a7cfa4d0-e3a6-483a-85b2-77a76735291c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-245/2016Teisėjas Bronius Varsackis             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03463-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; (S) 2.4.6.3.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam E. A., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 213 str. 1 d., ir nubaustas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 1 p.

a) papunkčiu, 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, su 2015 m. sausio 7 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 10 (deÅ¡imčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. J., tačiau dėl jo veikos apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

E. A. nuteistas už tai, kad V. J., padedant E. A., 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 19.43 val., pasikėsino įgyti bei laikyti žinomai netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sužinojęs, kad 2015 m. sausio 13 d. prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 18.45 val., atsiskaitydamas už prekes pateikė netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su E. A. eilę kartų prašė pardavėjÄ , taip siekdami įtikinti pardavėjÄ V.

J., grÄ Å¾inti jam netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grÄ Å¾intas.Apeliaciniame skunde E. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat panaikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Skunde apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, be to, tinkamai nuosprendžio nemotyvavo, tokiu bÅ«du, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .Apeliantas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes.

Tačiau apylinkės teismas nepaisė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, iÅ¡kraipė kaltinamajame akte dėstomas faktines aplinkybes, tokiu bÅ«du peržengdamas kaltinimo ribas. Kaltinamajame akte nurodyto žodžio „siekė“ keitimas į „pasikėsino“ negali bÅ«ti traktuotinas savo turiniu ir teisine reikÅ¡me tapačiomis aplinkybėmis. Tokiu bÅ«du buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ . Be to, nuteistojo kaltė ir tiesioginės tyčios buvimas buvo pripažinti tik formaliai, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir netinkamai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ .

Nuteistasis, kartu su nuteistuoju V. J. ir kitais asmenimis, atvažiavo į KaunÄ turėdami tikslÄ nusipirkti narkotinių medžiagų. Å iam tikslui nuteistasis drauge su kitu automobilyje buvusiu asmeniu, pravarde „F.“, susidėjo 200 litų, už kuriuos nuteistasis V. J. Kaune, prie parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), turėjo nupirkti narkotinių medžiagų iÅ¡ Å¡alia parduotuvės automobilyje sėdėjusių nepažįstamų romų tautybės asmenų. Nuteistajam V.

J. išėjus su 200 litų ir nepagrįstai ilgai užtrukus, E. A. kilo pagrįstos abejonės nuteistojo V. J. sÄ Å¾iningais ketinimais nupirkti narkotines medžiagas, be to, po valandos susisiekus telefonu, nuteistasis V. J. net nepaaiÅ¡kino savo ilgo užtrukimo tikrųjų motyvų. Pažymima, kad apeliantas nėra artimas nuteistojo V. J. draugas, Å¡is asmuo žinomas tik iÅ¡ matymo. Uždelstas grįžimas be narkotinių medžiagų ir be 200 litų, neriÅ¡lus pasakojimas apie neva parduotuvėje negrÄ Å¾intus pinigus, nors jis ėjo pirkti narkotines medžiagas, o ne į parduotuvę, apeliantui sukėlė pagrįstas abejones ir įtarimus, kad V.

J. mėgina apgauti nuteistÄ jį ir užvaldyti nuteistojo ir kito automobilyje buvusio asmens, pravarde „F.“, paduotus 200 litų. Pažymima ir tai, kad nuteistojo parodymai yra nuoseklÅ«s viso proceso metu.Aplinkybes, kad nuteistajam nebuvo žinomas iÅ¡ romų tautybės asmenų gautų ir iÅ¡keisti papraÅ¡ytų suklastotų 200 eurų nominalo banknoto faktas, patvirtina ir paties V. J. parodymai, užfiksuoti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015 m. liepos 20 d. suraÅ¡ytame įtariamojo apklausos protokole.

Apeliantas pagrįstai manė, kad yra apgaudinėjamas, tad į parduotuvę „Šilas“ ėjo su nuteistuoju V. J. ne turėdamas nusikalstamÄ ketinimÄ , o norėdamas pasiklausti pardavėjos ir įsitikinti, ar nuteistasis V. J. sako tiesÄ ir pardavėja paėmė iÅ¡ jo pinigus. Nuteistasis nieko nežinojo apie suklastotÄ 200 eurų nominalo banknotÄ , o siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra jo ir kito asmens, pravarde „F.“ paduoti 200 litų. Taigi nuteistojo E. A. veikoje nėra baudžiamajai atsakomybei kilti privalomo subjektyviosios pusės - tiesioginės tyčios - požymio.

Nuteistasis nebendravo su nepažįstamais romų tautybės asmenimis, nematė, neturėjo rankose ir nieko nežinojo apie suklastotÄ 200 eurų nominalo banknotÄ . Pastarosios faktinės aplinkybės paneigia ir teismo padarytas iÅ¡vadas dėl BK 24 str. 6 d. nuostatų taikymo nuteistojo veikai kvalifikuoti. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp apelianto ir nuteistojo V. J. buvo tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus ir parduotuvėje „Šilas“ įgyti bei laikyti netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ .

Apeliantas nesuvokė savo ir nuteistojo V. J. veikos visuotinio pavojaus, bendro nusikalstamo rezultato kilimo galimybės.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas vien subjektyviais liudytojų V. J., S. I., T. K., R. M. parodymais. Liudytojas T. K. nedalyvavo E. A. ir pardavėjos V. J. pokalbyje, jo negirdėjo, tad savo parodymus grindžia iÅ¡ kolegų iÅ¡girstomis prielaidomis. Be to, liudytoja V. J., betarpiÅ¡kai bendravusi su apeliantu, savo parodymuose iÅ¡dėstė abejones, kad ji neprisimena, kÄ tiksliai kiekvienas asmuo sakė.

Taigi V. J. nesuprato, apie kokius pinigus kalba nuteistasis, nes to paties nominalo banknoto minėjimas galėjo suklaidinti parduotuvės pardavėjÄ , kad nuteistasis kalba apie suklastotÄ 200 eurų nominalo banknotÄ ir praÅ¡o jį grÄ Å¾inti, tuo tarpu nuteistasis teiravosi apie savo ir kito asmens, pravarde „F.“, duotus 200 litų. Liudytojos V. J. parodymai, kad nuteistasis kalbėjo ramiu, mandagiu tonu, paneigia nuosprendyje dėstomas nepagrįstas prielaidas, kad nuteistasis darė spaudimÄ , įkalbinėjo pardavėjÄ V.

J.. Be to, byloje nėra duomenų, kiek laiko apeliantas stovėjo ir kalbėjo su pardavėja V. J.. Akivaizdu, kad kontaktas su pardavėja buvo momentinis, truko trumpÄ laiko tarpÄ . BPK normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Vadinasi, Kaimo apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. nuostatas. Be to, Kauno apylinkės teismas, neišreikalavęs objektyvių dokumentų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p.

a) papunkčiu, 64 str. 1 d., 3 d., nusprendė subendrinti paskirtÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2015 m. sausio 7 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme. Pažymima, kad 2015 m. sausio 7 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ 30 parų areÅ¡to bausmę apeliantas yra atlikęs, tik nespėjo pateikti tai pagrindžiančių dokumentų, nes manė, kad Å¡i informacija yra Kauno apylinkės teismo žinioje.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti.Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog įrodyta, kad E. A. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, suvokė savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Nors apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, aiÅ¡kindamas, kad nusikalstamo ketinimo neturėjo, o tik norėjo pasiklausti pardavėjos ir įsitikinti, ar nuteistasis V. J. sako tiesÄ ir pardavėja paėmė iÅ¡ jo pinigus, tačiau tokiam įvykio aplinkybių interpretavimui apygardos teismas neturi pagrindo.BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ ir jokie duomenys be jų įvertinimo visų bylai reikÅ¡mingų duomenų kontekste negali bÅ«ti iÅ¡ anksto traktuojami kaip turintys teismui prioritetinę reikÅ¡mę sprendžiant asmens kaltumo, padarius nusikalstamÄ veikÄ , klausimÄ .

Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iÅ¡ esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje kaip esančių įrodymų visetas.E. A. skunde pažymi, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, jis nieko nežinojo apie suklastotÄ 200 eurų nominalo banknotÄ , siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra jo ir kito asmens, pravarde „F.“, nuteistajam V. J. paduoti 200 litų.

Vis dėlto, surinkta bylos medžiaga Å¡ių apelianto teiginių nepatvirtina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. A. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, prieÅ¡ingai, nuteistasis savo parodymus derino prie surinktos tyrimo medžiagos. Pirminės apklausos metu E. A. aiÅ¡kiai nurodė, kad V. J. pardavėjai padavė ne 200 litų, tačiau 200 eurų banknotÄ , o pardavėjai pasakius, kad banknotas galimai netikras, jis paprašė V. J., jog Å¡is nuvestų jį pas tÄ pardavėjÄ , kad galėtų pats įsitikinti, jog V.

J. sako tiesÄ ir nemeluoja. Pardavėjos jis paklausė apie pinigų tikrumÄ ir jam buvo patvirtinta, kad bÅ«tent V. J. padavė vienÄ 200 eurų galimai netikrÄ banknotÄ , todėl Å¡is banknotas buvo sulaikytas ir negrÄ Å¾intas pirkėjui. E. A. nurodė, jog įsitikino, kad pažįstamas V. J. jam nemeluoja, todėl abu iÅ¡ parduotuvės išėjo (t. 1, b. l. 37-38). Pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. A. dar kartÄ pažymėjo, jog nuėjęs į parduotuvę prašė pardavėjos atiduoti eurus, savo praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė gal du kartus, tačiau pardavėja paaiÅ¡kino, kad eurai yra padirbti ir banknoto neatidavė (t. 1, b. l. 84).

Pirmosios instancijos teisme bandyta įteigti kiek kitokia įvykio versija, t. y. aiškinta, kad E. A. su pažįstamu F. susimetė 200 litų (jis davė 80 litų, F. 120 litų) kvaišalams įgyti. Šie pinigai buvo paduoti V. J., kuris nuėjo pirkti kvaišalų. Sugrįžęs V. J. papasakojo, kad narkotinių medžiagų įgyti nepavyko, romų tautybės vyras jam davė 200 eurų, prašė nupirkti degtinės, tačiau parduotuvėje paaiškėjo, kad pinigai padirbti. E. A. pažįstamo žodžiais nepatikėjo, todėl į parduotuvę ėjo išsiaiškinti, kur yra jo duoti pinigai, t. y. ne eurai, bet litai.

Vis dėlto, toliau tos pačios apklausos teisme metu E. A. nurodė, kad siekė, jog V. J. atgautų netikrus pinigus tam, kad jis vėliau galėtų atgauti savo pinigus – 80 litų. Tai patvirtina, kad apeliantas, eidamas į parduotuvę, suvokė, jog eina pažįstamam padėti atgauti galimai suklastotus pinigus. Aplinkybę, jog apie padirbtus eurus E. A. sužinojo tik iš pardavėjos, nurodė tik pastarojo gynėjas advokatas, tačiau šio teiginio nepatvirtina kita surinkta bylos medžiaga.Nuteistasis V.

J., pripažindamas savo kaltę, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad 200 eurų kupiÅ«rÄ jam davė asmenys, iÅ¡ kurių norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Jo buvo praÅ¡oma pakeisti pinigus, Å¡is sutiko. Nuėjęs į parduotuvę, paprašė cigarečių, tačiau pardavėja pasakė, kad pinigai netikri. Tuomet V. J. susidariusiÄ situacijÄ paaiÅ¡kino E. A., t. y. nurodė, kad jei neatgaus pinigų (200 eurų), tai negaus narkotikų. E. A.

ėjo kartu su juo į parduotuvę, nes bijojo, kad neįsigis narkotikų. Taigi jie abu suprato, kad banknotas, kurį prašė pardavėjos atiduoti, yra netikras. Pardavėja jiems abiem girdint kelis kartus pakartojo, kad kupiÅ«ra yra netikra, tačiau į tai nereaguodami jie toliau prašė atiduoti banknotÄ , vis dėlto, pardavėja nenusileido ir jie paliko parduotuvės patalpas. Netikėti V. J. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi bylos medžiagoje nėra duomenų, jog V. J. bÅ«tų suinteresuotas E. A. pakenkti, jį apÅ¡meižti ir pan.

Be to, V. J. parodymai atskleidžia nusikalstamos veikos padarymo tikslÄ , t. y. netikrÄ banknotÄ buvo siekiama įgyti, norint nusipirkti narkotinių medžiagų. Å iam siekiui iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir E. A. parodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad kontaktas su pardavėja buvo tik momentinis. IÅ¡ parduotuvės „Šilas“ vaizdo kamerų įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 19 val. 43 min. 32 s. prie kasos prieina anksčiau pinigus padavęs asmuo - V.

J., lydimas kito asmens - E. A.. Priėję jie kalbasi su kasininke. Minėti asmenys nueina 19 val. 46 min. 30 s. (t. 1, b. l. 19-20). Taigi savo tiesÄ V. J. ir E. A. bandė įrodinėti tris minutes ir pasiÅ¡alino tik tuomet, kai į pinigų tikrinimo ir reikalavimo atiduoti procesÄ Ä¯siterpė kita pardavėja. Liudytoja V. J. patvirtino, kad V. J. ji negrÄ Å¾ino galimai suklastotos 200 eurų kupiÅ«ros ir paprašė, kad Å¡is grÄ Å¾intų pirktÄ cigarečių pakelį. V. J. demonstratyviai padėjo cigarečių pakelį ir po kiek laiko grįžo į parduotuvę lydimas kito asmens.

Abu Å¡ie asmenys prašė jos grÄ Å¾inti 200 eurų banknotÄ . Apie jokius litus E. A. nekalbėjo. Tai, jog pardavėja V. J. patyrė spaudimÄ iÅ¡ V. J. ir E. A. patvirtina liudytojos R. M. parodymai. V. J. Å¡iai skambino, kai prie jos kasos pakartotinai prisistatė V. J. su dar vienu asmeniu ir pradėjo praÅ¡yti 200 eurų banknoto grÄ Å¾inimo. R. M. po skambučio nuėjo į V. J. darbo vietÄ ir pati tiesiogiai matė, kaip du nepažįstami asmenys praÅ¡o atiduoti pinigus. Ji Å¡iems asmenims paaiÅ¡kino, kad yra kilęs įtarimas, jog pinigai yra netikri, todėl privaloma iÅ¡kviesti policijÄ bei perduoti Å¡iuos pinigus policijos pareigÅ«nams.

Tuomet liudytoja nuėjo apie incidentÄ informuoti parduotuvės vadovę, o pinigų grÄ Å¾inimo reikalavę asmenys pasiÅ¡alino (t. 1, b. l. 33). Taigi nuteistieji pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės ir savo nusikalstamos veikos nebaigė tik dėl to, jog iÅ¡sigando policijos atvykimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, net jei E. A. ir nežinojo, koks banknotas buvo pateiktas parduotuvės kasininkei V. J., tačiau pastarajai paaiÅ¡kinus, kad bÅ«tent 200 eurų kupiÅ«ra yra galimai netikra, vis tiek siekė Å¡iuos pinigus įgyti ir laikyti.

Apie tai, kad pinigai galimai suklastoti apeliantui paaiÅ¡kino ne tik V. J., bet ir R. M., tačiau E. A. į pastarųjų aiÅ¡kinimus nekreipė dėmesio ir toliau vykdė savo nusikalstamÄ sumanymÄ . Nors apeliantas skunde teigia, kad tarp jo ir nuteistojo V. J. jokio susitarimo veikti bendrai nebuvo, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad bÅ«tinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Nagrinėjamu atveju nustatinėti kada tiksliai įvyko V. J. ir E. A. susitarimas veikti bendrai nėra pagrindo, kadangi kasininkei informavus, jog 200 eurų banknotas yra galimai netikras, E. A. savo įtikinėjimo grÄ Å¾inti pinigus veiksmų neužbaigė, t. y. tokiu bÅ«du tęsė savo nusikalstamus veiksmus žinodamas, kokio konkrečiai banknoto reikalauja.

Duomenų, kad E. A., iÅ¡siaiÅ¡kinęs apie kokius pinigus yra kalbama, bÅ«tų bandęs V. J. perkalbėti nebandyti susigrÄ Å¾inti 200 eurų banknoto, bylos medžiagoje nėra. Taigi apeliantas sÄ moningai prisijungė prie V. J. pradėtos vykdyti nusikalstamos veikos, tačiau jiems nusikalstamos veikos nepavyko užbaigti dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. A. veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai nebuvo mažareikÅ¡miai, kadangi analizuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų atlikimas yra pavojinga, sukelianti neigiamas pasekmes veika, t. y. sukelianti žalÄ normaliai pinigų ir vertybinių popierių apyvartai, valstybės finansų sistemai.

Taip pat, netikras banknotas buvo pakankamai didelės vertės (200 eurų). Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojų V. J., S. I., T. K., R. M. parodymai yra subjektyvÅ«s, tačiau kuo pasireiÅ¡kia Å¡is subjektyvumas nedetalizuoja, todėl Å¡is skundo argumentas plačiau neanalizuojamas. Pažymėtina, kad V. J. ir R. M. tiesiogiai stebėjo daugkartinį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti netikrÄ banknotÄ , S. I. dar kartÄ patikrino banknotÄ pinigų tikrinimo aparatu ir pripažino, jog kolegė V. J. sulaikydama galimai netikrÄ banknotÄ elgėsi teisingai.

T. K. pokalbio tarp kasininkės-pardavėjos ir nuteistųjų negirdėjo, jame tiesiogiai nedalyvavo, tačiau apie tai jį informavo parduotuvės vadovė iÅ¡ karto po incidento. Taigi, nors minėto liudytojo parodymai yra iÅ¡vestiniai, tačiau jais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistojo E. A. teisės į gynybÄ pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepaisė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų ir iÅ¡kraipė kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. A. siekė padėti V. J. įgyti bei laikyti netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ . Apylinkės teismas traktavo, kad žodis „siekė“ apibrėžia nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato tokios nusikalstamos veikos stadijos sÄ vokos kaip „siekimas“, todėl kaltinime nurodytÄ Å¾odį „siekė“ pakeitė į žodį „pasikėsino“. Pažymėtina, kad apie kaltinimo keitimÄ E. A. teisiamojo posėdžio metu nebuvo informuotas ir tai laikytina proceso trÅ«kumu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡is trÅ«kumas iÅ¡taisytas, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis, prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ . Nustatyta, kad E. A. veikdamas kartu su V. J. 2015-01-13 prekybos centre „Šilas“ esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 43 min., pasikėsino padėti V. J. įgyti bei laikyti netikrÄ 200 eurų nominalo banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sužinojęs, kad V. J. 2015-01-13 18.45 val. prekybos centre „Šilas“ esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateiktas 200 eurų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaityti už prekes yra netikras, eilę kartų prašė, taip siekdamas įkalbėti pardavėjÄ V.

J., grÄ Å¾inti suklastotÄ 200 eurų nominalo banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grÄ Å¾intas. Veika kvalifikuojama pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 213 str. 1 d., t. y. kaip ir skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012).

Å iuo atveju E. A. iÅ¡ dalies prisidėjo prie nusikalstamos veikos realizavimo, todėl turėtų atsakyti už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Plačiau dėl kaltinimo pagrįstumo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį apygardos teismas nepasisako, kadangi sunkinti apelianto teisinės padėties, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaltinimÄ palaikantis prokuroras pateikė teismui patikslintÄ kaltinimÄ , kuriame žodis „siekė“ pakeistas į „pasikėsino“, o žodis „žinodamas“ pakeistas į „sužinojęs“.

Su šiuo kaltinimo pakeitimu buvo supažindintas apeliantas ir jo gynėjas advokatas, tačiau jokių pastabų dėl pakeisto kaltinimo nebuvo išsakyta. Taigi apylinkės teismo padaryta procesinė klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teisme. Be to, teigti, jog padarytas pakeitimas iškraipė nagrinėjimo teisme ribas, nėra pagrindo, kadangi nusikaltimo faktinės aplinkybės iš esmės nebuvo keičiamos naujomis aplinkybėmis, tiesiog patikslinta kaltinime vartojama teisinė terminija. Taigi esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, dėl kurio nebūtų galima E. A. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nebuvo padaryta.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas jam paskirtÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai bendrino su 2015-01-07 Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, kuriÄ jis yra atlikęs. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs aukščiau minėto teismo baudžiamojo įsakymo įvykdytumÄ , nustatė, kad apelianto teiginys dėl nepagrįsto bausmių bendrinimo yra teisingas. AreÅ¡to bausmę pagal 2015-01-07 Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ E. A.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus duomenimis pradėjo atlikti 2015-06-25, 12.00 val., Å iaulių tardymo izoliatoriaus areÅ¡tinėje. Bausmė atlikta 2015-08-20. Taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai (2016-01-12) 2015-01-07 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė, kuriÄ vėliau suderinta atlikti poilsio dienomis, buvo pilnai atlikta. Todėl apylinkės teismo atliktas paskirtos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinimas su jau atlikta bausme yra nepagrįstas ir naikinamas.

Paskirtoji Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir ne per griežta, todėl paliekama galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 1 p.

a) papunkčiu, 64 str. 1 d., 3 d., 2016-01-12 nuosprendžiu E. A. paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, su 2015-01-07 Å ilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 10 (deÅ¡imčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                               Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                                                                                            Daiva Jankauskienė                                                                                                                                          Olegas Å ibkovas