2022-06-21 Nr. BB-4305-1-07-6-00008-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2963/2022

Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00008-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas A. Kučinskas prašo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį – R. P. išteisinti arba bylą jam nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir keliantys abejones, jie priimti iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai sukliudė teismams nešališkai ir nepriklausomai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo užtikrintas teismo nepriklausomumas ir objektyvusis nešališkumas (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 59 straipsnio 1 dalis). Tai lėmė R. P. nepagrįstą nuteisimą ir konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis R. P. buvo pateikęs prašymą dėl teisėjo O. Briedžio nušalinimo, nes šiam teisėjui byla buvo paskirta pažeidžiant bylų paskirstymo teisėjams taisykles. Tačiau teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir ją išnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, netinkamai vadovavosi BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad teisėjas O. Briedis buvo teisėtai pasirinktas.

Abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, darydami išvadas dėl R. P. kaltės, neatsižvelgė į jo parodymus, neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, nesivadovavo teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neištyrė apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nepakankamai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nevertindamas bylos įrodymų visumos, t. y. ir tiesioginių, R. P. nekaltumą patvirtinančių įrodymų (liudytojų parodymų), apeliacinės instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas dėl išgalvotos gynybos versijos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prieštaringais I. M. parodymais, nors ši spaudoje nurodė visiškai kitokias aplinkybes, todėl teismo išvada, kad I. M. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, nepagrįsta. Byloje nėra jokių R. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, gauti paramą nėra nusikaltimas. Bylos duomenys nepagrindžia maskuojamojo pobūdžio veikos mechanizmo, tokia išvada padaryta, nesant konkrečių faktų. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis bandė menkinti savo vaidmenį aktualios paraiškos teikimo procese ir perkelti atsakomybę vien I. M.. Būtent I. M. pažadėjo sutvarkyti visus reikiamus dokumentus paraiškai pateikti, tačiau, kokiais būdais ji tai darė, nuteistasis nežinojo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentas, kad dėl bylų paskirstymo teisėjams taisyklių pažeidimo R. P. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neužtikrinus teismo nepriklausomumo ir objektyvaus nešališkumo, grindžiamas kasatorių subjektyviu situacijos paskiriant bylą teisėjui O. Briedžiui interpretavimu, tačiau ne teisiniais argumentais, teikiančiais pagrindą svarstyti minėtus teiginius apie teismo nepriklausomumo ir objektyvaus nešališkumo principų pažeidimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies) nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį jų vertinimą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, nelaikytinas tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas vienas iš alternatyvių prašymų – panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį – R. P. išteisinti, neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis