2025-01-15 Nr. AB-842-3-61-3-04256-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-01-15 Nr. AB-842-3-61-3-04256-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172790 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1063-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04256-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172790 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S107979 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163475 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamentas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 24S172790 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas yra Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 24S163475, kuris, pareiškėjo vertinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas (dėl minėto 2024 m. liepos 10 d. sprendimo pareiškėjas padavė skundą teismui (administracinės bylos Nr. eI2-13532-583/2024)). Pareiškėjas skunde nurodė sprendimo dėl draudimo atvykti neteisėtumo motyvus, kurie esą leidžia daryti išvadą ir apie šioje byloje skundžiamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, neteisėtumą.
3. Nenustatyta, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar valstybės saugumui. Be to, nepateikti jokie motyvai bei argumentai, kodėl draudimo įvedimas į SIS sistemą būtina bei proporcinga priemonė šiuo individualiu atveju. Pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau papildomai nenustatyta, kad jis būtų pavojingas Šengeno zonai, kad būtų padaręs nusikaltimą ir pan., taip pat nepateikta jokių motyvų, kodėl ši priemonė reikalinga, kas, vadovaujantis LVAT praktika, savaime sudaro pagrindą naikinti tokį perspėjimą (netgi tose bylose, kur asmuo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, ko šioje byloje nėra).
4. Pareiškėjo manymu, visiškai nebuvo atsižvelgta bei vertinta individuali pareiškėjo situacija, o būtent tai, kad Vokietijoje gyvena jo šeima – sutuoktinė ir du vaikai. Leidimai laikinai gyventi Vokietijoje pareiškėjo šeimos nariams pratęsti iki 2025 m. kovo 4 d. Taigi, įvedus perspėjimą į SIS sistemą, užkertamas kelias pareiškėjui matytis su šeima, kas laikoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimu. Taip pat pareiškėjo sutuoktinė Vokietijoje globoja dar vieną asmenį –(duomenys neskelbtini) pilietę. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą faktą apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karą, pareiškėjui ir jo šeimos nariams yra nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini), tad šiuo atveju eliminuota bet kokia galimybė, esant minėtam draudimui, atvykti į Šengeno zoną pareiškėjui, jam susijungti ir (ar) bent pasimatyti su savo šeima.
5. Pareiškėjas yra susijęs su Lietuva būtent dėl jo dalyvavimo darbo rinkoje – pareiškėjas nuo 2018 metų dirbo Lietuvoje metalinių laivų korpusų surinkėju ir siekė toliau dirbti Lietuvoje, pakeitus darbdavį, tačiau jam nebuvo leista. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau netekęs darbo, grįžti į (duomenys neskelbtini), kur yra nesaugu, jis negali, o savo darbo uždarbį jis siunčia šeimai į Vokietiją. Tad pareiškėjas su Lietuva yra glaudžiai susijęs, čia ilgai dirbo bei gyveno, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta. Atsakovas nemotyvavo, nevertino individualios pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į jo pilietybę, į jo ryšius su Lietuva, šeiminę situaciją.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo išduota nacionalinė viza. 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. rugsėjo 26, 2018 m. birželio 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas UAB „Soti Union“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (6 mėnesius). Migracijos departamento vertinimu, šie asmens ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
8. Migracijos departamentas nurodė įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kurios sudarė pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (asmeniui 4 mėnesius per visą įdarbinimo UAB „Soti Union“ laikotarpį iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, 2 mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, o 2023 m. lapkričio 30 d. su juo darbo sutartis buvo nutraukta).
9. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl jam pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
10. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Nustatyta aplinkybė, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmeniui negali būti išduotas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi.
II. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1 Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S107979 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
12.2 Migracijos departamentas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163475 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
12.3 Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 24S172790 atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. liepos 9 d.
12.4 Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 24S107979 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Liteko duomenų bazės informacija patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą byloje dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163475.
12.5 Pareiškėjui nebuvo išduota nacionalinė viza, tačiau 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje darbo santykių pagrindais.
12.6 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas UAB „Soti Union“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (6 mėnesius).
13. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad visi asmens ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų apie savo šeimos nariams išduotus kokius nors dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
14. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad Migracijos departamento sprendimais (priimtais iki šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo) pareiškėjui buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje; pareiškėjas jau neturėjo darbo santykių su Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu; ir jo atžvilgiu jau buvo įvestas draudimas 36 mėnesius atvykti į Lietuvos Respubliką.
15. Teismas įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, sprendė, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 24S172790, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad yra netenkinamas pareiškėjo pagrindinis reikalavimas panaikinti Sprendimą, todėl netenkintinas ir išvestinis reikalavimas.
16. Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
III. 17. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172790 ir įpareigoti Migracijos departamentą prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
18. Nors nesutikimo su pritaikytu draudimu atvykti bei perspėjimo įvedimo į SIS argumentai buvo nurodyti apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024, jie yra aktualūs ir nurodytini ir šioje byloje, nes sudaro ne tik sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įvedimo į SIS sistemą, bet ir sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindą. Sprendimas įtraukti perspėjimą į SIS informacinę sistemą yra formalus, pritaikytas automatiškai, neatsižvelgiant į LVAT naujai suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024). Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad draudimo atvykti į Lietuvos valstybę nustatymas sudaro pagrindą perspėjimo įvedimui į SIS sistemą, pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, nes jis prieštarauja LVAT praktikai (žr. 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024), kurioje aiškiai pasakyta, kokie yra tokio perspėjimo įvedimo į SIS sistemą pagrindai bei pastarojo proporcingumo vertinimo kriterijai.
19. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra grindžiamas draudimu atvykti į Lietuvą. Tačiau draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui yra pritaikytas nepagrįstai, formaliai vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, nevertinant pareiškėjo individualios situacijos.
20. Pareiškėjas nuo 2018 metų dirbo Lietuvoje metalinių laivų korpusų surinkėju ir siekė ir toliau dirbti Lietuvoje, pakeistus darbdavį, tačiau tai jam nebuvo leista padaryti. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau netekęs darbo, grįžti į (duomenys neskelbtini), kur yra nesaugu, jis negali, o savo darbo atlygį jis siunčia šeimai į Vokietiją, kur gyvena jo šeima. Pareiškėjas su Lietuva glaudžiai susijęs, čia ilgą laiką dirbo bei gyveno, kas tinkamai įvertinta nebuvo, nors privalėjo būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl draudimo taikymo, neįvertinta tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis bei kad jo šalyje vyksta karas.
21. Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui pritaikytas nepagrįstai, nes jis ne sąmoningai pažeidinėjo migracines teisės normas, o tokia situacija susidarė dėl nesusipratimo tarp jo ir darbdavio, tai ir Sprendimas atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS laikytini nepagrįstais, kadangi nėra šio skundo dalykas. Taip pat pareiškėjas neskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 24S107979 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
24. Migracijos departamentas nėra pareiškėjo atžvilgiu priėmęs sprendimo dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl grąžinimo nėra aktualūs šioje byloje. Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, (darbo pagrindu), o ne dėl humanitarinių priežasčių ar dėl tarptautinių įsipareigojimų.
25. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento Sprendime padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.
26. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024. Pareiškėjas paaiškina, kad minėtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163475, kuriuo pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti ir kurio pagrindu priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 27. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 24S172790, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
28. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
29. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S107979 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163475 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
30. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 24S172790 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
31. Ginčijamo Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 24S172790 priėmimo pagrindas yra Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 24S163475.
32. Pareiškėjas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163475 teisėtumo ir pagrįstumo su skundu kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163475.
33. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163475, neliko pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas šioje administracinėje byloje ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 24S172790. Atsižvelgiant į tai, kad neliko faktinio pagrindo, dėl kurio galėjo būti (buvo) priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, šis Sprendimas naikintinas.
34. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą nagrinėti iš naujo.
35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
36. Taigi panaikinus Sprendimą, Migracijos departamentas privalės iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas atsisako ar vilkina nagrinėti minėtą prašymą nėra, todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas.
37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skundą tenkinant iš dalies, panaikinant Migracijos departamento Sprendimą, o kitą skundo dalį atmetant.
38. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
39. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
41. Pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovo priteisti 400 Eur. Šias išlaidas patvirtina 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra Nr. 29 ir SEB banko 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą (400 Eur) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tenkinta dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, proporcingai mažintina priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir pareiškėjui priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
42. Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22,50 Eur. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo tenkintų reikalavimų dalį ši suma (22,50 Eur) taip pat proporcingai mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.
43. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas išlaidas už dokumentų vertimus. Iš byloje pateiktų įrodymų vertimų matyti, kad juos (vertimus) atliko UAB „Kalbos kodas“, įrodymai yra susiję su byloje keltais klausimais, todėl prašoma 33,88 Eur suma už vertimus yra pagrįsta ir gali būti priteista iš atsakovo. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo skundo tenkintų reikalavimų dalį taip pat yra mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 25 Eur suma už vertimus.
44. Taigi, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 320 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginti.
45. Pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta dalis pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, pareiškėjui priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172790.
Kitą skundo dalį atmesti“.
Priteisti pareiškėjui D. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 328 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys