2022-05-25 Nr. AB-13647-4-69-3-00431-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-438-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00431-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. H. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas H. H. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61174 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti skundą „su prašymu atnaujinti terminą“.

Pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris (toliau – ir advokatas) 2022 m. balandžio 14 d. (teisme gauta 2022 m. balandžio 14 d.) elektroniniu paštu ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, apžvelgė ABTĮ nuostatas (23 str. 7 d., 24 str. 3 d., 134 str. 5 d., 138 str. 2 d., 151 str.), teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (3 p.), aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas. Taip pat teismas nustatė, kad nors pareiškėjo atskirasis skundas paduotas ir per EPP, tačiau parašas yra negaliojantis, todėl neįmanoma identifikuoti skundą padavusio asmens. Vadovaudamasis tuo, ką nustatė, Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškėjo atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo advokatas per EPP 2022 m. balandžio 22 d. (teisme gauta 2022 m. balandžio 25 d.) padavė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo. Prie pareiškėjo atskirojo skundo paduotas raštas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta, kad: atskirasis skundas, paduotas per EPP, buvo pateiktas teismui, naudojantis advokato paskyra; pagal Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) (pridėtas atsakymas), jeigu asmuo yra užsiregistravęs EPP ir per EPP teikia skundus, jie laikomi tinkamai pasirašytais, net jeigu skundai nėra pasirašyti atskirai, t. y. skundai, pateikti per EPP, laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos teismų įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų nuostatas, nepriklausomai nuo elektroninio parašo galiojimo ir nepriklausomai nuo to, ar teikiami skundai apskritai pasirašyti.

II. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais gražino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, per EPP 2022 m. balandžio 25 d. padavė atskirąjį skundą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nežymiai, tačiau praleido nustatytą trūkumų šalinimo terminą. Teismas, vadovaudamasis atskirojo skundo metaduomenimis ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo atskirasis skundas pasirašytas advokato parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašytas su nekvalifikuotu sertifikatu ir negaliojančiu parašu. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nustatytų atskirojo skundo trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais pareiškėjui, išaiškinęs, kad tai neužkerta kelio, ištaisius atskirojo skundo trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas, nesutikdamas, kad buvo praleistas atskirojo skundo trūkumų šalinimo terminas, teigia, kad šis teismo motyvas neatitinka tikrovės, nes trūkumai buvo pašalinti, nepraleidus teismo nustatyto termino, per EPP padavus atskirąjį skundą ir raštą dėl trūkumų šalinimo 2022 m. balandžio 22 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas, kad atskirasis skundas pasirašytas netinkamai, nurodo, kad atskirasis skundas buvo pateiktas per EPP, naudojant advokato paskyrą. Tokiu būdu teikiant dokumentus teismui nėra prievolės papildomai pasirašinėti dokumentus, nes per EPP teikiantis dokumentus asmuo identifikuojamas automatiškai. Šią pareiškėjo poziciją patvirtina ir NTA.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas su priedais pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad praleistas teismo nustatytas trūkumų šalinimo terminas ir atskirasis skundas pasirašytas advokato parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.).

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-305-756/2022; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1169-520/2015).

Kadangi teismo nutartis dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, t. y. nėra paduotas atskirojo skundo originalas, o atskirasis skundas, paduotas per EPP, pasirašytas advokato parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (ABTĮ 133 str.). ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjo atskirasis skundas tą pačią dieną buvo paduotas ne tik elektroniniu paštu, bet ir per EPP, t. y. elektronine ryšio priemone, pareiškėjui nekilo pareiga ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas pateikti atskirojo skundo originalą, kaip nustatyta ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aptariamą atskirojo skundo trūkumą ir įpareigojo pareiškėją šį trūkumą pašalinti.

Sprendžiant dėl kito pareiškėjo atskirojo skundo trūkumo, t. y. kad pareiškėjo atskirasis skundas, paduotas per EPP, pasirašytas advokato parašu, kuris nėra kvalifikuotas, pirmiausia pažymėtina kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras (Teismų įstatymo 371 str. 3 d.).

Kaip minėta, apeliaciniai skundai gali būti pateikiami ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 133 str.). Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad, kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Įgyvendinant, be kita ko, Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 ir 4 dalis, ABTĮ 133 straipsnį, priimtas Tvarkos aprašas (2022 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-41 redakcija su visais aktualiais pakeitimais), kurio 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis). Asmuo prie Liteko VEP posistemio paskyros gali prisijungti per EPP, adresu www.e.teismas.lt (Tvarkos aprašo 4 p.). Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Tvarkos aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Tvarkos aprašo 5.2 p.). Fizinis asmuo, prisijungęs prie Liteko VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Tvarkos aprašo 7 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Tvarkos aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Tvarkos aprašo 13 p.).

ABTĮ 134 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo arba apeliantas arba jo atstovas, o pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis ABTĮ 134 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas.

Atitinkamai pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, teismui pateikė ir NTA paaiškinimą dėl procesinių dokumentų pateikimo per EPP, kuriame nurodyta, kad procesiniai dokumentai, teikiami per EPP, pasirašomi sisteminiu parašu, kuris atitinka elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikaciją ADOC-V1.0.

Iš to seka, kad procesinius dokumentus teikiant teismui per EPP, yra patvirtinama asmens, per kurio EPP paskyrą teikiami procesiniai dokumentai, tapatybė, o tokių dokumentų pateikimas per EPP prilygsta jų pasirašymui.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjo atskirąjį skundą teismui per EPP padavė advokatas, naudodamasis savo EPP paskyrą, nėra. Tai nustačius nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo atstovas advokatas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas ir dėl to buvo neištaisytas atskirojo skundo trūkumas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-419-789/2022, Nr. AS-413-492/2022, Nr. AS-414-556/2022, Nr. AS-415-552/2022, Nr. AS-416-556/2022).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu, motyvo, jog pareiškėjas nors ir nežymiai, bet praleido atskirojo skundo trūkumų šalinimo terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas, o teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį (ABTĮ 65 str. 1 d.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išsprendęs pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tą pačią dieną teismas išsiuntė nutartį advokatui susipažinti. Vadinasi, 7 dienų terminas per kurį pareiškėjas turėjo pašalinti teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus, baigėsi 2022 m. balandžio 22 d. (imtinai) (ABTĮ 65 str. 1–2 d.). Pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, per EPP 2022 m. balandžio 22 d., o ne 2022 m. balandžio 25 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikė teismui atskirąjį skundą ir raštą dėl trūkumų šalinimo, t. y. nepraleidęs teismo nustatyto termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Taigi, nors laiku neištaisius ar netinkamai ištaisius atskirojo skundo trūkumus, atsiranda pagrindas atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, tačiau, atsižvelgus į šiuo atveju nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistavo.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo prašymą priimti atskirąjį skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl klausimo, susijusios su jo judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumu ir proporcingumu, vadovaudamasi ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, taip pat nustačiusi, jog pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, prieina prie išvados, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai šiuo konkrečiu atveju patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą visiškai, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo atskirąjį skundą priimant nagrinėti (ABTĮ 138 str. 1 d., 154 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. H. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjo H. H. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Milda Vainienė