a7d697b0-53da-4a36-8fc0-00c12be61389 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-369/2012                                                              Proceso Nr. 1-30-1-00089-2011-6          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų:

Lino Å iukÅ¡tos, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajai N. K. gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui, vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) bei nukentėjusiosios R. Å . apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 21 d. IÅ¡ nuteistosios N. K. nukentėjusiajai R. Å . priteista 4349 litai turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: N. K. nuteista už tai, kad 2011 m. vasario 10 d. apie 18 val., bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su R. B. metu tyčia 4 kartus smogė jam peiliu į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas.

Nuo patirto durtinio - pjautinio kiaurinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su vidaus organų bei stambios krÅ«tinės lÄ stos kraujagyslės pažeidimu R. B. įvykio vietoje mirė.Nuteistoji N. K. ir jos gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Apeliantai nurodo, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nuostatas, N. K. nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas bei skundžiamas nuosprendis jai suprantama rusų kalba (Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).Advokato ir nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes.

V. Žarkovas ir N. K. , remdamiesi liudytojų A. V. , D. J. , D. S. , nuteistosios N. K. parodymais, pažyma apie jai nustatytÄ girtumo laipsnį, N. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 113-119, t. 1), 2011 m. vasario 10 d. apžiÅ«ros protokolu (b. l. 6, t. 1), specialisto iÅ¡vada Nr. M 106/11(03), nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad „kalbant apie tariamai kitÄ peilį, kuriuo galėjo bÅ«ti padaryti kiti sužalojimai nukentėjusiajam, tai neturi reikÅ¡mės, nes bylos duomenimis vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog pagrindinis – mirtinas – dÅ«ris buvo atliktas bÅ«tent su peiliu, kuris apžiÅ«rėtas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka ir byloje pripažintas įrodymu“.

Gynėjas ir apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme ekspertas D. Vitkus parodė, kad jei būtų pateiktas kitas peilis, būtų galima nustatyti, ar juo būtų galima tokius sužalojimus padaryti, bet tam reikalinga atlikti papildomus tyrimus (b. l. 95, t. 2). Be to, apeliantai, remdamiesi eksperto D. Vitkaus parodymais apie tai, kad „tokį dūrį galima padaryti ir iš priekio, ir iš nugaros. Matėsi, kad padėtis keitėsi. Tai kairėj, tai dešinėj sužalojimai, dar ranka sužalota“, neatmeta tikimybės, kad nukentėjusiajam durti peiliu galėjo ne vienas asmuo.

Gynėjas ir nuteistoji teigia, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje atliktas neiÅ¡samiai. Å is teiginys grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirinkta viena padaryto nužudymo schema, dėmesį sutelkiant į tai, kad N. K. yra kalta, tačiau nebuvo tiriamos visos kitos N. K. pateiktos versijos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo renkami nuteistÄ jÄ teisinantys įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ bei neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .N. Ž. ir N. K. teigimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama viena iÅ¡ esminių aplinkybių – kaip nusikaltimo įrankis – peilis - atsidÅ«rė prie mikrobangų krosnelės, t. y. kas peilį padėjo į Å¡iÄ vietÄ .

Apeliantai nurodo, kad iÅ¡ karto po įvykio, kurio metu buvo nužudytas R. B. , N. K. verkė, V. L. , kuris įvykio nematė, snaudė, o D. J. , paguldęs nukentėjusįjį ant grindų, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus bei greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Gynėjas ir nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistosios parodymų, kad ji ankščiau nebuvo mačiusi peilio, kuris yra pridėtas prie bylos, tokio peilio V. L. neturėjo. Pirmosios instancijos teisme N. K. teigė, kad parodė peilį, su kuriuo dÅ«rė.Apeliantai nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo paskirta atlikti N. K. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Gynėjas ir nuteistoji cituoja Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 36 ir 103 punktus. Nuostatų 36 punkte teigiama, kad ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumÄ ir eksperto kvalifikacijÄ , savo nuožiÅ«ra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.

Minėtų nuostatų 103 punkte nurodoma, kad ekspertizės akto iÅ¡vadose turi bÅ«ti atsakyta į kiekvienÄ pateiktÄ klausimÄ tokia tvarka, kokia jie pateikti nutartyje. Ä® kiekvienÄ pateiktÄ klausimÄ turi bÅ«ti atsakyta iÅ¡ esmės arba nurodyta, kad negalima į juos atsakyti, ir paaiÅ¡kinta priežastis. V. Žarkovo ir N. K. teigimu, byloje esančioje ekspertizės iÅ¡vadoje nelabai buvo laikomasi Å¡ių reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakydamas į gynėjo užduotÄ klausimÄ , ekspertas D.

TamaÅ¡auskas parodė, kad emocinės bÅ«senos nustatymas yra daugiau psichologo uždavinys. Todėl, atsižvelgiant į minėtų nuostatų 103 punktÄ , ekspertizės iÅ¡vadoje ekspertas privalėjo nurodyti, kad negali atsakyti į klausimÄ dėl N. K. emocinės bÅ«senos įvykio metu. Ä® šį klausimÄ pagal savo kompetencijÄ galėjo atsakyti tik teismo psichologas ekspertas. IÅ¡ 2011 m. gegužės 3 d. ekspertizės akto Nr. 85TPK-104/2011 įžanginės dalies matyti, kad, atliekant ekspertizę, dalyvavo Mikolas Ridikas, teismo psichologas – ekspertas stažuotojas, Laura Å liožienė, teismo psichiatrė – ekspertė stažuotoja, Ingrida Karmazaitė – Karnackienė, teismo psichologė – ekspertė.

Apeliantai sutinka, kad ekspertai stažuotojai, atliekant ekspertizę, dalyvavo dėl praktikos. Tačiau jiems kyla klausimas, kokiu pagrindu dalyvavo ekspertas psichologas, kodėl jis nepasirašė išvados, ir ar jis teikė savo paaiškinimus ekspertui D. Tamašauskui. Gynėjas ir nuteistoji teigia manantys, kad kitos srities specialisto dalyvavimas atliekant ekspertizę leidžia teigi, kad iš esmės buvo atlikta komisijinė ekspertizė. Gynėjo ir nuteistosios teigimu, minėtoje išvadoje nurodoma, kad nėra duomenų, jog N. K. , jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu (1 punktas).

Tačiau iÅ¡ medicininių dokumentų yra žinoma, kad 2010 m. spalio 7 d. N. K. nustatytas psichikos elgesio sutrikimas, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (TLK – 10 F19.2). Be to, ekspertizės akto 2 punkte nurodyta, kad N. K. psichinė bÅ«sena atitinka priklausomybės alkoholiui sindromÄ F 10.21 ir adaptacijos sutrikimÄ , užsitęsusiÄ depresinę reakcijÄ F 43.21 kriterijus. Tai pagal TLK 10 5 skyrių priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviÄ sias medžiagas (F10-19) bei neuroziniai, stresiniai ir somatofoniniai sutrikimai (F40-49).

Apeliantams nesuprantama, kodėl iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nenurodyta, ar liga (F 19.2) turėjo įtakos N. K. suvokiant savo veiksmų esmę bei galėjo įtakoti jos veiksmus.Gynėjas ir nuteistoji cituoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad N. K. nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti tiesos, savo parodymus teisiamojo posėdžio metu pradėjo keisti. Tačiau advokatas ir jo ginamoji teigia manantys, kad tiesa byloje nebuvo nustatyta ne dėl N. K. kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios parodymų yra prieÅ¡taringos.

Vienu atveju skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad N. K. iÅ¡ esmės savo kaltės dėl R. B. nužudymo neneigė, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme, pastaroji ėmė keisti savo parodymus dėl smÅ«gių sudavimo, teigdama, jog neprisimena, kaip ir kada smÅ«giavo peiliu nukentėjusiajam, o ikiteisminio tyrimo metu sutiko su tuo, kÄ sakė tyrėja. Tačiau kitoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad „kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl visko tiksliai negali nurodyti“. Gynėjas ir nuteistoji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo Å¡iurkščiai pažeistos nuteistosios teisės, nes jai, bÅ«nant Å¡oko ir sunkaus girtumo bÅ«senos, kažkas liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ â€“ prisipažinimÄ , taip paruoÅ¡damas jÄ vėliau vykusiai apklausai. 2011 m. vasario 10 d. paraÅ¡ytame paaiÅ¡kinime N. K. nurodė tiksliai neatsimenanti konflikto.

Tokius parodymus ji davė ir 2011 m. vasario 11 d. vykusios apklausos metu. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad paaiÅ¡kinime nuteistoji nurodė, kad peiliu smogė nukentėjusiajam į petį, o apklausos metu parodė apie nukentėjusiojo mirtį sukėlusį sužalojimÄ . Gynėjo ir N. K. teigimu, Å¡ios apklausos metu tyrėjams jau buvo žinoma, nuo kurio sužalojimo mirė R. B. . Be to, ekspertas patvirtino, kad 2011 m. vasario 11 d. vykusios apklausos metu N. K. buvo abstinencijos bÅ«senos. Apeliantai netgi nurodo manantys, jog Å¡ios apklausos metu N. K. galėjo bÅ«ti nustatytas 1-1,2 promilės girtumas, nes literatÅ«roje raÅ¡oma, kad vidutinis moters organizmo alkoholio perdirbimo greitis yra 0,1 promilės. BÅ«dama tokios bÅ«senos, N. K. negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių bei duoti parodymų apie smÅ«gių sudavimo mechanizmÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, gynėjas ir N. K. nurodo, kad ji (nuteistoji) parodymus keitė arba davė netikslius parodymus ne dėl to, kad siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su N. K. paskirta bausme. Gynėjas ir apeliantė teigia manantys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti N. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 2010 m. vasario 10 d.

N. K. buvo sumuÅ¡ta, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, nukentėjusysis niekur nedirbo, neturėjo pomėgių, gyveno iÅ¡ mamos pensijos, galėjo numatyti žalingas alkoholio pasekmes, nesiekė pakeisto savo gyvenimo bÅ«do.Nukentėjusioji R. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti jai 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji nurodo, kad civiliniame ieÅ¡kinyje ji nurodė priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teisme ji paaiÅ¡kino, kad Å¡i suma yra bendra jai ir jos motinai L. B. , kuri nenorėjo pareikÅ¡ti atskiro civilinio ieÅ¡kinio dėl blogos sveikatos, senyvo amžiaus bei su tuo susijusio nenoro dalyvauti teisminiuose procesuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, ir teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo motyvas yra įžeidžiantis ir žeminantis.

R. Å . pažymi, kad dėl N. K. padaryto nusikaltimo ji neteko brolio, o jos motina – sÅ«naus, su kuriuo jos abi bendravo, rėmė jį materialiai, palaikė ryÅ¡ius. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, yra tikimybė, kad į laisvę ji iÅ¡eis ankščiau laiko, todėl turės galimybę pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , pradėti dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusioji teigia mananti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pernelyg atsižvelgta į nuteistosios turtinę padėtį.   Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistosios ir jos gynėjo bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinio skundo Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl N. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.Nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu, nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo pažeidimus, susijusius su procesinių dokumentų neįteikimu nuteistajai, kurie, jų manymu, buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tačiau Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡tų apie procesinių dokumentų įteikimÄ matyti, kad kaltinamasis aktas, iÅ¡verstas į N. K. suprantamÄ rusų kalbÄ jai įteiktas 2011 m. liepos 14 d. (b. l. 46, t. 2), o skundžiamas nuosprendis, iÅ¡verstas į rusų kalbÄ - 2012 m. kovo 13 d. (b. l. 4, t. 3). Be to, pirmosios instancijos teisme prokuroras iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos dokumentÄ , patvirtinantį kaltinamojo akto bei jo vertimo į rusų kalbÄ Ä¯teikimÄ N. K. .

Proceso dalyviai, taip pat ir nuteistoji bei jo gynėjas advokatas nenurodė pastabų apie Å¡io dokumento neteisingumÄ . PrieÅ¡ingai - jie neprieÅ¡taravo, kad minėtas dokumentas bÅ«tų pridėtas prie bylos (b. l. 59, t. 2). Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija bei neÅ¡aliÅ¡kumo principas – buvo pasirinkta viena nužudymo versija, kad N. K. yra kalta, o kitos pastarosios pateiktos versijos nebuvo tiriamos, nerenkami ir jÄ teisinantys įrodymai.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įvykį matę liudytojai, taip pat ir kiti asmenys, kurie galėjo parodyti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo tiriami įrodymai bei N. K. keltos versijos apie jai darytÄ poveikį ikiteisminio tyrimo metu, buvo renkami ir tiriami įrodymai, siekiant nustatyti, ar nužudytasis buvo N. K. Å¡eimos narys, taip pat tirta, ar R. B. nužudymas buvo padarytas dėl staiga kilusio didelio N. K. susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, ar N. K. bÅ«sena nusikaltimo padarymo metu galėjo turėti įtakos pastarosios veiksmams.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamos versijos, kad R. B. galėjo bÅ«ti mirtinai sužalotas kitų asmenų ir kitu peiliu, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kitÄ dienÄ po įvykio, N. K. neneigė konflikto metu sudavusi smÅ«gį peiliu R. B. į krÅ«tinę, nuo kurio Å¡is prisėdo, po to – nukrito ant žemės. Nuteistoji Å¡ios apklausos metu patvirtino, kad įvykio vietoje kartu buvę D. J. ir V. L. su nukentėjusiuoju nekonfliktavo ir prieÅ¡ jį jokių veiksmų neatliko (b. l. 108-109, t. 1).

Tai, kad konflikto, kurio priežasties neprisimena, metu sudavė R. B. smūgį peiliu, N. K. patvirtino ir 2011 m. vasario 17 d. parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 113-119, t.

1) bei kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, parodydama ir tai, kad nepageidauja pakeisti savo ankstesnėje apklausoje duotų parodymų, kurie yra iÅ¡samÅ«s (b. l. 185, t. 1). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji keitė savo parodymus, tvirtindama, kad to momento, kai buvo sužalotas R. B. , ji neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes visi sakė, jog ji yra kalta, o ji nežinojo, kaip įrodyti savo nekaltumÄ , apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu iÅ¡sirinkdavo vienÄ iÅ¡ tyrėjos pateiktų versijų ir taip paraÅ¡ydavo, pirmos apklausos metu, tyrėjos kabinete stovėjo butelis su alkoholiu ir jÄ tai trikdė, nes norėjo iÅ¡gerti.

Tačiau N. K. pirmosios instancijos teisme tuo pačiu teigė „gal ir nužudžiau aÅ¡ jį“, neneigė ir to, kad įvykio metu turėjo rankose peilį, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu neparodė, kad įvykio vietoje buvę D. J. ir V. L. konfliktavo ar vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (b. l. 94-95, t. 2). Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nebuvo pažeistos N. K. teisės bei, ar Å¡ių apklausų metu pastarajai nebuvo daroma įtaka, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja D.

S. , atlikusi ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Å i liudytoja parodė, kad N. K. pirmÄ kartÄ buvo apklausta kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio, ji tuo metu jau nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, parodymus N. K. davė pati, savarankiÅ¡kai viskÄ papasakojo, patalpoje, kur vyko apklausa, butelio su alkoholiu nebuvo, joks spaudimas jai nebuvo daromas, juolab, kad apklausoje dalyvavo jos gynėjas, vertėja (tai matyti ir iÅ¡ apklausos protokole esančių parašų (b. l. 109, t. 1)), kabinete buvo ir konvojaus pareigÅ«nai.

Minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad savo parodymų nuteistoji nekeitė ir parodymų patikrinimo vietoje bei apklausiama antrÄ kartÄ , visi tyrimo veiksmai buvo atlikti dalyvaujant pastarosios gynėjui (b. l. 110, t. 2), kurie pasirašė ant procesinių dokumentų (b. l. 113, 185, t. 1). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu kažkas liepė raÅ¡yti prisipažinimÄ nuteistajai, taip siekiant paruoÅ¡ti jÄ kitoms apklausoms (b. l. 92-93, t. 1). IÅ¡ Å¡io N. K. suraÅ¡yto raÅ¡to turinio matyti, kad jame nėra jokių kitokių aplinkybių, kurių nuteistoji nebÅ«tų parodžiusi ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose.

PrieÅ¡ingai, Å¡iame raÅ¡te nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa su apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje duotais N. K. parodymais. Tas pats pasakytina ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, kad atliekant nuteistosios apklausas, tyrėjai jau buvo žinoma, nuo kokio sužalojimo mirė R. B. . Specialisto iÅ¡vada, atlikus nukentėjusiojo lavono tyrimÄ , suraÅ¡yta 2011 m. vasario 21 d. (b. l. 26, t. 1), o parodymus apie tai, į kuriÄ kÅ«no vietÄ sužalojo R. B. , N. K. davė 2011 m. vasario 11 d. (b. l. 107-109, t. 1), Å¡iuos parodymus, dalyvaujant gynėjui advokatui V.

Žarkovui, ji patvirtino ir 2011 m. birželio 9 d. vykusioje apklausoje (b. l. 185,t . 1). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino N. K. duotus parodymus, o parodymų, susijusių su nužudymo faktu, keitimÄ pagrįstai įvertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu nėra prieÅ¡taringos. Skundžiamame nuosprendyje, įvertinus nuteistosios bÅ«senÄ , kad nusikaltimo padarymo metu jai nustatytas 2,38 promilių girtumas, pagrįstai nurodyta, kad N. K. visko tiksliai negali nurodyti - iÅ¡ jau aptartų apeliantės N. K. parodymų matyti, kad ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo pasakyti, kodėl tarp jos ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kiek kartų ji sudavė jam peiliu.

Tačiau negalėjimas tiksliai nurodyti aplinkybių nebÅ«dingas kalbant apie esmines aplinkybes, apie kurias pasakojo nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau, kaip jau buvo minėta, savo parodymus pakeitė pirmosios instancijos teisme. Visuma Å¡ių duomenų patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusįjį R. B. nužudė bÅ«tent N. K. . Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliaciniame skunde cituojami eksperto D. Vitkaus parodymai, kad „dÅ«rį, koks buvo nustatytas nukentėjusiajam, galima padaryti ir iÅ¡ priekio, ir iÅ¡ nugaros.

Matėsi, kad padėtis keitėsi. Tai kairėj, tai deÅ¡inėj sužalojimai, dar ranka sužalota“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, minėtas ekspertas pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad „jei mirtinas smÅ«gis ir buvo suduotas pirmas, žmogus galėjo judėti, nervai nebuvo nupjauti. PrieÅ¡intis trumpÄ laikÄ galėjo“ (b. l. 95, t. 2). Jo suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 106/11 (03) taip pat nurodyta, kad R. B. mirtis iÅ¡tiko praėjus kelioms - keliolikai minučių po patirto durtinio – pjautinio kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo (b. l. 28, t. 1).

Todėl Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. padėtis konflikto metu, kai jam buvo suduotas pirmas smÅ«gis peiliu (net jei bÅ«tent Å¡is smÅ«gis turėjo įtakos mirčiai), galėjo keistis, ir tai nereiÅ¡kia, kad sužalojimus jam padarė skirtingi asmenys. Kaip jau buvo minėta, nei nuteistoji, nei įvykio vietoje buvę liudytojai neparodė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ vartojo kas nors kitas, o ne N. K. .Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai nustatyta, kad nusikaltimo įrankis – peilis, kuriuo mirtinai sužalotas R.

B. , buvo su juodu kotu, o ne peilis mediniu kotu, kurio aÅ¡menų galas bukas. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , spintelės stalčiuje buvo rastas ir paimtas juodos spalvos kotu vienaÅ¡menis peilis, kurio aÅ¡menys buvo sutepti Å¡viežiu krauju su nubraukimais iki virÅ¡Å«nės 12 centimetrų ilgyje. Å ios apžiÅ«ros metu taip pat buvo rastas vienaÅ¡menis rudu kotu virtuvinis peilis, kurio aÅ¡menų galas bukas. Å io peilio aÅ¡menys buvo Å¡varÅ«s, dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , nerasta.

Todėl šis peilis paliktas kambaryje kaip neturintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 5-8, 17-18, t. 1). Specialisto išvadoje Nr. M 106/11 (03) nustatyta, kad atsižvelgiant į žaizdų ilgį, galų pobūdį, kanalų gylį bei ekspertui pateikto peilio geležtės savybes (ilgį, plotį ir kt.), šios žaizdos galėjo būti padarytos pateikto peilio geležte (fotolentelė Nr. 8) ( 26-28, 36, t. 1). Kitoje specialisto išvadoje Nr. S 123/11 (01) nustatyta, kad ant minėto peilio su juodos spalvos kotu yra nukentėjusiojo R.

B. kraujas su 99,9999999999 % priklausomybe (b. l. 47-48, t. 1). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. , kuris buvo įvykio vietoje, taip pat parodė, kad nusikaltimo įrankis – peilis buvo su juoda rankena (b. l. 76, t. 2). Apie aplinkybę, kad įvykio metu N. K. panaudojo būtent peilį su juoda rankena, minėtas liudytojas parodė ir iš karto po įvykio, apklaustas 2011 m. vasario 11 d. (b. l. 81-83, t. 1). Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ekspertas D. Vitkus pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų parodė, kad „jei būtų pateiktas kitas peilis, būtų galima nustatyti, ar juo būtų galima tokius sužalojimus padaryt, bet tam reikalinga atlikti papildomų tyrimų (b. l. 95, t. 2).

Tačiau Å¡is eksperto teiginys nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad mirtinas dÅ«ris R. B. buvo padarytas bÅ«tent tuo peiliu, kuris ir buvo pateiktas ekspertui, suraÅ¡iusiam specialisto iÅ¡vadÄ . Apeliaciniame skunde minimų kitų liudytojų A. V. , D. S. bei nuteistosios parodymai taip pat nepatvirtina, kad R. B. mirtinai buvo sužalotas kokiu nors kitu peiliu. Liudytojas A. V. , Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigÅ«nas į įvykio vietÄ atvyko gavęs praneÅ¡imÄ apie sužalotÄ Å¾mogų.

Tačiau iÅ¡ jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis įvykio vietoje nesiaiÅ¡kino įvykio aplinkybių, be kita ko ir susijusių su nusikaltimo įrankiu (b. l. 88-89, t. 1; b. l. 60, t. 2). Liudytoja D. S. , atlikusi ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad nebuvo tikslinga imti peilio ruda medine rankena, nes ant jo nebuvo jokių kraujo dėmių. Ant peilio, kuris buvo paimtas įvykio vietoje, buvo rasta kraujo, todėl jis ir buvo paimtas (b. l. 110, t. 2).

Tiesa, nuteistoji N. K. ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad R. B. ji sužalojo peiliu, kurio kotas buvo medinis, o peilio galas – nupjautas (b. l. 107-109, 113, t. 1; b. l. 94-95, t. 2), tačiau visuma aukščiau aptartų aplinkybių neginčijamai paneigia tokius pastarosios teiginius.  Apeliaciniame skunde, iÅ¡keliant versijÄ , kad R. B. galėjo bÅ«ti nužudytas kitu peiliu, remiamasi ir N. K. atliktu asmens neblaivumo testu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai iÅ¡ karto po įvykio nustatytas 2,38 promilės neblaivumas niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, kad R.

B. smūgiai galėjo būti suduoti kitu peiliu (b. l. 91, t. 1).Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip nusikaltimo įrankis – peilis – atsidūrė prie mikrobangų krosnelės. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistosios parodymų, ji neprisiminė, kur padėjo peilį po to, kai juo sudavė smūgius R. B. . Tik pirmosios instancijos teisme N. K. ėmė tvirtinti, kad peilį padėjo į spintelę prie lovos (b. l. 94, t. 1). Tačiau kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nužudytas peiliu su juoda rankena, kuris įvykio vietoje buvo rastas spintelės, ant kurios stovėjo mikrobangų krosnelė, stalčiuje (b. l. 16, t. 1).

Tai, kad nuteistoji teigia prisimenanti, kad ji nusikaltimo įrankį padėjo į kitÄ vietÄ , nei ten, kur Å¡is nusikaltimo įrankis buvo rastas įvykio vietos apžiÅ«ros metu, jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Aplinkybę, kad R. B. sužalojimai buvo padaryti peiliu su juoda rankena, patvirtina ne tik įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, bet ir kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su N. K. atlikta teismo psichiatrijos ambulatorine ekspertize ir atlikus Å¡iÄ ekspertizę suraÅ¡ytu ekspertizės aktu Nr. 85TPK-104/2011.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i ambulatorinė ekspertizė atlikta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Atliekant Å¡ios rÅ«Å¡ies ekspertizę N. K. , kaip teisingai ir nurodyta apeliaciniame skunde, dalyvavo ne tik ekspertizės aktÄ surašęs ir jį pasirašęs teismo psichiatras – ekspertas D. TamaÅ¡auskas, bet ir teismo psichologas – ekspertas stažuotojas, teismo psichiatrė – ekspertė stažuotoja, teismo psichologė – ekspertė. Tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nėra įtvirtintas draudimas tokiems asmenims dalyvauti atliekant ambulatorinę ekspertizę (nuostatų 54-58 punktai).

Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. TamaÅ¡auskas parodė, kad, atliekant ekspertizę, dalyvavo psichologas stažuotojas ir psichiatrė stažuotoja. Å ie asmenys privalo mokytis, todėl, įspėti dėl atsakomybės už informacijos pavieÅ¡inimÄ , dalyvavo atliekant ekspertizę. Stažuotojai ant ekspertizės akto nepasirašė, nes jie neturi tokios teisės. Ekspertas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad atliekant ekspertizę, dalyvavo ir psichologė, tačiau jai klausimų nebuvo užduota, ji dalyvavo tik akto suraÅ¡yme (b. l. 95-96, t. 2). PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, ekspertizės akte neneigiama, kad N. K. buvo nustatyti įvairÅ«s sutrikimai ir ligos: atminties ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, neorganinė enurezė (vaikų naktinis Å¡lapimo nelaikymas), organinis emocinio labilumo sutrikimas, trauminė galvos smegenų liga, taip pat nurodyta ir tai, kad ji buvo gydoma ir dėl priklausomybės nuo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų (alkoholis, amfetaminas) (F19.2).

Ä®vertinęs anamnestinius duomenis, pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ bei dabartinę N. K. psichinę bÅ«senÄ , ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų, kad N. K. , jai inkriminuojamos veikos padarymo metu, bÅ«tų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu ar bÅ«tų buvusi kokioje nors laikinoje psichinės veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl kurios bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar bÅ«tų negalėjusi jų valdyti. Pirmosios instancijos teisme ekspertas D. TamaÅ¡auskas papildomai paaiÅ¡kino, kad psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį yra priskiriamas bendrai prie psichikos sutrikimų, tokių kaip mikčiojimas, nevalingas Å¡lapinimasis naktimis į lovÄ .

Teismo psichiatrijos praktikoje nėra atvejų, kad intoksikacijos alkoholiu metu bÅ«tų sprendžiama apie žmogaus emocinę bÅ«senÄ . Pataloginiai girtumai, pataloginės – fiziologinės bÅ«senos gali bÅ«ti sprendžiamos tik nesant intoksikacijos alkoholiu arba esant labai nežymiems alkoholio kiekiams. Nenustatyta, kad N. K. bÅ«tų buvusi fiziologinio afekto ar kitos laikino psichikos sutrikimo bÅ«senos. Ekspertas sutiko, kad emocinė bÅ«senos nustatymas yra daugiau psichologo uždavinys, tačiau taip pat nurodė, kad jei psichologas bÅ«tų atsakinėjęs į tokį klausimÄ , jis bÅ«tų parašęs tÄ patį, nes nenagrinėjamos asmens bÅ«senos esant alkoholinio apsvaigimo bÅ«senoje (b. l. 95-96, t. 2).

Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu N. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai iÅ¡ karto po įvykio buvo nustatytas 2.38 promilių girtumas (b. l. 91, t. 1).Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad N. K. , bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia nužudė R. B. , todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė N. K. 1 metais už sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nei įvykį matęs liudytojas D. J. , nei pati nuteistoji neparodė, kad R. B. įvykio metu elgėsi provokuojančiai ar rizikingai. PrieÅ¡ingai – N. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio metu R. B. jokių smÅ«gių jai nesudavė, jos nesužalojo, o dėl kokių priežasčių ji paėmė peilį ir juo sudavė nukentėjusiajam – ji nežino. Pirmosios instancijos teisme ji tai pat neparodė, kad nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, formuojančius ar stiprinančius jos vidines paskatas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ar skatino jÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. B. pasirinktu gyvenimo bÅ«du ar ankstesniu jo elgesiu taip pat neduoda pagrindo Å¡velninti nuteistajai paskirtÄ bausmę. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, N. K. paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Ä® paskirtos bausmės laikÄ teisingai įskaitytas laikas, kurį N. K. iÅ¡buvo sulaikyta ir suėmimta. Dėl nukentėjusiosios R. Å . apeliacinio skundo Skundžiamame nuosprendyje teisingai iÅ¡spręsti ir su civiliniu ieÅ¡kiniu susiję klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad laidodama R. B. , kuris yra jos brolis, patyrė 4349 litus turtinės žalos (laidojimo iÅ¡laidų) (b. l. 50-51, 63-64, t. 1). Nukentėjusioji pateikė ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (b. l.53-62, t. 1). BylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusioji pateikė dar vienÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad be jau paminėtų iÅ¡laidų ji taip pat sumokėjo 2021 litÄ už kapavietės rekonstrukcijÄ (b. l. 42, t.

2) bei patyrė 50 000 litų neturtinės žalos (b. l. 43-44, t. 2). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji nepateikė dokumentų ir kitų bÅ«tinumÄ rekonstruoti Å¡eimos kapÄ pagrindžiančių įrodymų, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 2021 lito atlyginimo atmetė. Å i nuosprendžio dalis nukentėjusiosios skunde nėra ginčijama. Tačiau pastaroji nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos atlyginimu, argumentuodama tuo, kad ieÅ¡kinyje nurodyta 50 000 litų suma yra bendra jai ir jos motinai nukentėjusiajai L.

B. . Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Å ioje baudžiamojoje byloje civiline ieÅ¡kove yra pripažinta tik nukentėjusioji R. Å . (b. l. 65, t. 1), kuri pateikė ir civilinius ieÅ¡kinius. Jos motina L. B. Å¡ioje byloje pripažinta nukentėjusiÄ ja, tačiau civilinio ieÅ¡kinio ji nepareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai L. B. .Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, įvertinęs sunkiÄ nuteistosios turtinę padėtį, taip pat pagrįstai sumažino praÅ¡omos neturtinės žalos dydį ir priteisė nukentėjusiajai 20 000 litų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad Lietuvos Respublikos BPK 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Tuo tarpu iš nukentėjusiosios R. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme negalima daryti išvados, kad jos ir nužudytojo R.

B. santykiai buvo itin artimi, kad juos siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (b. l. 60-61, t. 2). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra teisingas ir pagrįstas ir toks sprendimas nelaikytinas žeminančiu ar įžeidžiančiu, kaip tai nurodo nukentėjusioji. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) bei nukentėjusiosios R.

Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Linas Šiukšta Linas Žukauskas