti darbo, atitinkančio jo sveikatos bÅ«klę ir nustatytÄ darbingumo lygį.

Teismas taip pat atsižvelgia į ieÅ¡kovo iÅ¡dirbtÄ laikÄ atsakovo bendrovėje (dirbo 1,5 mėnesio), taip pat atsižvelgtina į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko likus beveik 4,5 metams iki ieÅ¡kovo senatvės pensinio amžiaus, Å¡iuo metu ieÅ¡kovui jau yra sukakę pensinis amžius (pagal 2021-06-04 Darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. 415, ieÅ¡kovui senatvės pensija nuo 2022-08-22). Taip pat atsižvelgtina ir į atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo, t. y. kad atsakovas ieÅ¡kovui už gydymÄ pervedė 500 Eur (Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčijo).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismui įvertinus ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus, pakenkimo sveikatai mastÄ , galimybes dirbti fizinį darbÄ ir kt., ieÅ¡kovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteistina 7 000 Eur neturtinė žala. BÅ«tent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (sužalojus sveikatÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (Å¡ioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirÅ¡tas ir nykÅ¡tys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingÄ gyvybei kÅ«no sužalojimÄ , jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt neturtinės žalos);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt neturtinės žalos);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaÅ¡takos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkiÄ traumÄ , nustatytas smegenų sumuÅ¡imas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl tenkintinas iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo dėl 2018-03-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteistina 10 667,56 Eur turtinės ir 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-23 sprendimu ieÅ¡kovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikta 2022-08-22 pažyma patvirtina, kad iÅ¡laidos už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 1089,61 Eur.

Atsakovas byloje nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų savo bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 33 079,04 Eur žalos atlyginimo, o teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisė 17 667,56 Eur žalos atlyginimo, laikytina, jog patenkinta 53 proc. ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 577,49 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Be to, iš atsakovo valstybės naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 398,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 10 667,56 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 56 ct) turtinės žalos ir 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui W.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini). LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 398,00 (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡uonis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (nurodant įmokos kodÄ 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 577,49 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis Eur 49 ct) iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ valstybės naudai.

Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai (Klaipėda -2) grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 04-2-00052-18. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Aušra Diržienė