a7dcb655-c600-446e-8bf3-822ab00ed4bc · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-468/2015                        Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02215-2012-2                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.; (S)                                                                                                                         1.2.14.10.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Daliai Kanopienei,                                        dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,nuteistajam R.

T., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams; pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p.

b) papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 1 mėnesiui su 1040 Lt (8 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendį.Nukentėjusiojo R. R. ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ R.

T. priteista 140 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalos atlyginti R. R. naudai.IÅ¡ R. T. priteista 269 Lt turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. IÅ¡ R. T. priteista 1974,20 Lt turtinei žalai atlyginti UAB „X“ kazino naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: R. T. pagal BK 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2012-11-18, apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (1,81promilės), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis priėjęs prie nukentėjusiojo R.

R., trenkė specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu – beisbolo lazda jam į kaktÄ , po ko nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis sudavė eilę smÅ«gių lazda, kojomis, rankomis į įvairias nukentėjusiojo kÅ«no vietas, ko pasėkoje, palaužus nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , jis, t.y. R. T., priėjo prie nukentėjusiojo ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės džinsų kiÅ¡enės pagrobė R. R. priklausantį turtÄ â€“ 200 litų.Taip pat R.

T. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad 2012-11-18, apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (1,81 promilės), su lazda iÅ¡dauždamas loÅ¡imo automato salono vitrininį stiklÄ , sugadino svetimÄ , UAB „X“ kazino priklausantį turtÄ už 1974,20 litų.Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, jog Å¡is nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir dėl netinkamai pritaikyto Baudžiamojo įstatymo.

Pažymi, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų bei suformuotos teisminės praktikos, reglamentuojančios nuosprendžio suraÅ¡ymÄ ir įrodymų vertinimÄ . Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagristai kaip pagrindiniu jo kaltę patvirtinančiu įrodymu rėmėsi nenuosekliais bei prieÅ¡taringais nukentėjusiojo R. R. parodymais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad nukentėjusysis R.

R. iÅ¡ karto po įvykio nurodė automobilio, kuriuo jį bei liudytojÄ D. V. vijosi sumušę asmenys, spalvÄ ir registracijos numerį, tačiau tuo pačiu prieÅ¡taringai nurodė, kad policijos įvykių suvestinėse užfiksuota informacija, jog keturi smurtavę asmenys pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi automobiliu „Mercedes Benz“ sidabro spalvos, valstybinis numeris ir modelis nežinomi. Apelianto vertinimu, tai, jog prie kavinės - baro (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. R. galėjo matyti iki įvykio, o jo tėvas P. R. po įvykio matė automobilį „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad bÅ«tent jo automobiliu užpuolikai, jų tarpe ir apeliantas, vijosi R. R.. Apelianto teigimu, jis visÄ naktį, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, buvo kavinėje - bare (duomenys neskelbtini), niekur automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo, niekam Å¡io automobilio raktelių nebuvo perdavęs. Nukentėjusysis R. R. jo automobilį galimai matė dar iki įvykio, tačiau jo numerį galėjo įsidėmėti ir tada, kai su savo tėvu sugrįžo prie baro ir apie jį pranešė policijai.

Be to, pažymi, kad iÅ¡ byloje esančios policijos įvykių suvestinės matyti, jog apie jo automobilį, kaip apie galimai naudotÄ R. R. užpuolikų, pranešė ne pats R. R., o jo tėvas, tiesiogiai nematęs įvykio, kai apeliantÄ pamatė prie baro.             Apeliantas teigia, jog nukentėjusiojo R. R. ir jo draugo liudytojo D. V. parodymai, kad jis pažinojo asmenis, su kuriais pastarieji konfliktavo bare, neatitinka tikrovės. Be to, dėl Å¡ių aplinkybių nepagrįstai nebuvo apklausti nei A.

V., nei V. J., kurie tÄ vakarÄ kartu su juo buvo bare. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas kitas baro lankytojas, taip pat ir tie, kurie bare ir vėliau galimai mušė R. R. ir jo draugÄ D. V.. IÅ¡ nukentėjusiojo R. R. ir liudytojo D. V. parodymų matyti, jog bare jų konfliktas kilo ne su apeliantu, o su kitais asmenimis, juos bare mušė, todėl jam nebuvo jokios prasmės įsijungti į kitų nepažįstamų asmenų konfliktÄ ir persekioti, muÅ¡ti bei apiplėšti R. R..

Pažymi, kad nors nukentėjusysis R. R. įvykio ir apklausos 2012-11-18 metu buvo pilnametis, buvo apklausiamas kaip liudytojas dalyvaujant jo tėvui. Todėl R. R. ir P. R. galėjo nuo pirmos jų bendros apklausos suderinti parodymus, nukreiptus prieÅ¡ jį. Apelianto teigimu, liudytojo P. R. parodymai tiek duoti ikiteisminiame tyrime, tiek teisme turėjo bÅ«ti atmesti kaip nepatikimi.              Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. R. duoti parodymai nebuvo nuoseklÅ«s: jis pateikė kelias versijas dėl įvykio aplinkybių, eigos, skirtingai apibÅ«dino jį užpuolusius bei sumuÅ¡usius asmenis (jų aprangÄ , amžių, iÅ¡vaizdÄ ir pan.).

Be to, tiek medicininiuose dokumentuose, tiek ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų nukentėjusiojo kūno sužalojimų lokalizacija, pobūdis, trauminių pobūdžių skaičius neatitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. R. nurodytai jam suduotų smūgių lokalizacijai ir skaičiui bare bei prie kazino, todėl jo prieštaringi parodymai sukelia abejonių, ar jis buvo sumuštas ir apiplėštas kitų asmenų nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.              Apeliantas pažymi, jog teismas nuosprendį grindė neegzistuojančiu įrodymu, kad R.

R. jį atpažino asmens parodymo atpažinimo metu, kadangi toks atpažinimas nebuvo atliekamas. Taip pat nurodo, jog asmens parodymo atpažinimo metu, dalyvaujant atpažįstančiajam liudytojui D. V., buvo pažeisti BPK 192 str. 1 d. reikalavimai, kadangi tik apelianto apranga, amžius bei Å«gis skyrėsi nuo kitų parodytų atpažinti asmenų. Teigia, kad jis buvo atpažintas tik pagal iÅ¡ anksto nurodytÄ ar žinomÄ pastarojo aprangÄ , iÅ¡ parodytų atpažįstamųjų bÅ«dingÄ tik jam. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog liudytojas A.

K. teisminio posėdžio metu patvirtino, kad jis neatpažino apelianto pagal nuotraukas, tačiau teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pastarasis galėjo sÄ Å¾iningai klysti, nes A. K. atpažintas pagal nuotraukÄ kitas asmuo labai panaÅ¡us į jį. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jo kaltę, padarius inkriminuotus nusikaltimus, taip pat paneigia tai, jog apelianto automobilyje „Mercedes Benz“ ar prie jo nebuvo rastos jokios lazdos. Teigia, kad nukentėjusiojo R. R. ir liudytojo D. V. parodymai dėl lazdų ir jų panaudojimo aplinkybių yra nenuoseklÅ«s. Viena iÅ¡ jų versijų buvo ta, kad 4-5 vaikinai iÅ¡ automobilio bagažinės ir salono iÅ¡sitraukė pagalius ar kažkokius metalinius daiktus, o kita, kad tik apeliantas atrakino automobilio bagažinę ir iÅ¡ jos pasiėmė lazdÄ , todėl teismas nepagrįstai Å¡ių parodymų nevertino kritiÅ¡kai.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas panaudojant specialiai žmogaus žalojimui pritaikytu (perdarytu) daiktu, tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai konstatavo, remdamasis tik R. R. spėjimais, jog lazda gal buvo su viela.             Anot apelianto, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., kadangi byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo abstrakčius parodymus, kad „Norėdami trenkti man, iÅ¡daužė kazino langÄ â€œ, nėra įrodymų, jog asmuo, neva panaÅ¡us į apeliantÄ , tyčia iÅ¡daužė UAB „X“ kazino langÄ .

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme, nepagrįstai nebuvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, padaryti bare (duomenys neskelbtini), 2011-11-17 vakare ir 2011-11-18, nors, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, tam galimybių buvo. Kaip bylos nagrinėjimo metu teisme parodė liudytoja S. V., kuri tuo metu dirbo minėtame bare, vaizdo kameros fiksuoja įvykių laikÄ , galima sekti įvykius, todėl, peržiÅ«rėjęs minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä , teismas turėjo galimybę stebėti vykusį konfliktÄ , patikrinti, ar apeliantas buvo vienoje kompanijoje su kitais asmenimis ar ne, ar buvo pasiÅ¡alinęs ilgesniam laikui iÅ¡ baro ir pan.

Taip pat BPK nustatyta tvarka nebuvo apžiÅ«rėti ir iÅ¡tirti kiti, turintys reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ , vaizdo įraÅ¡ai, padaryti vaizdo kameromis prie „M“ restorano ir Vilniaus autobusų stoties. Anot apelianto, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje pakanka kitų įrodymų, kurie patvirtina ar paneigia aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kai tuo tarpu atskiri įrodymai ir jų visuma neįrodo jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, o vaizdo įrašų iÅ¡tyrimas galėtų jam inkriminuotus kaltinimus paneigti.             Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog iÅ¡ jo paimta 200 litų nominalo kupiÅ«ra yra ta pati, kurios po įvykio pasigedo nukentėjusysis.

Pažymi, kad R. R. pradžioje tvirtino, jog 200 Lt pasigedo po įvykio, vėliau – kad 200 Lt jam iÅ¡ džinsų iÅ¡traukė ruda striuke vilkintis vyras. Nurodo, kad iÅ¡ apelianto paimta 200 Lt kupiÅ«ra nebuvo tirta, ieÅ¡kant nukentėjusiojo ar jo tėvo pirÅ¡tų antspaudų, biologinių pėdsakų ir pan. Be to, R. R. parodė, jog jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krito ar buvo iÅ¡trauktas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, tačiau Å¡is daiktas pas apeliantÄ nerastas. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos S. V. parodymus, juos įvertinęs kritiÅ¡kai, kadangi pastaroji iÅ¡kart po įvykio davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.

Å i liudytoja parodė, jog apeliantas visÄ naktį buvo bare, nepastebėjo jo iÅ¡ baro pasiÅ¡alinant ilgesniam laikui. S. V. galėjo teismui nurodyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tačiau papildomai apklausta nebuvo. Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, jog bÅ«tent jis apiplėšė R. R. ir sugadino UAB „X“ kazino turtÄ grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Teismo posėdyje nuteistasis R. T., pastarojo gynėjas, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

T. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. T. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d., BK 187 str. 1 d.Nuteistojo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sÄ sajumÄ , iki galo neiÅ¡tyrė visų įrodymų (vaizdo įrašų), pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos, įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nepažeistos. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiojo R.

R., liudytojų P. R., D. V. parodymais. Å ių asmenų parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais teismui nebuvo jokio pagrindo. Vien tai, kad nukentėjusiojo R. R. ir liudytojų P. R., D. V. parodymai nevertinti taip, kaip palankiau nuteistajam, nereiÅ¡kia, kad jie įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis R. R. su savo tėvu liudytoju P. R. susitarė duoti vienodus parodymus apie įvykio aplinkybes, Å¡ių nurodytų aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia ir pats nuteistasis.Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai savaip interpretuoja nukentėjusiojo parodymus, tvirtindamas, kad R.

R. jo automobilio „Mersedes Benz“ valstybinį numerį galėjo įsidėmėti ir tada, kai su savo tėvu sugrįžo prie baro ir apie įvykį pranešė policijai. IÅ¡ nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų matyti, kad jis, dar iki įvykio išėjęs į baro kiemÄ , pastebėjo automobilį „Mersedes Benz“. Teisme patikslino, kad šį automobilį įsidėmėjo, nes jis stovėjo prie pat baro, ir kad tai buvo pirmos klasės „Mersedes Benz“ automobilis, „lietais“ ratlankiais, savo iÅ¡vaizda iÅ¡siskiriantis iÅ¡ kitų.

Automobilis jam patiko, rÅ«kydamas jį apžiÅ«rėjo, įsidėmėjo valstybinio numerio raides END, kas reiÅ¡kia „pabaiga“ (2 t., b.l. 41). Be Å¡ių aplinkybių nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai ir konkrečiai nurodė, kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io automobilio bagažinės nuteistasis R. T. iÅ¡sitraukė lazdÄ , ir kad bÅ«tent Å¡iuo automobiliu jis kartu su kitais asmenimis prisivijo nukentėjusįjį prie „M“ restorano, o po įvykio iÅ¡ ligoninės kartu su savo tėvu atvažiavęs prie baro matė stovintį tÄ patį „Mersedes Benz“ automobilį, todėl jo tėvas paskambino policijai ir pranešė apie įvykį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis visÄ naktį, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, buvo kavinėje - bare, esančiame (duomenys neskelbtini), niekur automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo, niekam Å¡io automobilio raktelių nedavė, tačiau šį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kitas betarpiÅ¡kai bare kilusiame konflikte dalyvavęs asmuo, liudytojas D.

V., ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė tapačias aplinkybes apie tai, kad jam kartu su R. R. bestovint prie restorano „M“, privažiavo tas pats automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio bagažinės prieš tai 4-5 asmenų kompanija (kaip nustatyta, tarp jų buvo ir apeliantas) išsitraukė lazdas. 2012-12-04 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad D. V. atpažino R. T. kaip asmenį, kuris 2012-11-18 kartu su kitais asmenimis vijosi jį su R. R., išbėgusius iš baro (1 t., b.l. 66-69).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus Policijos įvykių suvestinės iÅ¡raÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad 2012-11-18 01.22 val. policijÄ iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojas (1 t., b.l. 3). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmasis apie įvykį policijai pranešė apsaugos darbuotojas ir bÅ«tent jis nurodė, kad prie kazino vyrui sužeista ranka, keturi asmenys pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi automobiliu „Mercedes Benz“ sidarbo spalvos, valstybinis numeris ir modelis nežinomi.

Taigi, pastarosios aplinkybės bei aukščiau nurodyti nukentėjusiojo parodymai apie įsidėmėtÄ prie baro stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“ bei jo valstybinio numerio ženklo raides „END“ paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė prieÅ¡taringus duomenis apie tai, kad nukentėjusysis R. R. iÅ¡ karto po įvykio nurodė automobilio, kuriuo jį bei liudytojÄ D. V. vijosi sumušę asmenys, spalvÄ ir valstybinį numerį.

Ta aplinkybė, kad, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus Policijos įvykių suvestinės išrašo duomenimis (1 t., b.l. 3), apie įvykį 2012-11-18 04.29 val. panešė ne pats R. R., o jo tėvas, kuris tiesiogiai įvykio nematė, nepaneigia aukščiau minėtų nukentėjusiojo parodymų, o tuo pačiu ir nuteistojo kaltės. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis R.

R. davė nenuoseklius parodymus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl visų esminių faktinių bylos aplinkybių, o tai, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra tapatūs teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, juolab, kad bylos nagrinėjimo teisme metu po įvykio buvo praėję beveik dveji metai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šio asmens parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-11-22 išvada Nr. G 2639/12(01) patvirtina, kad R.

R. buvo padaryta plėštinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvos rankose, pavirÅ¡utiniai nubrozdinimai kaktos ir nosies Å¡aknies srityse, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-11-18), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nebÅ«dingi savęs žalojimui ar griuvimui; sužalojimai padaryti nuo penkių ar Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių, galėjo bÅ«ti padaryti nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 51-52).

Pažymėtina, kad atliekant R. R. kÅ«no tyrimÄ jis kaip įvykio aplinkybes nurodė tai, kad 2012-11-18 apie 01.10 val., adresu: (duomenys neskelbtini), jį panaudojant fizinį smurtÄ , mediniais, metaliniais daiktais sumušė 4-5 asmenų grupė, prakirto deÅ¡inę rankÄ . Tokios pačios įvykio aplinkybės buvo nurodytos ir Å¡iam tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, kuriuose R. R. diagnozuotas veido ir galvos sumuÅ¡imas; deÅ¡inės plaÅ¡takos plėštinė žaizda, abiejų dilbių ir kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas.

Teismui netikėti minėta specialisto iÅ¡vada, kuri nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, nebuvo jokio pagrindo. IÅ¡ nukentėjusiojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis aiÅ¡kino, jog įvykio metu beisbolo lazda jam buvo suduota į kaktÄ , po ko jis nugriuvo. Nugriuvus jam buvo suduoti ne mažiau du smÅ«giai kojomis į galvÄ , buvo muÅ¡amas kažkokiu metaliniu daiktu, lazdomis, spardomas kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Be to, nuteistasis R. T. jam lazda, kuri galimai buvo apvyniota viela, prakirto deÅ¡inę rankÄ .

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis parodė, kad jam buvo suduota ne mažiau 15-20 kartų į įvairias kÅ«no vietas, daugiausiai smÅ«gių buvo suduota į galvÄ . Suveikus kazino signalizacijai vaikinai jam sudavė dar ne mažiau penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, o jis liko gulėti ant žemės (1 t., b.l. 38). Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti 5-6 trauminiais poveikiais, nereiÅ¡kia, jog nukentėjusysis apie jam įvykio metu suduotus daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas duoda neteisingus parodymus.

Vien dėl to, kad pastarojo nurodytų smÅ«gių pėdsakai kÅ«ne nenustatyti, nėra pagrindo pripažinti, kad jų nebuvo. Objektyvių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo R. R. parodymus, byloje nėra. KitÄ vertus, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog R. R. buvo sumuÅ¡tas ir suduotų smÅ«gis skaičius akivaizdžiai buvo ne vienas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. R. bei liudytojo D. V. parodymais ir dalyje dėl lazdų ir jų panaudojimo aplinkybių.

IÅ¡ nukentėjusiojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis aiÅ¡kino, jog nuteistasis R. T. iÅ¡ automobilio „Mercedes Benz“ bagažinės iÅ¡sitraukė lazdÄ , kuria jam vėliau smÅ«giavo į rankÄ . Parodė, kad Å¡i lazda galėjo bÅ«ti apvyniota viela, kadangi sudavus ja smÅ«gį į rankÄ , buvo padaryta plėštinė žaizda, liko didelis randas. Liudytojas D. V. teisme taip pat patvirtino, jog matė, kad nuteistasis atidarė automobilio „Mercedes Benz“ bagažinę ir iÅ¡sitraukė lazdÄ .

Be to, nurodė, kad, jam kartu su R. R. iÅ¡bėgus iÅ¡ baro, paskui juos iÅ¡bėgo 3-4 vaikinai, iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukė lazdas ir puolė juos vytis. Nors nukentėjusysis teisme neparodė jokių aplinkybių apie tai, kad ir kiti asmenys iÅ¡ minėto automobilio iÅ¡sitraukė lazdas, o liudytojas D. V. tokias aplinkybes nurodė, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡ių asmenų parodymai yra nenuoseklÅ«s. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad jo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus taip pat paneigia faktas, jog jo automobilyje „Mercedes Benz“ ar prie jo nebuvo rastos jokios lazdos, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas panaudojant specialiai žmogaus žalojimui pritaikytÄ daiktÄ .

Kaip minėta, faktÄ , kad nuteistasis R. T. beisbolo lazda smÅ«giavo nukentėjusiajam į kaktÄ , o jam nugriuvus su nenustatytais asmenimis ant žemės daug kartų lazda, kojomis, rankomis smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo R. R. parodymai, bet ir minėta specialisto iÅ¡vada. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas kitas baro lankytojas, taip pat ir tie, kurie bare ir vėliau galimai mušė R. R. ir jo draugÄ D. V., ir kad jis neturėjo jokio motyvo įsijungti į neva kitų nepažįstamų asmenų konfliktÄ ir persekioti, muÅ¡ti bei apiplėšti R.

R., laikytini siekiu bet kokiomis priemonėmis pagrįsti nuteistojo gynybinę versija. Kolegijos nuomone, nuteistojo kaltė laikytina įrodyta byloje surinktais įrodymais, o įrodinėjimo procesas byloje negali bÅ«ti begalinis. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė teismui praÅ¡ymo apklausti liudytojus A. V. bei V. J.. Tik nuteistasis apeliaciniame skunde bei jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad Å¡ių asmenų parodymai yra svarbÅ«s teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, ir kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių asmenų nepagrįstai neapklausė liudytojais.

Teisėjų kolegija Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iÅ¡klausiusi minėtÄ nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ , nutarė neatlikti įrodymų tyrimo ir liudytojais neapklausti minėtų asmenų, kadangi A. V. iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko 00.05 val., o nustatytas nusikaltimo padarymo laikas yra 1.10 val., kas reiÅ¡kia, kad jis nieko apie įvykio aplinkybes paaiÅ¡kinti negalėtų. V. J. iÅ¡vežė A. V., dėl ko ji taip pat negalėtų nieko paaiÅ¡kinti apie įvykio aplinkybes.

Kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis R. R. su savo tėvu liudytoju P. R. susitarė duoti vienodus parodymus apie įvykio aplinkybes. Nors, kaip matyti iš 2012-11-18 liudytojo apklausos bei 2012-11-19 liudytojo papildomos apklausos protokolų (1 t., b.l. 35-36, 37-38), R. R., kuris tuo metu buvo sulaukęs pilnametystės, apklausos vyko dalyvaujant jo tėvui P. R., tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šis procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant procesines įstatymo normas.

Be to, P. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi, kadangi R. R. kaip sÅ«nus P. R. iÅ¡ karto po įvykio dar ligoninėje papasakojo visas įvykio aplinkybes, iÅ¡ ligoninės jie kartu nuvažiavo į barÄ , iÅ¡ kur P. R. paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Pažymėtina, kad P. R. parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiojo R. R. parodymų, jo parodymai skundžiamame nuosprendyje yra sugretinti su kitais byloje esančiais įrodymais ir tik remiantis byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, o ne vien liudytojo R.

R. parodymais, yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis R. T. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog nukentėjusysis R. R. atpažino nuteistÄ jį R. T. ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu. IÅ¡ 2013-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (1 t., b.l. 70-71) matyti, kad Å¡is procesinis veiksmas buvo atliekamas pateikiant atpažinti R. T. pagal nuotraukÄ ne nukentėjusiajam R. R., bet liudytojui A. K.. Bylos medžiaga patvirtina, kad procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ su nukentėjusiuoju nebuvo atliekamas.

Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė byloje nesančiu raÅ¡ytiniu įrodymu, nelaikytina esminiu Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas Å¡iuo įrodymu rėmėsi ir analizuodamas liudytojo V. K. parodymus (nuosprendžio 10 lapas 28 eilutė), todėl nuoroda į šį dokumentÄ nuosprendžio 10 lapo 11 eilutėje laikytina apsiraÅ¡ymo klaida ir iÅ¡ 10 lapo 11 eilutės Å¡alintini žodžiai „ir Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 1, b.l. 70-71)“.             BPK 192 str. 1 d. numatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ .

Byloje esančios fotonuotraukos (1 t., b.l. 68-69) ir 2012-12-04 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad juose užfiksuoti pateikiamų atpažinti asmenų duomenys (gimimo metai, ūgis), apranga nėra iš esmės skirtingi. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad jo amžius su vienu iš pateikiamų atpažinti asmenų buvo vienodas, o ūgis skyrėsi tik 3 centimetrais. Esant tokioms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 192 str. 1 d. reikalavimai, kadangi tik apelianto apranga, amžius ir ūgis skyrėsi nuo kitų parodytų atpažinti asmenų.

Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad jis buvo atpažintas tik pagal iÅ¡ anksto nurodytÄ ar žinomÄ jo aprangÄ , bÅ«dingÄ tik jam vienam iÅ¡ pateiktų atpažinimui asmenų. Å ių apelianto nurodomų teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.Apelianto nurodomi argumentai nepaneigia motyvuotos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad liudytojas A. K., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu neatpažindamas R. T. kaip nukentėjusįjį R.

R. sumuÅ¡usio asmens, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, kadangi jo nurodytas kaip labiausiai į R. T. panaÅ¡us asmuo iÅ¡ tikrųjų yra panaÅ¡us į jį. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo R. R. parodymų, kad R. T. buvo priėjęs prie loÅ¡imo automatų salono ir nukentėjusysis jį atpažino. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo galimybių peržiÅ«rėti 2011-11-17 vakare ir 2011-11-18 užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us, padarytus bare, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas šį argumentÄ grindžia tik liudytojos S. V. parodymais, kad vaizdo kameros fiksuoja įvykių laikÄ , galima sekti įvykius. Tačiau Å¡i liudytoja nėra Å¡ios srities specialistė ir minėti jos parodymai nepaneigia minėtos teismo iÅ¡vados. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžių protokolų, nuteistojo gynėjas kėlė klausimÄ dėl vaizdo įrašų iÅ¡ minėto baro, prie „M“ restorano ir Vilniaus autobusų stoties.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus ėmėsi priemonių, kad teismui bÅ«tų pateikti minėti įraÅ¡ai. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teismui pateikta informacija, kad vaizdo įraÅ¡uose prie „M“ restorano ir Vilniaus autobusų stoties nieko informatyvaus nesimato, o vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ minėto baro neįmanoma peržiÅ«rėti dėl jo įraÅ¡ymo specifikos. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo pavedimu prokuroras įpareigojo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus atlikti papildomus tyrimo veiksmus - papildomai apžiÅ«rėti kompiuterinę laikmenÄ su įraÅ¡ytais „failais“ iÅ¡ minėto baro stebėjimo kameros laikotarpiu 2012-11-17 – 2012-11-18 (2 t., b.l. 70). IÅ¡ 2014-09-02 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad peržiÅ«rėti šį vaizdo įraÅ¡Ä nebuvo techninės galimybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R.

T. teiginius, kad byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota jam inkriminuojama nusikalstama veika, sprendė, kad byloje pakanka kitų įrodymų, kurie patvirtina (arba paneigia) aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esančių objektyvių įrodymų visuma yra pakankama neabejotinai išvadai padaryti dėl nuteistojo R. T. kaltės. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti.

Apeliantas neigia ir tai, kad iš nukentėjusiojo R. R. pagrobė 200 litų, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš jo paimta 200 litų nominalo kupiūra yra ta pati, kurios po įvykio pasigedo nukentėjusysis. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iš R. T. apimta 200 litų kupiūra nebuvo tirta, šios asmens kaltės nepaneigia. Nuteistasis apeliaciniame skunde savaip interpretuoja nukentėjusiojo R. R. parodymus ir nepagrįstai tvirtina, kad šio asmens parodymai yra prieštaringi.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino, kad 200 litų jis pasigedo po jo sumuÅ¡imo, kai nuteistasis R. T. iÅ¡kraustė jo kiÅ¡enes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais nukentėjusiojo parodymais ir laikė juos nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Be to, 2012-11-20 akistatos tarp R. R. ir įtariamojo R. T. metu R. R. parodė, kad atpažįsta akistaton suvestÄ R. T. kaip asmenį, kuris 2012-11-18 vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtÄ bei pagrobė 200 litų (1 t., b.l. 76-77).

Atitinkamai tikėti nuteistojo R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytais argumentais, kad jis turėjo su savimi 200 litų, ir kad tai jo uždirbti pinigai, teismui nebuvo pagrindo, kadangi visi nuteistojo parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje esančių objektyvių įrodymų visumai bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pas nuteistÄ jį nebuvo rastas nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonas, taip pat nepaneigia R. T. kaltės, juolab, kad jam Å¡io daikto pagrobimas nebuvo inkriminuotas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad liudytoja S. V. teisme nurodė labai daug papildomų ir skirtingų aplinkybių, lyginant su jos iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Vien tai, kad ši liudytoja teisme davė nuteistajam palankius parodymus, o teismas jų nevertino taip, kaip tai būtų naudinga nuteistajam, nepagrindžia apeliacinio skundo argumento, kad šios liudytojos parodymai nepagrįstai įvertinti kritiškai.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę pagal BK 187 str. 1 d., tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai grindė tik nukentėjusiojo R. R. abstrakčiais parodymais, kad „Norėdami trenkti man, iÅ¡daužė kazino langÄ â€œ. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje grindė ne tik nukentėjusiojo parodymais teisme, bet liudytojo A. K. parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

BÅ«tent, liudytojas A. K., dirbantis greitojo reagavimo apsaugos darbuotoju, teisme parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie suveikusiÄ signalizacijÄ saugomame objekte – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame kazino. Atvykęs pamatė, kad buvo sudaužyta kazino vitrina, stiklas nebuvo subyrėjęs. 2012-11-18, 2012-11-19 apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, tai yra UAB „X“ patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); apžiÅ«rėtas sudaužytas įėjimo durų stiklas (1 t., b.l. 14-16, 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. aiÅ¡kiai parodė, kad tas pats vyriÅ¡kis, kuris lazda jam prakirto deÅ¡inę rankÄ , tai yra R. T., pataikė lazda į kazino stiklÄ ir jį sudaužė, suveikus signalizacijai prieÅ¡ jį smurtavę asmenys pasiÅ¡alino. Teisme jis taip pat parodė, kad R. T., norėdamas jam trenkti, iÅ¡daužė kazino stiklÄ . Pastebėtina, kad 2014-06-30 teismo posėdžio protokole (2 t., b.l. 43,) užfiksuoti apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiojo parodymai, kad „norėdami trenkti man, iÅ¡daužė kazino stiklÄ â€œ.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų turinio matyti, kad jis prieÅ¡ tai kabėjo bÅ«tent apie kaltinamÄ jį ir jo veiksmus, todėl laikytina, kad teismo posėdžio protokole neteisingai užfiksuota veiksmažodžio daugiskaita „norėdami“, nors buvo kalbama apie vienÄ asmenį. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. T. padarė BK 187 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014 10 23 nuosprendžio 10 lapo 11 eilutės paÅ¡alinti žodžius „ir Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 1, b.l. 70-71)“. Kolegijos pirmininkė                                                                        Daiva Kazlauskienė                      Teisėjai                                                            Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                              ArÅ«nas Kisielius