2020-10-07 Nr. AB-18606-3-61-3-03800-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2282-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03800-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (teisių ir pareigų perėmėjas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos), asociacija „Kuprioniškių bendruomenė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Terra recycling“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr.(30.1)-A4-8085 „Dėl UAB „Terra recycling“ planuojamos ūkinės veiklos – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybių (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą dėl UAB „Terra recycling“ planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos – pritarti planuojamai vykdyti veiklai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad beveik 10 metų vykdo atliekų supirkimo ir perdirbimo veiklą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Siekdamas padidinti atliekų tvarkymo efektyvumą ir plėsti vykdomą pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklą, 2017 metais parengė ir pateikė atsakovui Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa). Pareiškėjas planuoja: 1) padidinti metinius atliekų tvarkymo pajėgumus; 2) papildyti tvarkomų atliekų sąrašą; 3) padidinti didžiausius vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekius; 4) padidinti planuojamų įrenginių kiekius; 5) įdiegti papildomus atliekų tvarkymo būdus ir technologijas; 6) pastatyti naujus prietaisus bei stogines pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms apdoroti ir laikyti; 7) patikslinti atliekų tvarkymo zonų planą. PAV programa buvo patikslinta pagal atsakovo 2017 m. liepos 24 d. rašte pateiktas pastabas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) pastabas. PAV programai pritarė visi poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektai. 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Agentūra patvirtino PAV programą ir jos pagrindu buvo parengta ir pateikta atsakovui Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir PAV ataskaita). PAV ataskaita buvo pakoreguota atsižvelgiant į PAV subjektų pateiktas pastabas, gauti šių subjektų pritarimai PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) galimybėms. Atsakovas 2018 m. birželio 28 d. pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos, į kurias atsižvelgus PAV ataskaita buvo atitinkamai pakoreguota, tačiau Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjo PŪV neleistina.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, paremtas deklaratyviomis išvadomis ir teiginiais, nenurodant nei konkrečių teisės aktų, nei objektyvių duomenų (faktų) dėl kurių PŪV būtų negalima.

4. Dėl pajėgumo talpinti ir sutvarkyti planuojamus priimti atliekų kiekius pareiškėjas pažymėjo, jog PAV ataskaitoje nurodyti atliekų kiekiai (t. y. 504 000 tonų per metus (toliau – ir t/m) yra tik teoriniai, kadangi PAV procedūros reikalauja nemažai laiko, todėl tiek PAV programoje, tiek PAV ataskaitoje pareiškėjas nusprendė nurodyti maksimalius galimus sutalpinti atliekų kiekius. Atliekų kiekiai ir planuojama naudoti įranga buvo aprašyti dar PAV programoje, kurią Agentūra patvirtino ir jai pritarė 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu. PAV ataskaita rengiama pagal Agentūros patvirtintą PAV programą, PAV ataskaitoje nagrinėjami visi PAV programoje numatyti klausimai ir pateikta informacija. Agentūra nurodė, kad PAV programoje turėtų būti nustatyta, jog PAV ataskaitoje bus pateiktas pagrindimas (pagrįstas skaičiavimais), kad PŪV teritorijoje (statiniuose) užtenka ploto pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms laikyti pagal esamus ir numatomus didžiausius vienu metu laikomų atliekų kiekius. Agentūra neturėjo jokių pastabų / abejonių dėl pareiškėjo pajėgumo sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius, įskaitant planuojamų naudoti įrenginių ir jų pajėgumo, taip pat darbuotojų skaičiaus. PAV ataskaitos 2.7 punkte pareiškėjas pateikė pagrindimą dėl PŪV teritorijos ir pastatų ploto, taip pat buvo pateiktas planuojamų įrengti prietaisų ir stoginių išdėstymas bei jų plotai. Agentūra 2018 m. birželio 28 d. rašte nepateikė pastabų dėl PAV ataskaitos 2.7 punkte pateiktų skaičiavimų ir plano. Buvo tik paprašyta pagrįsti, kad visi įvardyti įrenginiai, atliekos ir po atliekų perdirbimo gaunami produktai tilps plane numatytoje teritorijoje, nebus pažeisti atliekų laikymo ir tvarkymo aplinkosauginiai ir priešgaisriniai reikalavimai. Agentūrai 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo pateikta patikslinta PAV ataskaita (papildytas jos 2.7 p. informacija apie įrenginio našumą: išvardytas visų įrenginių ir atliekų užimamas plotas bei laikymo sąlygos). Sprendime Agentūra nenurodė jokių skaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad įrenginiai ir atliekos netilps plane numatytoje teritorijoje.

5. Pareiškėjas dėl vietos ir technologijų alternatyvų, pažangių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo technologijų panaudojimo nurodė, kad PAV programoje nurodyta, jog vietos alternatyva nebus svarstoma. Dėl technologijų alternatyvos buvo nurodoma, kad mechaninio principo atliekų tvarkymo technologija, o PŪV pakeitimas – išplėtimas aplinkosauginiu požiūriu bus lyginamas su „nuline veiklos alternatyva“. Agentūra neturėjo pastabų dėl vietos ir technologijų alternatyvų, o Sprendime išvadą motyvavo tuo, kad PŪV veikla negalima, nes vykdytojas nesvarstė vietos alternatyvos ir tik formaliai išnagrinėjo technologijų ir vietos alternatyvas. Pareiškėjas teigė, jog PAV ataskaitoje buvo detaliai aptarta, kodėl vietos alternatyva nebuvo svarstoma. Dėl technologijų alternatyvos buvo nurodyta to paties turinio informacija, kuri aptarta ir PAV programoje. Atsakovas, teikdamas pastabas dėl PAV ataskaitos, pasisakė tik dėl pažangių technologijų panaudojimo galimybės, jog turėtų būti išnagrinėta galimybė naudoti kitą aplinkosauginiu požiūriu pažangesnį šildymo būdą. Patikslintoje PAV ataskaitoje buvo numatyta galimybė vietoje 3 kieto kuro katilų naudoti kitą pažangesnį šildymo būdą, pavyzdžiui, dujinį. Pareiškėjas nurodė, jog Informacinis dokumentas apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – ir GPGB) (2005 m. rugpjūčio mėnesio) nenustato konkrečios atliekų tvarkymo technologijos ar būdo tam tikroms atliekoms apdoroti. PAV ataskaitos 2.5.1 skyriuje nustatyta, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ir ENTP) ardymo metu bus atliekamas jų nukenksminimas ir demontavimas (naudojant įrenginį transporto priemonėms demontuoti rankiniu būdu, autoservisų įrangą, ir (arba) oro filtravimo sistemą, skirtą šaldymo agentų (freonų) garams surinkti, ir (arba) įrenginį, skirtą šaldymo agentams (freonams) atskirti nuo alyvų). Rankinis transporto priemonių ardymo būdas pasirinktas todėl, kad ardymo metu išimamos ne tik atliekos, bet ir geros detalės bei mazgai, kurie gali būti antrą kartą panaudoti.

6. Pareiškėjas teigė, jog Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 8 straipsnio 6 dalyje bei 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad rengėjas papildytų ar pataisytų programą / ataskaitą. Pareiškėjas nurodė, jog jei atitinkami klausimai nėra aptariami PAV programoje, to neturėtų būti reikalaujama ir PAV ataskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad į visas suinteresuotos visuomenės pastabas buvo atsižvelgta bei PAV ataskaita atitinkamai pakoreguota. Sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, jog egzistuoja reali grėsmė gyventojų sveikatai. Sprendime nurodoma, kad gyventojai informavo, jog kenčia nuo triukšmo, oro taršos ir taršos kvapais, tačiau nepateikiama tai patvirtinančių objektyvių duomenų. PAV ataskaitos svarstymo protokole pats atsakovas pažymėjo, kad buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu nustatyta, kad PŪV sukeliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais, triukšmas neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų dydžių. Kaimyninių sklypų savininkai ir gyventojai jokių skundų nėra teikę. Sprendime nėra nurodyti jokie maksimalius taršos ar kt., aplinkosauginius ar kt. parametrus viršijantys PŪV poveikio aplinkai ir / arba visuomenės sveikatai dydžiai ir nereikalaujama diegti kompensacines, aplinkosaugines priemones.

7. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo išvada, jog kyla grėsmė dėl ekstremaliųjų situacijų, yra deklaratyvi ir niekuo objektyviai neparemta. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Valdyba) 2017 m. gruodžio 18 d. raštu pritarė PAV ataskaitai ir jokių pastabų neturėjo. 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Agentūrai PAV ataskaitos rengėjas pažymėjo, kad atsižvelgus į iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos departamentas) gautą atsakymą ir pasitarus su Agentūros Taršos prevencijos departamentu, nuspręsta PAV ataskaitą papildyti GPGB ir (arba) kitų šalių gerosiomis praktikomis, taikomomis atliekų tvarkymo sektoriuje (PAV ataskaitos VI skyrius, 201 p.). Be to, buvo parengta rizikos analizė (PAV ataskaitos 6-1 lentelė) ir pareiškėjas įsipareigojo parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

8. Dėl kvapo ir kietųjų dalelių ribinių verčių pareiškėjas nurodė, kad pats atsakovas Sprendime konstatavo, jog kvapo koncentracija ir kietųjų dalelių (KD10) kiekis neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Ribines vertes nustato Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885, (toliau – ir HN 121:2010) 5 punktas (8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3) ir Aplinkos oro užterštumo sieros dioksinu, azoto dioksinu, azoto oksidais, benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozono normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640, 19 punktas ir 6 priedas. PAV ataskaitoje pateikti teiginiai, modeliavimai ir skaičiavimai, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas. Šių skaičiavimų atsakovas neginčijo ir nepaneigė.

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia išplėsti vykdomą veiklą ir padidinti vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį. Metinį tvarkomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį siekiama padidinti iki 504 000 t/m, išplėsti tvarkomų atliekų sąrašą įtraukiant atliekas, kurių Bendrovė niekada netvarkė.

11. Atsakovas teigė, kad Sprendime nurodytus nesutikimo su PŪV išplėtimu motyvus reikia vertinti neatsiejamai vieną nuo kito, kompleksiškai. Pareiškėjas įrenginio pajėgumus pateikia PAV ataskaitos 2.7 punkte, bendras įrenginio našumas yra 42 000 t/m, planuojama išplėsti tvarkomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį iki 504 000 t/m. PAV ataskaitoje pateikti įrenginio pajėgumai sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius ir galimybė sutalpinti atliekas yra abejotini, nes nėra detalių kiekvienų atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimų, kurie pagrįstų pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį. Veiklos apimtims padidėjus, nenumatoma priimti papildomų darbuotojų. PŪV pagal savo didelį mastą – veiklos apimtys išauga iki 5 kartų juodiesiems metalams tvarkyti, iki 46,25 kartų – ENTP, iki 100 kartų – nebenaudojamoms elektrinės ir elektroninės įrangos bei įrangos sudedamosioms dalims tvarkyti, iki 158,5 kartų – plastiko atliekoms tvarkyti, ir pobūdį – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo kompleksas, aplinkosauginiu požiūriu yra potencialus taršos šaltinis, kuris keltų grėsmę tiek aplinkai, tiek visuomenės sveikatai ir saugumui. Pareiškėjo argumentai, jog PAV ataskaitoje buvo nurodytas tik teorinis tvarkomas atliekų kiekis, atmestini. Agentūra, išnagrinėjusi PAV ataskaitoje pateiktus padidintų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekio duomenis, įrenginių našumą, laikymo pajėgumus, padarė pagrįstą išvadą, kad PŪV išplėtimas sukelia riziką, jog bus priimta daugiau pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų nei objektyviai leidžia pareiškėjo įrenginių našumas ir pajėgumai. Po 2018 m. birželio 20 d. susitikimo su PŪV organizatoriumi Agentūros atstovai nuvyko į PŪV teritoriją, apžiūrėjo ir vizualiai įvertino PŪV vietą. Agentūros atstovai pastebėjo, kad atliekų laikymo talpos buvo atidengtos, atviros, atliekų tvarkymo veikla buvo vykdoma netvarkingai.

12. Atsakovas dėl PŪV vietos nurodė, kad PAV ataskaitoje analizuojama „nulinė veiklos alternatyva“ ir kelios galimos atliekų sandėliavimo alternatyvos Bendrovės teritorijoje. Pats pareiškėjas yra nurodęs, kad turi kelis atliekų tvarkymo ir supirkimo punktus, tačiau kitos vietos alternatyvos nesvarstė. Agentūra teigė, jog veiklos vykdytojas PAV ataskaitoje formaliai aptarė ir išnagrinėjo technologines ir vietos alternatyvas, tačiau nenagrinėjo galimybės veiklos metu tvarkyti tik nepavojingąsias atliekas arba svarstyti galimą esamų atliekų rūšių tvarkymo apimčių plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad atstumai nuo PŪV iki artimiausios gyvenamosios aplinkos yra 32 m į rytus, 10 ir 32 m į pietus, pareiškėjas turėjo svarstyti optimalų saugojimo vietos parinkimą, taip pat kitus GPGB, nustatytus Europos Komisijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 2018/11477, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos GPGB išvados dėl atliekų apdorojimo.

13. Atsakovas teigė, jog antrinių žaliavų bazėms reglamentuojamas sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) dydis yra 300 m. PAV ataskaitoje pažymėta, kad PAV procedūros metu yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nustatytas SAZ su sklypo riba, SAZ – 50 m. Atstumai iki artimiausios gyvenamosios aplinkos – 32 m į rytus ir 10 ir 32 m į pietus. Kyla potenciali rizikos dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmė gyventojams ir jų sveikatai ar turtui gaisro metu ar kitos ekstremaliosios situacijos atveju. Pareiškėjas nėra parengęs galimų avarijų ir incidentų valdymo, ekstremaliųjų situacijų valdymo planų.

14. Atsakovas nurodė, kad HN 121.2010 5 punkte nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m3) nėra viršijama. Kvapų nustatymo naudojant olfaktometrijos tyrimo metodikoje nustatyta, jog kvapas jau esant 1 OUE/m3 gali būti jaučiamas. PAV ataskaitoje pažymėta, kad kvapo koncentracija artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje gali siekti 0,5–5,9 OUE/m3. Kietųjų dalelių (KD10) maksimali 24 val. koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m3, t. y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD2,5) didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija, įvertinus foną – 23 µg/m3, ir sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Artimos ribinei vertei kietųjų dalelių koncentracijos taip pat rodo, kad PŪV galimas potencialus oro taršos šaltinis. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tarša orui neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, todėl nebus daromas reikšmingas poveikis aplinkai. Atsakovas teigė, kad 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (toliau – ir Direktyva 2008/50/EB) 9 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 5 punkte nustatytas oro kokybės gerinimo principas, pagal kurį vietose, kuriose oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Aplinkybė, kad tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos ar artimos ribinei vertei, savaime nesudaro prielaidos teigti, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai.

15. Agentūra, išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų NVSC išvadą pritarti PAV ataskaitai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išvadą pritarti PAV ataskaitai su sąlyga dėl želdynų ir aklinos tvoros įrengimo, į tai, kad Valdyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir Departamentas) pastabų neturi, priėmė Sprendimą, kad PAV veiklos išplėtimas yra neleistinas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

17. Administracija nurodė, kad pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklai išplėsti pritarė su sąlyga, kad nuo gyvenamųjų namų pusės bus numatyta 2–3 m pločio želdynų juosta bei aklina tvora. Atsižvelgiant į PŪV mastą bei specifiką, turi būti tinkamai įvertintas PŪV teritorijos atstumas iki gyvenamosios paskirties žemės sklypų. Artimiausias gyvenamasis namas nuo PŪV teritorijos nutolęs tik 10 m. Siekiant visapusiškai įvertinti nepalankias pasekmes gyvenamajai aplinkai bei jų išvengti, pateiktoje PAV ataskaitoje turėjo būti pateikta informacija apie neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai mažinimo priemones. Kompleksinės priemonės numatomos ir įgyvendinamos taip, kad jų poveikis būtų ankstesnis, negu išryškės PŪV įgyvendinimo žala.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti veikla, nepatenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

20. NVSC nurodė, kad pritarė PAV ataskaitai ir veiklos galimybėms. Pagal pateiktų skaičiavimų rezultatus PŪV skleidžiamas kvapas ties teritorijos riba sieks 0,5–6,5 OUE/m3, o artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje – 0,5–5,9 OUE/m3 ir neviršys 8 OUE/m3 reglamentuojamos ribinės vertės. PŪV keliamo triukšmo lygis dienos metu ties PŪV sklypo ribomis sieks 35–55 dBA, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje – 26–46 dBA ir neviršys nustatytų ribinių dydžių. SAZ ribų dydis nustatytas, įvertinus kvapų ir triukšmo sklaidos skaičiavimų rezultatus, kuriais vadovaujantis PŪV taršos šaltinių keliama tarša neviršys nustatytų ribinių dydžių už PŪV sklypų ribų.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Kuprioniškių bendruomenė“ (toliau – ir Asociacija) prašė skundą atmesti.

22. Asociacija nurodė, kad PAV ataskaitoje nurodyti atliekų kiekiai turi būti vertinami kaip realiai įvyksiantis faktas. Šiuo metu bendras įrenginio našumas yra 42 000 t/m, o planuojama išplėsti atliekų kiekį iki 504 000 t/m. Pareiškėjas neįrodė savo pajėgumų talpinti ir sutvarkyti planuojamus priimti atliekų kiekius, todėl Sprendimas negali būti panaikintas. PŪV planuojama vežti ir tvarkyti pavojingąsias atliekas, kai gyvenamieji namai yra už 10 m, 32 m, 120–140 m nuo Bendrovės teritorijos. Avarijų tikimybė PŪV vietoje yra labai didelė (nurodytas didžiausias rizikos laipsnis – 3B). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas formaliai. SAZ turėjo būti nustatytas 500 m, kadangi namai yra už 10 m, 32 m, 120–140 m. PŪV turi būti uždrausta. NVSC pateikė tik esamos taršos skaičiavimus, tačiau nepateikti skaičiavimai, kokia bus reali tarša. PŪV žymiai pablogins Asociacijos gyventojų gyvenimo kokybę, sveikatą, sukels tiesioginę gaisrų, sprogimų riziką avarijos atveju.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Terra recycling“ skundą atmetė.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas planuoja pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimą (duomenys neskelbtini).

25. Teismas nustatė, jog 2010 metais atlikus PAV, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr.VR-1.7-1279 nuspręsta, kad Bendrovės planuojama ūkinė veikla – juodojo ir spalvotojo metalo laužo, akumuliatorių ir kitų baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, amortizatorių ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas – yra leistina. Veikla vykdyta 3 žemės sklypuose: žemės sklypas Nr. 1 naudojama 0,9218 ha sklypo dalis (viso sklypo plotas 1,5558 ha); žemės sklypas Nr. 2 0,3 ha sklypas;

žemės sklypas Nr. 3 ½ 0,5800 ha sklypo dalis (toliau – ir Žemės sklypai). PAV ataskaitos duomenimis, Bendrovė veiklą vykdo nuo 2013 metų, pagal 2013 m. vasario 28 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-17, pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr.000520. Kadangi PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – patenka į PAVĮ 2 priedo 14 punktą, pagal PAVĮ 7 straipsnio 11 dalį pradėtos PAV be atrankos procedūros.

PAV dokumentų rengėja UAB „Biosistema“ 2017 metais parengė PAV programą. Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta PAV ataskaita, kuriai pasiūlymus teikė suinteresuota visuomenė Asociacija. 2018 m. birželio 20 d. vyko PAV ataskaitos aptarimas. NVSC 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2.10-15086(16.6.2.10.11), 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2.10-15087(16.8.4.10.11) ir 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. (10-11 14.3.3E)2-6748 pateikė pastabas PAV ataskaitai, o 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10-11 14.3.3E)2-17094 PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms pritarė.

Administracija 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. A33(1)-3628-(4.15) PAV ataskaitai pritarė su sąlyga, kad nuo gyvenamųjų namų pusės bus numatyta 2–3 m pločio želdynų juosta bei aklina tvora. Administracija pažymėjo, jog atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą bei specifiką, turi būti tinkamai įvertintas PŪV teritorijos atstumas iki gyvenamosios paskirties žemės sklypų, nes gyvenamasis namas nuo PŪV teritorijos nutolęs tik 10 m. Valdyba 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 3-26(10.1-26E) pritarė PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms.

Departamentas 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (9.38A)2V-872 neprieštaravo PAV ataskaitai ir pritarė PŪV galimybėms. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – neleistina.

26. Teismas analizavo PAVĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią PAV proceso etapus, ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 3 (planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas) ir 4 (sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą) etapo procedūrų. Teismas aptarė PAVĮ reglamentuojamą ataskaitos turinį (PAVĮ 9 str. 1 d.), visuomenės supažindinimą su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.), ataskaitos derinimą (PAVĮ 9 str. 3 d., 4 d., 5 d.), pateikimą atsakingai institucijai (PAVĮ 9 str. 6 d., 7 d.), jos teises (PAVĮ 10 str. 1 d., 2 str. 9 d., 10 str. 8 d., 9 d.). Teismas nurodė, kad atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas sprendimas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 2 str. 9 str.), yra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 9 d.), todėl turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

27. Teismas vertino, kad Agentūros Sprendimas iš esmės atitinka teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Agentūra, Sprendime nepritardama pareiškėjo ketinimams išplėsti PŪV, nurodė šiuos argumentus: 1) pateikiama informacija apie įrenginio pajėgumus sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius ir galimybės sutalpinti atliekas abejotini, nes nėra detalių kiekvienų atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimų, kurie pagrįstų pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį; 2) nebuvo svarstytos kitos PŪV vietos alternatyvos, nenagrinėta galimybė tvarkyti tik nepavojingąsias atliekas arba esamų atliekų rūšių plėtrą; 3) suinteresuotos visuomenės nuomone, PŪV išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę; metinį tvarkomų atliekų kiekį didinant iki 504 000 t/m, taip pat didinant didžiausią vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį ir vertinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos kyla rizika dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmės gyventojams; 4) kvapo sklaidos modeliavimas parodė, kad kvapo koncentracija veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m3 kvapo vienetus, nors kvapo koncentracija artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nėra viršijama, ji gali siekti 0,5–5,9 OUE/m3; kietųjų dalelių (KD10) koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m3, t. y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės; 5) pareiškėjas nesiekia naudoti pažangių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo technologijų, nėra pagrindimo, kad pasirinktos technologijos atitinka GPGB.

28. Teismas iš PAV ataskaitos nustatė, kad pareiškėjas (2010 metų ataskaitos duomenimis) tvarkė juodojo metalo laužo atliekas (24 900 t/m), spalvotojų metalų laužo atliekas (1 095 t/m), elektros ir elektroninę įrangą (300 t/m), baterijų ir akumuliatorių atliekas (240 t/m), hidraulinių amortizatorių atliekas (50 t/m), eksploatavo netinkamų transporto priemonių atliekas (1 600 t/m), naudoti netinkamas padangas (100 t/m) (PAV ataskaitos 2-4 lentelė). Siekdamas išplėsti veiklą, pareiškėjas didina metinius tvarkomų atliekų pajėgumus (iki 504 000 t/m), plečia tvarkomų atliekų sąrašą, įtraukdamas anksčiau netvarkytų atliekų rūšis: naftos produktų ir skystojo kuro (20 000 t/m; iki 80 t/d.); aliejaus ir riebalų (1 100 t/m); dažų, lakų, rašalo ir lipalų (600 t/m); kitų cheminių preparatų (200 t/m); panaudotų filtravimo ir absorbavimo medžiagų (5 000 t/m); naudotų katalizatorių (200 t/m); statybinių atliekų (18 100 t/m); plastiko atliekų (15 800 t/m); rūšiavimo atliekų (11 000 t/m); pakuočių atliekų (21 600 t/m) ir kt. Taip pat pareiškėjas didina vienu metu laikomą didžiausių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį, naudojamų įrenginių skaičių, diegia papildomus atliekų tvarkymo būdus ir technologijas, ketina statyti priestatus ir stogines (PAV ataskaitos 2-5 lentelė).

29. Teismas iš PAV ataskaitos ir Agentūros Sprendimo nustatė, jog būsimi įrenginio pajėgumai (didžiausias vienu metu telpantis atliekų kiekis) yra 42 000 t (PAV ataskaitos 2.7 p.), o pareiškėjas planuoja išplėsti tvarkomų atliekų kiekį iki 504 000 t/m. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjo jau vykdomos veiklos apimtys didėja nuo 5 iki 50, 46, 100, 158 ir 200 kartų (juodojo metalo nuo 24 900 t/m iki 126 000 t/m; spalvotųjų metalų nuo 1 095 t/m iki 50 000 t/m; ENTP nuo 1 600 t/m iki 74 000 t/m; nenaudojamos elektroninės įrangos nuo 300 t/m iki 30 000 t/m; plastiko atliekų nuo 100 t/m iki 15 850 t/m; padangų nuo 100 t/m iki 20 000 t/m), atsižvelgęs į tai, jog papildomai planuojama tvarkyti PAV ataskaitos 2-5 lentelėje nurodytus naujų atliekų rūšių kiekius, kai didžiausias talpinamas atliekų kiekis yra 42 000 t, o naujų papildomų darbuotojų, kaip nurodoma PAV ataskaitoje, priimti neketinama, darė išvadą, jog Agentūra pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo galimybės sutvarkyti ir sutalpinti tokius atliekų kiekius yra abejotinos.

30. Dėl pareiškėjos argumento, jog Agentūrai PAV ataskaitos 2.7 punkte buvo pateiktas pagrindimas dėl veiklos teritorijos ir pastatų ploto, tačiau Agentūra nepateikė jokių skaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad įrenginiai ir atliekos netilps plane numatytoje teritorijoje, teismas pažymėjo, jog, kaip nurodo Agentūra, tokie skaičiavimai negalėjo būti pateikti, nes PAV ataskaitoje nėra detalių kiekvienos atliekos rūšies ar jų srauto skaičiavimų. PAV ataskaitos 2.7 punkte nurodomas tik metalo laužo tankis, tačiau be metalo laužo tvarkomos bei laikomos ir kitų rūšių atliekos, po perdirbimo gauti produktai.

Teismas nurodė, kad teikdama pastabas 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr.(30.1)-A46118 Agentūra prašė pareiškėjo pagrįsti, jog visi įvardyti įrenginiai, atliekos ir po perdirbimo gaunami produktai tilps plane numatytoje teritorijoje, taip pat nebus pažeisti atliekų laikymo ir tvarkymo bei priešgaisriniai reikalavimai. Pareiga pagrįsti plečiamos veiklos apimtis tenka būtent veiklos vykdytojui, t. y. pareiškėjui, kuris turėjo Agentūrai pateikti aiškų ir išsamų pagrindimą, jog pajėgs sutvarkyti planuojamų atliekų kiekius, sutalpinti įrenginius bei atliekas ir produktus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai neteikė visų duomenų (atliekų tankio) pagal kuriuos Agentūra būtų galėjusi patikrinti pareiškėjo nurodytus ketinamus tvarkyti ir laikyti atliekų kiekius. Pareiškėjo parengta specialisto išvada buvo pateikta tik teisme, t. y. po Agentūros Sprendimo priėmimo, todėl, priimdama Sprendimą, Agentūra šių duomenų neturėjo ir negalėjo jų įvertinti. Specialisto išvadoje pateikiami skaičiavimai skiriasi nuo nurodomų PAV ataskaitoje, kurioje teigiama, jog skystos atliekos laikomos nuo 200 iki 1 000 l statinėse, birios atliekos laikomos iki 1 m3 dydžio sandariose talpose, pavojingosioms atliekoms naudojami stelažai iki 2 m aukščio, o nepavojingosioms – iki 4 m aukščio.

Metalo laužas gali būti sandėliuojamas iki 6 m aukščio, o pakuotės ir kitos nepavojingosios atliekos – iki 4–5 m krūvose. Teismui pateiktoje specialisto išvadoje teigiama, jog visos tiek pavojingosios, tiek nepavojingosios atliekos (taip pat ir naftos produktai, skystos kuro atliekos, aliejaus ir riebalų atliekos, dažai, lakai ir kitos cheminės atliekos, naudoti netinkamos padangos ir kt.) bus sandėliuojamos 6 m krūvose, rietuvėse, stelažuose ir talpyklose, o tai teismas vertino, kaip abejones keliančias sandėliavimo galimybes.

31. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog PAV ataskaitoje buvo nurodytas tik teorinis tvarkomas atliekų kiekis tam, jog ateityje plečiant veiklą nereikėtų vėl atlikti PAV procedūrų. Teismas nurodė, jog PAV metu vertinamos pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybės iki konkrečių pareiškėjo nurodomų dydžių, kuriais ir paremtas atliekamas PAV. Atlikus vertinimą priimamas konkretus PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodomas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, nurodant ar konkrečioje vietoje, atitinkama veikla yra leistina / neleistina. Jei PAV ataskaitoje nurodomai veiklai (pagal nurodomą išplėstą tvarkomų atliekų sąrašą ir apimtis) būtų pritarta, pareiškėjas, kaip nurodoma PAV ataskaitoje, kreipsis dėl TIPK leidimo pakeitimo pagal PAV ataskaitoje nurodytas veiklos apimtis, o paraiškoje TIPK leidimui tvarkomų atliekų pajėgumai nebus didesni nei sprendime dėl PŪV galimybių (PAV ataskaitos 2.4 p.).

32. Teismas sprendė, jog įvertinus PAV ataskaitoje pateikus duomenis apie atliekų kiekius, įrenginių našumą ir atliekų laikymo pajėgumus, Agentūra pagrįstai sprendė, jog išplėtus veiklą iki pareiškėjo nurodomų apimčių, kyla rizika, jog bus priimta daugiau atliekų nei objektyviai leidžia pareiškėjo įrenginių našumas ir pajėgumai jas laikyti.

33. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nesutiko su Sprendimo 11.2 punkto išvada, jog PAV ataskaitoje nebuvo svarstytos kitos PŪV vietos ir technologijų alternatyvos, nenagrinėta galimybė tvarkyti tik nepavojingąsias atliekas arba esamų atliekų rūšių plėtrą. Pareiškėjas teigė, jog vietos alternatyva buvo aptarta ir išnagrinėta. PAV programoje pareiškėjas nurodė, jog vietos alternatyva nebus svarstoma, o Agentūra neturėjo pastabų dėl programos. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir nurodė, kad PŪV alternatyvos aptariamos PAV ataskaitos 2.12 punkte, kuriame nurodoma, jog PŪV vieta geografiniu, atliekų tvarkymo, logistikos požiūriu yra tinkama ir kitos teorinės vietos alternatyvos PAV procese nenagrinėjamos, analizuojama ir vertinama „nulinė“ bei kelios galimos atliekų sandėliavimo vietų alternatyvos Bendrovės teritorijoje. Taip pat nurodoma, jog sandėliavimo ir ENTP demontavimo įranga mažai kuo aplinkosauginiu požiūriu skiriasi, todėl technologinės alternatyvos taip pat neanalizuojamos. Pareiškėjas nurodė (PAV ataskaitos 2.12.2 p.), jog turi daugiau atliekų surinkimo ir perdirbimo kompleksų, iš kurių vienam (duomenys neskelbtini) 2014 metais yra atliktas PAV, tačiau nei šis, nei kiti atliekų supirkimo ir tvarkymo punktai nėra vertinami kaip alternatyvūs, nes būtent (duomenys neskelbtini) esantis objektas pasižymi gera lokacija, dideliu teritorijos plotu, galimybe įrengti naujas atliekų tvarkymo technologijas 20 metų į priekį, vietovės žinomumu, greitu susisiekimu ir dideliu atstumu iki artimiausių gyvenviečių.

34. Teismas aptarė Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. gegužės 12 d.), (toliau – ir Nuostatai) III skyrių, reglamentuojantį PAV ataskaitos rengimą, ir nurodė, jog nepriklausomai nuo to, ar teikdama pastabas dėl PAV programos Agentūra turėjo pastabų dėl vietos ir technologijų alternatyvų, ar ne, šias alternatyvas PAV ataskaitoje išnagrinėti įpareigoja teisės aktas, todėl Agentūra Sprendime pagrįstai kaip esminį PAV ataskaitos trūkumą nurodė, jog PAV ataskaitoje nebuvo svarstytos kitos PŪV vietos ir technologijų alternatyvos, kurių pareiškėjas PAV ataskaitoje nenagrinėjo. Dėl pareiškėjo argumento, jog PAV ataskaitoje jis pagrindė, kad bus analizuojama ir vertinama „nulinė veiklos alternatyva“, teismas pažymėjo, kad Nuostatai šią alternatyvą įpareigoja nagrinėti kartu su kitomis nurodytomis keliomis alternatyvomis.

35. Teismas nustatė, jog Sprendimą, kad pareiškėjo planuojamos apimties veikla neleistina, Agentūra grindė ir tuo, jog veiklos išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę, o pagal pareiškėjo atliktą kvapo ir oro taršos modeliavimą kvapo ir kietųjų dalelių koncentracija yra artima ribinėms vertėms.

36. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir VSPĮ) 24 straipsnio 1–3 dalis ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 1.3 punktu, 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586, kuriuo, be kita ko, patvirtintos ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir SAZ taisyklės), 1 punkte nustatė, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir šiame teisės akte nurodytiems ūkinės veiklos objektams (rūšims). Teismas aptarė SAZ taisyklių 3, 6–6.2 punktus, SAZ taisyklių priedo 22 skyriaus „Antrinis perdirbimas“ 22.2 punktą, nurodė, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kaip PAV proceso dalis, atliekamas vadovaujantis PAVĮ, Nuostatais, ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atliekant PAV, buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. PAV ataskaitoje nustatyta, jog PŪV teritorijoje nėra visuomeninės paskirties pastatų, rekreacinių teritorijų ar kitų svarbių objektų. Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV veiklos vietos nutolusi: 32 m į rytus (duomenys neskelbtini), 10 m ir 32 m į pietus (duomenys neskelbtini), 120 m ir 140 m į pietryčius (duomenys neskelbtini), apie 260 m į šiaurės rytus, rytus ir pietvakarius (PAV ataskaitos 3.8 p., 3-4 paveikslas). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu buvo atliktas cheminės taršos, taršos kvapais ir fizikinės taršos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad oro tarša ir triukšmas neviršys ribinių verčių, todėl poveikis visuomenės sveikatos būklei nenumatomas. Įvertinus cheminę ir fizikinę PŪV taršą, numatoma SAZ sutapatinti su Bendrovės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, o SAZ, atsižvelgiant į visų taršos šaltinių keliamą taršą, nustatoma – 2,4358 ha (sklypų teritorija).

37. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas PŪV vietoje veiklą vykdo nuo 2013 metų ir SAZ ribos veiklos vietai jau buvo nustatytos. Teismas iš PAV ataskaitos IV skyriaus nustatė, kad 2010 metų ataskaitos duomenimis, įvertinus tuometinį Bendrovės veiklos pobūdį, fizikinę taršą tiek Bendrovės teritorijoje, tiek už jos ribų 2010 metų ataskaitoje SAZ zoną buvo siūloma sumažinti ir nustatyti iki 50 m (nuo taršos šaltinių). Atsižvelgus į tai, jog į vakarus už PŪV sklypo yra kitoms įmonėms priklausantys pastatai, kurie ekranuoja triukšmo sklidimą nuo PŪV veiklos teritorijos, SAZ zona paslenkama į rytų pusę 50 m, t. y. vakarinėje dalyje SAZ zona sutapatinama su sklypo ribomis, o rytinėje pusėje ištęsiama 50 m gyventojų link (į siūlomą SAZ gyvenamieji namai nepatenka).

38. Teismas nustatė, kad pareiškėjas veiklą vykdė Žemės sklypuose, plėsdamas veiklą pareiškėjas prie buvusios teritorijos planuoja prijungti likusią 1,5558 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (0,634 ha) ir ½ 0,5800 ha žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas, Žemėlapis su esamų ir planuojamų prijungti žemės sklypų ribomis). Teismas nustatė, kad pareiškėjo veikla plečiama į rytų pusę, kurioje pagal 2010 metų ataskaitą nustatyta 50 m SAZ riba. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai leidžia nustatytų SAZ ribų tikslinimą, jas didinant ar mažinant, tačiau tai daroma esant tam tikroms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms (SAZ taisyklių VI skyriaus 39, 39.1–39.3 p.). SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba PAV proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar PAV ataskaitoje.

39. Pagal pateiktų skaičiavimų rezultatus teismas nustatė, kad PŪV skleidžiamas kvapas veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m3 kvapo vienetus, ties teritorijos riba – 0,5–6,5 OUE/m3, o artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje – 0,5–5,9 OUE/m3 ir neviršys 8 OUE/m3 reglamentuojamos ribinės vertės (sudaro 73,8 proc. ribinės vertės). PŪV keliamo triukšmo lygis dienos metu ties PŪV sklypo ribomis sieks 35–55 dBA, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 26–46 dBA ir neviršys nustatytų ribinių dydžių (65 dBA 6–18 val.) (sudaro 71 proc. ribinės vertės). Kietųjų dalelių (KD10) maksimali 24 val. koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m3, t. y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD2,5) didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija įvertinus foną – 23 µg/m3, ir sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Teismas nurodė, kad iš PAV ataskaitoje pateikiamų skaičiavimų matyti, jog kietųjų dalelių koncentracijos yra visai artimos ribinei jų vertei. Kvapo ir triukšmo lygis sudaro apie 71–73 proc. ribinės vertės. Teismas vertino, jog tai, kad tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos ar artimos ribinei vertei, savaime nesudaro prielaidos teigti, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Teismas nurodė, jog PAV ataskaitoje nėra jokių duomenų apie SAZ ribų mažinimo metu vertintus taršos monitoringo (stebėsenos) duomenis ir mažiausiai aplinką veikiančių technologijų arba gamybos būdų įgyvendinimą, kuriuos įvertinus objektyviai būtų galima spręsti dėl 2010 metų PAV ataskaitoje nustatyto 50 m SAZ sumažinimo.

40. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl PŪV, privalo ne tik atsižvelgti į PŪV organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo pateiktą PAV ataskaitą, joje pateikiamą informaciją, apibūdinančią PŪV, bet ir ją išanalizuoti bei įvertinti kompleksiškai. Teismas priėjo prie išvados, jog Agentūra, įvertinusi visumą PAV ataskaitoje pateikiamų duomenų dėl PŪV išplėtimo masto, galimybių sutalpinti įrenginius ir planuojamus atliekų kiekius, PŪV vietos ir pasirinktų technologijų alternatyvų nesvarstymo, itin mažą atstumą iki gyvenamosios aplinkos bei artimas ribinėms vertėms kai kurių teršalų koncentracijas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pageidaujamos apimties veiklos išplėtimas nėra galimas. Teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

III. 41. Pareiškėjas UAB „Terra recycling“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias PAV ataskaitos rengimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, peržengė skundo bei bylos nagrinėjimo ribas ir dėl to padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

42.1. Teismo išvados dėl skaičiavimų yra klaidingos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjas skaičiavimus pateikė ir Agentūra turėjo visas galimybes įsitikinti, kad PAV ataskaitoje nurodytos PŪV teritorijos ir pastatų ploto pakanka pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms laikyti pagal esamus ir PAV ataskaitoje numatomus didžiausius vienu metu laikomų atliekų kiekius. Detalūs kiekvienų atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimai pagal kiekvienos iš atliekų rūšių tankį šiuo atveju nėra ir nebuvo būtini. Specialisto išvadoje buvo pateikti tik galimi alternatyvūs skaičiavimai – atlikti kitokiu būdu (pagal pagrindinių atliekų tankius), tačiau jie patvirtino tą pačią išvadą – PŪV teritorijos ir pastatų ploto pakanka planuojamam priimti atliekų kiekiui. Agentūra nenurodė, o ir į bylą nėra pateikusi absoliučiai jokių kitų alternatyvių skaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą teigti, kad visi PAV ataskaitoje įvardyti įrenginiai, atliekos ir po atliekų perdirbimo gaunami produktai netilps plane numatytoje teritorijoje. Dėl nurodytų priežasčių nėra aišku, kuo paremtos Sprendime nurodomos abejonės. Nuo planuojamo priimti ir vienu metu laikyti atliekų kiekio priklauso laidavimo draudimo / banko garantijos užtikrinama suma. Pareiškėjas net nebūtų teikęs tvirtinti PAV programos ir PAV ataskaitos, jeigu nebūtų tikras dėl galimybės sutalpinti ir sutvarkyti nurodomus atliekų kiekius bei už šiuos kiekius laiduoti finansiškai;

42.2. Teismo išvada, kad PAV ataskaitoje nebuvo išnagrinėtos PŪV vietos ir technologijos alternatyvos, yra nepagrįsta. PAV ataskaitos 2.12 punkte buvo aptartos ir išnagrinėtos dvi atliekų tvarkymo alternatyvos, o taip pat buvo išnagrinėta ir esama situacija – „nulinė veiklos alternatyva“ (PAV ataskaitos 2.12.1 p.). PAV ataskaita atitiko Nuostatų 10.3.7 punktą. Teismas neįvertino šiuo atžvilgiu reikšmingos faktinės aplinkybės, kad PAV ataskaita yra rengiama ne dėl to, jog ketinama dar tik pradėti vykdyti iš esmės naują veiklą, o dėl to, kad planuojama išplėsti esamą, jau daugiau kaip 20 metų toje pačioje vietoje vykdomą veiklą. Agentūra dėl vietos ir technologijų alternatyvų pareiškėjui jokių pastabų neturėjo, pareiškėjas atsižvelgė į atsakovo pastabas vietoje numatytų 3 kietojo kuro katilų (po 30 kW) šildyti naudoti kitą aplinkosauginiu požiūriu pažangesnį šildymo būdą, pavyzdžiui, dujinį, taip pat buvo numatytas planuojamo naudoti kietojo kuro standartas, o pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad būdas, kuriuo PAV programoje ir PAV ataskaitoje buvo aptartos PŪV vietos ir technologijos alternatyvos buvo netinkamas ir / ar su trūkumais;

42.3. Teismas peržengė skundo bei bylos nagrinėjimo ribas ir padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad PAV ataskaitoje nėra jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl 2010 metų PAV ataskaitoje nustatyto 50 m SAZ sumažinimo. Agentūra nei priimdama Sprendimą, nei atsiliepime į skundą šiais motyvais nesirėmė ir šio klausimo nekvestionavo. Agentūra pažymėjo, kad PAV ataskaitos šiuo aspektu taisyti nereikia, kadangi nagrinėjamu atveju SAZ ribų dydis buvo nustatomas PAV ataskaitoje, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris yra PAV proceso dalis, o NVSC pritarė PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms. Šis klausimas nebuvo ir negalėjo būti ginčo dalyku šioje byloje;

42.4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog PŪV kvapo koncentracija ir kietųjų dalelių (KD10) kiekis gyvenamojoje aplinkoje neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, o PAV ataskaitoje šiuo klausimu atlikti skaičiavimai yra pagrįsti ir teisingi. Aplinkybė, kad kvapo koncentracija ir kietųjų daleliu (KD10) kiekis yra artimas jų ribinei vertei, negali sudaryti pagrindo Agentūrai priimti Sprendimą, jog PŪV negalima. Agentūra Sprendime šiuo atveju net neįvardijo jokių kompleksinių veiksnių, dėl kurių egzistavimo būtų galima spręsti, jog PŪV turės reikšmingą poveikį aplinkai, nors teisės aktuose nustatytų ribinių verčių PŪV neviršija.

Ribinės vertės teisės aktuose nustatomos nesavitiksliai, o būtent kontrolės tikslais, kaip objektyvus atskaitos taškas. Jeigu šios ribinės vertės nėra pasiekiamos ir / ar viršijamos, nėra ir pagrindo ūkio subjektui taikyti kažkokių veiklos ribojimų ar įpareigoti imtis kažkokių kontrolės priemonių, o tuo labiau savaime spręsti, kad ūkinės veiklos vykdymas apskritai nėra galimas. Tikimybė, jog kvapo ar kietųjų dalelių koncentracijos ribinės vertės kažkuriuo metu dėl kokių nors aplinkybių gali būti viršijamos, egzistuoja vykdant praktiškai bet kokią ūkinę veiklą.

Atitinkamai visais atvejais sprendžiant dėl PŪV galimumo vadovaujantis tik niekuo neparemta prielaida, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, jokia ūkinė veikla būtų praktiškai negalima. Ginčijant Sprendimą dėl PŪV galimybių taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pagal ją kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012 pažymėta, jog sistemiškai aiškinant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir PAVĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, jog tik įrodžius, kad PŪV neatitinka įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų ir (ar) gali kelti neigiamą poveikį aplinkai pasirinktoje vietoje bei tokias išvadas argumentuotai motyvavus ir pagrindus objektyviais duomenimis (faktais), atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl PŪV galimybių pagal pateiktą PAV ataskaitą galima būtų laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Agentūros Sprendimo dalis dėl kvapo koncentracijos ir kietųjų dalelių (KD10) kiekio nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl ir ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta bei neteisėta.

43. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir argumentai, kuriais grindžiamas pareiškėjo pajėgumas talpinti ir sutvarkyti planuojamus pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekius. Pareiškėjas įrenginio pajėgumus pateikia PAV ataskaitos 2.7 punkte, tačiau Agentūra pagal PAV ataskaitoje nurodytus duomenis negalėjo patikrinti PAV ataskaitoje pateiktų įrenginio pajėgumų, įvertinti ir įsitikinti, ar PŪV teritorijos ir pastatų ploto pakanka pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms laikyti pagal esamus ir PAV ataskaitoje numatomus didžiausius vienu metu laikomų atliekų kiekius. Pareiškėjas PAV ataskaitoje nėra pateikęs detalių kiekvieno atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimų, kurie pagrįstų pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį. PAV ataskaitos 2.7 punkte pateiktas tik vienos iš tvarkomų atliekų – metalo laužo tankis, tačiau be metalo laužo tvarkomos bei laikomos ir kitų rūšių atliekos, po perdirbimo gauti produktai. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją yra akivaizdu, kad pareiškėjas didins ir kitų atliekų veiklos apimtis, tvarkys kitas atliekas, kurių anksčiau niekada netvarkė. Agentūra negalėjo įsitikinti, jai nepakako duomenų tam, kad galėtų įvertinti, ar pareiškėjo nurodyto ploto galėtų pakakti kitoms, smulkesnėms bei mažesnio svorio atliekoms laikyti, todėl tai buvo vienas iš motyvų priimti neigiamą Sprendimą dėl PŪV veiklos galimybių;

44.2. Specialisto išvada buvo pateikta tik teisme, jau po Agentūros Sprendimo priėmimo. Specialisto išvadoje pateikiami skaičiavimai ir kiti duomenys skiriasi nuo pateiktų PAV ataskaitoje, pavyzdžiui, PAV ataskaitos 131–132 puslapiuose pareiškėjas pateikė atliekų laikymo plotą, kuris yra 8 800 kv. m, specialisto išvadoje pateikiamas plotas yra 10 813,6 kv. m. Specialisto išvadoje nurodoma, kad atlikus skaičiavimus aikštelėse liks laisvos vietos. Laisvo ploto turi likti ne tik laikyti atliekas, bet ir pravažiavimams, praėjimams, po perdirbimo gautiems produktams. Agentūra, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2018 m. birželio 28 d. raštu prašė pareiškėjo pagrįsti, jog visi įvardyti įrenginiai, atliekos ir po perdirbimo gaunami produktai tilps numatytoje teritorijoje, taip pat nebus pažeisti atliekų laikymo ir tvarkymo ir priešgaisriniai reikalavimai. Visos atliekos ir toliau bus tvarkomos iš esmės su esamais iki išplėtimo įrenginių pajėgumais, atliekų rūšiavimas, demontavimas vyks rankiniu būdu, tačiau pareiškėjas nežada priimti naujų darbuotojų. Šios aplinkybės tik patvirtina abejones dėl pareiškėjo pajėgumų sutvarkyti tokius planuojamų atliekų kiekius, sutalpinti įrenginius, atliekas ir produktus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad atliekos bus išvežamos perdirbti, parduodamos kaip žaliava, tačiau PAV ataskaitoje pateikiama informacija, kad bus kaupiamas optimalus atliekų kiekis ir tik po to jos bus išvežamos. Pareiškėjo teiginiai, kad nėra jokio tikslo nurodyti PAV ataskaitoje tokius atliekų kiekius, kurių objektyviai net nebūtų įmanoma sutalpinti PŪV teritorijoje ir pastatuose, kad PAV ataskaitoje buvo nurodytas tik teorinis tvarkomas atliekų kiekis, o vykdydamas PŪV faktiškai netvarkys tokio atliekų kiekio, yra deklaratyvūs. Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas yra nurodęs, kad PAV programoje ir PAV ataskaitoje buvo nuspręsta nurodyti maksimalius galimus sutalpinti atliekų kiekius su tikslu plečiant PŪV nekartoti PAV procedūrų, PAV programoje ir PAV ataskaitoje nurodytas tvarkomų atliekų sąrašas ir tvarkomų atliekų kiekiai buvo išplėsti. Banko garantija sutalpinamam atliekų kiekiui neužtikrina, kad pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekos bus sutalpintos, o PŪV pagal savo mastą pati savaime nedarys neigiamo poveikio aplinkai;

44.3. PAV ataskaitos 2.12 punkte yra minimos PŪV veiklos alternatyvos ir „nulinė alternatyva“. Pareiškėjas apsiribojo tik šių alternatyvų išvardijimu. PAV ataskaitoje siūloma PAV vieta geografiniu, atliekų tvarkymo, logistikos požiūriu pareiškėjui yra tinkama ir kitos teorinės vietos alternatyvos PAV procese pareiškėjas nenagrinėjo. Pareiškėjas turi kelis atliekų tvarkymo ir supirkimo punktus, tačiau kitos esminės vietos pakeitimo alternatyvos nesvarstė (nenagrinėjo). Pareiškėjas PAV ataskaitoje formaliai aptarė ir išnagrinėjo technologijų ir vietos alternatyvas, nurodydamas, kad PŪV vykdyti numatytos tradicinės, praktikoje pasiteisinusios ir Lietuvos rinkos poreikius atitinkančios atliekų tvarkymo technologijos, nenagrinėjo galimybės veiklos metu tvarkyti tik nepavojingąsias atliekas arba svarstyti galimą esamų atliekų rūšių tvarkymo apimčių plėtrą. Pareiškėjas PAV ataskaitoje nenurodė GPGB, kurie nurodyti Europos Sąjungos GPGB informaciniuose dokumentuose, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimo. Atsakovas išnagrinėjo ir įvertino PAV ataskaitą, visą pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad veiklos vykdytojo pasirinktos technologijos neatitinka GPGB reikalavimų;

44.4. Dėl SAZ ir bylos nagrinėjimo ribų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjas skunde aptarė SAZ ribų nustatymo klausimus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad SAZ ribų sumažinimo pagrįstumo klausimus savo atsiliepime į skundą nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija, gyventojai PAV proceso metu prieštaravo nurodytam formaliam SAZ ribų nustatymui, kėlė SAZ ribų mažinimo klausimus. Teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, teisingai sprendė, kad iš pateiktų į bylą įrodymų nėra aišku apie SAZ ribų mažinimo metu vertintus taršos monitoringo (stebėsenos) duomenis ir mažiausiai aplinką veikiančių technologijų arba gamybos būdų įgyvendinimą, kuriuos įvertinus objektyviai būtų galima spręsti dėl 2010 metų PAV ataskaitoje nustatyto 50 m SAZ sumažinimo;

44.5. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XIV skyriaus 67 punkto reikalavimus, antrinių žaliavų surinkimo bazėms reglamentuojamas SAZ dydis yra 300 m. PAV ataskaitoje pažymėta, kad PAV procedūros metu yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nustatytas SAZ su sklypo riba, SAZ – 50 m. Atstumai iki artimiausios gyvenamosios aplinkos – 32 m į rytus (duomenys neskelbtini), 10 ir 32 m į pietus (duomenys neskelbtini), kyla potenciali rizikos dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmė gyventojams ir jų sveikatai ar turtui gaisro ar kitos ekstremaliosios situacijos atveju. Pareiškėjas nėra parengęs galimų avarijų ir incidentų valdymo plano, programos, skirtos sumažinti galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai nuo gaisro, sprogimo ar skystų atliekų nutekėjimo. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme. PAV ataskaitoje nurodytas didžiausias rizikos laipsnis yra 3B: tai yra visiškai tikėtina įvykio tikimybė kartą per 10–100 metų, kurio pasekmių lygis yra didelis. PAV ataskaitoje nurodyta, kad veiklavietėje privaloma griežtai laikytis gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, periodinio darbuotojų instruktavimo, prevencinių priemonių taikymo principų;

44.6. Iš pateikto Agentūros ir PAV ataskaitos rengėjo, PAV subjektų bei pareiškėjo susirašinėjimo matyti, kad Agentūra, kaip atsakinga institucija, prieš priimdama Sprendimą pagal kompetenciją atliko PAVĮ 10 straipsnyje nustatytus veiksmus, priėmė Sprendimą tik įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių. Agentūros Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo veiksmai atitiko teisės aktais suteiktus įgaliojimus, gero administravimo principą ir viešojo administravimo principus, įtvirtintus VAĮ 3 straipsnyje. Agentūros Sprendime buvo nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, apskundimo tvarka.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 3-26-(10.1-26E) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo“ ir papildomų įrodymų teismui neteikia.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nes teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šią bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

48. Administracija teigia, kad atsiliepimą į skundą šioje byloje pateikė 2019 m. sausio 24 d., pozicijos nekeičia ir palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą nuomonę. Administracija nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių naujų rašytinių įrodymų, o savo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. priimtą sprendimą grindžia tik deklaratyviais teiginiais.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Asociacijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

50.1. PAV procedūroje būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti visus detalius duomenis apie atliekų srautus, talpinimą, įrodyti Agentūrai, kad atliekos ir įrenginiai tilps ir bus pakankamai vietos tas atliekas tinkamai, saugiai tvarkyti. Nepakanka pareiškėjui tik nurodyti abstrakčius skaičius ir teigti, kad fiziškai atliekų krūvos sutilps teritorijoje. Specialisto išvadoje pateikti skaičiavimai negalėjo būti įvertinti ne tik Agentūros PAV procese, bet ir visuomenė neturėjo tinkamų galimybių įvertinti tokių skaičiavimų ir pateikti dėl jų motyvuotų pastabų, todėl į specialisto išvadą net neturėjo būti atsižvelgiama teismo proceso metu, spendžiant klausimą dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo. Atliekų kiekis PŪV atveju padidės dešimtis kartų, pareiškėjas planuoja tvarkyti didelį kiekį visai naujų ir pavojingųjų atliekų, o tam reikės ir papildomos naujos įrangos ir teritorijos (dėl papildomų saugumo reikalavimų);

50.2. Nors teismui pareiškėjas nurodė, kad jis PAV dokumentuose pateikė tik teorinį tvarkomų atliekų kiekį, kad PAV procedūros reikalauja nemažai sąnaudų, todėl nurodė PŪV didelius kiekius tam, kad nereikėtų ateityje, plečiant veiklos kartoti PAV procedūrų, tai parodo, kad pareiškėjas nerimtai žiūrėjo į PAV procedūrą, o vertino ją tik kaip tam tikrą formalią procedūrą, kuomet nebūtina pateikti tikslių skaičiavimų ir įtikinti Agentūrą, kad jo veikla ateityje tikrai bus saugi ir atitinkanti įstatymų reikalavimus. Jeigu Agentūra suteiktų TIPK leidimą pareiškėjui pagal jo pateiktus duomenis, Agentūra ateityje prarastų galimybes kontroliuoti pareiškėjo veiklą. Asociacija prašė, jog nedidėtų užterštumas ir jis net būtų sumažintas. Tam reikia papildomų investicijų ir žmogiškųjų išteklių, bet PAV ataskaita nesiekiama nedidinti užterštumo;

50.3. Pareiškėjas nesvarstė alternatyvios veiklos vietos ir tą pats pripažino. Pareiškėjas planuodamas plėsti savo veiklą, žymiai didindamas atliekų kiekius, be kita ko, siekdamas pradėti tvarkyti ir pavojingąsias atliekas, matydamas, kad šalia jo teritorijos yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, o artimiausi namai – už 10 m, 32 m, turėjo suprasti, kad kils visuomenės pasipriešinimas tokiai veiklos plėtrai. Pareiškėjas turėjo kruopščiai įvertinti ir kitas galimas PŪV teritorijas ir alternatyvias technologijas, kurios nedidintų taršos ar ją sumažintų. Pareiškėjas turėjo aiškiai detaliai pagrįsti, kodėl būtent (duomenys neskelbtini) esama jo veiklos teritorija yra geriausia teritorija PŪV, o ne kokia nors kita teritorija. Bet kuriuo atveju PAV ataskaitoje turi matytis realus alternatyvios teritorijos ir technologijų svarstymas, bet to nėra. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo PŪV nėra tokia, kad gali būti siejama tik su šia konkrečia teritorija. Pareiškėjo PŪV gali būti vykdoma ir kitoje teritorijoje;

50.4. SAZ klausimą pareiškėjas aptarė skunde. SAZ yra integrali PAV ataskaitos dalis. Tai, ar įmanoma nubrėžti SAZ teritoriją, lemia ir alternatyvios PŪV parinkimą. SAZ turi būti didesnė (500 m) nei nurodyta PAV ataskaitoje. Kadangi SAZ pagal teisės aktus turėjo būti daug didesnė, akivaizdu, kad PŪV teritorija turėjo būti pasirinkta kita. SAZ teritorijoje negali būti gyvenamųjų namų. Jeigu jie patenka į SAZ teritoriją, vadinasi, veikla negali vykti šioje teritorijoje. Šiuo atveju pareiškėjas net matydamas, kad SAZ turi būti daug didesnė, pasirinko ne iškelti PŪV ar jos dalį į kitą teritoriją, bet formaliai sumažinti SAZ;

50.5. Padidėjus teršalų kiekiui aplinkoje iki teršalų ribinės vertės, aplinkos kokybė žymiai sumažės. Pareiškėjas galėjo imtis esminių priemonių taršai mažinti, jeigu norėjo vykdyti PŪV ar iškelti dalį PŪV kitur, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nėra parengęs galimų avarijų ir incidentų valdymo plano, programos, skirtos mažinti galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai gaisro, sprogimo ar skystų atliekų nutekėjimo atveju, nebuvo parengęs ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. Asociacija prašė numatyti žaliąją augalų juostą, kuri skirtų gyvenamuosius namus nuo Bendrovės ir bent šiek tiek mažintų kvapų ir kietųjų dalelių taršą bei vizualinę taršą, tačiau to tikriausiai nebus įmanoma padaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Bylos esminis dalykas – atsakovo Agentūros 2018 m. spalio 9 d. sprendimo Nr.(30.1)-A4-8085, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjo UAB „Terra recycling“ PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – neleistina, pagrįstumas ir teisėtumas.

52. Byloje nustatyta, kad 2010 metais atlikus PAV, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr.VR-1.7-1279 nuspręsta, jog Bendrovės planuojama ūkinė veikla – juodojo ir spalvotojo metalo laužo, akumuliatorių ir kitų baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, amortizatorių ir ENTP tvarkymas – yra leistina. PAV ataskaitos duomenimis, Bendrovė veiklą vykdo nuo 2013 metų pagal 2013 m. vasario 28 d. išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-17, pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr.000520. Pareiškėjo planuojama PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – patenka į PAVĮ 2 priedo 14 punktą, pagal PAVĮ 7 straipsnio 11 dalį pradėtos PAV be atrankos procedūros. 2017 metais parengta PAV programa, kuria remiantis buvo parengta PAV ataskaita. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – neleistina.

53. Agentūros Sprendimas grindžiamas šiais argumentais: 1) pateikiama informacija apie įrenginio pajėgumus sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius ir galimybės sutalpinti atliekas abejotini, nes nėra detalių kiekvienų atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimų, kurie pagrįstų pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį; 2) nebuvo svarstytos kitos PŪV vietos alternatyvos, nenagrinėta galimybė tvarkyti tik nepavojingąsias atliekas arba esamų atliekų rūšių plėtrą; 3) suinteresuotos visuomenės nuomone, PŪV išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę; metinį tvarkomų atliekų kiekį didinant iki 504 000 t/m, taip pat didinant didžiausią vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį ir vertinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos kyla rizika dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmės gyventojams; 4) kvapo sklaidos modeliavimas parodė, kad kvapo koncentracija veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m3, nors kvapo koncentracija artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nėra viršijama, ji gali siekti 0,5–5,9 OUE/m3; kietųjų dalelių (KD10) koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m3, t. y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės; 5) pareiškėjas nesiekia naudoti pažangių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo technologijų, nėra pagrindimo, kad pasirinktos technologijos atitinka GPGB.

54. Pareiškėjas skunde nesutiko su Sprendimo motyvais bei išvada ir laikėsi pozicijos, kad Sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų ir netenkino skundo reikalavimų, nes nustatė, jog Agentūra, išanalizavusi visumą PAV ataskaitoje pateikiamų duomenų dėl PŪV išplėtimo masto, galimybių sutalpinti įrenginius ir planuojamus atliekų kiekius, PŪV vietos ir pasirinktų technologijų alternatyvų nesvarstymo, itin mažą atstumą iki gyvenamosios aplinkos bei artimas ribinėms vertėms kai kurių teršalų koncentracijas, teisingai sprendė, jog pareiškėjo pageidaujamos apimties veiklos išplėtimas nėra galimas.

55. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas nustatyta, jog valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai (13 str.).

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2019 m. sausio 24 d. sprendime byloje Cordella ir kt. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 54414/13 ir 54264/15, pažymėta, kad valstybės turi pozityvią pareigą, ypač pavojingos veiklos atveju, nustatyti reglamentavimą, pritaikytą prie konkrečios veiklos ypatumų, ypatingai atsižvelgiant į galinčios kilti rizikos lygį. Šiame reglamentavime privalo būti nustatyti reikalavimai konkrečios veiklos leidimų išdavimui, įrengimui, valdymui, saugumui ir kontrolei, ir jis privalo nustatyti pareigas atitinkamiems asmenims imtis realių priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga piliečių, kurių gyvybėms gali kilti pavojus dėl slypinčios rizikos (žr., pvz., EŽTT 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Oneryildiz prieš Turkiją, [DK], pareiškimo Nr. 48939/99; 2014 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Brincat ir kt. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 60908/11).

57. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAVĮ ir Nuostatai.

58. Poveikio aplinkai vertinimo procesas yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla (PAVĮ 2 str. 7 d.) nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas (PAVĮ 2 str. 5 d.). Šio proceso tikslai yra 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 4 str.).

59. PAV ataskaitai keliami reikalavimai įtvirtinti PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), t. y. ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

60. Nuostatų III skyriaus, reglamentuojančio PAV ataskaitos rengimą, 10 punktas įtvirtina ataskaitai keliamus reikalavimus. Ataskaitoje, be kita ko, privalo būti: 10.3.1. susidarysiančių teršalų aprašymas (teršalų pavadinimai, pavojingumo klasė, rizikos grupė, teršalų skaičiavimai ir kt.); 10.3.2. atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; 10.3.3. aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; 10.3.4. galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių komponentų tarpusavio sąveikai, apibūdinimas ir įvertinimas; 10.3.5. naudoti poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas; 10.3.6. priemonių, numatytų neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas; 10.3.7. nagrinėtų alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai. Ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju ir taikoma kaip esamos būklės įvertinimas bei atskaitos ir palyginimo taškas; 10.3.8. galimos ekstremaliosios situacijos ir priemonės joms išvengti bei padariniams likviduoti; 10.3.9. vykdyto aplinkos monitoringo (jei toks buvo vykdytas) duomenų analizė, numatomo aplinkos monitoringo metmenys; 10.3.10. visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti aspektai turi būti kiekvienoje PAV ataskaitoje, tačiau nėra būtina, kad jie būtų aptarti būtent minėtoje dalyje išdėstyta tvarka. Svarbu tai, jog visi minėtoje PAVĮ nuostatoje įvardyti aspektai būtų išsamiai išnagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013; 2019 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-289-822/2019).

62. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog PŪV teritorijos ir pastatų ploto pakanka pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms laikyti pagal esamus ir PAV ataskaitoje numatomus didžiausius vienu metu laikomų atliekų kiekius, pažymi, kad iš byloje esančių suvestinių duomenų apie įrenginių pajėgumus matyti, jog bendras įrenginio našumas (didžiausias vienu metu telpamas atliekų kiekis) yra 42 000 t (PAV ataskaitos 2-13 lentelė, el. b. I t., b. l. 148). PAV ataskaitoje nurodyta, kad šis pajėgumas įvertintas pagal metalo laužo tankį (el. b. I t., b. l. 149), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad be metalo laužo pareiškėjas tvarkė ir kitų rūšių atliekas, po perdirbimo gautus produktus, ketina didinti metinius tvarkomų atliekų pajėgumus (iki 504 000 t/m), tvarkyti bei laikyti atliekas, kurių anksčiau niekada netvarkė, todėl nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog detalūs kiekvienų atliekų ir / ar atliekų srauto skaičiavimai pagal kiekvienos iš atliekų rūšių tankį šiuo atveju nėra ir nebuvo būtini. Pareiškėjas planuoja išplėsti pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklą, todėl būtent jam tenka pareiga pagrįsti pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį, pateikti duomenis Agentūrai, kaip atsakingai institucijai, koordinuojančiai PAV procesą (PAVĮ 2 str. 1 d.), jog visi atliekų tvarkymo įrenginiai, atliekos ir po perdirbimo gaunami produktai tilps plane numatytoje teritorijoje dar iki sprendimo dėl PAV ataskaitos priėmimo.

63. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma specialisto išvada (el. b. III t., b. l. 8–30) buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. Agentūra specialisto išvadoje nurodytų duomenų neturėjo ir negalėjo jų įvertinti. Nepaisant to, jog specialisto išvadoje, pasak pareiškėjo, pateikti tik alternatyvūs skaičiavimai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad PAV ataskaitoje (el. b. I t., b. l. l49) nurodoma, jog aikštelių bendras plotas yra 8 800 kv. m, specialisto išvadoje – atliekoms tvarkyti planuojamas skirti plotas pagal PAV ataskaitą – 10 813,6 kv. m; PAV ataskaitoje išvardytos įvairios talpos, specialisto išvadoje – visos tiek pavojingosios, tiek nepavojingosios atliekos planuojamos sandėliuoti 6 m aukščio talpose, nėra pagrindo teigti, kad ji patvirtino išvadą, jog PŪV teritorijos ir pastatų ploto pakanka planuojamam priimti atliekų kiekiui.

64. Taigi Agentūra, įvertinusi PAV ataskaitoje pateiktus duomenis pagal atliekų kiekius, įrenginių našumą ir atliekų laikymo pajėgumus, pagrįstai sprendė, jog išplėtus veiklą iki pareiškėjo nurodomų didelių apimčių, kyla rizika, jog bus priimta daugiau atliekų nei objektyviai leidžia pareiškėjo įrenginių našumas ir pajėgumai jas laikyti.

65. Pažymėtina, jog Agentūros vykdomos funkcijos yra įtvirtintos PAVĮ 6 straipsnio 1 dalyje. Agentūra, be kita ko, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą (PAVĮ 6 str. 1 d. 2 p.). Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti (PAVĮ 10 str. 1 d. 1 p.) arba priima sprendimą (PAVĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Pabrėžtina, kad PAV subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1193/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2014). Agentūrai nėra suteikti įgaliojimai atlikti konkrečias PAV procedūras, todėl pareiškėjo argumentai, kad Agentūra nepateikė jokių kitų alternatyvių skaičiavimų, nepripažįstami teisiškai pagrįstais.

66. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, susiję su laidavimo draudimu / banko garantija, šiuo atveju nekeičia reikalo esmės. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog banko garantija sutalpinamam atliekų kiekiui neužtikrina, kad pavojingosios ir nepavojingosios atliekos bus sutalpintos, o PŪV pagal savo mastą pati savaime nedarys poveikio aplinkai.

67. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su PAV ataskaitoje aptartomis PŪV vietos ir technologijų alternatyvomis, teisėjų kolegija pažymi, kad PŪV alternatyvos aptariamos PAV ataskaitos 2.12 punkte (el. b. I t., b. l. 153–155), kuriame nurodoma, jog PŪV vieta geografiniu, atliekų tvarkymo, logistikos požiūriu yra tinkama ir kitos teorinės vietos alternatyvos PAV procese nenagrinėjamos, analizuojama ir vertinama „nulinė“ bei kelios galimos atliekų sandėliavimo vietų alternatyvos Bendrovės teritorijoje. Taip pat nurodoma, jog sandėliavimo ir ENTP demontavimo įranga mažai kuo aplinkosauginiu požiūriu skiriasi, todėl „technologinės“ alternatyvos taip pat neanalizuojamos. PAV ataskaitos 2.12.2 punkte „Geografinė vietos alternatyva“ nurodyta, jog planuojama esamos pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos pakeitimo – išplėtimo esminės vietos pakeitimo alternatyvos nebus svarstomos, nes būtent (duomenys neskelbtini) esantis objektas pasižymi gera lokacija, dideliu teritorijos plotu, galimybe įrengti naujas atliekų tvarkymo technologijas 20 metų į priekį, vietovės žinomumu, greitu susisiekimu ir dideliu atstumu iki artimiausių gyvenviečių.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į PAVĮ 9 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 10.3.7 punkto nuostatas, įvertinusi PAV ataskaitos 2.12 punkto turinį, prieina prie išvados, jog Agentūra Sprendime pagrįstai sprendė, kad PAV ataskaitoje nebuvo svarstytos kitos PŪV vietos ir technologijų alternatyvos. Pareiškėjas PAV ataskaitoje apsiribojo tik alternatyvų išvardijimu, formaliai aptarė ir išnagrinėjo technologijų (pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms tvarkyti numatoma patikima metais patikrinta mechaninio principo ir atliekų tvarkymo technologija) ir vietos alternatyvas (1 alternatyva – atliekas apdoroti ir laikyti naujai įrengiamuose atliekų surinkimo ir perdirbimo kompleksuose; 2 alternatyva – atliekas apdoroti ir laikyti esamose patalpose ir aikštelėse, papildomai prijungiant šalia esančių aikštelių plotus, įrengiant priestatus ir stogines), tačiau nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančios jų analizės. Šiuo aspektu atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas formaliai aptarė ir išnagrinėjo technologijų ir vietos alternatyvas, nurodydamas, kad PŪV vykdyti numatytos tradicinės, praktikoje pasiteisinusios ir Lietuvos rinkos poreikius atitinkančios atliekų tvarkymo technologijos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra nustatęs, jog pareiškėjas nenurodė geriausių prieinamų gamybos būdų, kurie nurodyti Europos Sąjungos GPGB informaciniuose dokumentuose, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimo, ir padaręs išvadą, kad veiklos vykdytojo pasirinktos technologijos neatitinka GPGB reikalavimų.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju PAV ataskaita rengiama ne dėl to, kad ketinama dar tik pradėti vykdyti iš esmės naują veiklą, o dėl to, kad planuojamas esamos, jau daugiau kaip 20 metų toje pačioje vietoje vykdomos, veiklos plėtimas. Nesutikdama su tokiu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal PAVĮ 3 straipsnio 1 dalį poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Taigi esminis aspektas yra galimas PŪV poveikis aplinkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas patenka į PAVĮ 2 priedo 14 punktą, buvo pradėtas PAV be atrankos procedūros, parengta PAV ataskaita, kuri tiek ketinamos vykdyti naujos veiklos atveju, tiek plečiant pradėtą veiklą, turi atitikti PAVĮ bei Nuostatuose įtvirtintus PAV ataskaitai reikalavimus.

70. Atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog Agentūra dėl vietos ir technologijų alternatyvų pareiškėjui jokių pastabų neturėjo, o pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad PAV programoje ir PAV ataskaitoje aptartos PŪV vietos ir technologijos alternatyvos buvo netinkamos. Kaip jau buvo minėta, PAV ataskaitai keliamus reikalavimu nustato teisės aktai, Agentūrai nėra suteikti įgaliojimai atlikti konkrečias PAV procedūras, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga tai, ar Agentūra turėjo pastabų dėl vietos ir technologijų alternatyvų.

71. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl SAZ sumažinimo, dėl kurio nebuvo ginčo, peržengė skundo bei bylos nagrinėjimo ribas.

72. VSPĮ 24 straipsnyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-408 redakcija) nustatyta, jog asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu (VSPĮ 24 str. 1 d.). Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti (VSPĮ 24 str. 2 d.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai (VSPĮ 24 str. 3 d.).

73. SAZ taisyklės (2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. V-231 redakcija) reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai SAZ ribų nustatymo bei šių zonų režimo reikalavimus (SAZ taisyklių 1 p.). SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius (SAZ taisyklių 3 p.). SAZ ribų tikslinimas – pagrįstas SAZ ribų pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų, valstybinės priežiūros institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tarp jų SAZ naudotojų, motyvuotus pasiūlymus (SAZ taisyklių 4.17 p.). SAZ ribų tikslinimą reglamentuoja SAZ taisyklių VI skyrius (2016 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-542 redakcija), kurio 39 punktas nustato, jog SAZ ribos gali būti mažinamos, kai: 1) įgyvendinus žmonių sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos priemones, atlikus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus ūkio subjekto monitoringo (stebėsenos) duomenis, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje ir / ar rekreacinėje teritorijoje tarša ne didesnė kaip nustatyta teisės norminiuose aktuose (SAZ taisyklių 39.1 p.); ekvivalentiniai akustinio triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku, taip pat vibracijos, ultragarso, nejonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir / ar rekreacinėje teritorijoje ne didesni kaip nustatyti teisės norminiuose aktuose ar kritinių grupių narių SAZ ribose per metus gaunama efektinė dozė mažesnė kaip 0,2 mSv (SAZ taisyklių 39.2 p.); 3) įgyvendinta mažiausiai aplinką veikianti technologija arba mažiausiai aplinką veikiantis gamybos būdas (SAZ taisyklių 39.3 p.). SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (SAZ taisyklių 41 p.).

74. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. PAV ataskaitoje nustatyta, jog PŪV teritorijoje nėra visuomeninės paskirties pastatų, rekreacinių teritorijų ar kitų svarbių objektų. Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV veiklos vietos nutolusi: 32 m į rytus (duomenys neskelbtini), 10 m ir 32 m į pietus (duomenys neskelbtini), 120 m ir 140 m į pietryčius (duomenys neskelbtini), apie 260 m į šiaurės rytus, rytus ir pietvakarius (PAV ataskaitos 3.8 p., 3-4 paveikslas, el. b. I t., b. l. 208). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu buvo atliktas cheminės taršos, taršos kvapais ir fizikinės taršos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad oro tarša ir triukšmas neviršys ribinių verčių, todėl poveikis visuomenės sveikatos būklei nenumatomas. Įvertinus cheminę ir fizikinę PŪV taršą, numatoma SAZ sutapatinti su įmonės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis. Sanitarinė apsaugos zona atsižvelgiant į visų taršos šaltinių keliamą taršą nustatoma – 2,4358 ha (sklypų teritorija) (PAV ataskaita, el. b., I t., b. l. 217). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas veiklą vykdė Žemės sklypuose, plėsdamas veiklą prie buvusios teritorijos planuoja prijungti likusią 1,5558 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (0,634 ha) ir ½ 0,5800 ha žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas, Žemėlapis su esamų ir planuojamų prijungti žemės sklypų ribomis, el. b. I t. b. l. 480–481), t. y. pareiškėjo veikla plečiama į rytų pusę, kurioje pagal 2010 metų ataskaitą nustatyta 50 m SAZ riba.

75. Sprendimą, jog pareiškėjo planuojamos apimties veikla neleistina, Agentūra grindė ir tuo, jog, suinteresuotos visuomenės nuomone, PŪV išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę, metinį tvarkomų atliekų kiekį didinant iki 504 000 t/m, taip pat didinant vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį ir vertinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos kyla rizika dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmės gyventojams. Pažymėtina, jog teisę visuomenei dalyvauti PŪV PAV procese suteikia PAVĮ 6 straipsnio 5 dalis.

76. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skunde dėstydamas argumentus, susijusius su visuomenės prieštaravimu PŪV, lentelėje (el. b. I t., b. l. 11–12) aptarė suinteresuotos visuomenės pastabas / komentarus / pasiūlymus, susijusius su SAZ. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad antrinių žaliavų bazėms reglamentuojamas SAZ yra 300 m, PAV ataskaitoje pažymėta, kad PAV procedūros metu yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nustatyta SAZ su sklypo riba, SAZ – 50 m. Atstumai iki artimiausios gyvenamosios aplinkos yra 32 m į rytus bei 10 ir 32 m į pietus. Kyla potenciali rizikos dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmė gyventojams ir jų sveikatai ar turtui gaisro metu ar kitos ekstremaliosios situacijos atveju. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į skundą taip pat akcentavo, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas formaliai, SAZ turėjo būti nustatytas 500 m, kadangi gyvenamieji namai yra už 10 m, 32 m, 120–140 m.

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VSPĮ ir SAZ taisyklių nuostatas, įvertinusi SAZ reikšmę saugiai gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai, visuomenės suinteresuotumą, kad turi būti siekiama išvengti ekstremaliųjų situacijų grėsmės gyventojams, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose teiktus argumentus apie SAZ sumažinimą ir dėl to neperžengė skundo ir bylos nagrinėjimo ribų.

78. Ginčo PŪV – pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – bus vykdoma, pareiškėjo įsitikinimu, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų ribinių verčių dėl kvapo koncentracijos ir kietųjų dalelių (KD10) kiekio gyvenamojoje aplinkoje, todėl aplinkybė, kad kvapo koncentracija ir kietųjų dalelių (KD10) kiekis yra artimas jų ribinei vertei negali sudaryti pagrindo Agentūrai priimti Sprendimą, jog PŪV negalima.

79. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2008/50/EB 9 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 5 punkte nustatytas oro kokybės gerinimo principas, pagal kurį vietose, kuriose oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti.

80. EŽTT praktikoje konstatuojama, jog veiksmingas naudojimasis teise į pagarbą savo namams reikalauja, kad valstybė imtųsi visų pagrįstų ir tinkamų priemonių, reikalingų apsaugoti asmenis nuo didelės žalos jų aplinkai (žr., pvz., EŽTT 2009 m. sausio 27 d. sprendimą Tătar prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 67021/01). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimas gali kilti, kai pavojus aplinkai yra tokio sunkumo, dėl kurio labai sumažėja asmens galimybė mėgautis savo namais ar asmeniniu bei šeimos gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Jugheli ir kt. prieš Gruziją, pareiškimo Nr. 38342/05). Valstybė turi pasiekti tinkamą konkuruojančių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Fadeyeva prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 55723/00; 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Hardy ir Maile prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 31965/07). Pavojaus aplinkai minimalaus lygio vertinimas tokiose bylose yra reliatyvus ir priklauso nuo visų atvejo aplinkybių, tokių kaip nepatogumų intensyvumas ir trukmė bei fizinis ar psichinis poveikis asmens sveikatai ar gyvenimo kokybei (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Fadeyeva prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 55723/00; 2011 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Dubetska ir kt. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 30499/03; 2011 m. liepos 21 d. sprendimą byloje Grimkovskaya prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 38182/03).

81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog remiantis PAVĮ 9 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas jau PAV ataskaitoje turėjo pateikti tokius planuojamos veiklos aprašymus bei argumentus, kurie būtų leidę atsakovui spręsti dėl to, kad planuojama veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-289-822/2019).

82. Agentūros Sprendimo 11.3 punkte nustatyta, kad visuomenės atstovai PAV ataskaitos aptarimo metu 2018 m. birželio 20 d. informavo, jog jau dabar kenčia nuo triukšmo, oro taršos ir taršos kvapais, todėl, suinteresuotos visuomenės atstovų nuomone, pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę, padidėtų tarša, gaisrų tikimybė, PŪV keltų pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Sprendimo 11.5 punkte nustatyta, kad dėl PŪV galimas netiesioginis kvapų poveikis visuomenės sveikatai, nes net ir neviršijantis kvapo koncentracijos ribinės vertės jis sukelia didelį gyventojų nepasitenkinimą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

83. Byloje nustatyta, kad PŪV skleidžiamas kvapas veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m3 kvapo vienetus, ties teritorijos riba – 0,5–6,5 OUE/m3, o artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje – 0,5–5,9 OUE/m3 ir neviršys 8 OUE/m3 reglamentuojamos ribinės vertės (sudaro 73,8 proc. ribinės vertės). PŪV keliamo triukšmo lygis dienos metu ties PŪV sklypo ribomis sieks 35–55 dBA, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 26–46 dBA ir neviršys nustatytų ribinių dydžių (65 dBA 6–18 val.) (sudaro 71 proc. ribinės vertės). Kietųjų dalelių (KD10) maksimali 24 val. koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m3, t. y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD2,5) didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija įvertinus foną – 23 µg/m3, ir sudaro 93,6 proc. ribinės vertės.

84. Akcentuotina, kad atsakovas oro teršalų modeliavimo duomenis vertino tuo aspektu, kad PŪV yra galimas potencialus oro taršos šaltinis.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pareiškėjas siekia padidinti metinį tvarkomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį iki 504 000 t/m, taip pat ir didžiausią vienu metu laikomų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekį, t. y. PŪV mastą (veiklos apimtys didinamos nuo 5 iki 158 kartų) ir pobūdį (pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų supirkimo ir perdirbimo kompleksas, pareiškėjas ketina tvarkyti atliekas, kurių anksčiau netvarkė), bei tai, kad nustatyta, jog PAV ataskaitoje pateikta informacija apie įrenginio pajėgumus sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius ir galimybę sutalpinti atliekas yra abejotina, jog pareiškėjas nesiekia naudoti pažangių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo technologijų, arti PŪV teritorijos yra gyvenamieji namai ir gyventojams kyla potenciali rizika dėl ekstremaliųjų situacijų grėsmės, daro išvadą, kad vien tai, jog kvapo sklaidos aplinkos ore ir oro teršalų modeliavimo duomenys nesiekė ribinės vertės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o PŪV aplinkosauginiu požiūriu nėra potencialus taršos šaltinis, kuris kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek visuomenės sveikatai ir saugumui.

86. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra duomenų, jog atsakovas, po 2018 m. birželio 20 d. susitikimo su PŪV organizatoriumi, buvo nuvykęs į PŪV teritoriją ir ją vizualiai įvertinęs nustatė, kad atliekų tvarkymo talpos buvo atidengtos, atviros, atliekų tvarkymo veikla buvo vykdoma netvarkingai. Pareiškėjas nėra parengęs galimų avarijų ir incidentų valdymo plano, programos, skirtos sumažinti galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai nuo gaisro, sprogimo ar skystų atliekų nutekėjimo. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pateiktas tik nagrinėjant bylą teisme. Visos šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/50/EB įtvirtintą oro kokybės gerinimo principą, suteikia pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės apsaugai nuo didelės žalos jos gyvenamajai aplinkai, ir pritarti Agentūros Sprendimui, jog nustatyta aplinkybė, kad kvapo koncentracija ir kietųjų dalelių (KD10) kiekis yra artimas jų ribinei vertei, kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas Sprendimui, jog PŪV negalima.

87. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog ginčijant Sprendimą dėl PŪV galimybių taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad šalis procese turi remtis ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-289-822/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Agentūros Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas atsakovui pateiktais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

88. Apibendrindama nustatytas ir aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė