a7d9474f-a052-471f-ae75-e345cffd5273 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-547-560/2013 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04548-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 44.2; 44.5.2.7.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys H. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. S. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti ieÅ¡kovo V. S. naudai 7 079,73 Lt žalos atlyginimo; 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, kad 2010-05-10 apie 22.20 val. ieÅ¡kovo sÅ«nui H. S. vairuojant ieÅ¡kovui V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kai kelyje Å iauliai-Palanga 88 km 800 m automobilis susidÅ«rė su staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusia stirna, ko pasėkoje buvo apgadinta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Laukinio gyvÅ«no automobiliui padaryta žala įvertinta 7 079,73 Lt. IeÅ¡kovas teigė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos valstybė, nes laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei, o autoįvykio metu laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo atveju taikytina CK 6.267 str. 1 d. analogija. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Teigė, kad įstatymai nenumato valstybės pareigos atlyginti laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , patirtÄ autoįvykio metu dėl susidÅ«rimo su laukiniu gyvÅ«nu.

Stirnos iÅ¡Å¡okimas į keliÄ konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios negalima buvo numatyti ir Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakovo atsakomybę. Pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog autoįvykio vieta yra avaringa, reikalinga specialaus ženklinimo ar specialių priemonių įrengimo, o dėl žalos atsiradimo kaltas automobilio vairuotojas, nes nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus. Nurodė, kad neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialių teisės normų.

Trečiasis asmuo H. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai palaikė ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nesutiko, kad pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d., jog valstybei kyla griežtoji atsakomybė be kaltės. Pagal analogijÄ negalima taikyti specialiųjų teisės normų. Nenustačius visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų atsakomybė negali kilti.

Nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės veiksmų neteisėtumo, valstybė tinkamai vykdė ir vykdo pareigÄ užtikrinti laukinių gyvÅ«nų apsaugÄ , saugų eismÄ keliuose. Nurodė, kad dėl žalos atsiradimo kaltas transporto priemonės vairuotojas. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t.y., neteisėtų valstybės veiksmų, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io, o neįrodžius visų Å¡ių sÄ lygų valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Asmuo, valdantis didesnio pavojaus Å¡altinį, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus. Nurodė, kad griežtÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos bendrosios deliktinės atsakomybės atžvilgiu, todėl, vadovaujantis CK 1.8 str. 3 d., jų analogija negalima. IeÅ¡kovo V. S. atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikslino ieÅ¡kinio žalos dydį – prašė priteisti 4 896 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui V.

S. 2 448 Lt žalos atlyginimo, 293 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 2 741 Lt, bei 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ 2 448 Lt sumÄ nuo 2010-07-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi 2010-12-10 teismo nutartimi paskirta ekspertize, kuriÄ teismo pavedimu atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras ir kurioje pateiktos eksperto iÅ¡vados dėl automobilio sugadinimų, bei UAB „PajÅ«rio autorika“ automobilio vertinimu, kuris nurodė, kad įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, susidarė 4 896 Lt nuostoliai.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti taikoma CK 6.267 str. 1 d. analogija, ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika, kad už laukinio žvėries eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ privalėtų atsakyti laukinio žvėris savininkė – valstybė, nustačius visas CK 6.246-6.249 str. įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas.

Tačiau nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog sugadinimai ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui padaryti bÅ«tent 2010-05-10 autoįvykio metu, be to, autoįvykio vietÄ , remdamasis byloje pateiktais duomenimis, traktavo kaip avaringÄ , dėl to pažymėjo, kad specialÅ«s kelio ženklai autoįvykio kelio atkarpoje galėjo bÅ«ti įrengti dar prieÅ¡ 2010-05-10 autoįvykį. Atsižvelgdamas į tai teismas nustatė, kad atsakovas, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkas, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, todėl neužtikrino saugaus eismo kelyje, nesuteikė reikiamos apsaugos laukinei gyvÅ«nijai.

Toks atsakovo kaltas neveikimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo turtui atsiradusia dėl automobilio susidÅ«rimo kelyje su laukiniu gyvÅ«nu žala ir yra visos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygos. Tačiau, kita vertus, teismas taip pat pažymėjo, kad automobilio vairuotojas taip pat nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, atsižvelgiant į tuometines oro sÄ lygas, vairavo per dideliu greičiu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, 50 proc. sumažinant praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismas 2012-03-30 sprendime nenurodė, kokių norminių aktų reikalavimai buvo pažeisti nei vykdant laukinės gyvÅ«nijos savininko, nei kelio savininko teises ir pareigas, taip pat ieÅ¡kovas neįrodė jokių valstybės ar jos įgaliotos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) laukinės gyvÅ«nijos naudojimo, valdymo ir disponavimo ja atvejų ar kitų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, dėl to nesant įrodytai bent vienai deliktinės atsakomybės sÄ lygai, atsakomybė negali kilti.

Nurodė, kad teismas padarė neteisingÄ ir niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad magistralinio kelio ruožas Plungės rajono ribose, kurio ilgis yra 6 km, yra pavojingas, kad kelio savininkas nesielgė apdairiai ir nesiėmė visų priemonių rizikos laipsniui sumažinti, nes Å¡ie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, statistiniais ar kitokiais duomenimis, pagrindžiančiais Å¡ias aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad pagal CK 1.8 str. 3 d. neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialių teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis nustatančių teisės normų.

Mano, kad griežtÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos bendrosios deliktinės atsakomybės atžvilgiu, todėl jų analogija nėra galima. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti. Pažymėjo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybė reikiamai nekontroliavo stirnų populiacijos Plungės rajone.

Rėmėsi teorine medžiaga ir faktiniais duomenimis, kad Lietuvoje stirnų sezoninės migracijos nevyksta, todėl dėsningo jų pasirodymo keliuose nustatyti neįmanoma, o stirnų populiacijos gausa valstybėje reguliuojama pakankamai, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo (ar yra) kokie nors neteisėti veiksmai. Mano, kad negalima viso kelio ar didelės jo dalies avaringumÄ vertinti pagal bendrus duomenis, kurie neatspindi konkretaus kelio ruožo avaringumo. Pažymi, kad vairuotojas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, privalo įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sÄ lygas, matomumÄ , vairavimo įgÅ«džius ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir bÅ«dÄ , kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovas V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad yra visos sÄ lygos, reikalingos valstybės atsakomybei dėl laukinės stirnos sukelto eismo įvykio atsirasti, egzistuoja.

Pažymi, kad teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, jog atsakovas nevykdė tiek pareigos užtikrinti eismo saugumÄ keliuose, tiek tinkamai valdyti jos nuosavybėje esančius laukinius gyvÅ«nus, t.y. tinkamai nepaženklino kelio ruožo bei nesiėmė priemonių izoliuoti gyvÅ«nus. IeÅ¡kovas V. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimo, kuriuo prašė teismo sprendimÄ pakeisti ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai priteisiant iÅ¡ atsakovo 4 896 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, jog automobilio vairuotojas veikė esant dideliam jo neatsargumui, nes pasirinko saugų greitį (leistinas greitis susidÅ«rimo su laukiniu gyvÅ«nu vietoje buvo 90 km/val., o vairuotojas, įvertinęs oro sÄ lygas, važiavo 80 km/val. greičiu), buvo visiÅ¡kai blaivus, transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga. Be to, mano, kad pripažinus, jog ieÅ¡kovui žala kilo dėl atsakovo kalto neveikimo, teismo įvertintas 50 proc. atsakovo kaltės laipsnis nėra adekvatus, o teismas turėjo vadovautis CK 6.263 str. 2 d. numatyta pareiga atsakingam asmeniui už padarytÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ , kuriuo ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ â€“ panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl vairuotojo dalinės atsakomybės nustatymo bei palaikė argumentus, iÅ¡dėstytus teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo palaikė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė apelianto V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Tretieji asmenys H. S. ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimų į apeliantų apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti dalį žalos atlyginimo, keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2010-05-10 apie 22.20 val. Plungės r., kelio Å iauliai-Palanga 88 km 800 m įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo V. S. sÅ«nus H. S., vairuodamas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį apdraustÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su stirna.

Šiame kelio ruože nebuvo pastatytas nei kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“, nei įrengtos kelio apsaugos nuo laukinių žvėrių. Autoįvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta, todėl ieškovo automobiliui padaryta žala įvertinta 7 079,73 Lt. Vėliau ieškovas, remdamasis UAB „Pajūrio autorika“ atliktu automobilio vertinimu, prašomos atlyginti žalos dydį sumažino iki 4 896 Lt. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2010-05-11 nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos H.

S., nes vairuotojas savo veiksmais kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jo veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. IeÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti jam 4 896 Lt žalos atlyginimÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu 2012-03-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Apelianto Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė jokių valstybės ar jos įgaliotos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) laukinės gyvÅ«nijos naudojimo, valdymo ir disponavimo ja atvejų ar kitų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, dėl to nesant įrodytai bent vienai deliktinės atsakomybės sÄ lygai, atsakomybė negali kilti.

Apelianto V. S. manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad yra visos sÄ lygos, reikalingos valstybės atsakomybei dėl laukinės stirnos sukelto eismo įvykio atsirasti, egzistuoja, tačiau mano, kad Å¡iuo atveju nepagrįstai konstatuota ir vairuotojo kaltė. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis LAT suformuota praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovo V.

S. nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra iÅ¡ dalies tenkintinas. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neturi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė ir atsakovas ieÅ¡kovui neturi atlyginti jo nurodytus patirtus nuostolius, t. y. sumokėti 2 448 Lt (CPK 12, 176-185 str.). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad prievolės Å¡alių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai, t.y. turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, todėl Å¡ioje byloje sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.

CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . GyvÅ«nai pagal įstatymÄ prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str., laukinių gyvÅ«nų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Atsakomybės už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str., kurio 1 d. nustatyta naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininkų pareiga atlyginti žalÄ .

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymÄ turi bÅ«ti atlyginama, tačiau CK nedetalizuota žalos atlyginimo tvarka. LAT 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009 konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sÄ lygas ir konstatavo, kad pagal įstatymo analogijÄ ginčo santykiams taikytina CK 6.267 str. 1 d., tačiau, atsižvelgiant į CK 1.8 str. 3 d.

įtvirtintÄ draudimÄ taikyti pagal analogijÄ specialiÄ sias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis nustatančias normas, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo (CK 6.267 str. 1 d. nuostatoje įtvirtintos atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), minėta specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės netaikoma. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ nagrinėjamos bylos ad hoc atveju taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas, t.y. nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (LAT 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012, LAT 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012, LAT 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, LAT 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011).

Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2012-03-30 sprendime. Pažymėtina, kad net ir griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, atveju, žalÄ patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalÄ (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos Å¡alies patirtus nuostolius, tai reiÅ¡kia, kad ir tuo atveju privalu įrodyti tris likusias bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ (nuostolius), neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir priežastinį atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ryšį.

Nurodyta LAT praktika nuosekliai plėtojama bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios nagrinėjamai bylai, todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi precedento reikÅ¡mę turinčiose kasacinėse bylose teismo iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, civilinės atsakomybės už Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant savininko atsakomybės dėl laukinio gyvÅ«no padarytos žalos klausimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, kurių buvimÄ turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieÅ¡kovas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teigė, kad valstybė turėjo pareigÄ imtis papildomų veiksmų (pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kontroliuoti gyvÅ«nų populiacijÄ ar taikyti kitas panaÅ¡ias apsaugos priemones) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtÄ neveikimÄ .

Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (LAT 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisės aktų reikalavimus. Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei tÄ nurodo ieÅ¡kovas bei pirmosios instancijos teismas 2012-03-30 sprendime, nepatvirtina kokio nors iÅ¡skirtinio kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, pavojingumo dėl jo avaringumo.

Bylos duomenys apie transporto priemonių susidÅ«rimus su laukiniais gyvÅ«nais kelio Å iauliai-Palanga ruože nuo 86 km iki 91 km patvirtina, kad prieÅ¡ šį eismo įvykį nuo 2006 m. iki 2010 m. buvo 8 eismo įvykiai, t.y. kasmet po 1 arba po 2, kas laikytina, kad Å¡ių įvykių dažnumas nepatvirtina kelio Å iauliai-Palanga 86 km iki 91 km pavojingumo ar avaringumo. Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo bÅ«tinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan. (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.).

Kitoks Å¡ios situacijos aiÅ¡kinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima užkrauti besÄ lygiÅ¡kos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvÅ«nų patekimÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvÅ«nų migracijos duomenis, tuo labiau, aiÅ¡kinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje bÅ«ti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 53 p.), ko nepakankamumÄ nagrinėjamu atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2012-03-30 sprendime.

Žinoma, aplinkybė, jog prieÅ¡ šį eismo įvykį kelio Å iauliai-Palanga 86 km iki 91 km buvo 8 eismo įvykiai, yra vertinamoji, sprendžiant, ar toks eismo įvykių skaičius suponuoja valstybei pareigÄ imtis tam tikrų prevencinių veiksmų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, remiantis teismų praktika, toks eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvÅ«nais, skaičius nepatvirtina kelio Å iauliai-Palanga 86 km iki 91 km pavojingumo (LAT 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybę ne tik užtikrinti saugias eismo sÄ lygas, bet ir užtikrinti, rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rėti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginius dėl atsakovo neveikimo paneigia atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisės aktai ir programos, skirtos laukinių gyvÅ«nų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y.

Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra konstatavęs, jog valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijos būtų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas.

Pagal šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , negali bÅ«ti suteiktas prioritetas laukiniams žvėrims prieÅ¡ kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Vis dėlto nustatant valstybės atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina įvertinti laukinės gyvÅ«nijos objekto specifikÄ , t.y. valstybės galimybę jį valdyti ir kontroliuoti, kad nesukeltų žalos. Pagrindinė priemonė kontroliuoti laukinių gyvÅ«nų skaičių yra medžioklė.

Nagrinėjamu atveju svarbios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės“, kurios nustato medžiojamųjų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä , kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarkÄ , saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-545 įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.2 p. buvo numatyta, jog sumedžiojamų stirnų kiekis nėra reguliuojamas, o stirnas galima medžioti iÅ¡tisus metus (su tam tikromis iÅ¡imtimis). Toks valstybės elgesys patvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu buvo imtasi aktyvių veiksmų stirnų populiacijai kontroliuoti, o kartu ir eismo įvykių dėl susidÅ«rimo su stirnomis užkirtimui minėtame kelio ruože. Taigi, Å¡iuo atveju spręstina, jog valstybės veiksmai ginčo situacijoje kontroliuojant laukinius žvėris, kad pastarieji neiÅ¡bėgtų į kelio važiuojamÄ jį dalį, buvo tinkami ir atitiko minimalius rÅ«pestingumo reikalavimus.

Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas 2012-03-30 sprendime, byloje pateikti duomenys neįrodo, kad per minėtÄ kelio atkarpÄ eitų laukinių žvėrių migracijos keliai, kas sÄ lygotų pareigÄ valstybei tinkamai pasirÅ«pinti, kad žvėrys nepatektų į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas į bylÄ pateikė Laukinių gyvÅ«nų migracijos per valstybinės reikÅ¡mės magistralinius kelius tyrimo, probleminių ruožų identifikavimo, pasiÅ«lymų įrengti aptvėrimus ir kitas priemones parengimo darbo (toliau – Darbas) iÅ¡traukÄ , kurioje magistralinis kelias A11 Å iauliai-Palanga nenurodytas magistralinių kelių, kuriuose 2008-2009 m. buvo oficialiai įregistruoti didžiausi keliuose žuvusių gyvÅ«nų skaičiai, sÄ raÅ¡e, tačiau teismas rėmėsi nurodytais duomenimis, kad magistraliniuose keliuose kasmet žūsta ir oficialiai neužregistruojama 20 000–25 000 gyvÅ«nų, iÅ¡ jų apie 150 stirnų.

Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis tik trečiojo asmens H. S. paaiÅ¡kinimais, nurodė, kad neregistruotų susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais greičiausiai pasitaiko ir kelyje A11, tokiu bÅ«du nepagrįstai konstatuodamas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, pavojingumÄ . Tačiau, pažymėtina, kad Å¡ie teismo argumentai yra tik jokiais įrodymais neįrodytos prielaidos, todėl jomis remtis teismas sprendime neturėjo teisinio pagrindo. Be to, teismas 2012-03-30 sprendime nurodo, kad Darbu rekomenduota dėl galimos laukinių gyvÅ«nų migracijos įspėjamaisiais ženklais Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ pažymėti A11 kelio 35-50 km, 70-72 km, 136-138 km, 139-141 km atkarpas, tačiau eismo įvykis įvyko Å¡io kelio 88 km ruože, kuris Darbe nebuvo priskirtas prie pavojingesnių vietų.

Teismo iÅ¡vada, kad, Darbe nustačius A11 kelyje esant galimų laukinių gyvÅ«nų migracijos vietų, dėl Å¡ios priežasties pavojinga vieta laikytina ir eismo įvykio vieta, nėra niekuo pagrįsta, tuo labiau kad, minėta, LAT iÅ¡aiÅ¡kinimu, turi bÅ«ti tiriama atitinkamų priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, o ne viso kelio kontekste. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju nesant teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Kita vertus, pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvÅ«nai“ neįrengimas bÅ«tų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieÅ¡kovo nuostolių ryÅ¡iui konstatuoti (LAT 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vairuotojas ir pats turi įvertinti eismo, kelio bei meteorologines sÄ lygas ir atsižvelgiant į tai pasirinkti saugų greitį bei bÅ«ti pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus.

Minėta, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ), priežastinį ryšį tarp nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) privalo įrodyti ieÅ¡kovas (apeliantas) (CPK 178 str.). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t. y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovas neįvykdė, t.y. į bylÄ nepateikė pakankamai valstybės neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės ieÅ¡kovui buvo padaryti jo nurodomi nuostoliai, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo įrodžius Å¡iuos atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių teisės aktų, įpareigojančių valstybę Å¡iuo atveju imtis atitinkamų (specialių) priemonių laukinių gyvÅ«nų galimos sukelti žalos prevencijai užtikrinti, pažeidimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai konstatavo esant visoms atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygoms, ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nėra atlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ tenkinti.

            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis buvo tenkinta ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atmesti. KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                             Romualda Janovičienė                                                                                                          Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                                      Dainius Rinkevičius