a7d452b6-e82c-4335-a67b-c31290f93232 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2171-1072/2022 Proceso Nr. 1-01-1-21707-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, bedarbis, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. G. 2022 m. birželio 14 d., apie 17.27 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

E. G. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis E. G. teismo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai, gailėjosi ir parodė, jognagrinėjamo įvykio dienÄ susitikęs seniai matytÄ draugÄ iÅ¡gėrė alaus. Grįžus namo mama papriekaiÅ¡tavo, todėl jis vengdamas konflikto išėjo pavedžioti savo vilkÅ¡unį. Kadangi buvo daug žmonių, nusprendė, kad nuvažiuos iki Vingio parko, kur yra įrengtos dresavimo aikÅ¡telės. Nesijautė apsvaigęs, neįvertino savo realios bÅ«klės, labai dėl to pergyvena.

Vairavo mamai R. G. priklausantį automobilį „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini), šį automobilį naudoja tarnybai, tuo metu buvo grįžusi iš darbo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pradėjo smarkiai lyti, todėl nusprendė grįžti. Priekyje važiavęs automobilis staigiai sustabdė, todėl jam teko taip pat stabdyti, o kadangi buvo slidu, automobilis „susiskersavo“ ir jis atsitrenkė. Administracinė nuobauda dėl šio įvykio jam skirta ir bauda sumokėta.

Draudimo bendrovė į jį kol kas nesikreipė dėl žalos atlygino, bet kai kreipsis, žalÄ atlygins. Kelis metus buvo iÅ¡vykęs į AnglijÄ užsidirbti, turi santaupų. Pastaruoju metu dirbo (duomenys neskelbtini), buvo įregistravęs individualiÄ veiklÄ , Å¡iuo metu iÅ¡registravo, nes prarado teisę vairuoti. Registruojasi Užimtumo tarnyboje, nuo rugpjūčio mėn. pradės mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, nes Å¡iuo metu tenka gyventi iÅ¡ santaupų ir mamos atlyginimo, paÅ¡alpos negauna, nes neturi darbo stažo.

Priklausomybės alkoholiui neturi, prieÅ¡ kelis metus buvo baustas administracine tvarka už vairavimÄ iÅ¡gėrus, labai gailisi, iÅ¡vadas dėl netinkamo elgesio padarė, pažada ateity elgtis atsakingai. Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 14 d. susitiko su pažįstamu ir jie parduotuvė „Norfa“, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) nusipirko po 3 butelius alaus „Kanapinio“, 1 litro talpos, 5,5 % stiprumo. Su pažįstamu nuėjo prie Å¡alia jo namų esančio parkelio ir bendraujant iÅ¡gėrė nusipirktÄ alų.

Jis iÅ¡gėrė visus tris alaus butelius. Apie 17.00 val. atsisveikino su pažįstamu ir grįžo namo. Namuose tuo metu buvo jo mama R. G. Jis su ja susipyko, kadangi ji pajautė, kad jis dienÄ vartojo alkoholį. Nenorėjo su mama tęsti konflikto ir kad prasiblaÅ¡kytų, pasiėmė savo Å¡unį ir išėjo į laukÄ jį pavedžioti į tÄ patį parkelį. Tuo metu tame parkelyje buvo daug žmonių, su savo dideliu vilkÅ¡uniu Å¡unimi jis nenorėjo prie tiek daug žmonių vaikščioti, o kaip tik savo kiÅ¡enėje turėjo raktÄ nuo „Toyota Corolla Verso“ valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio.

Nori paminėti, kad Å¡is automobilis yra užraÅ¡ytas jo mamos vardu. Å iuo automobilio naudojasi ir jis ir mama, tačiau ji turi dar vienÄ automobilį. Per savaitę, kelis kartus Å¡iuo minėtu „Toyota“ automobiliu jis kelis kartus pavažinėja. Bet Å¡iaip dažniausiai jis renkasi dviratį arba paspirtukÄ . Be to dažnai traukiniu arba autobusu važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę, kuri ten gyvena. Ir kadangi ji turi teises tai jam automobilis kaip ir nereikalingas. Å io automobilio raktus turi keliais egzemplioriais, todėl dažniausiai vienÄ iÅ¡ jų jis neÅ¡iojasi savo kelnių kiÅ¡enėje.

Taigi, įvykio dienÄ , jis pagalvojo, kad geriau su savo Å¡uniu nuvažiuos iki vingio parko ir ten su juo pasivaikščios specializuotose aikÅ¡telėse, kur vesdavosi Å¡unį ir anksčiau. Jis jautėsi gerai, nesijautė iÅ¡gėręs, todėl nuėjo prie namų, atsirakino „Toyota“ automobilį, įsodino Å¡unį ir pradėjo važiuoti link Vingio parko. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. jis pagalvojo, kad vis tik blogai daro, reikia grįžti atgal namo, tuo labiau pradėjo lyti, todėl (duomenys neskelbtini) g., ties prekybos centru „Rimi“, sankryžoje jis apsisuko važiuoti atgal namo.

Pavažiavus maždaug apie kilometrÄ nuo sankryžos, kurioje apsisuko, jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pirmoje eismo juostoje, juodos spalvos automobilis „Mercedes-benz“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo antra eismo juosta, staigiai prieÅ¡ jį persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir jam užkirto keliÄ . Tokiu bÅ«du jis sudarė avaringÄ situacijÄ . Nori paminėti, kad tuo metu buvo daug, maÅ¡inų, lijo lietus ir buvo slidu. Jis pradėjo stabdyti, jo maÅ¡ina suskersavo Å¡onu ir slysdama Å¡onu, atsitrenkė į „Mercedes-benz“ automobilio galÄ .

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jaunas vairuotojas, jis su juo pradėjo bendrauti. PasiÅ«lė jam užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Jis kaip ir sutiko, tačiau pasakė, kad paskambins automobilio savininkei, kad ji atvažiuotų. Tačiau po 4-5 minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nų ekipažas. PareigÅ«nai alkotesteriu patikrino jo girtumÄ , pirmu putimu kiek pamena pripÅ«tė 2,53 prom., o antrÄ kartÄ 1,97 prom. PareigÅ«nams pasakė, kad maždaug prieÅ¡ pusvalandį gėrė alkoholį. Taip pat buvo tikrinama jo bÅ«klė, ėjo tiesia linija, rankos pirÅ¡tu palietė nosį.

ViskÄ Ä¯vykdė, pareigÅ«nai net nustebo, kad tiek pripÅ«tė. VisÄ Ä¯vykį jis labai gerai atsimena, kadangi kaip ir minėjo nesijautė apgirtęs. Dėl įvykio niekas nenukentėjo, tai buvo tiesiog techninis įvykis. PareigÅ«nai iÅ¡rašė administracinį protokolÄ dėl sukelto eismo įvykio. BaudÄ jau susimokėjo. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai (b. l. 48-49). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas G. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. birželio 14 d. apie 17.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g. savo automobiliu „MB“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiuodamas iÅ¡girdo padangų cypimÄ ir pažiÅ«rėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį, kuris slydo ir trenkėsi į galinę jo automobilio dalį.

Jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė „Toyota“ automobilis. Šalia „Toyota“ automobilio vairuotojo durelių stovėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, apie 180 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, melsvos spalvos šortais, mėlynos spalvos šlepetėmis, buvo su akiniais, vyras kalbėjo lietuviškai. Jam apžiūrint savo automobilį, prie jo priėjo „Toyota“ automobilio vairuotojas, kuris pasiūlė susitarti be Policijos įsikišimo, nes po vakar išgertuvių gali pripūsti į alkoholio matuoklį.

Jis paskambino savo draugui pasitarti dėl eismo įvykio. Ä® įvykio vietÄ atvyko jo draugas kartu su policijos pareigÅ«nais. Girdėjo, kaip „Toyota“ vairuotojas neblaivumo tikrinimo metu į alkoholio lituoklį policijos pareigÅ«nams įpÅ«tė virÅ¡ dviejų promilių. „Toyota“ automobilio vairuotojo nepažįstÄ , anksčiau matęs nėra. „Toyota“ vairuotojas automobilyje buvo vienas su Å¡uniu. Jam bendraujant su automobilio vairuotoju, pradžiai jis jam jokio įtarimo nesukėlė, tačiau, kaip pats pasisakė galimai dar yra neblaivus, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , bei jo kalba buvo neriÅ¡li (b. l. 30-31).

Liudytojas D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, 2022 m. birželio 14 d. jam kartu dirbant su kolega R. Ž., iÅ¡ OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, t. y. susidÅ«rė du automobiliai. Vienas iÅ¡ automobilio vairuotojų yra galimai neblaivus. Atvykę nurodytu adresu pamatė, kad yra susidÅ«rę du automobiliai t. y. „Mercede-Benz“ ir „Toyota“, „Mercede-benz“ vairuotojas, kuris prisistatė G.

L., paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant pirma eismo juosta, kurioje buvo didelė automobilių spÅ«stis, iÅ¡girdo padangų cypimo garsÄ ir pajautė smÅ«gį į automobilio galÄ . Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pamatė, kad „Toyota“ automobilį vairavo vyras, kuris elgėsi keistai. Todėl jis nusprendė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, kuris kaip nustatė buvo E. G. IÅ¡ karto nuo jo pajuto alkoholio kvapÄ . Jis buvo pasimetęs, paaiÅ¡kino, kad susipyko su mama, paskutinį kartÄ vartojo alkoholinius gėrimus prieÅ¡ valandÄ .

Jie patikrino jo bendrÄ bÅ«klę, liepė eiti tiesia linija, jis praėjo. Su rankos pirÅ¡tu nosį taip pat prilietė. Tuomet jie alkotesteriu patikrino jo neblaivumÄ . Pirmu pÅ«timu jam buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas, o po maždaug 20 minučių antrÄ kartÄ patikrinus jo neblaivumÄ , alkotesteriu buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas. Kadangi automobilio „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo E. mama R. G., jie jai paskambino ir ji atvažiavo į įvykio vietÄ pasiimti „Toyota“ automobilio.

E. įteikė Å¡aukimÄ atvykti į pirmÄ jį policijos komisariatÄ (b. l. 34-35). Liudytoja R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji yra jo savininkė bei valdytoja. Å is automobilis yra jos darbinis automobilis. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iuo automobiliu į darbÄ veža Å¡unis. Automobilis kaip tik yra didesnis, didelė bagažinė ir ten telpa Å¡unys. Todėl Å¡iuo automobiliu ji važinėja maždaug 2-3 kartus į savaitę.

Kai nereikia vežti Å¡unų, ji važinėja su kitu savo automobiliu „VW“. Jos sÅ«nus E. G. savo automobilio neturi. Jis turi vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau jam dabar nėra bÅ«tinybės nusipirkti automobilį. Kai jam reikėdavo kažkur pavažiuoti, ji jam duodavo savo darbinį „Toyota“ automobilį. Apskritai E. turi (duomenys neskelbtini) butÄ , draugę, todėl beveik visada jis bÅ«na (duomenys neskelbtini) ir jam automobilis nėra reikalingas. O kai grįždavo namo, pagal poreikį ji jam paskolindavo automobilį „Toyota“.

Kai pirko šį automobilį, buvo dveji raktai, todėl vienus ji neÅ¡iojasi, o kitus E. PrieÅ¡ maždaug mėnesį E pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl automobilį ji jam duodavo dažniau, tačiau tik naktimis, nes dienÄ jai Å¡itas automobilis buvo reikalingas darbui. 2022 m. birželio 14 d. ji buvo namuose kartu su E. Apie maždaug 12.00 val. jis išėjo į laukÄ . Po maždaug poros valandų namo grįžo E. Ji nuo jo pajuto alkoholio kvapÄ ir supyko ant jo. Pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis dienos metu vartoja alkoholį.

Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. pasiėmė Å¡unį ir išėjo į laukÄ . Vakare jai paskambino E. ir pasakė, kad jis „nubraukė“ „Toyota“ automobilio Å¡onÄ . Kadangi čia buvo netoli jos namų, (duomenys neskelbtini) g., todėl ji pėsčiomis nuėjo į tÄ vietÄ . Atėjus pamatė, kad atvažiavę policijos pareigÅ«nai, stovėjo E. ir kito automobilio vairuotojas. Pasirodo E. „Toyota“ automobiliu atsitrenkė į kitÄ automobilį. Tada pareigÅ«nai alkotesteriu patikrino E. neblaivumÄ .

Kiek tiksliai promilių parodė alkotesteris ji neprisimena. Tačiau žino, kad tai jau yra baudžiamoji atsakomybė. Kadangi automobilis „Toyota“ priklauso jai, pareigÅ«nai jai davė pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti automobilį, kuriuo jai buvo grÄ Å¾intas automobilis, tačiau ji įsipareigojo šį automobilį saugoti, jo neparduoti iki teismo sprendimo priėmimo. Nori paminėti, kad Å¡is automobilis jai yra labai reikalingas darbui (b. l. 38-39). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2022 m. birželio 14 d. 17.24 val. pranešėjas nurodė, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvėje susidÅ«rė automobilis „MB“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 7-8).

Vilniaus AVPK reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. apie 17.27 val. dirbo kartu su vyriaus. patruliu R. Ž., gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvėje susidÅ«rė automobilis „MB“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi minėto „MB“ automobilio vairuotojas G.

L. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini)., važiavo pirma eismo juosta, priekyje buvo susidariusi didelė automobilių spÅ«stis, todėl eismas vyko lėtai, kai staiga iÅ¡girdo padangų cypimÄ ir po akimirkos pajuto didelį smÅ«gį į automobilio galinę dalį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pastebėjo, kad iÅ¡ minėto „Toyota“ automobilio iÅ¡lipęs vyras keistai elgiasi. „Toyota“ automobilį vairavo E. G. gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris nieko negalėjo paaiÅ¡kinti dėl eismo aplinkybių.

Bendraujant su asmeniu iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravus asmens kada vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo degtinę maždaug prieÅ¡ 1 valandÄ . Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0318, sertifikato Nr. 1680188, pagalba buvo nustatytas 2.53 prom. girtumas (pirmas pÅ«timas 17.44 val.) ir antru pÅ«timu 1.97 prom. (18.04 val.) (b. l. 9). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. 18.06 val. E. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai.

Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę nustatyta jog jis gali eiti tiesa linija (b. l. 10). Alkotesterio kvitų duomenimis, 2022 m. birželio 14 d. 17.43 val. E. G. nustatytas 2,53 prom. girtumas, o 2022 m. birželio 14 d. 18.04 val. nustatytas 1,97 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1680188, patikra galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 11-13). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. apžiÅ«rint transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“ yra Å¡viesus paros metas, apsiniaukę, lyjÄ .

Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: automobilis apibraižytas iš visų pusių, apgadintas priekinis bamperis, akrinės pusės priekinės ir galinės durys, kairės pusės priekinis ratas, dešinės pusės priekinis ratas, išdaužtas kairės pusės durų stiklas (b. l. 14-17). Fotolentelė (b. l. 18-22). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. G. (b. l. 23).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ 2007 m. gamybos metų, vienatÅ«ris, varomo dyzeliu, vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 2940 Eur (b. l. 24). Kelių transporto priemonės 2022 m. liepos 12 d. vertinimo ataskaitos Nr. L220704 duomenimis, automobilio „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 765 Eur (b. l. 99-129). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog E. G. 2022 m. birželio 14 d. apie 17.27 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,53 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija).

Tokiu savo elgesiu E. G. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojo G. L. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo tarnybinis pranešimas duomenys.

Kaltinamojo neblaivumÄ , be kita ko, įrodo neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2022 m. spalio 26 d.). Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. G. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. E. G. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra bÅ«tina nustatyti apsvaigimo faktÄ . Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „bÅ«damas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teisiamojo posėdžio metu pateiktas praÅ¡ymas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybei pagal laidavimÄ (b. l. 84-85). BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

E. G. padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sÄ lyga, kuriÄ kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos, tikino, jog jam gėda dėl to, kas nutiko ir stengsis ateity elgtis itin atsakingai. Nors kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai paaiÅ¡kino, kodėl sėdo prie automobilio vairo, tačiau toks jo poelgis buvo itin neapdairus.

Vairavimas transporto priemonę – automobilį tokios bÅ«senos kelia itin didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Kad E. G. girtumas tikrai nebuvo lengvas, liudija ir įvykęs eismo įvykis, už kÄ E. G. nubaustas administracine tvarka. E. G. nėra teistas (b. l. 58-59), penkių metų laikotarpiu 8 kartus baustas administracine tvarka 2018 m. už tai, kad vairavo neblaivus (b. l. 60-64), baudos sumokėtos. Kaltinamasis jauno amžiaus, iÅ¡reiÅ¡kė motyvacijÄ ateity elgtis brandžiai, vengti lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, todėl teismas sprendžia, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o bÅ«tent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ) gali padaryti asmeniui reikiamÄ Ä¯takÄ .

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas tiki, kad E. G. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju E. G. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo mama R.

G. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialybę. 1995 m. iš karto po instituto baigimo pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) filiale. Persikėlus į Vilnių toliau dirbo (duomenys neskelbtini) įstaigose. Visuose darbuose yra teigiamai charakterizuojama darbdavių, yra neteista, administracine tvarka kelis kartus bausta už smulkius KET pažeidimus (b. l. 87-94). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad yra E. G. mama, jam yra labiausiai artimas ir jo likimu labiausiai suinteresuotas žmogus.

Stengiasi E. skirti kiek galima daugiau savo dėmesio ir mano, kad tuo galės daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Niekada nepamirÅ¡ Å¡io įvykio ir sÅ«nui primins, kaip paprasta sugriauti savo gyvenimÄ ir kaip nelengva iÅ¡taisyti padarytas gyvenimo klaidas. Nori ir sieks, kad E. gyventų normalų gyvenimÄ , sÄ Å¾iningai dirbtų, sukurtų Å¡eimÄ ir niekada nedarytų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, E. G., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybei pagal laidavimÄ , ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas E. G. charakterizuojančias aplinkybes, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, kritiÅ¡kai įvertino ir savo elgesį nagrinėjamu atveju, vertina, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas. Atsižvelgiant į R.

G. pajamas, užstatas neskirtinas. V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus nusikaltimas, E. G. nustatytas neblaivumas virÅ¡ija 1,51 promilių ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, padaryta žala kitoms transporto priemonėms), į tai, kad savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , nurodė, kad teisė vairuoti jam galimai bus reikalinga darbui ateity, kai įgis (duomenys neskelbtini) specialybę, vis gi teismų praktikoje Å¡i aplinkybė nelaikoma iÅ¡skirtine, nes kaltinamajam ji buvo žinoma ir iki įvykio, tačiau to nepaisant, jis sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus.

Vertinant visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, E. G. skirtinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas, o bÅ«tent - du metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai, atsižvelgiant ir į tai, kad 2018 m. jis baustas administracine tvarka už vairavimÄ , esant neblaiviam (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis Å¡ia teise – nuo 2022 m. birželio 17 d.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Analizuojant LAT praktikÄ dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., LAT 2K-136-699/2018). Dėl atvejų, kai automobilis priklauso kitam asmeniui, LAT pažymi, jog teisinis reguliavimas, kai visiÅ¡kai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, bÅ«tų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis nebus konfiskuojamas.

Asmenys, kurie padarė nusikalstamÄ veikÄ , vairuodami jiems priklausančiÄ transporto priemonę, bÅ«tų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (LAT nutartis 2K-315-303/2018). Taigi faktas, kad E. G. vairavo ne savo automobilį, nesudaro pagrindo netaikyti jo vertės konfiskavimo. Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių turto konfiskavimas Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti visai netaikomas, nenustatyta – E. G. nustatytas vidutinis girtumas, jis jaunas, darbingas, dirbantis asmuo.

Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas Å¡ioje byloje nepažeidžia proporcingumo principo. Tačiau įvertinama tai, kad automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso jo mamai, kuri nežinojo apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Konfiskuotino turto vertė 765 Eur (b. l. 99-129), todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad turto vertės konfiskavimas atitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principus.

VI. Kiti klausimai E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 51-52). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 765 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus), valstybės naudai.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti E. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IÅ¡aiÅ¡kinti R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Venckienė