a7d18299-021a-4bbd-b5d7-129cc609c757 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-269-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01502-2018-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas R. G. (toliau – ir R. G., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 18 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 birželio 12 d. (b. l. 1-3).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Papildomi baldai dar labiau mažino kameros plotÄ . IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Teigė, kad kameroje buvo tamsu, gulint 1-ojo aukÅ¡to lovose skaityti ar raÅ¡yti buvo neįmanoma. Teigė, jog kamera Nr. 222 buvo avarinės bÅ«klės. Dėl nurodytų veiksnių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ .

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų juto diskomfortÄ , papildomus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko (b. l. 9-13). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo tik 3 dienas pažeistas teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas, kada pareiÅ¡kėjui teko 3,37 kv. m. ploto. Pažymi, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, pažeidimo mastas buvo itin nežymus. Pažymi, kad teisės aktai nenustato tam tikrų baldų bei įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .

Teigė, kad visuomenės sveikatos centrai reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų. Kamerų yra įrengtos taip, kaip to reikalauja teisės aktai. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų Kauno TI nėra pateikęs. PareiÅ¡kėjas nekonkrečiai argumentuoja savo patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodo nepagrįstas aplinkybes, neįrodo kalinimo sÄ lygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. birželio 12 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė atlikdamas bausmę Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. birželio 12 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kančias, depresijÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , tačiau skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė tik 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 4). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. liepos 19 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. liepos 19 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. birželio 12 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 26 d. Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 245, kurios plotas 16,07 kv. m., jame buvo laikomi 4 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,01 kv. m (16,07/4) ploto, nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 213, kurios plotas 15,42 kv. m., joje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,86 kv. m. iki 4,01 kv. m (15,42/4; 15,42/3) ploto, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 336, kurios plotas 16,13 kv. m., joje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 4,03 kv. m. iki 5,37 kv. m (16,13/4; 16,13/3) ploto, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 207, kurios plotas 16,84 kv. m., joje buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,36 kv. m. iki 8,42 kv. m. (16,84/5; 16,48/2) ploto, nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 222, kurios plotas 19,00 kv. m., joje buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,80 kv. m. iki 6,33 kv. m. (19/5; 19/3) ploto, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 338, kurios plotas 15,99 kv. m., joje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,833 kv. m. iki 3,99 kv. m. (15,99/3; 15,99/4) ploto, nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. vasario 2 d. ir nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 340, kurios plotas 16,53 kv. m., joje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 4,13 kv. m. iki 5,51 kv. m. (15,99/3; 15,99/4) ploto, nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 227, kurios plotas 13,99 kv. m., joje buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 6,99 kv. m. iki 13,99 kv. m. (13,99/2; 13,99/1) ploto, nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 220, kurios plotas 12,08 kv. m., joje buvo laikoma nuo 1 iki 3 asmenų, taigi vienam asmeniui teko nuo 4,02 kv. m. iki 12,08 kv. m. (12,08/3; 12,08/1) ploto.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis minėtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. 20 val. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. 20 val. ir nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 5 d. taigi, iÅ¡ viso 3 paras. Å iame kontekste pažymėtina, jog įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014 ir kt.).

Taigi, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 3 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trÅ«ko 0,23 kv. m. ploto). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose trÅ«ko Å¡viesos.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau ir Eksploatavimo taisyklės) 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra ir Higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja nei naktinio apÅ¡vietimo, nei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu apÅ¡vieta buvo tikrinama kamerose Nr. 213 bei Nr. 336, kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas apÅ¡vieta nebuvo tikrinama. Pateiktame 2016 m. kovo 30 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-457(7) nurodyta, kad dirbtinis apÅ¡vietimas tikrintose kamerose (tarp jų ir kamerose Nr. 213 bei Nr. 336) atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 88-92). Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , praÅ¡ydamas atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kameroje Nr. 336 vasarÄ buvo labai karÅ¡ta, kamera Nr. 220 avarinės bÅ«klės, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno TI vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kalinimas perpildytose kamerose bei higienos normų neužtikrinimas nurodytu kalinimo laikotarpiu sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å iame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma buvo pažeista tik 3 paras, o higienos normų pažeidimai nebuvo tokie intensyvÅ«s. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų. Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ ar higienos normų nesilaikymas pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ Kauno tardymo izoliatoriuje kalinamiems asmenims yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 4 iki 7 eurų atlyginimas už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ (žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1992-624/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 18 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur, kuri ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, o kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. liepos 20 d. – 2016 m. birželio 12 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje, atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė