2018-08-21 Nr. AB-14493-3-62-3-01053-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-523-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01053-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. G.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minutėlė sau“ 2018 m. gegužės 28 d. kreipėsi į tesimą, prašydama panaikinti atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai Marijampolės m. Basanavičiaus a. 12, suteikimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymą gavo tik 2018 m. kovo 1 d., todėl, jo nuomone, 2018 m. kovo 14 d. pirminiu skundu kreipdamasis į teismą nepraleido termino skundui paduoti. Tačiau teismas 2018 m. kovo 22 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 1 mėn. terminą, nes apie ginčijamą Įsakymą jam tapo žinoma 2018 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo atskirojo skundo netenkino. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl advokato klaidos, nors pats pareiškėjas buvo aktyvus. Pareiškėjas laukė atsakovo sprendimo motyvų, nenorėjo teikti teismui skundo be priedo bei tikėjosi taikaus ginčo išsprendimo, tačiau atsakovas nebuvo geranoriškas ir užvilkino atsakymo pateikimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog praleido terminą skundui paduoti. Nors pareiškėjas nurodė, kad Įsakymą gavo 2018 m. kovo 1 d., tačiau iš prie skundo pridedamų dokumentų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-379-415/2018 matyti, kad apie Įsakymo esmę pareiškėjui tapo žinoma dar 2018 m. vasario 12 d. Minėta nutartimi konstatuota, kad pareiškėjui skundą teismui pateikus 2018 m. kovo 14 d., jis dvi dienas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

Teismas nurodė, kad maža termino praleidimo trukmė nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas teikiant skundą laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu ir negali pateisinti termino praleidimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju skundą pateikė advokatas, kuris yra savo srities profesionalas ir dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jam taikytini dar didesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-379-415/2018 pareiškėjui jau išaiškino, kad neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą. Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis patvirtina, kad apie Įsakymo esmę pareiškėjui tapo žinoma 2018 m. sausio 8 d.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas leido pareiškėjui manyti, jog gera valia panaikins Įsakymą. Todėl, teismo vertinimu, toks pareiškėjo niekuo nepagrįstas tikėjimasis yra nepateisinamas ir nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti taikiai, tik parodė jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis susirašinėjo su atsakovu, siekdamas dar kartą apsvarstyti klausimą ir gauti sprendimo motyvus, taip pat yra pareiškėjo valia pasirinktas jo teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas dėl konkrečių objektyvių priežasčių negalėjo efektyviai pasinaudoti savo procesine teise laiku pateikti skundą teismui pats ar per atstovą. Todėl sprendė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo ir jo atstovo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 30 str.). Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai faktinę šios bylos situaciją prilygino nutartyje cituojamai analogiškai teismų praktikai, nepakankamai ištyrė individualias tik šiam atvejui būdingas aplinkybes. Teismas turėjo vertinti, kad pareiškėjas siekė gauti išsamią informaciją apie Įsakymą ir tik ją išanalizavęs, ketino apsispręsti dėl savo teisių gynimo. Pagrįstai tikėjosi gauti Įsakymą, o jo laiku negavo tik dėl nesusipratimo ar techninių nesklandumų. Dėl šių priežasčių bei aplinkybės, kad su atsakovu buvo bendraujama iš kitos laiko juostos, kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. 2 dienas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad įstatymo nustatyto termino nepraleidžia. Pastangos, siekiant gauti Įsakymą ir kitą reikalingą informaciją yra pakankamos, o siekis ginčą išspręsti taikiu būdu laikytinas socialiai pažangiu elgesiu, nukreiptu į teisinio stabilumo išsaugojimą. Tik įsitikinęs, kad taikus sprendimas negalimas, kreipėsi teisinės gynybos. Teismas padarė išvadą, kad termino kreiptis į teismą eiga prasideda gavus informaciją apie Įsakymą, tačiau neįvertino, kad konkrečiu atveju esminę reikšmę turi ne pats rezultatas, o motyvai. Konkrečiu atveju pareiškėją atstovaujantis advokatas klydo sudėtingoje teisinėje situacijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-379-415/2018, nurodė, kad pareiškėjui apie Įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2018 m. vasario 12 d., todėl paskutinė skundo padavimui teismui diena buvo 2018 m. kovo 12 d., ir konstatavo, jog pareiškėjas, 2018 m. kovo 14 d. paduodamas skundą teismui, praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-379-415/2018 pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. žinojo apie administracinio akto esmę ir 2018 m. vasario 12 d. laikytina ta diena, nuo kurios skaičiuojamas terminas paduoti skundą dėl Įsakymo panaikinimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo pateikimo teismui atnaujinimo terminą, nepagrįstai nepripažino prašyme nurodytas priežastis svarbiomis. Neįvertino, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą siekė gauti Įsakymą ir visą ginčui išspręsti reikalingą informaciją, siekė ginčą išspręsti taikiu būdu, o terminas buvo praleistas nežymiai dėl nesusipratimo, techninių nesklandumų ir bendravimo su atsakovu iš kitos laiko juostos, advokatas klydo sudėtingoje teisinėje situacijoje.

Pareiškėjas kaip vieną iš termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nurodo aplinkybę, jog prieš kreipimąsi į teismą siekė gauti Įsakymą ir visą ginčui išspręsti reikalingą informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-997/2014; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-106-261/2017). Akcentuotina, kad tokį išaiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-379-415/2018.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės aktai imperatyviai nustato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Pareiškėjas nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido, nes bandė ginčą išspręsti taikiu būdu, neinicijuodamas teisminio proceso. Toks delsimas negali būti pateisinamas, kadangi jis yra pačio pareiškėjo subjektyvus teisių gynimo būdas, todėl negali būti laikomas objektyvia priežastimi.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytą argumentą, kad terminas praleistas nežymiai, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog terminas praleistas dėl nesusipratimo, techninių nesklandumų ir bendravimo su atsakovu iš kitos laiko juostos yra deklaratyvios, abstraktaus pobūdžio ir nepripažintinos objektyviomis termino praleidimo priežastimis.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, kad terminas buvo praleistas dėl advokato suklydimo sudėtingoje teisinėje situacijoje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad termino praleidimas dėl advokato kaltės negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-930-822/2017). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, advokatui, kaip savo srities profesionalui, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą. Atitinkamai skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė