2022-10-12 Nr. AB-24493-3-62-3-00491-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-566-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00491-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. sausio 23 d. Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02 (toliau – ir 2020 m. sausio 23 d. Pažyma) (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą su bendru vertinimu – patenkinamai arba gerai.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2012 m. pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kelias paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurias NMA patvirtino ir skyrė pareiškėjui paramą.

3. Pareiškėjas vykdė ir vykdo įsipareigojimus pagal Taisyklių nuostatas, kiekvienam mišku veisiamam sklypui valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Ukmergės miškų urėdijos buvo patvirtintas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas, pagal kuriuos pareiškėjas sėkmingai įveisė mišką tuose sklypuose, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones. Valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos kelis kartus vertino pareiškėjo visuose sklypuose įveisimo mišku kokybę, atliko medelių apskaitą ir teikė teigiamas pažymas / sprendimus, kurių pagrindu NMA skyrė piniginę paramą.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog Tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą ir priėmė keturias pirmines neigiamas Pažymas apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. kreipėsi į NMA, prašydamas jos kreiptis į Tarnybą, kad pastaroji atliktų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose esančių miško želdinių, žėlinių kokybės pakartotinę patikrą vietoje. Tarnyba 2020 m. sausio 23 d. atliko pakartotines patikras vietoje ir iš keturių ankstesnių vertinimų tik vienu atveju 2020 m. sausio 23 d. Pažymoje pateikė vertinimą – blogai, kadangi projektuotų medžių rūšių – hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) neva yra mažesnis – 0,6, nei reikalaujama reikšmė – 0,9. Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutiko.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Miško želdinimo ir žėlimo projektas 2012 m. liepos 23 d. buvo patvirtintas VĮ Ukmergės miškų urėdijos, todėl tiek pats Miško želdinimo ir žėlimo projektas, tiek šio projekto įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra numatyti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai). Tuo metu (2012 m. liepos 23 d.) galiojanti Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbus, atliekant miško želdinių ir žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę, nustatė, kad miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto (2 p.). Tarnyba nepagrįstai vadovaujasi suvestine Nuostatų redakcija, galiojančia nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d., kurios „Miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas 7 metais“ lentelės reikalavimais nustatyta vertinti hibridinės drebulės želdinių ir žėlinių tankį septintaisiais metais, siekiant patenkinamo vertinimo būtina > 0,9 tūkst. vnt./ha. Taigi, atsakovo reikalavimas taikyti miško želdinių kokybės patikrą / vertinimą septintaisiais jų augimo metais nėra numatytas, t. y. nenustatyti kokybės vertinimo rodikliai, todėl sprendimas neteisėtas. Pareiškėjas teigė, jog svarbu ir tai, kad gyvybingų medelių kiekis ginčo sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kurį nustatė 2020 m. sausio 23 d. Tarnyba, neatitinka faktinės situacijos, t. y. Sklype yra pakankamas suprojektuotų medžių (hibridinių drebulių) kiekis ir pareiškėjas yra užtikrinęs, kad hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) atitiktų Miško želdinimo ir žėlimo projekte patvirtintus kiekius. 2020 m. sausio 23 d. pakartotinį vertinimą atliko ta pati atsakovo specialistė, kuri atliko ir 2019 m. lapkričio 20 d. pirminį neigiamą vertinimą. Pareiškėjas ar jo atstovas negalėjo pareikšti specialistei pastabų ar pasiūlymų dėl hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekio vertinimo proceso ir rezultatų.

6. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją, kurios ekspertas-kontrolierius D. V. Sklype vietoje atliko ištisinę gyvybingų drebulės medelių apskaitą. Ekspertas pateikė 2020 m. vasario 12 d. išvadą Nr. 1583 „Dėl miško atkūrimo ekspertizės atlikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, jog Sklype yra 1 378 gyvybingi drebulės medeliai. Taigi, 1 ha tenka 950 vnt. medelių, tai atitinka Miško želdinimo ir žėlimo projekte patvirtintus hibridinės drebulės kiekius bei atitinka Nuostatų (taikant nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. galiojančią redakciją) „Miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas 7 metais“ lentelės reikalavimus, kai hibridinės drebulės želdinių ir žėlinių tankis septintaisiais metais turi būti > 0,9 tūkst. vnt./ha. Iš esmės šią išvadą patvirtina ir eksperto A. G. 2021 m. kovo 16 d. ekspertizės aktas (toliau – ir Ekspertizės aktas).

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. sausio 23 d. Pažyma yra pagrįsta ir teisėta. NMA 2020 m. sausio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl pakartotinio miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Sklype. Atsakovas 2020 m. sausio 23 d. atliko pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Sklype ir parengė 2020 m. sausio 23 d. Pažymą, pagal kurią bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) – blogai. Apie vyksiantį želdinių, žėlinių kokybės vertinimą atsakovas telefonu informavo pareiškėją, tačiau nei pareiškėjas, nei jo įgaliotas atstovas 2020 m. sausio 23 d. vertinime nedalyvavo. Pakartotinį vertinimą vykdė Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė K. C. ir vyriausiasis specialistas R. K., o vertinimo rezultatus patikrino Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėjas V. Š..

9. Atsakovas nurodė, jog Nuostatai nenumato jokios diskrecijos teisės darbuotojams priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl miško želdinių kokybės vertinimo, o tik pareigą nustatyti objektyvius faktus. Šiuo atveju pakartotinio vertinimo metu nustatytas faktinis projektuotų tikslinių, gyvybingų ir perspektyvių hibridinių drebulių kiekis (tūkst. vnt./ha) – 0,6. Vadovaujantis Nuostatų 38 punktu, kad mišką būtų galima laikyti įveistu ir želdinių bei žėlinių tankį vertinti patenkinamai, bendras projektuotų tikslinių, t. y. hibridinių drebulių tankis turi būti didesnis arba lygus 0,9 tūkst. vnt./ha. Nuostatų 7 priedo „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika” 2 punkte nustatyta, kad miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo 100–400 kv. m ploto. Pakartotinio vertinimo metu apskaitos aikštelės sudarė 0,09 ha, t. y. sudarė daugiau negu 6 proc. želdinamo sklypo ploto ir buvo vienodo 300 kv. m ploto.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikta Išvada ir Ekspertizės aktas nepaneigia atsakovo pakartotinio vertinimo rezultatų. Nuostatų 7 priedo „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika” 5 punkte nustatyta, kad apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai, kad drebulės medeliai tik turintys ryškius, storus viršūninius ūglius, stambius pumpurus ir kūgišką lają priskiriami perspektyviems, o drebulės medeliai su plonais viršūniniais ūgliais, dažniausiai trumpais, smulkiais pumpurais, skėtiška arba krūmiška laja yra priskiriami neperspektyviems ir negali būti apskaityti. Šio priedo 8 punkte nustatyta, kad į apskaitą įtraukiami tik perspektyvūs medeliai, augantys vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. NMA nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo patikrinimo sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnyba 2020 m. sausio 23 d. atliko pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Sklype ir parengė 2020 m. sausio 23 d. Pažymą, pagal kurią bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) – blogai. Pažymoje taip pat nurodė, jog Sklype hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis sudaro 0,6 (tūkst. vnt./ ha) (reikalaujama reikšmė – 0,9). NMA teigė, jog nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, susiję su ta pačia Tarnybos specialiste, dėl ko nėra pagrindo vadovautis 2020 m. sausio 23 d. Pažyma, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pakartotiniame patikrinime. NMA paaiškino, jog ginčo situacijoje nėra pagrindo vadovautis Išvada, kadangi tik Tarnyba yra kompetentinga atlikti kokybės vertinimą. Išvadoje apskritai nėra nurodyta želdinių / žėlinių kokybė, o tik paminėta, kad Sklype yra 1 378 galimai gyvybingi drebulės medeliai, todėl iš Išvados nėra aišku, kiek yra gyvybingų želdinių / žėlinių ir koks jų plotas.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė, netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Pareiškėjas 2012 m. pateikė NMA paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinti pagal Taisykles, kurias NMA patvirtino ir skyrė pareiškėjui paramą. Kiekvienam mišku veisiamam sklypui VĮ Ukmergės miškų urėdijos buvo patvirtintas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas, pagal kuriuos pareiškėjas įveisė mišką.

14.2. Tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą ir priėmė keturias pirmines neigiamas pažymas apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. NMA 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. R1(E)-59 „Dėl patikros vietoje“ kreipėsi į Tarnybą dėl pakartotinio miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Sklype.

14.3. Atsakovas 2020 m. sausio 23 d., vykdydamas Tarnybos ir NMA 2015 m. birželio 2/8 d. Duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutarties Nr. 21/TP11-(7.7)-65 (toliau – ir Sutartis) įsipareigojimus bei vadovaudamasi Nuostatais (7 ir 9 priedai), atliko pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Sklype ir parengė 2020 m. sausio 23 d. Pažymą, pagal kurią bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) – blogai.

15. Teismas vadovavosi Taisyklių 2, 39.3, 68.6.2 punktais, Nuostatų 20, 34, 38 punktais, Nuostatų 7 priedo 2, 5 punktais ir nurodė, kad Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. Pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-22 (Sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) septintaisiais jų augimo metais yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinta. Teismas nurodė, kad pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą atliko Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė K. C. ir vyriausiasis specialistas R. K., o vertinimo rezultatus patikrino Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėjas V. Š.. Teismas nustatė, jog byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, jog minėti specialistai galėjo būti šališki ar suinteresuoti vertinimo rezultatais. Teismas pažymėjo, kad pakartotinio vertinimo metu buvo nustatytas faktinis projektuotų tikslinių, gyvybingų ir perspektyvių hibridinių drebulių kiekis (tūkst. vnt./ha) – 0,6 (Nuostatų 7 priedo 5 ir 8 p.).

16. Teismas sprendė, kad atsakovas, atlikęs pakartotinį miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą Sklype, pagrįstai 2020 m. sausio 23 d. Pažymoje pateikė bendrą vertinimą (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) – blogai, kadangi buvo nustatytas faktinis projektuotų tikslinių, gyvybingų ir perspektyvių hibridinių drebulių kiekis (tūkst. vnt./ha) – 0,6, kai pagal Nuostatų 38 punktą, hibridinių drebulių tankis turi būti didesnis arba lygus 0,9 tūkst. vnt./ha. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 7 priedo „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika” 2 punktą miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo 100–400 kv. m ploto. Šiuo atveju miško aikštelės sudarė 0,09 ha, t. y. sudarė daugiau negu 6 proc. želdinamo sklypo ploto ir buvo vienodo 300 kv. m ploto.

17. Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikta Išvada nepaneigia 2020 m. sausio 23 d. Pažymoje nustatyto miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo. D. V. Išvadoje nurodė, kad buvo atlikta miško želdinimo tikslu sodintų medelių ištisinė apskaita, kad sklype yra 1 378 galimai gyvybingi drebulės medeliai, kad želdyne medeliai patyrę daugybinius žvėrių pažeidimus, kad dalis medelių atželia tik iš kamblinės dalies. Medeliai yra nevienaamžiai, o jų matmenys ryškiai įvairuoja. Atlikdamas žemės sklype želdynų apskaitą A. G. Ekspertizės akte šešiose apskaitos aikštelėse nurodė bendrą perspektyvių medelių drebulės ir beržo skaičių 1,022 tūkst. vnt./ha. Teismas sprendė, jog šios apskaitos negalima vertinti kaip miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo septintaisiais jų augimo metais, kadangi apskaita atlikta 2021 m. kovo 16 d.

18. Teismas nusprendė, kad 2020 m. sausio 23 d. Pažyma (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu) yra pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2020 m. sausio 23 d. Pažymos panaikinimo, teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą su bendru vertinimu – patenkinamai arba gerai bei prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

III. 19. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus – Tarnybos 2021 m. lapkričio 16 d. pažymą ir 2013 m. spalio 23 d. pažymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą ir netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias želdinių / žėlinių kokybės vertinimo septintaisiais metais pareigą, bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad 2020 m. sausio 23 d. Pažyma yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas, surašydamas 2020 m. sausio 23 d. Pažymą nepagrįstai taikė Nuostatų ir Nuostatų priedų 2018 m. rugpjūčio 25 d. redakcijas ir tokiu būdu pažeidė lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių principus, o teismas nesiaiškino, kokios teisės aktų normos taikytinos ginčo santykiams, atitinkamai nesiaiškino ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kurios nenumato būtent hibridinei drebulei tankio ir būtent 7–8 metams tankio rodiklio (tūkst. vnt./ha), o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą ir neapgintas pareiškėjo teises.

21. Pareiškėjas akcentuoja, jog Sklypo Miško želdinimo ir žėlimo projektas buvo patvirtintas VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2012 m. liepos 23 d., todėl jam įgyvendinti – įveisti, prižiūrėti ir Tarnybos patikrinimams su dažnumu ir konkrečiais tankio rodikliais turi būti taikoma Nuostatų redakcija, galiojusi 2012 m. liepos 23 d., kuri neapsunkina ir nepablogina pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (nesukuria papildomų pareigų, kurių nebuvo Miško želdinimo ir žėlimo projekto tvirtinimo metu). Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime taikė nuostatas, kurios negali būti taikomos pareiškėjo Sklypui patvirtinam Miško želdinimo ir žėlimo projektui, nurodė normas, kurių nėra nė vienoje Nuostatų redakcijoje (pvz., 39.3 p.).

22. Pareiškėjas teigia, jog teismas nesiaiškino Nuostatų 38 punkto turinio, t. y. joje nėra numatytas būtent hibridinės drebulės tankio rodiklis ir šis punktas nenustato laikotarpio, kada reikia vertinti hibridinės drebulės tankį. Pareiškėjo Sklypas ir jame esančių želinių / želdinių kokybė Tarnybos buvo vertinta kelis kartus: tik įveisus 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma ir 2013 m. spalio 23 d. pažyma (naujas įrodymas gautas rengiant apeliacinį skundą, todėl prašoma jį prijungti prie bylos), iki ginčo atsiradimo (septintųjų metų) ir tuo metu Tarnyba nustatė, kad želinių / želdinių tankis iš esmės atitiko VĮ Ukmergės miškų urėdijos patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei Nuostatų reikalavimus. Byloje nėra ginčo, kad iki Tarnybos 2020 m. sausio 23 d. Pažymos, pareiškėjo želinių / želdinių kokybė ir tankis atitiko Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei pagal jį buvo atsodintas reikiamas kiekis sodmenų. Nuostatų 9 priedas įtvirtina, kada hibridinės drebulės tankis turi būti vertinamas, nors Nuostatų 2012 m. liepos 23 d. redakcijoje nėra numatyta vertinti želdinių ir žėlinių (hibridinių drebulių) tankį 7–8 m. (tūkst. vnt./ha) bei nėra nustatytas hibridinės drebulės tankio rodiklis. Vadovaujantis Nuostatų 2018 m. rugpjūčio 28 d. redakcija, kuria rėmėsi Tarnyba, atlikdama 2020 m. sausio 23 d. pakartotinį vertinimą, Nuostatų 9 priede jau buvo įtvirtintas papildomas reikalavimas vertinti ir hibridinių drebulių želdinių ir žėlinių tankį septintaisiais metais (siekiant patenkinamo vertinimo būtina > 0,9 tūkst. vnt./ha). Pareiškėjas teigia, jog Tarnyba, atlikusi 2020 m. sausio 23 d. vertinimą turi pagrįsti tokio vertinimo teisinį pagrindą. Pareiškėjo Sklypo želdinių kokybė ir tankis atitiko ankstesnių Nuostatų 9 priede „Miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas 1-8 metais“ numatytus vertinti želdinių ir žėlinių (hibridinių drebulių) tankio rodiklius nuo 1 iki 5–6 metų (tūkst. vnt./ha), t. y. dėl to ginčo nėra.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnyba, atlikusi 2020 m. sausio 23 d. pakartotinį vertinimą pati pripažino, kad 2019 m. atliktas vertinimas – 2019 m. lapkričio 20 d. Pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-22, nėra pagrįstas, todėl Tarnybos turi būti peržiūrėtas. Taigi, nėra pagrindo manyti ir teigti, kad 2019 m. Tarnybos patikrų pažymos galioja, kadangi pati Tarnyba pripažino jų negaliojimą, kai nusprendė peržiūrėti / atlikti pakartotinį vertinimą. Tarnyba peržiūrėjo net keturias pažymas, t. y. pareiškėjo žemės sklypus ir juose esančius želdinius, bet tik viename Sklype nurodė esant hibridinės drebulės kiekio / tankio neatitikimą, bet nepagrindė teisinio tokio sprendimo pagrindo.

24. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas (jo specialistai) netinkamai atliko hibridinės drebulės tankio vertinimą ir netinkamai vertino žemės sklype gyvybingų želdinių kiekį, todėl pažeidė viešojo administravimo ir bendruosius teisės principus. Pareiškėjas įrodinėjo, jog Sklype yra pakankamas suprojektuotų medžių (hibridinių drebulių) kiekis ir pareiškėjas yra užtikrinęs, kad hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) atitinka Miško želdinimo ir žėlimo projekte patvirtintus kiekius. Nors pareiškėjas teismo prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas posėdžio metu pareiškėjui pasiūlė savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl keliamo klausimo, o teismo ekspertizės neskyrė.

Todėl formuojama ydinga praktika, jog tokio pobūdžio byloje niekas kitas negali įvertinti Sklype esančių miško želdinių, žėlinių kokybę ir tankį, tik Tarnyba. Pareiškėjas pateikė papildomas dvi specialistų išvadas, paneigiančias Tarnybos 2020 m. sausio 23 d. Pažymoje nurodomus hibridinių drebulių kiekius. Atsakovas neginčijo šių specialistų išvadų dėl jų nekompetencijos ar patirties nebuvimo. Teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl kokių priežasčių, Išvada nepaneigia 2020 m. sausio 23 d. Pažymoje nustatyto miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo.

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į buvusį Tarnybos specialistą A. G., tačiau dėl Lietuvos Respublikoje 2020 m. kovo 15 d. paskelbto karantino, nebuvo galimybių atlikti Sklype miško želdinių, žėlinių kokybės / tankio vertinimo. Minėtas ekspertas padarė išvadą, kad, atlikus medelių apskaitą šešiose apskaitos aikštelėse gautas bendras perspektyvių medelių drebulės (Dh) ir beržo (B) skaičius yra 1,022 tūkst. vnt./ha (Dh – 0,989 tūkst. vnt./ha), t. y. pakankamas hibridinės drebulės kiekis / tankis. Teisme ekspertas palaikė savo padarytą išvadą bei pažymėjo, kad Tarnybos atliktas želdinių vertinamas neatitinka Nuostatų reikalavimų, nes neapima viso Sklypo ploto tolygiai.

A. G. nurodė, kad jis paėmė 6 apskaitos aikšteles, kurios yra tolygiai ant abiejų įstrižainių kryptimis, ką įpareigoja ir Nuostatų reikalavimai, o Tarnyba apskaitė tik 3 apskaitos aikšteles, kurios neišdėstytos visų įstrižainių kryptimis, t. y. Tarnyba nesilaikė Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos reikalavimų, negalima objektyviai patikrinti atsakovo atlikto vertinimo, nes Tarnyba nepateikė jokios apskaitos aikštelių išdėstymo schemos. Pareiškėjas aptaria tiek 2012 m. liepos 23 d. galiojusios, tiek 2020 m. sausio 23 d. galiojusios Miško želdinių ir žėlinių apskaitos vertinimo metodikos (Nuostatų 7 priedas) normas ir nurodo, kad A.

G. su ataskaita pateikė Miško želdinių kokybės ir apskaitos lapą bei Apskaitos aikštelių išdėstymo schemą (parengta M1:1000), kurie leidžia objektyviai, esant reikalui patikrinti vertinimo objektyvumą, o Tarnyba nepateikė tokių duomenų. Pareiškėjas nepagrįstais laiko teismo argumentus dėl A. G. atliktos apskaitos, nes medžių tankis objektyviai negalėjo pakisti (padidėti) metų laikotarpyje, kas reiškia, jog minėta A. G. ataskaita yra tinkamas ir pakankamas įrodymas patvirtinti, jog Tarnyba atliko klaidingus ar neteisingus gyvybingų medelių kokybės ir / ar kiekio nustatymus ir skaičiavimus.

25. Pareiškėjas pažymi, kad byloje esant ginčui dėl neteisingai apskaičiuotų gyvybingų medelių kiekio Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių įvertinti / patikrinti atsakovo atliktus gyvybingų medelių kiekio skaičiavimus, jų teisingumą. Teismas padarė vienareikšmišką išvadą, jog buvo nustatytas faktinis projektuotų tikslinių, gyvybingų ir perspektyvių hibridinių drebulių kiekis (tūkst. vnt./ha) – 0,6, kai pagal Nuostatų 38 punktą, kad mišką būtų galima laikyti įveistu ir želdinių bei žėlinių tankį vertinti patenkinamai bendras projektuotų tikslinių, t. y. hibridinių drebulių tankis turi būti didesnis arba lygus 0,9 tūkst. vnt./ha. Pareiškėjo nuomone ši teismo išvada subjektyvi prielaida, kurio nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų dėl atsakovo specialistų šališkumo ir suinteresuotumo vertinimo rezultatais. Tarnyboje pavedant tiems patiems specialistams atlikti pakartotinį vertinimą, buvo grubiai pažeisti objektyvumo, nešališkumo bei skaidrumo viešajame administravime principai, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių ir dėl pakartotinio vertinimo bei 2020 m. sausio 23 d. Pažymos teisingumo.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Tarnyba teigia, jog pareiškėjas mišką ne atkūrinėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis (miškas atkuriamas kirtavietėse, atkurtini žuvę medynai ir pan.), o tik pirmą kartą veisia, todėl, kol miškas yra tik veisiamas Tarnyba nepriėmė, nepriima ir neturi teisės priimti jokio pareiškėjui teisines pasekmes galinčio sukelti akto ar atlikti kito teisines pasekmes galinčio sukelti veiksmo. Tarnyba nurodo, kad 2020 m. sausio 23 d. Pažyma neturi jokios realios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, t. y. 2020 m. sausio 23 d. Pažyma nesukūrė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

29. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ir naujais įrodymais, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant administracinę bylą teisme, tačiau visiškai nepaaiškina ir nenurodo, kodėl šie įrodymai (dokumentai, argumentai ir paaiškinimai) nebuvo teikti teismui.

30. Tarnyba klaidinančiais laiko pareiškėjo argumentus, jog, 2020 m. sausio 23 d. atlikusi pakartotinį vertinimą, Tarnyba pati pripažino, kad 2019 m. atliktas vertinimas nėra pagrįstas. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas NMA prašymu. Tarnyba jį atliko vykdydama Sutarties įsipareigojimus.

31. Tarnyba pažymi, kad Nuostatų 38 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 22 d.) nustatyta, kad mišką būtų galima laikyti įveistu ir želdinių bei žėlinių tankį vertinti patenkinamai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Sklype bendras projektuotų tikslinių, t. y. hibridinių drebulių tankis turi būti didesnis arba lygus 0,9 tūkst. vnt./ha, tačiau faktinis, projektuotų tikslinių, gyvybingų ir perspektyvių hibridinių drebulių kiekis pareiškėjo mišku želdintame Sklype yra tik 0,6 tūkst. vnt./ha. Tarnyba sutinka, kad Nuostatų redakcijoje, galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 28 d., drebulės tankio rodikliai nustatyti penktaisiais–šeštaisiais jų augimo metais vertinti (0,9 tūkst. vnt./ha), o redakcijoje, galiojančioje nuo 2013 m. gruodžio 28 d., drebulės tankio rodikliai nustatyti septintaisiais jų augimo metais vertinti (0,9 tūkst. vnt./ha), tačiau tai niekaip negali paneigti Nuostatų 38 punkte nustatytos imperatyvios nuostatos, galiojančios nuo 2010 m. spalio 22 d., kad miškas laikomas įveistu tik tuomet, kai drebulių tankis yra didesnis arba lygus 0,9 tūkst. vnt./ha, t. y. drebulių tankis negali būti mažesnis už 0,9 tūkst. vnt./ha, neatsižvelgiant į tai, kada jos būtų vertinamos –penktaisiais–šeštaisiais ar septintaisiais jų augimo metais.

32. Tarnyba teigia, kad pareiškėjas paaiškinimus ir prašymus teikia nenuosekliai ir nuolat nurodo dvi, viena kitai prieštaraujančias, aplinkybes, t. y. pareiškėjas teigia, kad Tarnyba negalėjo vertinti pareiškėjo Sklype esančių želdinių jų septintaisiais augimo metais, o pats teismui teikia įrodymus apie Sklype esančius želdinius aštuntaisiais, devintaisiais jų augimo metais ir prašo įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą septintaisiais jų augimo metais su bendru vertinimu – patenkinamai arba gerai.

33. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybos atliktas želdinių vertinimas neatitinka Nuostatų 7 priedo „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika” 2 punkto reikalavimų. 2020 m. sausio 23 d. vykdant pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Sklype (želdinamas plotas – 1,45 ha), apskaitos aikštelės sudarė 0,09 ha, t. y. sudarė daugiau negu 6 proc. želdinamo sklypo ploto ir buvo vienodo 300 kv. m ploto.

34. Tarnyba pažymi, kad 2020 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantino režimą nebuvo jokių apribojimų vykdyti vienokią ar kitokią teisėtą veiklą miškuose, todėl teismas visiškai pagrįstai savo sprendime nurodė, kad A. G. apskaitos negalima vertinti kaip miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo septintaisiais jų augimo metais, kadangi apskaita atlikta 2021 m. kovo 16 d.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

36. NMA mano, kad teismo sprendime buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisės normų analizė, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta. NMA vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje yra ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 1995 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją; 2004 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją) ir teigia, jog, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Tarnyba pareiškėjui suteikė kokias nors garantijas dėl konkretaus vertinimo.

37. NMA nurodo, kad Nuostatų 38 punktas nuo pat 2012 m., kuomet buvo patvirtintas pareiškėjo Miško želdinimo ir žėlimo projektas (VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2012 m. liepos 23 d.) nesikeitė, todėl nėra neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad teisės aktuose nebuvo įtvirtintas medžių tankio skaičiavimo vienetas. Pareiškėjas teigia, kad turėjo būti taikoma Nuostatų redakcija, galiojusi Miško želdinimo ir žėlimo projekto patvirtinimo dieną – 2012 m. liepos 23 d., t. y. Nuostatų 2012 m. redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 5 d., tačiau, kaip galima matyti iš besikeitusių Nuostatų redakcijų, drebulių tankis visuomet buvo ir yra 0,9 tūkst. vnt./ha, nes Nuostatų 38 punktas išliko nepakitęs.

38. NMA vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu (žr., pvz., 2019 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-365-520/2019; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-968/2019) ir teigia, kad ekspertizė nebuvo skirta, nes byloje buvo visi dokumentai, o Tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi jai suteiktą pareigą vertinti situaciją. Tarnyba buvo surinkusi ir pateikusi visą reikalingą informaciją, o pareiškėjas nepateikė konkretaus pagrindimo ekspertizei skirti.

39. NMA nurodo, kad Tarnybos kaip ir NMA specialistai jiems paskirtas užduotis ir darbus atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. NMA vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1391/2012, kuriame pažymėta, kad NMA valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus. Atitinkamai, Tarnybos specialistai, būdami tokie pat valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi pagrindo fiksuoti realios situacijos neatitinkančių faktų. Pareiškėjas nepateikia jokių teisės aktų nuostatų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos darbuotojų šališkumo. Vien deklaratyvus nesutikimas savaime negali reikšti, jog Tarnybos darbuotoja negalėjo atlikti patikrinimo ir nustatyti faktų. Nė vienas teisės aktas neįtvirtina pareiškėjo teisės rinktis institucijų darbuotojus, kurie spręstų su pareiškėju susijusius atitinkamus klausimus.

40. NMA nurodo, kad nėra pagrįsta lyginti Tarnybos atliekamą kokybės vertinimą su D. V. apskaita, nes būtent Tarnyba yra kompetentinga atlikti kokybės vertinimą. Išvadoje apskritai nėra nurodyta želdinių/ žėlinių kokybė, taigi iš Išvados nėra aišku, kiek yra gyvybingų želdinių/ žėlinių ar jų ploto. Šiuo atveju abstraktūs, deklaratyvūs pareiškėjo pamąstymai, „galbūt gyvybingi“ medeliai, NMA manymu, negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje.

41. NMA atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo ne tik panaikinti teismo sprendimą, bet ir įpareigoti Tarnybą pakeisti želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą iš „blogai“ į „gerai“ arba „patenkinamai“. Nei pareiškėjas, nei NMA, nei teismai neturi suteiktos kompetencijos spręsti želdinių / žėlinių sunykimo priežastis, jų tankį, atlikti kokybės vertinimo. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš Tarnybos funkcijų – atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Teismų praktikoje suformuota, jog konkrečioms valstybėms institucijoms perduotų funkcijų negali perimti kiti subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; ir kt.). NMA vertina, jog pareiškėjo reikalavimas teismui perimti Tarnybos funkcijas ir atlikti tik Tarnybai deleguotą užduotį – atlikti kokybės vertinimą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. Pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02 (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu), kuriuo pareiškėjui J. M. nuosavybės teise priklausančiame Sklype miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas – blogai, pagrįstumo ir teisėtumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis, buvo patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai.

44. Nuostatų (redakcija, galiojusi Pažymos surašymo metu) 1 punkte buvo numatyta, kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus. Nuostatų reikalavimai netaikomi žaliavinėms medžių ir krūmų bei Kalėdų medelių plantacijoms, o 2 punkte išdėstyta, jog šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23, 24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.

45. Nagrinėjamu atveju Pažyma grindžiama teisiniu reguliavimu – Nuostatų 7 (Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika) ir 8 (Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas) priedais.

46. Nuostatų 7 priedo 1 punkte pasisakyta, kad Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika taikoma vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Teisės akto leidėjas Tarnybai nustatė reguliavimą atliekant miško želdinių ir žėlinių apskaitą bei vertinimą. Iš esmės analogiška paskirtis ir Nuostatų 8 priedo – nustatyti vertinimo kriterijai bei vertinimo galimybės.

47. Atsakovas Tarnyba įvardintų teisės normų pagrindu ir atliko ginčo vertinimą.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus yra įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

49. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

50. Šios nutarties 49 punkte minima teisinė pozicija ir buvo suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumą šioje administracinėje byloje. Nutartyje buvo nurodyta, kad „<...> atsižvelgiant į Pažymoje nustatytą vertinimą („blogai“), valstybės institucijos galėtų priimti atitinkamus neigiamus sprendimus pareiškėjui ir dėl aplinkybės, kad minėta Pažyma yra nenuginčyta ir galiojanti. Taigi šioje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiama Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams <...>“.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrindama šią bylą apeliacine tvarka pastebi, kad apygardos administracinis teismas materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, iš esmės nenagrinėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, ar surašius Pažymą buvo priimtas paskesnis teisės aktas, Pažymos pagrindu. Jei nebuvo kitokio teisės akto, neišsiaiškinta, kokias teisines pasekmes sukėlė ginčijamas dokumentas (atsakovas teigia, kad Pažyma teisinių pasekmių pareiškėjui apskritai nesukūrė – žr. nutarties 28 p.). Juk jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Esama situacija leidžia teigti, kad administracinė byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, neatsakyta į esminius teisinius aspektus, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu – apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53. Nauji įrodymai, kuriuos prašoma pridėti prie bylos, atsižvelgiant į priimtiną sprendimą, neturi teisinės reikšmės, todėl juos atsisakytina priimti (ABTĮ 142 str.).

54. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. priėmus galutinį baigiamąjį aktą šioje administracinėje byloje (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius