a7d36b2e-d778-4e1a-b4fc-cb9ea6408b4e · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2434-341/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01349-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.1; 2.1.3.4; 2.1.6.3; 2.3.2.10; 2.5.7; 2.5.12; 3.1.1.2.22; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.2; 3.2.4.3; 3.2.4.5; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A.

B., vertėjaujant E.Tunčikieneidalyvaujant ieÅ¡kovui E. Z. (V. Z. teisių perėmėjui), jo atstovei pagal įstatymÄ Å½. Å ., atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,atsakovui S. Č., atsakovų atstovui advokatui Igor Smirnov,trečiajam asmeniui Vilniaus m. 36 notarų biuro notarei J. D.,iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. Z. (V.

Z. teisių perėmėjo) ieÅ¡kinį atsakovams S. Č., T. Č., tretiesiems asmenims Vilniaus m. 36 notarų biuro notarei J. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : pradinis ieÅ¡kovas V. Z. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė pripažinti 2011-12-30 Mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų T. Č. ir S. Č., patvirtintÄ Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J.

D., pagal kuriÄ pradinis ieÅ¡kovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini) iÅ¡mainė į atsakovams T. Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 10000 Lt kompensacijÄ .

Taip pat pradinis ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam iÅ¡ atsakovų pagal ginčijamÄ Mainų sutartį nekilnojamuosius daiktus.Pradinis ieÅ¡kovas nurodė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal 2011-12-28 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atlikto duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. 3276122 dėl nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 7500 Lt (vertė už visÄ 0,2200 ha (kas sudaro 22 arus) plotÄ ).

Pradinio ieÅ¡kovo mainoma dalis -3/11, kas sudaro 3 arus ir pagal vidutinę rinkos kainÄ kainuoja 1022,73 Lt; pradinis ieÅ¡kovas su atsakovais dėl Å¡io žemės sklypo vertės pagal Mainų sutarties 3.5 p. sutarė 56083 Lt. Taip pat nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 10100 Lt (vertė už visÄ 0,2500 ha (kas sudaro 25 arus) plotÄ ). Pradinio ieÅ¡kovo mainoma dalis- 7/25, kad sudaro 7 arus ir pagal vidutinę rinkos kainÄ kainuoja 2828 Lt; pradinis ieÅ¡kovas su atsakovais dėl Å¡io žemės sklypo vertės pagal Mainų sutarties 3.6 p. sutarė 66083 Lt.

Atsakovams priklausančio ir aptariamo dalies turto vertė yra 3850,73 Lt; atskirai pridėtina 10000 Lt priemoka.Mainų sutarties 2.3 p. charakterizuojamas žemės sklypas, kurio dalis yra 1369/2000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kai bendras žemės sklypo plotas – 0,4000 ha (kas sudaro 40 arų); užstatytas žemės sklypo plotas yra 0,2000 ha (kas sudaro 20 arų). Viso 40 arų žemės sklypo vertė – 138000 Lt. 1369/2000 dalis žemės sklypo sudaro 13,69 aro, kas pagal vidutinę rinkos kainÄ turi kainuoti 47230,50 Lt, tačiau pradinis ieÅ¡kovas su atsakovais Mainų sutarties 3.1 p. sutarė dėl 1369/2000 dalies žemės sklypo už 94461 Lt.

Mainų sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktais, charakterizuojančiais pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 36300 Lt, pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 1380 Lt, kitų statinių (inžinierinių)- lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 25 Lt, ieÅ¡kovas ir atsakovai objektų kainas paliko tas pačias, kaip ir nurodytos pagal vidutinę rinkos kainÄ . Pradiniam ieÅ¡kovui priklausančio ir aptariamo dalies turto vertė yra 84935,50 Lt.Ä®vertinus pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovo mainomų objektų santykį, teigtina, jog mainų santykis yra 6:1 (84935,50 Lt ir 13850,73 Lt), yra nelygiavertis, neprotingas ir neteisingas.Pradinis ieÅ¡kovas nurodė, jog jam nebuvo atsakovų atskleista visa atsakovams žinoma informacija, turinti esminės reikÅ¡mės, todėl jis pripažintinas kaip iÅ¡ esmės suklydęs dėl Å¡ios sutarties turinio, iÅ¡reikÅ¡tos valios, kaip dėl mainomų objektų, piniginės priemokos nelygiavertiÅ¡kumo.

Taip pat pradinis ieÅ¡kovas nurodė, kad jo materialinė (finansinė) padėtis ypač sunki (vargingumas, skurdumas, neturi darbo), o tai įrodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas. Pradinis ieÅ¡kovas pažymėjo, jog augina mažametį vaikÄ , kuriam privalo užtikrinti teisę į bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas. Pradinis ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos A. T. formuojama teismų praktika dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal LR CK 1.90 ir 1.91 straipsnius. Atsakovai atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ieÅ¡kinys nepagrįstas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčija 2011-12-30 pasiraÅ¡ytÄ Mainų sutartį, kuria keitė jam asmeninės nuosavybės priklausantį turtÄ (2738/4000 žemės sklypo, u.n. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).v.; gyvenamÄ namÄ , Reg. Nr. 44/34546, u.n. (duomenys neskelbtini); tvartÄ , Reg. Nr. 44/34546, u.n. (duomenys neskelbtini); lauko tualetÄ , Reg. Nr. 44/34546, u.n. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r., Rastinėnų k.) į priklausantį atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtÄ (600/2200 žemės sklypo Reg.

Nr. 44/443268, u.n. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 700/2500 žemės sklypo plotas 0,25 ha, Reg. Nr. 44/443275, u.n. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini), esančius MickÅ«nų k.v.). Mainų sutartyje ieÅ¡kovui priklausančio turto kaina yra 132166 Lt, o atsakovams – 122166 Lt. Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas gavęs 10000 Lt priemokÄ už turto verčių skirtumÄ .Atsakovai nurodė, jog ieÅ¡kovas nėra naujokas nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi turėjęs kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuos pardavinėjęs, gaudavęs apmokėjimÄ skirtingomis kainomis už skirtingus žemės sklypus.

Pažymi, jog ieÅ¡kovas yra pardavęs 3-4 žemės sklypus, sudarydavęs sutartis, todėl suvokęs savo veiksmų esmę ir siekęs galutinio rezultato - sklypų pardavimo tomis sÄ lygomis, kurias apibrėžė santykiuose su pirkėjais. Atsakovai pažymi, jog ieÅ¡kinyje nurodyta kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodikÄ ir todėl neatitinka realių rinkos kainų, nurodo, jog mainų sutartimi gali bÅ«ti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokiÄ sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų.

Atsakovai nurodė, jog turto įkainavimas pagal mainų sutartį skiriasi nuo pirkimo-pardavimo sutarties, nes įkainavimas yra sÄ lyginė turto vertės iÅ¡raiÅ¡ka, kai mainų sutartimi Å¡alių siekis gauti individualiais požymiais apibÅ«dintÄ daiktÄ . Be to, ieÅ¡kinyje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų pažeidimÄ , mainų sutarties sudarymo metu. Atsakovai nurodė, jog ieÅ¡kovas norėjęs pakeisti gyvenimo sÄ lygas, pirktas kilnojamas namas, kuris statytinas pavasarį, nes esamas namas buvęs nebetinkamas gyventi.

IeÅ¡kovas bendraudamas su atsakovų atstovu N. V. apžiÅ«rėjęs abu sklypus ir sÄ lygos jį tenkinę. Atsakovams žinant mainomo turto vertes, susitarta dėl priemokos ieÅ¡kovui; taip pat atsakovams žinoma, jog ieÅ¡kovas ketino iÅ¡sikelti iÅ¡ Rastinėnų k. ir gyventi vienas. IeÅ¡kovas nepagrindė gyvenimo sunkių aplinkybių, prieÅ¡ingai, turėjo nekilnojamojo turto objektus, kuriuos pardavė, gautas pajamas naudojęs savo reikmėms.Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Taip pat savo iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovas su sugyventine Ž. Å . ir sÅ«numi E. Z. gyvena (duomenys neskelbtini)., Sudervės sen., Vilniaus r. IeÅ¡kovo Å¡eima yra Vilniaus rajono socialinės rizikos Å¡eimų apskaitoje. Minėtoje Å¡eimoje dažna betvarkė, piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais. E. Z. yra nepilnametis, lanko pagrindinę mokyklÄ (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. IeÅ¡kovo turtinė padėtis tiek buvusi sunki sudarant Mainų sutartį, tiek esamu metu ir tikėtina, jog ieÅ¡kovas dėl savo neiÅ¡prusimo, gebėjimų stokos tinkamai suvokti minėto sandorio sÄ lygų galėjo suklysti iÅ¡ esmės. Teismui pripažinus mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, skyrius palaikys ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo; atkreiptina, jog mainų sutartimi ieÅ¡kovas ir su juo gyvenantis nepilnametis vaikas prarado teisę gyventi name - keistas namas su kitais pastatais ir žemės sklypu į du žemės sklypus be gyvenamųjų pastatų.Tretysis asmuo notarė J.

D. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog vadovaujantis LR CK 6.432 ir 6.433 str. nuostatomis, atsižvelgiant į mainų instituto esmę, į mainų sutartims taikomas pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančias normas, Å¡alys nusprendė, remdamosi sutarčių laivės principu, į sutartį įraÅ¡yti, jog V. Z. perduodamo turto T. Č. ir S. Č. vertė yra 132166 Lt, o T. Č. ir S. Č. perduodamo turto V. Z. vertė 122166 Lt; atsižvelgiant į skirtumÄ , T. Č. ir S. Č. sumokėjo papildomai 10000 Lt V.

Z..Mainų sutartis sudaryta 2011-12-30 nustatant V. Z., T. Č. ir S. Č. tapatybes; dėl asmenų veiksnumo abejonių nekilę; Mainų sutartis Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinta, perskaityta balsiai notaro rusų kalba, nes abi Å¡alys rusakalbės. Mainų sutartis patvirtinta gavus Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame pil. V. Z. nurodomas kaip neturintis nepilnamečių vaikų, nevedęs ir Å¡iÄ informacijÄ patvirtinęs pats V. Z.. IÅ¡ sandorį sudariusių Å¡alių elgesio nebuvę pastebėti, jog sandoriui sudaryti buvę kliÅ«tys, apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas, grasinimas ar sunkių aplinkybių požymių, kadangi sutarties sudarymo metu Å¡alys bendravę ir tarpusavyje, ir su notaru.Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 30 d. pradinis ieÅ¡kovas V.

Z. su atsakovais T. Č. ir S. Č. sudarė Mainų sutartį, kuria sutarė, kad pradinis ieÅ¡kovas perduoda atsakovams į bendrÄ jÄ jų jungtinę sutuoktinių nuosavybę pradiniam ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančius: 1369/2000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4184/1100:36, pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. duomenys neskelbtini) pastatÄ -tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Rastinėnų k., už tai, pradinis ieÅ¡kovas mainais iÅ¡ atsakovų gaudamas jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei 7/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini).

Mainų sutarties 3.1. - 3.6. punktuose Å¡alys susitarė dėl pradiniam ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto kainų (verčių), o sutarties 3.7. ir 3.8. punktais Å¡alys susitarė, jog aukščiau nurodytas turtas mainomas su 10000 Lt priemoka, kuriÄ atsakovai sumoka grynais pinigais prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį.Notarės J. D. pateiktas 2011-12-28 Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad registro duomenimis pradinis ieÅ¡kovas V. Z. nepilnamečių vaikų neturi, yra nevedęs. IÅ¡ byloje esančio E. Z. (E. Z.) gimimo liudijimo matyti, kad pradinis ieÅ¡kovas V.

Z. yra E. Z., gim. 2000-06-10, tėvas; gimimo liudijimo iÅ¡davimo data - 2012-02-23; nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvais Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini). SÅ«naus E. Z. (E. Z.) atžvilgiu tėvystę pradinis ieÅ¡kovas pripažinęs po ginčijamo sandorio sudarymo.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad be nekilnojamojo turto, dėl kurio kilo ginčas, pradinis ieÅ¡kovas pirkimo-pardavimo sutartimis yra pardavęs paveldėjimo pagrindu įgytus kitus žemės sklypus Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad pradiniam ieÅ¡kovui tai nebuvo pirmas nekilnojamojo turto sandoris, pradinis ieÅ¡kovas turėjo patirties parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl bÅ«damas protingas, sÄ Å¾iningas ir apdairus asmuo, privalėjo įvertinti visas jo sudaromo sandorio teisines pasekmes, kilus abejonėms, turėjo galimybę konsultuotis su specialistais, kaip pats pradinis ieÅ¡kovas pripažino sandorį sudarė bÅ«damas blaivus.

Teismas pažymėjęs, kad pradinis ieÅ¡kovas nepateikęs teismui jokių tinkamų įrodymų dėl suklydimo, sudarant sandorį ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir notariÅ¡kai patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu nesant tinkamų CK 1.90 str. ir CK 1.91 str. pagrindų, prieÅ¡tarautų notaro institucijos egzistavimo prasmei.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-217-647/2013 ieÅ¡kinį atmetė.Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2292-661/2013 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-01 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

Z. priteista 641,92 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kitoje sprendimo dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nutartyje nurodė, kad CK 1.90 str. 5 d. nuostato, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Žemės sklypų mainai yra atsakingas veiksmas, todėl apeliantas privalėjo pasirÅ«pinti, kad jo teisės sandorio sudarymo metu nebÅ«tų pažeistos ir jis sudarytų bÅ«tent tÄ sandorį, kurį nusprendė sudaryti.

PrieÅ¡ingu atveju pripažintinas jo didelis neatsargumas ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, atsižvelgtina į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ . Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui tai nebuvo pirmas nekilnojamojo turto sandoris, ieÅ¡kovas turėjo patirties parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl bÅ«damas protingas, sÄ Å¾iningas ir apdairus asmuo, privalėjo įvertinti visas jo sudaromo sandorio teisines pasekmes, kilus abejonėms, turėjo galimybę konsultuotis su specialistais, kaip pats ieÅ¡kovas pripažino sandorį sudarė bÅ«damas blaivus.(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija pažymėjusi, kad Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi apeliantas turįs įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, ieÅ¡kinys netenkinamas. Kolegija konstatuoja, jog apeliantas nepateikęs teismui jokių tinkamų įrodymų dėl suklydimo, sudarant sandorį ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė Å¡iam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad V. Z. Mainų sutartimi perduotas T. Č. ir S. Č. turtas – inter alia gyvenamas namas, kasatoriaus teigimu, buvo Å¡eimos turtas ir vienintelis jo nepilnamečio sÅ«naus E. Z. gyvenamasis bÅ«stas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Å¡is sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo nuostatÄ , t. y. negavus teismo leidimo nekilnojamajam daiktui, turinčiam Å¡eimos turto teisinį statusÄ (CK 86 straipsnio 2 dalis), perleisti, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatę, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka, notarės J. D. pateiktame 2011 m. gruodžio 28 d. Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog Mainų sutarties Å¡alis – V.

Z. – nepilnamečių vaikų neturi, yra nevedęs. E. Z. gimimo liudijime, iÅ¡duotame 2012 m. vasario 23 d., nurodyta, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z. yra E. Z., gimusio 2000 m. birželio 10 d., tėvas. Nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina Ž. Å . ir V. Z. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k. BylÄ nagrinėję teismai padarę iÅ¡vadÄ , kad, kadangi tėvystės faktÄ sÅ«naus E. Z. atžvilgiu pradinis ieÅ¡kovas pripažino po Mainų sutarties sudarymo, tai Å¡i aplinkybė nagrinėjamam ginčui (dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu) iÅ¡spręsti teisinės reikÅ¡mės neturinti.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnyje nustatyta, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir tuo atveju, jei Å¡is bÅ«tų gimęs santuokoje. Tai įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Europos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte taip pat nustatyta, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, o pagal 6 punktÄ â€“ sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaikÄ paliekant be gyvenamojo bÅ«sto), pripažįstami negaliojančiais.CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra Å¡eimos turtas, perleidimo, gauti teismo leidimÄ , skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Å i norma yra imperatyvaus pobÅ«džio. Reikalavimo gauti teismo leidimÄ nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmiau nurodyta teisės norma, kuria suvaržomas disponavimas nuosavybe, siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ kad vaikas nebÅ«tų paliktas be gyvenamojo bÅ«sto. VieÅ¡asis interesas apsiriboja bÅ«tiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė Å¡eimos gyvenamoji patalpa.

Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį Å¡eimos turtu pripažįstama Å¡eimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Pripažįstama, kad Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa reikėtų laikyti tokiÄ , kurioje Å¡eima iÅ¡ tikrųjų gyvena, faktiÅ¡kai naudojasi kaip savo bÅ«stu ir CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo iÅ¡situokusia motina (arba iÅ¡situokusiu tėvu), su vienu iÅ¡ tėvų arba abiem tėvais, nesančiais (ir (ar) nebuvusiais) santuokoje, arba kai vienas iÅ¡ tėvų yra miręs. SÄ voka „gyvenamoji patalpa“ vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė, o nustatant Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikėtų atsižvelgti į gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 2.16, 2.17 straipsniuose.

Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rÅ«pintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iÅ¡ esmės nevertino, ar ginčo gyvenamasis namas yra pagrindinė Ž.

Å . ir kasatoriaus – jos nepilnamečio sÅ«naus – gyvenamoji vieta, o, nenustačius Å¡ios aplinkybės, nėra galimybės spręsti, ar sudarant ginčo sandorį buvo bÅ«tinas teismo leidimas.Nustačius, kad Å¡eimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo bÅ«tina gauti teismo leidimÄ , o V. Z. nuslėpė faktÄ , kad jis turi nepilnametį vaikÄ , ir sudarė sandorį, prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, spręstina dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu.

CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, pagal Å¡eÅ¡tosios knygos normas taikoma restitucija. CK 3.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog turtas įgyja Å¡eimos turto teisinį statusÄ nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktÄ prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas vieÅ¡ame registre kaip Å¡eimos turtas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai gali pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu inter alia tik jeigu bÅ«tų konstatuotas trečiųjų asmenų – nagrinėjamu atveju T.

Č. ir S. Č. – nesÄ Å¾iningumas. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.Taigi teismas, spręsdamas, ar sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nagrinėjamu atveju – ar jam sudaryti buvo bÅ«tinas teismo leidimas, privalo nustatyti, ar Mainų sutarties pagrindu V. Z. perduotas inter alia gyvenamasis namas turėjo Å¡eimos turto teisinį statusÄ ir buvo vienintelė E. Z. gyvenamoji vieta, taip pat, ar T.

Č. ir S. Č. gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais trečiaisiais asmenimis CK 3.84 straipsnio 4 dalies kontekste. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatavuis, kad pirmiau nurodytų teisingam ir pagrįstam teismo procesiniam sprendimui priimti reikÅ¡mingų aplinkybių teismai nenagrinėję, todėl byla grÄ Å¾intina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos teismas 2015-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1362-431/2015 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-01 sprendimÄ , grÄ Å¾ino jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio, pagal kurį buvo perleistas gyvenamasis namas, tuo metu buvęs faktine nepilnamečio vaiko gyvenamÄ ja vieta, teisėtumo, dėl tėvystės pripažinimo po sandorio sudarymo įtakos prieÅ¡ tai sudaryto sandorio teisėtumui. Nustačius, jog pradinis ieÅ¡kovas su atsakovais 2011 m. gruodžio 30 d. sudarė notaro patvirtintÄ Mainų sutartį, kuria pradinio ieÅ¡kovo perduotas atsakovams į bendrÄ jungtinę nuosavybę žemės sklypas, gyvenamas namas, tvartas, kiti statiniai – lauko tualetas, esantys Rastinėnų kaime, Vilniaus r. sav., mainais į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. ir 10000 Lt priemokÄ .

Pradiniam ieškovui priklausantis gyvenamas namas, esantis Rastinėnų kaime, Sudervės sen., Vilniaus r. sav., nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip pradinio ieškovo asmeninė nuosavybė (įgyta 2004 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimu). Pradinio ieškovo nepilnametis sūnus E. Z. gimė 2000 m. birželio 10 d.; pradinio ieškovo tėvystė nustatyta ir įregistruota 2012 m. vasario 23 d. Gyventojų registro duomenimis 2011 m. gruodžio 28 d. duomenimis pradinis ieškovas nevedęs ir neturintis nepilnamečių vaikų.

Nepilnamečio vaiko motinos Ž. Å . ir nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2000 m. liepos 13 d. buvo Sudervės seniÅ«nijoje, Rastinėnų kaime. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pradinis ieÅ¡kovas V. Z. 2013 m. rugsėjo 16 d. mirė; jo teises ir pareigas byloje perėmė jo nepilnametis sÅ«nus E. Z., atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ Å½. Å .. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ , tačiau Lietuvos A.

T. 2014 m. spalio 30 d. nutartimi Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė apeliacinės instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iÅ¡ esmės nevertino, ar ginčo gyvenamasis namas yra pagrindinė Ž. Å . ir kasatoriaus – jų nepilnamečio sÅ«naus – gyvenamoji vieta, o nenustačius Å¡ios aplinkybės, nėra galimybės spręsti, ar sudarant ginčo sandorį buvo bÅ«tinas teismo leidimas.

Nustačius, kad Å¡eimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo bÅ«tina gauti teismo leidimÄ , o V. Z. nuslėpė faktÄ , kad jis turi nepilnametį vaikÄ , ir sudarė sandorį, prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, spręstina dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, pagal Å¡eÅ¡tosios knygos normas taikoma restitucija.Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos A.

T. iÅ¡aiÅ¡kinimus bei įpareigojimus, pažymi, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu pradinio ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruota gyvenamoji vieta buvo pagal Mainų sutartį perleidžiamame gyvenamajame name. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį Å¡eimos turtas yra Å¡eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti Å¡eimos namų Å«kio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, nuosavybės teise priklausantys vienam ar abiem sutuoktiniams. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį Å¡eimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa.

Pažymėtina, kad sudarant Mainų sutartį pradinis ieÅ¡kovas ir vaiko motina nebuvo sudarę santuokos, vaiko tėvystė nebuvo nustatyta, gyvenamÄ jį namÄ V. Z. įgijęs pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Taigi namas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, toks nekilnojamojo turto statusas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ei­mos tur­tu gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa pri­pa­Å¾Ä¯s­ta­ma ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar ji įre­gist­ruo­ta vie­Å¡a­me re­gist­re kaip Å¡ei­mos tur­tas (CK 3.84 straips­nio 4 da­lis).

CK 3.85 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas rei­ka­la­vi­mas tu­ri bÅ«­ti tai­ko­mas ir tais at­ve­jais, kai vie­nin­te­lė­je Å¡ei­mos gy­ve­na­mo­jo­je pa­tal­po­je ne­pil­na­me­tis vai­kas gy­ve­na su sa­vo iÅ¡­si­tuo­ku­sia mo­ti­na (ar­ba iÅ¡­si­tuo­ku­siu tė­vu), su vie­nu iÅ¡ tė­vų ar­ba abiem tė­vais, ne­san­Äiais (ir (ar) ne­bu­vu­siais) san­tuo­ko­je, ar­ba kai vie­nas iÅ¡ tė­vų yra mi­ręs. San­tuo­kos pa­si­bai­gi­mas pa­nai­ki­na Å¡ei­mos tur­to tei­si­nį re­Å¾i­mÄ tik tarp bu­vu­sių su­tuok­ti­nių (CK 3.86 straips­nio 1 da­lis), ta­Äiau Å¡is re­Å¾i­mas nu­ro­dy­tais at­ve­jais lie­ka ga­lio­ti ki­tiems įsta­ty­mo sau­go­miems sub­jek­tams – ne­pil­na­me­Äiams vai­kams.

Vai­kui Å¡ei­mos tur­to tei­si­nis re­Å¾i­mas pa­si­bai­gia su­lau­kus pil­na­me­tys­tės (CK 3.86 straips­nio 2 da­lis) (LAT teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų iÅ¡davimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles).Byloje yra duomenų, jog tam tikru metu nepilnametis vaikas buvo paimtas iÅ¡ jo motinos ir perduotas globos (rÅ«pybos) institucijai. 2012 m. spalio 23 d. teismo posėdyje liudytojas N. V. parodė, jog vaikas buvo paimtas į vaikų namus prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, vėliau grÄ Å¾intas.

Aplinkybę patvirtino ir VTAS atstovas, jog situacijai pagerėjus, vaikas buvo grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ . Pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kinęs, kokiu laikotarpiu tiksliai vaikas buvo perkeltas į vaikų globos namus, kada buvo grÄ Å¾intas, neprašė VTAS pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi negalima tiksliai nustatyti, kur sandorio sudarymo metu buvo faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ar sandorio sudarymo metu vaiko motina turėjo nuosavybės teise kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Todėl pripažintina, kad reikia rinkti naujus įrodymus.Vertinant, ar atsakovai yra sÄ Å¾iningi tretieji asmenys, atsižvelgiant į CK 3.84 straipsnio 4 dalį, svarbu pažymėti, kad pradinis ieÅ¡kovas sandorio sudarymu metu nebuvo pripažinęs tėvystės, tai yra nei vaiko gimimo liudijime, nei kituose oficialiuose registruose nebuvo nurodyta, kad V. Z. turi nepilnametį vaikÄ . Atsakovai nuosekliai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodę, jog neturėjo galimybės žinoti apie V. Z. tėvystę. 2012 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovas S. Č. paaiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos nepažinojo, pažinojo tik N. V., norimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ buvo matęs, atvažiavęs kartu su N. V., į namÄ nežiÅ«rėjo, nes ketino jį griauti ir statyti kitÄ . 2013 m. sausio 17 d. posėdyje notarė paaiÅ¡kinusi, jog ieÅ¡kovas paneigė, jog turi vaikų.

Sandorio metu dalyvavęs N. V. patvirtino, kad ieÅ¡kovas vaikų neturįs. L. N. V. teismo posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 17 d., metu parodė, kad atsakovui jis paaiÅ¡kinęs: „kad yra žmonės, kur yra mažas vaikas“. Taip pat parodė, kad apie vaikÄ visi žinojo, notarė žinojo, S. Č. matė vaikÄ (t. I, b.l. 133-134). Kadangi apie aplinkybę, kad atsakovams bei notarei galėjo bÅ«ti žinoma, jog V. Z. turi vaikÄ , parodė tik liudytojas N. V., tačiau notarė kitame teismo posėdyje paneigė Å¡iÄ aplinkybę, teismo posėdžio metu buvo kilęs klausimas dėl papildomos liudytojo N. V. apklausos.

Tačiau pirmos instancijos teismas nutarė liudytojo nekviesti (t. I, b.l. 149-150). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju turi bÅ«ti itin kruopščiai tiriami ir tikrinami visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, tai yra tikrai žinojo, jog V. Z. turi nepilnametį vaikÄ . Å iuo atveju negali bÅ«ti laikoma visiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė, jog viena iÅ¡ mainų sandorio Å¡alių nebuvo nustatęs ir oficialiai registravęs tėvystės. Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civilinių santykių reglamentavimui yra taip pat reikÅ¡mingi ir svarbÅ«s yra teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principai.

Pagal CK 3.5 straipsnio 3 dalį taip pat draudžiama piktnaudžiauti Å¡eimos teisėmis, tai yra draudžiama jas įgyvendinti tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja Å¡eimos teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti. Taigi įstatymų nustatytos tvarkos tinkamai registruoti savo turto teisinį statusÄ bei civilinės bÅ«klės aktus laikymasis nėra vien tik paprastas formalumas, lengvai paneigiamas faktinių aplinkybių.

Tam tikrų faktų registravimas ir iÅ¡vieÅ¡inimas ar atskleidimas yra bÅ«tinas, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ , kuris neleistų sudaryti neteisėtų sandorių. Todėl sandorio Å¡alis, sÄ moningai nuslėpusi nuo kitos pusės reikÅ¡mingas sutarties sudarymo teisėtumui aplinkybes, turi irgi prisiimti dėl tokio sandorio jai tenkančias neigiamas pasekmes. Byloje taip pat bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodomo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo pagrįstumÄ .

Atsakovai atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kinyje nurodyta rinkos kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodikÄ ir neatitinka realių rinkos kainų. Skirtumas dėl rinkos kainų už žemę Rastinėnų kaime ir MickÅ«nų miestelyje susiformavo dėl žemės paskirties, kadangi MickÅ«nų miestelyje žemė yra žemės Å«kio paskirties. Tačiau buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovui atitenka 2 suformuoti žemės sklypai, kurių vienas yra prie Vilnelės upės (t.

I, b.l. 40-42). Pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių atsakovo nurodomų aplinkybių, nepaskyrė eksperto įvertinti, ar tikrai registre nurodytos žemės sklypų vertės, atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį bei jų likvidumÄ , atitinkÄ jų faktinę vertę ir mainai yra nelygiaverčiai. Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį Å¡eimos santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡eimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti Å¡eimos ir jos reikÅ¡mės visuomenėje stiprinimÄ , Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ ir vaikų auklėjimÄ , galimybę visiems Å¡eimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikÅ¡mę turi tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovo teises ir pareigas yra perėmęs jo nepilnametis sÅ«nus, kuris Å¡iuo metu yra 14 metų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nepilnametis mirusio ieÅ¡kovo palikimÄ priėmė pagal apyraÅ¡Ä (civilinė byla Nr. S2-3583-860/2013). Nepilnamečiui ieÅ¡kovui byloje pagal įstatymÄ atstovauja jo motina Ž. Å .. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-1140-855/2014 yra konstatuota, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d.

įsakymu E. Z. nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono Å¡eimos ir vaiko krizių centre, kuris ir yra Å¡iuo metu įstatyminis vaiko atstovas, pilnai iÅ¡laikantis vaikÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėja jai sudaryto individualaus pagalbos Å¡eimai plano, įpareigojančio jÄ lankyti vaikÄ krizių centre, susitvarkyti buityje, namuose palaikyti Å¡varÄ , kreiptis gydytis nuo alkoholio ir kt., nevykdo, toliau gyvena amoralų gyvenimÄ , piktnaudžiauja alkoholiu. Dar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad pradinio ieÅ¡kovo Å¡eima yra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ .

IeÅ¡kovo Å¡eimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, namuose dažnai bÅ«na betvarkė (t. I, b.l. 72-74). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniÅ«nijos Moralinių-buitinių gyvenimo sÄ lygų patikrinimo 2012 m. birželio 28 d. akte nurodyta, kad namas iÅ¡ iÅ¡orės atrodo neblogai, pakeisti seni langai į plastikinius, naujos durys, naujas stogas. Tačiau viduje netvarkinga, buvo stiprus nemalonus kvapas, patalynė neÅ¡vari, namie nebuvo visų bÅ«tiniausių daiktų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi (t.

I, b.l. 76-77). Byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tikslas yra nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimas. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ LITEKO sistemos duomenų matyti, kad nepilnametis pagal mainų sandorį perleistame gyvenamajame name galimai faktiÅ¡kai negyvena. Be to, Å¡iame name esančios sÄ lygos nėra tinkamos vaikui gyventi, jame nėra visų bÅ«tiniausių daiktų, reikalingų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi. Pažymėtina, kad dabartinėje situacijoje ieÅ¡kovas yra ir vienintelis pagal ginčijamÄ sandorį perleisto turto paveldėtojas.

Taigi, pripažinus šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikant restitucijÄ , ieÅ¡kovas ne tik atgautų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuosavybės teise, tačiau jam be dviejų žemės Å«kio paskirties sklypų taip pat tektų grÄ Å¾inti atsakovams ir 10000 Lt, perduotų pradiniam ieÅ¡kovui pagal Mainų sutartį. Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kinęs, ar atsakovai iÅ¡ tikrųjų nupirko ir perdavė pradiniam ieÅ¡kovui vagonėlį, kokia jo vertė, kokia nepilnamečio vaiko galimybė jį faktiÅ¡kai grÄ Å¾inti sandorio naikinimo ir restitucijos atveju.

Pažymėtina, kad Å¡iuo metu vaikui yra beveik 15 metų. Taigi po trejų metų jis taps pilnametis ir turės pats savarankiÅ¡kai rÅ«pintis savo gyvenamuoju bÅ«stu bei pragyvenimu. Todėl pripažintina, kad likę treji metai iki pilnametystės yra itin svarbÅ«s vaikui, kadangi jis turi apsispręsti dėl savo bÅ«simo pajamų Å¡altinio, tai yra pasirinkti profesijÄ , atitinkančiÄ jo gebėjimus ir galimybes. Todėl byloje yra bÅ«tina pakartotina VTAS iÅ¡vada, kurioje bÅ«tų nurodyta, kur yra dabartinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ar jo motina Ž.

Å . gali bÅ«ti pripažįstama tinkama ieÅ¡kovo atstove pagal įstatymÄ , ar pagal mainų sandorį perleistas gyvenamasis namas yra tinkamas gyventi vaikui, kokios yra ieÅ¡kovo galimybės, taikant restitucijÄ , grÄ Å¾inti atsakovams 10000 Lt bei vagonėlį, ar ginčijamas mainų sandoris, pagal kurį nepilnametis įgyja du žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, neatitiks ieÅ¡kovo interesų, jam po trejų metų tapus pilnamečiu ir pradėjus ieÅ¡koti savarankiÅ¡ko pragyvenimo Å¡altinio.

Pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus ir pagrindÄ , Lietuvos A.

T. 2014 m. spalio 30 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus ir įpareigojimus teismui, byloje esančius įrodymus bei į bylos nagrinėjimo metu įvykusius proceso Å¡alių bei kitų su jais susijusių aplinkybių pasikeitimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ir nenustatęs pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiÅ¡kai svarbios tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsta byla, iÅ¡nagrinėtas ginčas, Å¡ių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į Å¡ių įrodymų gavimo aspektus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus trÅ«kstamus įrodymus byloje, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neatskleidęs bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima konstatuoti atsakovų byloje sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo, nustatyti vaiko faktinės gyvenamosios vietos ginčijamo sandorio sudarymo metu bei bylos nagrinėjimo metu, spręsti, ar sandorio nuginčijimas tikrai atitiks vaiko interesus, atsižvelgiant į Å¡iuo metu esamas aplinkybes, ar byloje jis yra tinkamai atstovaujamas, tai yra negalima bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).IeÅ¡kinys byloje, Vilniaus apygardos teismo grÄ Å¾intoje nagrinėti iÅ¡ naujo, tenkintinas.CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.).

Tam, kad teisė bÅ«tų apginta asmuo turi Å¡iÄ teisę turėti ir Å¡i teisė turi bÅ«ti pažeista ar jai iÅ¡kilusi reali grėsmė.Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Taigi, šiuo atveju ir vieno iš sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, numatytų Civiliniame kodekse.Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str.).Sandoriai, tarp jų sutartys, yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Sutarties sudarymui būtina dviejų ar daugiau šalių (subjektų) tarpusavyje suderinta laisva valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti, o jos esminis požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154-6.156 str.).Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pradinis ieškovas V.

Z. 2011-12-30 notarine tvarka patvirtinta Mainų sutartimi perdavė atsakovams T. Č. ir S. Č. lygiomis dalimis žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., Sudervės sen., Vilniaus r. už mainais du atskirus sklypus (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ir 10000 Lt priemokÄ (t.1, b.l. 11-24). Pradinis ieÅ¡kovas V. Z. mainų sandorį sudarė nenurodydamas, kad turi nepilnametį nesantuokinį sÅ«nų, kuris gyvena iÅ¡mainytame name, taip palikdamas nepilnametį savo vaikÄ be gyvenamojo bÅ«sto.

Ä®vertinus pareikÅ¡tus pradinio ieÅ¡kovo reikalavimus, 2015-05-22 gautus Vilniaus rajono apylinkės teisme, konstatuotina, kad bylos dalykas – Mainų sutarties sudarymo aplinkybių ir teisėtumo įvertinimas CK 1.80 straipsnio prasme.Sandoris niekiniu laikomas, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja (CK 1.78 str. 1 d.). Niekiniu sandoris gali bÅ«ti pripažintas tik tada, kai yra įstatymo numatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Teismų praktikoje pažymima, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrÄ sias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetÄ prieÅ¡ kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimÄ , pirmiausia jos turi bÅ«ti apgintos.

Vienu iÅ¡ Å¡ioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto. Å ioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo bÅ«ti sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti Å¡iame įstatyme įtvirtintÄ vaiko teisę į bÅ«stÄ , CK nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ ja patalpa. CK įtvirtintas Å¡eimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonominiu požiÅ«riu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Pagal CK 3.84 str. įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡eimos gyvenamoji patalpa (patalpa, kurioje Å¡eima yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ) Å¡eimos turto teisinį statusÄ Ä¯gyja nuo santuokos įregistravimo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡eimos turtas yra fakto klausimas, o Å¡eimos turtu vienintelė Å¡eimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip Å¡eimos turtas. Pagal įstatymÄ vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena Å¡eima, yra Å¡eimos turtas.

Šeimos turtas turi būti naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu santuoka nutraukiama, bet sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, šeimos turto teisinis režimas lieka galioti nepilnamečiams vaikams (CK 3.84-3.85 straipsniai). Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Vis dėlto minėtų CK nuostatų, Lietuvos A.

T. formuojamos jų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-416/2008, Nr. 3K-3-241/2006) sisteminė analizė leidžia teigti, kad disponavimo šeimos turtu apribojimai, nustatyti CK 3.85 straipsnyje, taikomi nepriklausomai nuo to, ar šeimos turto teisinis statusas yra įregistruotas viešame registre. Šeimos turtu šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas, o vien šeimos turto teisinio statuso nepaviešinimas nesudaro pagrindo išvengti CK 3.85 straipsnyje numatytų disponavimo tokiu turtu apribojimų taikymo.

Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo nustatyta teismo leidimų tokį turtÄ perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant gavimo sistema.Pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra Å¡eimos turtas, sandoriams sudaryti bÅ«tinas teismo leidimas. Pagal nurodytos įstatymo normos prasmę teismo leidimas yra bÅ«tinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti Å¡eimos turto teisinio režimo. Å is reikalavimas taikomas ir tada, kai vienintelėje Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis gyvena su savo iÅ¡situokusia motina (tėvu) ir kaip Lietuvos A.

T. formuodamas teismų praktikÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogijÄ taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (Lietuvos A. T. Civilinių nutartis Nr. 3K-3-302/2006). Å i kasacinio teismo iÅ¡vada atitinka E. K. dėl nesusituokusių vaikų teisinio statuso, konstitucinį asmenų lygybės principÄ (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), kad bÅ«tina vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises, taip pat CK 3.161 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , jog vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios.

Taigi visų vaikų, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio teisinės padėties, teisės ir interesai turi bÅ«ti ginami vienodai. Nustačius, kad vaiko tėvai ar kiti asmenys neteisėtais veiksmais suvaržė ar atėmė iÅ¡ vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , taip pažeisdami pamatines vaiko teises, vaiko teisės privalo bÅ«ti ginamos. Taip pat pažymėtina, kad vieÅ¡asis interesas savaime nėra valstybės ginama vertybė, tačiau jis pasireiÅ¡kia įvairiais civilinių teisinių santykių aspektais – Å¡ios bylos atveju pradinio ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko E. Z., gim. 2000-06-10, galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu.

Taigi, pradinio ieÅ¡kovo V. Z. nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turi bÅ«ti esminis, todėl Mainų sutartis vertintina esminio nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu. Minėtas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra Å¡eimos turtas, perleidimo, bÅ«tina gauti teismo leidimÄ tokiam sandoriui sudaryti, yra skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrina jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir yra imperatyviojo pobÅ«džio.

Å io reikalavimo pažeidimas (reikalavimo gauti teismo leidimÄ nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti nesilaikymas) yra teisinis pagrindas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog pradinio ieÅ¡kovo V. Z. nepilnametis sÅ«nus E. Z., gimęs 2000-06-10, Vilniaus rajono savivaldybės 2000-07-14 Sudervės seniÅ«nijoje registruotas Å . pavarde, nurodant gimimo liudijime jo tėvais V.

Å . (pradinis ieÅ¡kovas) ir Ž. Å .. 2012-02-23 Vilniaus r. Sudervės sen., Vilniaus rajono sav. administracijos CMS iÅ¡duotame gimimo liudijime pradinio ieÅ¡kovo V. Z. sÅ«nus registruotas E. Z. pavarde, nurodant jo tėvais V. Z. (pradinis ieÅ¡kovas) ir Ž. Å .. IÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniÅ«nijos pažymų apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyta, jog V. Z. gyvenamoji vieta deklaruota 1985-12-19, Ž. Å . ir nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota 2000-07-13; minėti asmenys deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu ir tuo pačiu adresu:

Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Rastinėnų k. Be to, byloje nustatyta, kad V. Z. (pradinis ieÅ¡kovas) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2004 m. įregistravo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Rastinėnų k., asmeninės nuosavybės teisėmis. Teismo posėdžio metu minėtas aplinkybes taip pat patvirtino nepilnametis E. Z., nurodydamas, jog jis visada gyveno Rastinėnuose, lankė ir lanko netoliese esančiÄ lenkų mokyklÄ (apie 15-20 min. kelio), jog visada gyvenę trise (jis ir jo tėvai); nurodė, jog ir dabar gyvena Rastinėnuose su mama.

Be to, teismo posėdžio metu liudytojas N. V. nurodė, jog pradinis ieÅ¡kovas, sandorio sudarymo dienÄ Ä¯ notarų kontorÄ atvyko su kartu gyvenančia Ž. Å . (t.y. nepilnamečio vaiko motina) ir prašęs jo neapgauti sandorio metu, kadangi gyvenÄ s su moterimi turinčiÄ vaikÄ . Ž. Å . taip pat patvirtino aplinkybę, jog sandorio dienÄ ji su pradiniu ieÅ¡kovu vyko į miestÄ , ir žinojo, jog V. Z. turi susitikti su liudytoju N. V.. Be to ji (Ž. Å .) nurodė, jog N. V. ir yra matęs vaikÄ , nes pas juos buvęs dažnai;

Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas N. V., kurį papildomai apklausus, parodė, jog laikosi ankstesnių duotų parodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino aplinkybę, jog jis pradinį ieÅ¡kovÄ susitiko prie notarinės, jog pradiniam ieÅ¡kovui yra parodęs, jog turįs 10000 Lt sumÄ ir nebus apgautas. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog V. Z. nepilnamečiam vaikui buvusi nustatyta gyvenamoji vieta teismo sprendimu ar Å¡alių susitarimu. Taigi byloje pateikti nepilnamečio E. Z. gimimo liudijimai bei teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės (jog sandorio dienÄ ginčo name be pradinio ieÅ¡kovo gyveno Ž.

Š., atitinkamai kartu su tėvais ir jų nepilnametis vaikas), paneigia pradinio ieškovo V. Z. sudarant mainų sandorį aplinkybę, jog jis sandorio sudarymo metu neturėjo nepilnamečių vaikų, kadangi būtent jis šiuose gimimo liudijimuose yra nurodytas vaiko tėvu, ir tai, jog sandorio sudarymo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyveno ginčo name. Be to, neginčijamai nustatyta, kad V. Z. ir Ž. Š. nėra sudarę santuokos, o E. Z. yra šių asmenų bendras vaikas, todėl jie turi vienodas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu.

Ir kaip jau minėta, jog pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų statuso 6 straipsnį, numatantį tokias pačias nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos turi pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir jei jis bÅ«tų gimęs santuokoje, tai numato ir CK 3.161 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Todėl ieÅ¡kovo V. Z. pareiga ne santuokoje gimusį sÅ«nų aprÅ«pinti bÅ«stu vertintina, kaip ir bet kurio kito tėvų pareiga aprÅ«pinti bÅ«stu santuokoje gimusį vaikÄ .

Mainų sutartimi perdavęs gyvenamÄ jį namÄ ir palikęs nepilnametį vaikÄ be bÅ«sto, V. Z. pažeidė nurodytos konvencijos bei J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio reikalavimus, kuriais įtvirtina vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas taip pat reikalauja, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, o 6 punkte nurodyta, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaikÄ paliekant be gyvenamojo bÅ«sto) pripažįstami negaliojančiais.Taigi konstatuotina, jog gyvenamojo namo teisinis statusas nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepaisant tai, jog mainų sandorio metu gimimo liudijimuose apie nepilnametį vaikÄ buvę skirtingi duomenys, nepasibaigė, todėl galiojo CK 3.85 straipsnyje nustatyti suvaržymai, kurie yra teisinė nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ garantija.Byloje yra ginčijama aplinkybė, jog ginčo sandoriu iÅ¡mainytas gyvenamasis namas, kuris nelaikytinas nepilnamečio vaiko bÅ«stu, kadangi vaikas gyveno kitoje vietoje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintoje iÅ¡vadoje nurodyta, jog pradinio ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko motina Ž. Å . turi dar vienÄ sÅ«nų D. Å ., gim. 1996-07-14, kuris beveik nuo pat gimimo buvo globojamas, o 2004-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (c.b. Nr. 2-811-01-04) Å¡io vaiko atžvilgiu neterminuotai apribota motinos valdžia; Å¡iuo metu D. Å . yra pilnametis. Aplinkybės, kad nepilnametis V. Z. sÅ«nus E. Z. ginčo sandorio sudarymo metu gyveno su savo tėvais patvirtintos 2011-12-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniÅ«nijos raÅ¡tu „Problemų registravimas“ bei jau anksčiau minėtomis nustatytomis aplinkybėmis teismo posėdžio metu.

Be to, teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis E. Z. paaiÅ¡kino, jog jis negyveno ginčo name tik laikinai ir tai buvę po jo tėvo (pradinio ieÅ¡kovo) mirties. Taigi pažymėtini ir vėlesni dokumentai kaip 2013-12-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27(1)-1981, 2015-05-19 moralinių – buitinių gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktas Nr. 6.3-9, kuriuos teismas įvertinęs daro iÅ¡vadÄ , kad E. Z. faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamÄ ja vieta, kuri yra bÅ«tent ginčo namas Vilniaus r. sav.

Sudervės sen., Rastinėnų k. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į civilinėje byloje esančius duomenis apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. A27(1)-2923 E. Z. nuo 2013-12-03 buvo nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėju paskirtas Vilniaus rajono Å¡eimos ir vaiko krizių centras, teismas minėtÄ aplinkybę dėl laikino nepilnamečio vaiko apgyvendinimo kitu adresu vertintina kaip formalius ir laikinus duomenis, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-19 įsakymu Nr. A27(1)-1981 nustatyta nuo 2013-12-03 E. Z. laikinoji globa 2014-08-20 buvo panaikinta.

Pradinio ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruota gyvenamoji vieta iki Å¡iol yra nurodytu adresu. Kadangi fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ten, kur jis nuolat ir daugiausia gyvena, laikydamas tÄ vietÄ savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16, 2.17 straipsniai), o CK 2.14 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rÅ«pintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Todėl Å¡iuo atveju yra svarbi ir vaiko tėvų gyvenamoji vieta (CK 2.14 str.1 d.). Tiek byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek nustatytos aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtina, jog faktinė nepilnamečio vaiko tėvų, t.y. ir pradinio ieÅ¡kovo, gyvenamoji vieta buvo ir yra ginčo namas. Minėtus duomenis patvirtina ir tai, kaip nurodė nepilnametis E. Z. teismo posėdžio metu, pradinis ieÅ¡kovas rÅ«pinosi namo iÅ¡laikymu (ginčo name pakeisti langai, durys – sudarytos sÄ lygos gyventi).

Pažymėtina ir tai, jog sudarydamas ankstesnius sandorius, pradinis ieÅ¡kovas taip pat nurodydavęs šį adresÄ . Kiti patvirtinantys dokumentai įrodo, kad bÅ«tent nepilnametis vaikas Å¡iame name gyveno, nes prieÅ¡ingu atveju kam bÅ«tų reikalingos paslaugos, jei name niekas negyventų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, tikrindama vaiko gyvenamas sÄ lygas, taip pat nurodė, kad vaikas lanko mokyklÄ .

Tokiu bÅ«du laikytina nustatyta aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu nepilnametis vaikas gyveno ginčo name. Å ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina jau nustatytÄ aplinkybę, kad namas buvo ir yra nepilnamečio E. Z. faktinė gyvenamoji vieta.Teismas, nustatęs, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z. neteisėtai (neturėdamas teismo leidimo ir nenurodydamas, kad turi nepilnametį vaikÄ ) sudarydamas mainų sandorį dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo namo), taip pažeisdamas imperatyvųjį reikalavimÄ dėl teismo leidimo, kartu vaiko teisę į bÅ«stÄ , vadovaujasi aptartomis teisės normomis ir pagrįstai konstatuoja, kad pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovų sudarytas mainų sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normos, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Nurodytų įstatymo reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Tačiau CK 1.80 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Todėl iÅ¡kyla mainų sandorio Å¡alies - atsakovų sÄ Å¾iningumo problema. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar nėra kliūčių sudaryti sandorį.

Sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad Å¡is nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. Protingu ir apdairiu, t.y. sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar teisėtam sandoriui nėra kokių nors kliūčių (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-576/2008).Teismo posėdžių metu atsakovas S. Č. nesutikdamas su ieÅ¡kiniu nurodė, kad sandorio sudarymui pasitelkė jiems pažįstamo asmens N. V. pagalbÄ ; kaip S. Č. teisme nurodė, tai buvęs jam antras sandoris, kai tarpininkavęs N. V.; Å¡iam sandoriui, kuriuo norėjęs keisti turimus sklypus į sklypÄ su namu valda, N. V. jam nurodęs V. Z.. S. Č. paaiÅ¡kino, jog jis neturėjęs laiko domėtis pardavėju ir su juo nekalbėjęs, pačioje vietovėje lankęsis vienÄ kartÄ .

Nurodė, jog N. V. jam yra skolingas 30000 Lt pagal raÅ¡ytinį skolos lapelį, pateikė teismui skolos lapelio, sudaryto 2009-12-17 tarp atsakovo S. Č. ir N. V., kopijÄ ir posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog „už gerÄ sandorį“ minėtÄ sumÄ , jis, S. Č., žadėjęs (žodžiu) N. V. anuliuoti, jeigu bus normaliai įvykdytas sandoris – sumainys sklypus. Be to, atsakovas paaiÅ¡kinęs, jog N. V. pažįstÄ s kaip buvusį jo pacientÄ ir apibÅ«dinęs kaip savotiÅ¡kÄ (asmenį), kuris vienaip Å¡neka, o kitaip galvoja.

Be to, pažymėtina ir anksčiau aptarta nustatyta teismo posėdžio metu aplinkybė, jog pradinį ieÅ¡kovÄ N. V. taip pat pažinojęs ir lankęsis ginčo name. Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovai, veikdami per N. V. bÅ«tų žinoję, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z. neturėjęs teisės perleisti turto be teismo leidimo, kadangi turįs nepilnametį vaikÄ , tačiau iÅ¡ jau minėtų nustatytų aplinkybių teismo posėdžio metu darytina iÅ¡vada, jog atsakovai nebuvę pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi įsigydami ginčo turtÄ .

Ä®statymo nuostata reikalaujanti teismo leidimo sudarant sandorius su Å¡eimos turtu kai yra nepilnamečių vaikų, atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma, kadangi įstatymai skelbiami vieÅ¡ai. Atsakovas S. Č. nurodydamas, jog jis neaptarinėjo sandorio sÄ lygų su ginčo turto savininku, nesiaiÅ¡kino jokių aplinkybių ir sandorio metu, kadangi visus su sandoriu atliekamus veiksmus patikėjęs savo atstovui N. V., tačiau atsakovai, bÅ«dami apdairÅ«s ir rÅ«pestingi bei sÄ Å¾iningi, turėjo galimybę Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek per atstovÄ , tiek patys apžiÅ«rinėdami ginčo turtÄ .

Atsakovas S. Č. paaiÅ¡kino, jog namo normaliai neapžiÅ«rėjęs. Nurodęs, kad minėtu adresu buvo apsilankęs vienÄ kartÄ ir dėl laiko stokos nebuvęs gyvenamojo namo viduje, bet žinojęs jo bÅ«klę, t.y. apibÅ«dinęs kaip prastÄ , numatęs gyvenamÄ jį namÄ griauti. Jei bÅ«tų pareiÅ¡kęs apsilankyti namo viduje, neabejotinai bÅ«tų sužinojęs, jog name gyvena ne tik pradinis ieÅ¡kovas, bet ir jo nepilnametis vaikas su motina. Toks neatsakingas atsakovų elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sudaryti mainų sutartį buvo siekiama tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurios tenkino atsakovus, kadangi buvo nelygiavertis sandoris pradinio ieÅ¡kovo atžvilgiu kainos prasme, kÄ patvirtinęs ir pats atsakovas S. Č. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų tokio sandorio sudaręs, faktiÅ¡kai nesidomint mainomu objektu, nors suinteresuotumÄ Ä¯sigytu nekilnojamuoju turtu iÅ¡reiÅ¡kė netrukus po ginčo sutarties sudarymo.

Atsakovas S. Č. teismo posėdžio metu pripažino, jog minėto apsilankymo metu matęs vagonėlį prie namo ir kaip nurodė jo atstovas N. V., apie minėtÄ vagonėlį buvo kalbama ir pas notarę sutarties pasiraÅ¡ymo metu, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovams turėjo kilti abejonės namo gyventojų ar visi namo gyventojai ten gyvens, kada iÅ¡sikels iÅ¡ gyvenamojo namo ar neiÅ¡kils problemų, kurias aiÅ¡kinantis galėjo iÅ¡aiÅ¡kėti aplinkybė, jog yra nepilnametis vaikas. Teismo posėdžių metu notarė J.

D. paaiÅ¡kino, jog ginčo sutarties kiekvienas punktas kruopščiai buvęs aiÅ¡kintinas ir verčiamas į rusų kalbÄ , kadangi Å¡alys yra rusakalbės, vadinasi pradiniam ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ki ir iÅ¡sikraustymo iÅ¡ gyvenamojo namo data, t.y. sekanti po sandorio sudarymo diena kaip numatyta Mainų sutartyje (t.1., b.l. 11). Byloje duomenų, jog pradinis ieÅ¡kovas bÅ«tų rengęsis, planavęs iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ginčo namo nėra. Minėtų aplinkybių nepatvirtino ir apklaustas nepilnametis E. Z. (pastebėtina, jog vaikui turėtų bÅ«ti keistina mokykla, tvarkytini formalumai).

Be to pažymėtina, jog ginčo sutartyje nenurodytas gyvenamasis vagonėlis, kurio kaina, kaip teismo posėdžio metu nurodęs atsakovas S. Č., buvus apie 25000-30000 Lt, ir, kaip paaiÅ¡kino notarė, jog ji atskirai paklaususi pradinio ieÅ¡kovo apie gyvenamÄ vagonėlį. Teismas kritiÅ¡kai vertina nustatytÄ aplinkybę, jog gana didelės vertės daiktas (gyvenamasis vagonėlis), apie kurį žinojo tiek sandorio Å¡alys, tiek su sandoriu susiję asmenys, nebuvo įtrauktas į ginčo sutartį, t.y. nesiejamas su atlygintinumu.

Pažymėtina jau minėta aplinkybė, jog sandorio sudarymo dienÄ , prieÅ¡ pasiraÅ¡ant mainų sutartį notarinėje, pradinis ieÅ¡kovas V. Z. prašęs neapgauti, pasakydamas, jog turįs vaikÄ su moterimi bei į bylÄ pateikta pradinio ieÅ¡kovo 2012-02-10 raÅ¡yto praÅ¡ymo Vilniaus rajono savivaldybei kopija suponuoja apie pradiniam ieÅ¡kovui kilusias abejones dėl ginčo sutarties jau jos pasiraÅ¡ymo momentu. Ir kaip nustatyta teismo posėdžio metu, E. Z. įstatyminė atstovė Ž. Å . yra paaiÅ¡kinusi, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jos Å¡eima grÄ Å¾intų atsakovams 10000 Lt sumÄ .

Vien ta aplinkybė, jog buvo tinkamai sutvarkyti dokumentai, neįrodo protingos ir apdairios atsakovų elgsenos įsigyjant reikÅ¡mingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovai iÅ¡silavinę asmenys, turintys verslÄ , veikę per pažįstamÄ asmenį N. V., kurio darbinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovai nepripažintini sÄ Å¾iningais įgijėjais, be to, Å¡iuo atveju prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti ginami nepilnamečio vaiko interesai. Teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog Å¡alys nesutinka su nekilnojamojo turto vidutinės vertės nustatymo ekspertizės skyrimu, atsakovai per atstovÄ teismo posėdyje nurodę, kad jie neginčija objektų kainos neatitikties ieÅ¡kovo nenaudai ginčo sutartyje.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas E. Z. (V. Z. teisių perėmėjas), jo įstatyminė atstovė Ž. Å . bei jų atstovas advokatas V. P. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti.Pripažinus sudarytÄ Mainų sutartį negaliojančia ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo bÅ«das, tai sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sÄ lygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad, vykdant restitucijÄ , pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alims netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad, pripažinus Mainų sutartį negaliojančia, sprendžiama dėl restitucijos taikymo Å¡alims (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-413/2007).Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys tenkintinas, pripažįstant mainų sandorį negaliojančiu, taikant dviÅ¡alę restitucijÄ .

Kadangi pradinis ieÅ¡kovas V. Z. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-08 sprendimu Nr. (1.7.)-S-883-12 visiÅ¡kai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovų T. Č. ir S. Č. priteistina: 858,00 Eur žyminio mokesčio, 13,10 Eur iÅ¡laidų valstybei, t.y. po 429,00 Eur žyminio mokesčio, 6,55 Eur iÅ¡laidų valstybei iÅ¡ kiekvieno.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)185,259-269, 270 str., teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį, Vilniaus apygardos teismo grÄ Å¾intoje byloje nagrinėti iÅ¡ naujo, tenkinti.Pripažinti negaliojančia 2011-12-30 Mainų sutartį nuo jos sudarymo momento, sudarytÄ tarp pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovų T.

Č. ir S. Č., patvirtintÄ Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., pagal kuriÄ pradinis ieÅ¡kovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4184/1100:36), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetÄ (unikalus Nr. 4400-0050-1132), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini)., iÅ¡mainė į atsakovams T.

Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4152/1700:599), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., ir 10000 Lt(2896,20 eurų) kompensacijÄ .Taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ :-įpareigoti ieÅ¡kovÄ E. Z. (V. Z. teisių perėmėjÄ ), atstovaujamÄ atstovės pagal įstatymÄ Å½.

Å ., grÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausančias 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4152/1700:598) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4152/1700:599), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., atsakovų T. Č. ir S. Č. nuosavybėn; - įpareigoti ieÅ¡kovÄ E. Z. (V. Z. teisių perėmėjÄ ),, atstovaujamÄ atstovės pagal įstatymÄ Å½. Å ., grÄ Å¾inti atsakovams T. Č. ir S. Č. 10000 Lt (2896,20 eurų) lygiomis dalimis (t.y. po 5000 Lt(14481 eurų) kiekvienam).-įpareigoti atsakovus T.

Č. ir S. Č. grÄ Å¾inti jiems nuosavybės teise priklausančius 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4184/1100:36), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini)., ieÅ¡kovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo),, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ Å½.

Å ., nuosavybėn.Priteisti iÅ¡ atsakovų T. Č. ir S. Č. po 429,00 Eur žyminio mokesčio, ir po 6,55 Eur iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                            Marius Rapolas Žukas