a7d61c5d-c6fc-4764-a5b7-d9b2a2eb7df6 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1134-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07149-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos N. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-8567-949/2016 pagal pareiÅ¡kėjos N. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims antstolei V.

Å ., akcinei bendrovei SEB bankui, dėl antstolio veiksmų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių eiliÅ¡kumo bei įkeisto turto vertės nustatymo.PareiÅ¡kėja N. R. skundu dėl antstolio veiksmų praÅ¡o paskelbti neįvykusiomis 2016 m. birželio 23 d. paskelbtas pirmÄ sias varžytynes Nr. 123885, kuriose siekiama parduoti pareiÅ¡kėjos turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,05 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suteikti pareiÅ¡kėjai galimybę nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti kiekvieno objekto atskirai rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtÄ pardavinėti po ekspertizės atlikimo pareiÅ¡kėjos nurodyta tvarka, pirmiausia parduodant žemės sklypÄ ir Å¡ulinį, tik po to, negavus pakankamai lėšų, pardavinėti gyvenamÄ jį namÄ . Mano, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnyje įtvirtintÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistÄ daiktÄ .

Antstolė, nesudariusi galimybės nustatyti parduodamo turto eiliÅ¡kumÄ ir pardavinėdama turtÄ kaip kompleksÄ , iÅ¡ esmės pažeidė nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ , todėl antstolės veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti kaip virÅ¡ijantys jos įgaliojimus. Antstolė tinkamai nenustatė pareiÅ¡kėjos turto atskirų sudedamųjų dalių rinkos vertės. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Parduodamo turto kaina rinkoje yra ženkliai didesnė negu nustatyta antstolės, panaÅ¡Å«s nekilnojamojo turto objektai rinkoje parduodami už ženkliai aukÅ¡tesnę kainÄ .

Pardavus turtÄ pernelyg žema kaina, pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui lieka daug didesnė skolos naÅ¡ta nei ji bÅ«tų buvusi tinkamai nustačius parduodamo turto kainÄ , todėl tikslinga paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (b. l. 27–31).Antstolė V. Å . 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymÄ , kuriuo atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos N. R. skundÄ dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomÄ ja byla perdavė Å iaulių apylinkės teismui (b. l. 41–44). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos N. R. skundo netenkino (b. l. 53–56).

Teismas nustatė, kad antstolės V. Å . kontoroje vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomuosius įraÅ¡us Nr. MK-1 ir Nr. MK-2 dėl 181 328,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir notaro iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų R. R. ir N. R. parduodant AB SEB bankui įkeistÄ ir skolininkams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kėja tvirtina, kad ji nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, tačiau vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad N. R. per jos darbovietę kartu su kitais dokumentais buvo įteiktas 2016 m. kovo 25 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti.

Taigi pareiÅ¡kėja turėjo realiÄ galimybę susipažinti su antstolės patvarkymais ir nesutikdama su jais, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieÅ¡tarauti dėl nustatytos turto vertės, tačiau Å¡iomis įstatymo suteiktomis teisėmis nei pareiÅ¡kėja, nei suinteresuotas asmuo skolininkas R. R. nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnį antstolis turi pareigÄ Ä¯kainoti areÅ¡tuojamÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo paskirta 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu ir jÄ atlikus suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, kuriuo visas įkeistas turtas įvertintas 126 000 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie paskirtÄ turto vertės ekspertizę, jos atlikimo rezultatus ir nustatytÄ turto vertę, tačiau vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad prieÅ¡taravo dėl nustatytos turto vertės, teismas sprendžia, kad antstolė teisėtai, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 4 dalimi areÅ¡tuojamo turto vertę nustatė pagal ekspertizės metu nustatytÄ vertę. Teismas sutiko su antstolės padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys iÅ¡ nekilnojamojo turto skelbimų portalo neatspindi nagrinėjamu atveju parduodamo turto vertės ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės iÅ¡vadų nepagrįstumÄ .

Teismas nusprendė, kad nustatyta parduodamo turto vertė nėra paneigta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad turto vertė buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ skolininkų iÅ¡ieÅ¡koma 181 328,98 Eur skola, visas įkeistas turtas įvertintas 126 000 Eur, todėl įkeisto turto vertė nevirÅ¡ija iÅ¡ieÅ¡komos skolos dydžio. Teismas pastebėjo, kad visas turtas, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma yra toje pačioje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), visas turtas įkeistas pagal hipotekos lakÅ¡tÄ .

Teismas nurodė, kad iÅ¡ viso hipoteka įkeisto turto galima iÅ¡ieÅ¡koti pirmÄ ja eile, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra skolininkų Å¡eimos gyvenamoji patalpa (CPK 664 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos siÅ«loma turto pardavimo eilės nustatymo tvarka bÅ«tų aktuali tuo atveju, jei jungtine hipoteka bÅ«tų įkeisti tiek Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas, tiek kitas turtas, pavyzdžiui, žemės sklypas, nesusietas su gyvenamuoju bÅ«stu, kurį realizavus, gautų lėšų pakaktų atsiskaityti su kreditoriais ir nebÅ«tų bÅ«tinybės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininkų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Atsižvelgdamas į CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad įkeisti pastatai pastatyti įkeistame žemės sklype, todėl antstolė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gyvenamasis namas ir Å¡ulinys yra žemės sklypo priklausiniai, neatsiejamai susiję su žemės sklypu, todėl antstolė pagrįstai pardavinėjo visÄ Ä¯keistÄ turtÄ kaip vieningÄ turtinį kompleksÄ , o vertinti parduodamus objektus atskirai ir po to juos atskirai parduoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.Teismas pažymėjo, kad varžytynių paskelbimÄ neįvykusiomis reglamentuoja CPK 717 straipsnis, kuriame numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as, kada varžytynės gali bÅ«ti skelbiamos neįvykusiomis.

PareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju nenurodo nei vieno įstatyme nurodyto pagrindo, dėl kurio varžytynės turėtų bÅ«ti paskelbtos neįvykusiomis. Teismas, nagrinėdamas skundÄ , taip pat nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas skelbti varžytynes neįvykusiomis. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja N. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b. l. 65–68).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas itin formaliai nurodė, kad gyvenamasis namas ir Å¡ulinys yra žemės sklypo priklausiniai, todėl pagrįstai antstolė visÄ turtÄ pardavinėja kaip vieningÄ turtinį kompleksÄ . CK 4.194 straipsnio 1 dalies nuostatÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai kartu su CPK 664 straipsnio 5 dalimi darytina iÅ¡vada, kad pirmiau turi bÅ«ti parduodamas negyvenamasis turtas ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, tuomet gali bÅ«ti parduodamas įkeistas gyvenamasis bÅ«stas.

Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių eilės nesilaikymas yra esminis pažeidimas, todėl antstolės veiksmai – viso pareiÅ¡kėjai priklausančio turto varžytinių paskelbimas – laikytini neteisėtais.Nėra aiÅ¡ku, kuo vadovaujantis padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja informuota apie turto vertės ekspertizę, kadangi ji nėra gavusi ekspertizės akto.Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl turto vertės nustatymo, kadangi tokio pobÅ«džio bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės, nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos įrodymus, patvirtinančius, kad realiai turto vertė yra didesnė nei antstolės nustatytoji.

Teismas iÅ¡ esmės tik atkartojo antstolės atsisakyme tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodytus motyvus.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolė V. Å . praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį (b. l. 71–74). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėja buvo informuota apie ekspertizę, apie nustatytÄ turto vertę, tačiau nepareiÅ¡kė neprieÅ¡taravimų, taigi dabar reikÅ¡dama skundus siekia vilkinti procesÄ . Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad turto vertė kitokia nei nustatytoji ekspertizės aktu.Nagrinėjamu atveju įkeisto turto skaidymas dalimi sumažintų turto pardavimo kainÄ , be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad neprotinga parduoti atskirai turtÄ , sudarantį vieningÄ kompleksÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB SEB bankas praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį (b. l. 75–76).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ekspertizės matu nebuvo nustatyta reali turto vertė, todėl Å¡ie argumentai nepagrįsti.Pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįsta, kad jungtine hipoteka įkeistas turtas parduodamas pagal Å¡alių sutartÄ pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkÄ , o jo nesant, visas įkeistas turtas privalo bÅ«ti parduotas kartu kaip nedaloma visuma. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi Å¡io proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 594 straipsnį ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo.

Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

Å i taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areÅ¡tuoto turto rinkos vertę.Faktinės aplinkybės.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkai R. R. ir N. R. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas sudarė hipotekos sutartis, kuria prievolės įvykdymo užtikrinimui skolininkai įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. 0,05 ha ploto žemės sklypÄ kartu su gyvenamuoju namu bei Å¡uliniu, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal hipotekos sutartis 2016 m. sausio 4 d. iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai Nr. MK-1 ir Nr. MK-2, kurių pagrindu antstolės V. Å . kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 181 328,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pateikimo notarui dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų R. R. ir N. R. iÅ¡ieÅ¡kotojai AB SEB bankui. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės N. R..

Vykdomo procese taikytas nekilnojamojo turto areÅ¡tas (vykdomoji byla, b. l. 40–42). Antstolės 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu paskirta nekilnojamojo turtui ekspertizė turto vertei nustatyti (vykdomoji byla, b. l. 43). Atlikus nekilnojamojo turto vertinimÄ suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, kuriame nurodoma, kad viso nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 120 000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 61). Antstolės 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu nustatyta areÅ¡tuoto turto realizavimo tvarka – pardavimas iÅ¡ varžytinių (vykdomoji byla, b. l. 52). 2016 m. birželio 23 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 71, 72–73).

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, suinteresuotas asmuo R. R., skundė antstolės veiksmus, susijusius su varžytinių paskelbimu bei turto vertės nustatymu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 81–82), tačiau Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8321-1031/2016 skundÄ atmetė, o apeliacinės instancijos teismas paliko pirmos intencijos teismo nutartį nepakeistÄ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83–87, 118–120, 195–198).

Å iaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-952-357/2016 pripažino, kad pareiÅ¡kėjui priklausančio turto ekspertizė buvo paskirta 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu ir jÄ atlikus suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, pareiÅ¡kėjas skundų dėl eksperto ar turto vertės nustatymo per įstatymų (CPK 682 straipsnio 1 dalis) nustatytus terminus nepateikė, taip pat nesiÅ«lė savo pirkėjo (CPK 704 straipsnis), be to, teikdamas skundÄ pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, dėl ko eksperto nustatyta rinkos vertė yra netinkama.

Skolininkai N. R. ir R. R. nebuvo atvykę į antstolės kontorÄ , neteikė jokių praÅ¡ymų, gavę procesinius dokumentus pasyviai vykdė savo bendradarbiavimo pareigÄ ir tik paskelbus varžytynes, pateikė skundÄ dėl antstolės veiksmų, kas įrodo, jog skolininkai netinkamai vykdė savo pareigas bÅ«ti aktyviems vykdymo procese. Dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiÅ¡kėjai.Nors pareiÅ¡kėja tvirtina, kad ji nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, tačiau vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. R. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei į jos darbovietę buvo iÅ¡siųsti įvairÅ«s antstolės priimti procesiniai dokumentai, įskaitant 2016 m. kovo 25 d. patvarkymÄ dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti (vykdomoji byla, b. l. 38, 39).

Darbdavys patvirtino, kad vokas su procesiniais dokumentais įteikti N. R. 2016 m. kovo 29 d. bei atsiuntė raÅ¡tÄ , kuriame ranka paraÅ¡yta „Įteikta N. R.“ bei paraÅ¡as (vykdomoji byla, b. l. 44, 45). IÅ¡vada dėl nekilnojamojo turto vertės bei patvarkymas skelbti įkeisto turto varžytines įteiktas asmeniÅ¡kai skolininkei N. R. 2016 m. birželio 6 d., dokumentus siunčiant per skolininkės darbovietę (vykdomoji byla, b. l. 53, 54, 61). Taigi pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėja buvo informuota apie ekspertizę turto vertei nustatyti bei jos rezultatus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja antstolės pateikti vykdymo proceso dalyviams visus duomenis, kuriais remiantis nustatoma įkeisto turto rinkos vertė.

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies prasmę antstolis tam, kad bÅ«tų užtikrintos vykdymo proceso Å¡alių teisės bei teisėti interesai, privalo skolininkÄ ir kreditorių informuoti, kad jie areÅ¡to metu turi teisę pareikÅ¡ti nuomonę dėl antstolio pasiÅ«lyto turto įkainojimo. Nagrinėjamu atveju antstolė informavo vykdomojoje byloje dalyvaujančius asmenis apie priimtÄ patvarkymÄ , kuriuo įkainotas įkeistas turtas, tačiau niekas, įskaitant ir apeliantę, nepasinaudojo teise reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl nustatytos kainos vertės. Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į hipoteka įkeisto turtÄ eiliÅ¡kumo.CPK 664 straipsnyje nustatyta iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilę.

Remiantis minėta teisės norma, pirmÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipotekos ir įkeisto turto, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrÄ ja eile – iÅ¡ skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiÄ ja eile – iÅ¡ skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtÄ ja eile – iÅ¡ skolininkui priklausančios žemės Å«kio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės Å«kis, penktÄ ja eile – iÅ¡ skolininkui priklausančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis gyvena.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai atvejais, kai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiÅ¡kai su įkeitimo rÅ«Å¡is nustatančiomis normomis, kurios nustato iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ iÅ¡ tokių įkeistų objektų. Jei kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areÅ¡tuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės norma, kuri nenustato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tvarkos ir sÄ lygų priklausomai nuo įkeitimo rÅ«Å¡ies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006).Sutartinė hipoteka pagal jos Å¡alių teisių ir pareigų turinį gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sÄ lyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant jÄ atitinkamai rÅ«Å¡iai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iÅ¡ hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedÅ«ros nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012). Jungtine hipoteka apibrėžiama kaip kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju hipotekos lakÅ¡te nenurodyta hipotekos rÅ«Å¡is, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam reikalavimui pagal kredito sutartį – kredito grÄ Å¾inimui – užtikrinti hipotekos lakÅ¡tais įkeisti pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir Å¡ulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi atliekant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, turi bÅ«ti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės. CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡i norma nėra imperatyvi, todėl tuo atveju, kai Å¡alys nesusitaria dėl objektų pardavimo eiliÅ¡kumo, preziumuojama, kad objektai turi bÅ«ti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valiÄ dėl jų pardavimo iÅ¡reikÅ¡ti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-121/2005).Nagrinėjamu atveju hipotekos sutartyje nėra numatyta įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių eilė.

Vykdymo procese nei iÅ¡ieÅ¡kotoja AB SEB bankas nei skolininkai jokių pasiÅ«lymų Å¡iuo klausimu nepateikė, taigi antstolė, atsižvelgdama į skolininkų ir kreditoriaus maksimalų interesų užtikrinimÄ , turėjo teisę turtÄ parduoti kartu, nes tik tokiu bÅ«du įkeistas turtas galėjo bÅ«ti parduotas geriausiomis sÄ lygomis. Aplinkybę, kad tik visų nekilnojamojo turto objektų pardavimas kartu padės užtikrinti maksimalų skolininkų ir kreditoriaus interesų patenkinimÄ patvirtina ir tai, kad Å¡ulinys bei gyvenamasis namas nėra savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai, jie yra žemės sklypo, ant kurio stovi, priklausiniai (vykdomoji byla, b. l. 21–23).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinio daikto priklausinys yra antraeilis daiktas, kuris pagal savo savybes yra susijęs su pagrindiniu daiktu ir yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui (CK 4.13 straipsnis ir 4.19 straipsnis).

Taigi priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad savarankiÅ¡ku civilinės teisės objektu gali bÅ«ti pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), todėl antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ (CK 4.14 straipsnis). Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Be to, CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, o pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2016).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju hipotekos objektÄ sudaro pagrindinis turtas, t. y.

žemės sklypas su dviem priklausiniais, kurie neatsiejamai susiję su pagrindiniu daiktu.Atsižvelgiant į tai, kad nei hipotekos sutartyje, nei vykdymo procese turto savininkai iki sprendimo dėl pirminių varžytinių paskelbimo nenurodė įkeisto turto pardavimo eiliÅ¡kumo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolė vykdydama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagrįstai laikė, kad tik visų jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimas kartu padės užtikrinti skolininkų ir kreditoriaus maksimalų interesų tenkinimÄ , nes tokiu bÅ«du įkeistas turtas gali bÅ«ti realizuotas už didesnę kainÄ , taip bÅ«tų padengta didesnė skolos dalis.Dėl turto vertės nustatymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina. Taigi areÅ¡tuoto turto vertė yra atspirties taÅ¡kas nustatant pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui.

Taigi vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.AreÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis).

Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Nagrinėjamu atveju įkeisto turto vertė nustatyta paskyrus ekspertizę, nei išieškotojas, nei skolininkai nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Taigi ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolei abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr.

28. Teismų praktika. 2008, 28). Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė kelis gyvenamųjų namų skelbimus iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimų portalo www.aruodas.lt, kuriuose parduodami gyvenamieji namai (b. l. 13–15).Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į jos pateiktus duomenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti duomenys negali bÅ«ti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingÄ turto vertės nustatymÄ , kadangi skiriasi pareiÅ¡kėjai priklausančio bei skelbimuose nurodytų gyvenamųjų namų techniniai duomenys: plotas, statybos metai, name įrengta Å¡ildymo sistema, geografinė namo bÅ«vimo vieta ir t. t., tuo tarpu visi Å¡ie duomenys turi įtakos namo rinkos kainai.

Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių neteisingÄ Ä¯keisto turto kainos nustatymÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi bÅ«ti sudaryta galimybė parduoti turtÄ už kainÄ , atitinkančiÄ rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugÄ (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieÅ¡ SlovakijÄ , bylos Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali bÅ«ti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiÅ¡kėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Burdov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje JasiÅ«nienė prieÅ¡ LietuvÄ , bylos Nr. 41510/98).

Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir iÅ¡ieÅ¡kotojas suinteresuotas, kad turtas bÅ«tų realizuotas už kuo didesnę kainÄ , nes taip bÅ«tų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas turi ir kitÄ interesÄ â€“ galimÄ operatyvesnį sprendimo įvykdymÄ , kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Å is interesas gali bÅ«ti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolės veiksmus (patvarkymÄ dėl ekspertizės skyrimo bei patvarkymÄ dėl pirminių varžytinių pastelbimo) Å¡iuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek ieÅ¡kotojui, tiek skolininkui keliama pareiga bÅ«ti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimÄ (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

Taigi antstolės veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytÄ terminÄ skolininkė nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų, pripažinimas neteisėtais bÅ«tų formalus bei neproporcingas ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ vykdymo proceso užvilkinimÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė, paskelbdama įkeisto turto varžytines procesinių teisės normų nepažeidė. Ä®vertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiÅ¡kai pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja                                                                              Vilija Valantienė