Legislator Case Law & Legislation
a7ceeb95-ae6d-4f64-b360-19350efcbe0c AI generated

a7ceeb95-ae6d-4f64-b360-19350efcbe0c · Kauno miesto apylinkės teismas

Case Number a7ceeb95-ae6d-4f64-b360-19350efcbe0c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovams L. D. ir V. D., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. N. ieÅ¡kinį atsakovams V. D. ir L. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei atsakovų V.

Legislator headnote

AI generated

a7ceeb95-ae6d-4f64-b360-19350efcbe0c · Kauno miesto apylinkės teismas: Kad taip yra ir kad ji neteisi patvirtina įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2005.04.26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-703/05 bei jos patikslintas 2006.08 ieÅ¡kinys. Kadangi galioja 1978.10.27 sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo - ji nenuneigta, galioja minėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pagrindo keisti tiek metų galiojančiÄ naudojimosi tvarkÄ nėra įstatyminio pagrindo. IeÅ¡kovė jo nenurodo, kaip neužsimena ir apie minėtus sutartį ir sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

sdfsdfsdfsdfnn                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-2430-615/2011                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 08 d.Kaunas            Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei I.

N., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovams L. D. ir V. D., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. N. ieÅ¡kinį atsakovams V. D. ir L. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei atsakovų V.

D. ir L. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį I. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,            n u s t a t ė:           IeÅ¡kovė Kauno miesto apylinkės teisme pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu (I t., b.l. 63-64) praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės I. N. pateiktÄ Å¾emės sklypo vidinio pasidalinimo planÄ , ieÅ¡kovei I. N. palikti naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „B-l“, 286 kv.m.;

„B-2“, 4 kv.m.; „B-3“, 16 kv.m;, „B-4“, 11 kv.m., „B-5“, 9 kv.m., viso 326 kv.m., atsakovams L. D. ir V. D. palikti bendram naudojimui žemės sklypo dalį „C“, 279 kv.m., o žemės sklypo dalį, pažymėtÄ , indeksu „A“ palikti bendram I. N., L. D. ir V. D. naudojimui; bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklauso 467/793 žemės sklypo, atsakovei L.

D. 163/793 dalys sklypo, ir V. D. 163/793 dalys žemės sklypo. Tarp ieÅ¡kovės ir bendrasavininkės L. D. nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl tikslinga naudojimosi santykius įteisinti formaliai. Sutinkamai su LR CK 4.75 straipsniu bendrosios nuosavybės objektu naudojamasi bendraturčių susitarimu. 2006-07-14 ieÅ¡kovė nusiuntė atsakovams savo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektÄ , tačiau atsakovai iki ieÅ¡kovės nurodyto termino atsakymo nedavė, o L.

D. žodžiu pasakė, kad su projektu nesutinka. Todėl ginčas spręstinas teisme. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka visiškai atitinka dalis, turimas bendrosios nuosavybės teise, be to, ji yra racionali, kadangi maksimaliai sumažina nesutarimus-bendram naudojimuisi lieka tik žemės sklypo dalis, esanti po gyvenamuoju namu, bei reikalinga gyvenamojo namo eksploatacijai, be to, ji iš esmės neprieštarauja tarp bendraturčių faktiškai susiklosčiusiems naudojimosi žemės sklypu santykiams.

Todėl laikytina, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovų teisių. Be to, žemės sklypo dalys sudarant jo pirkimo-pardavimo sutartį buvo nustatytos ne remiantis 1978 m. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o 1992 metų bendraturčių susitarimu dėl perkamo žemės sklypo dalių nustatymo. Be to, atsiliepimo argumentas, kad nėra pagrindo keisti 1978 m. sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nėra, kadangi šalys iki šiol naudojasi žemės sklypu pagal 1978 m. sutartį, yra nepagrįstas.

Atlikus ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus pasikeitė žemės sklypo dydis nuo 782 kv.m. iki 793 kv.m. Be to, buvo nugriautas ūkinis pastatas unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv.m. Kadastro duomenų fiksavimo data- 2006-05-09. Todėl nebeliko būtinybės palikti bendro naudojimo žemę priėjimui prie minėto pastato. Šalys tapo žemės sklypo savininkėmis, todėl naudojimosi tvarka turi atitikti šalių dalis bendrojoje nuosavybėje. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu, o tokia yra ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Atsakovai pateikdami prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti kitokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , negu ji buvo nustatyta 1978 m. sutartimi, savo veiksmais pripažino bÅ«tinybę nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Be to, gyvenamojo namo eksploatavimui yra palikta žemės bendram naudojimui. IÅ¡ ieÅ¡kovės siÅ«lomo projekto matyti, kad atsakovams palikta naudotis bendrai žemės dalis gyvenamojo namo eksploatavimui iÅ¡ abiejų namo pusių ties jiems priklausančia namo dalimi.

Tuo tarpu patys atsakovai savo projekte gyvenamojo namo eksploatavimui palieka bendrai naudotis žemės sklypo dalį tik iÅ¡ vienos namo pusės. VisiÅ¡kai nesuprantamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį teiginys, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ atsakovų dukra neteks galimybės įvažiuoti į garaÅ¾Ä . Žemės sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo privažiavimo. Jis ėjo per Å¡alia esantį žemės sklypÄ , tačiau jį privatizavus, servitutas nebuvo nustatytas.

Tokiu bÅ«du įvažiuoti į ginčo žemės sklypÄ nėra jokių galimybių nei ieÅ¡kovei nei atsakovams. Todėl atsakovai nenurodė nei vieno argumento, dėl ko ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia jų teises.            Atsakovai raÅ¡ytiniu atsiliepimu su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi nėra, nes jo naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1978 metais visų namo bendraturčių susitarimu- sutartimi, kuri patvirtinta pas notarÄ ir įregistruota Inventorizacijos biure (dabar – VÄ® Registrų centras).

Atsakovai 1982.12.08 įgijo nuosavybės teises į 1/4 dalį pastatų (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.S. I. ir perėmė jo teisę pagal 1978 m. sutartį naudotis galine 236 kv.m sklypo dalimi bei 178 kv.m bendro naudojimo kiemo ir 169 kv.m užstatyto ploto. Ir iki Å¡iol atsakovai naudojasi Å¡iomis sklypo dalimis, pagal 1978 m. sklypo naudojimosi sutartį susitarė ir žemės sklypÄ iÅ¡sipirko. IeÅ¡kovė nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sigijo iÅ¡ V.A. Ž., M.S. J. ir O.K. V., tačiau nenorėjo ir nenori sutikti su 1978 m. sutartimi dėl naudojimosi tvarkos, nes nori valdyti kuo didesnę sklypo dalį.

Kad taip yra ir kad ji neteisi patvirtina įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2005.04.26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-703/05 bei jos patikslintas 2006.08 ieÅ¡kinys. Kadangi galioja 1978.10.27 sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo - ji nenuneigta, galioja minėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pagrindo keisti tiek metų galiojančiÄ naudojimosi tvarkÄ nėra įstatyminio pagrindo. IeÅ¡kovė jo nenurodo, kaip neužsimena ir apie minėtus sutartį ir sprendimÄ .

Kitas nesutikimo motyvas yra tai, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ projektÄ atsakovams atitektų naudotis kieme tik siauras takelis, o tai grubiai pažeistų atsakovų teises - prie bendro namo jie turėtų priėjimÄ tik iÅ¡ vienos pusės, tai prieÅ¡tarauja ir įstatymų nuostatoms apie tinkamÄ bendro turto priežiÅ«rÄ . Atsakovų naudojamoje sklypo dalyje yra garažas, su atsakovais kartu gyvenantis Å¡eimos narys -atsakovų dukra, turi automobilį, todėl tokiu siauru kiemo takeliu, kokį siÅ«lo ieÅ¡kovė ji į garaÅ¾Ä nepatektų.

Be to nurodo, kad ieÅ¡kovė neteisėtai siekė įsigyti didesnę žemės sklypo dalį ir šį atsakovų teiginį patvirtina įsiteisėjęs Kauno m. apyl. teismo 2005.04.26 sprendimas Nr.2-703/2006. Kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas, ieÅ¡kovė siekia pakeisti nusistovėjusiÄ ir raÅ¡tu įtvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nors tam jokių objektyvių priežasčių nėra. Be to, žemės sklypas buvo perkamas pagal 1992.06.10 namo bendrasavininkų susitarimÄ , tačiau ieÅ¡kovė neigia akivaizdžius dalykus - Å¡is susitarimas atitinka 1978 m. sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t.y. perkamos žemės sklypo dalies dydis nebuvo nustatinėjamas pagal turimÄ nuosavybės dalį į pastatus, o pagal 1978 m. sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir naudojamo sklypo dalies dydį.

Be to, iÅ¡ esmės keisti beveik trisdeÅ¡imt metų egzistuojančiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ nėra jokio pagrindo, o ir ieÅ¡kovė bÅ«tinybės tai daryti nenurodo, apart savo norų. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovai nepraÅ¡o iÅ¡ esmės keisti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Atsakovai pripažįsta, kad po atliktų matavimų nustatytas sklypo plotas padidėjo, tačiau tai ne pagrindas keisti tiek metų egzistavusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Atsakovai praÅ¡o jiems skirti naudotis tÄ plotÄ , kuriuo naudojasi nuo to laiko, kai įsigijo namo dalį iÅ¡ A.S. I. ir palikti to paties dydžio kiemÄ , kuriuo taip pat pagal 1978 m. sutartį atsakovai naudojasi, plotas po namu taip pat nepasikeitė.

Tiesa, nelikus kieme sandėliukų- Å«kinio statinio, Å¡iek tiek keičiasi kiemo iÅ¡sidėstymas. Be to, blogus tarpusavio santykius palaikyti siekia pati ieÅ¡kovė. Ji, tapusi bendraturte, nesilaikė esamos naudojimosi sklypu tvarkos, neteisėtai buvo įgijusi didesnę sklypo dalį, dėl ko kildavo nesutarimai, kuriuos spręsti buvo bÅ«tina susitarimu ar teisme, kaip ir nurodoma policijos raÅ¡tuose. Kada teismas atstatė atsakovų pažeistas teises ir panaikino ieÅ¡kovės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė nenurimo ir toliau savo neteisėtais veiksmais siekė ir siekia atsakovams pakenkti, provokuoja barnius ir kviečia policijÄ .

Policija reikalinga dėl to, kad ieÅ¡kovė galėtų raÅ¡tÄ teismui pateikti. Kad ieÅ¡kovė, savivaliauja ir savivaldžiauja, naikindama be atsakovų sutikimo jų bendrÄ turtÄ , patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civ. byla Nr.2-4997-52/2006 - ji nugriovė dalį bendro turto, Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), 30 kv.m. dydžio, teismo prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad likusi pastato dalis priklauso atsakovams (pastatas nebuvo padalintas), bet vykstant teismams, vėjas ir ieÅ¡kovės vyras (tai užfiksuota Registrų centro inventorinėje knygoje centro darytose nuotraukose) nugriovė likusiÄ pastato dalį.

Teismas, nutraukdamas bylÄ , ypatingoje teisenoje iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kas reiÅ¡kia, kad pripažino ieÅ¡kovės savavaldžiavimÄ . Tačiau net tai, kad Å¡alių santykiai nėra draugiÅ¡ki, nereiÅ¡kia, kad reikia naikinti kiemÄ ir palikti atsakovams tik takelį praeiti, kaip to nori ieÅ¡kovė, neatsižvelgiant į atsakovų norÄ privažiuoti iki garažo ir Å«kio pastatų. Be to, atsakovai įsigijo dalį pastato iÅ¡ vieno asmens, todėl jų naudojama sklypo dalis ir yra vienoje vietoje, o ieÅ¡kovė įgijo trijų asmenų dalis, tai ir sklypo dalys nėra vienoj vietoj.

Kadangi ieÅ¡kovė, pažeisdama įstatymus ir atsakovų teises į nuosavybę, savavaliÅ¡kai nugriovė Å«kinį pastatÄ , tai mano, kad ieÅ¡kovei buvo labai brangi ir reikalinga po juo buvusi žemė, todėl atsakovai ir siÅ«lo jÄ paskirti jai naudotis. Be to, ieÅ¡kovė klysta, teigdama, kad atsakovų projekte yra numatytas priėjimas prie namo tik iÅ¡ vienos pusės. Atsakovų sklype pravažiavimas į atsakovų Å«kinį pastatÄ , garaÅ¾Ä buvo ir yra kiemas, dėl to atsakovams ir aktualu, kad iÅ¡liktų kiemas, o ne takelis.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, kad privažiavimas prie Å¡ių pastatų buvo Å¡alia esančiame kieme. Taip, įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovų žemės sklypÄ nėra, nebuvo ir nėra galimybės jo įrengti. Ä®važiavimas visada buvo per (duomenys neskelbtini) sklypÄ Ä¯ atsakovų kiemÄ prie namo kampo, tai užfiksuota visuose dokumentuose. Atsakovai ketina kreiptis dėl servituto nustatymo. Tad ieÅ¡kovės teiginys, neva įvažiuoti į atsakovų žemės nėra jokių galimybių, neatitinka tiesos.           Atsakovai pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (I t. b.l. 88-89) praÅ¡o nustatyti 793 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovų L. ir V.

D. pateiktÄ 2006.07.31 UAB „Geodezininkai“ specialistų paruoÅ¡tÄ sklypo vidinio pasidalijimo planÄ - projektÄ taip: atsakovams L. ir V. D. skirti naudotis 239 kv.m. sklypo, plane pažymėtus raide „E“ žalia spalva, I. N. skirti naudotis 207 kv.m. sklypo, plane pažymėtais raidėmis „B“, „C“ ir „D“, oranžinė spalva, o 347 kv.m. dydžio sklypo dalį (įėjimas iÅ¡ gatvės į kiemÄ , kiemas ir žemė po bendru namu), plane pažymėtÄ raide „A“, balta spalva skirti bendram naudojimui; priteisti iÅ¡ I.

N. visas bylinėjimosi išlaidas L. D..           Nurodo, kad iš esmės jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nėra, žemės sklypo naudojimosi tvarka nesikeičia nuo 1978 m, ginčas gali būti tik dėl 11 kv.m. LR CPK 182 str. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o LR CPK 18 str. nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems ir turi būti vykdomi.

Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2005.04.26 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-703/2005 nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų sutarimu nustatyta 1978 m. spalio 27 d. sutartimi, patvirtinta notaro ir įregistruota registrų centre (tada Inventorizacijos biuras), kad nuo to laiko bendraturčiai žeme naudojasi pagal Å¡iÄ sutartį, kad pagal Å¡iÄ sutartį jie pageidavo iÅ¡sipirkti sklypo dalis ir kad atsakovai ir ieÅ¡kovė, nusipirkę namo dalis iÅ¡ kitų bendrasavininkų, 1978.10.27 sutarties dalyvių, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvę savininkai.

Ir atsakovai, ir ieÅ¡kovė nuosavybės teises į žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) įsigijo ir naudojasi sklypu minėtų susitarimų pagrindu. Nėra įstatymo nustatytų pagrindų keisti nuo 1978 m. egzistuojančiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir jÄ nustatančiÄ sutartį, kuri galioja iki Å¡iol. IeÅ¡kovė ir nenurodo jokių priežasčių ir pagrindų keisti egzistuojančiÄ faktinę sutartinę naudojimosi tvarkÄ . Atsakovams žinoma, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo ieÅ¡kiniu nori spręsti ne neesamÄ ginÄÄ , o nori vykdyti statybas.

Be to, atsakovų naudojama sklypo dalis yra sklypo gale, jei žiÅ«rėti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten yra atsakovams priklausantis sandėlys kurui, garažas. Kartu gyvenanti atsakovų dukra turi automobilį. Ä®važiavimo į atsakovų sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, jis buvo ir yra iÅ¡ gretimo sklypo. IeÅ¡kovės noras praktiÅ¡kai panaikinti kiemÄ , bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažeidžia atsakovų teises tinkamai ir pagal paskirtį naudotis nuosavybe- garažu, kuro sandėliu, nes jie transportu bus nepasiekiami takeliais, kuriuos ieÅ¡kovė siÅ«lo atsakovams naudotis.

Nepalikta vietos privažiuoti specialios paskirties transportui- greitajai pagalbai, avarinei tarnybai. Be to, nepalieka ieÅ¡kovė savo projekte, naikindama kiemÄ , atsakovams naudotis ir bÅ«tino bendro naudojimo ploto, kad atsakovai netrukdomai nors iÅ¡ dviejų pusių galėtų prieiti, reikalui esant (pvz. remontuoti) prie bendro turto- gyvenamojo namo. Be to, atsakovai mano, kad nuo 1978 m. egzistuojančiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ keisti nėra jokio pagrindo, tačiau Å¡iek tiek jÄ patikslinti bÅ«tina dėl vienos priežasties – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas po 2002 m. geodezinių matavimų ir tikslinimų prieÅ¡ sklypo žemės pardavimÄ , padidėjo 11 kv.m - buvo 782 kv.m, dabar 793 (faktiÅ¡kai nepadidėjo, tik atlikti tikslÅ«s matavimai).

Dėl to atsakovai teikia prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ iÅ¡ esmės nekeičiant 1978 m. notarine sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos. Atsakovai ir toliau naudosis galine sklypo dalimi „E“ 239 kv.m. dydžio (buvo pagal sutartį 236), o 347 kv.m. kiemu, žymimu raide „A“ naudosis bendrai, kitomis sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raidėmis „B“, „C“ ir „D“ naudosis ieÅ¡kovė. Kieme neliko kitokių, apart gyvenamojo namo (140 kv.m) pastatų, todėl jo kaip bendrojo naudojimo objekto plotas turėtų bÅ«ti nustatytas didesnis nei buvo- 207 kv.m. (buvo 178 kv.m. plius 169 kv.m. užstatyto ploto).

IÅ¡ kiemo pusės ir iÅ¡ bendro įėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į kiemÄ atsakovai, ieÅ¡kovė taip pat, turės galimybę prieiti be ginčų prie atsakovų įėjimo į namÄ , prie namo iÅ¡ dviejų pusių, jei reikėtų savo dalį remontuoti. Be to, sklypo dalyje „E“ atsirado atsakovų garažas, kuro sandėlis ir privažiavimui iki jų iÅ¡ kiemo turi bÅ«ti didesnis plotis (virÅ¡ 5 m), nei kažkada buvo praėjimas ir nei siÅ«lo ieÅ¡kovė (apie 1,5 m). Atsakovams nuosavybės teise priklauso 326 kv.m., ieÅ¡kovei - 467 kv.m.

Atsakovai mano, kad jų pateiktas projektas iÅ¡ esmės nekeičia esamos sutartinės ir faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jame atsižvelgiama į galimybę patekti į kiemÄ , prie namo, į garaÅ¾Ä , kuro sandėlį, į ieÅ¡kovės darÅ¾Ä , nepažeidžiant nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų teisių. Pirkdama žemės sklypo dalį ieÅ¡kovė puikiai žinojo, kad sklype yra kiemas - bendrojo naudojimo vieta, tai nustatyta 1978 m. susitarime, taip yra iki Å¡iol. Todėl jos teiginiai, neva atsakovai siekia pakeisti nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , absoliučiai nepagrįsti.

LR Aukščiausiasis teismas ne vienoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, atsižvelgiama į nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ ir nebÅ«tinai tai turi atitikti turimÄ nuosavybės dydį, nes tai nėra atsidalinimas. Dėl to ieÅ¡kovės priekaiÅ¡tai, neva pagal atsakovų planÄ atsakovai naudosis didesne žemės sklypo dalimi, nei priklauso, nepagrįsti - kiemas visada buvo, ieÅ¡kovė pirkdama tai žinojo, 1978 m. susitarimo nepakeitė, neužginčijo. Dėl to atsakovų pateiktas žemės sklypo projektas atitinka 1978 m. susitarimÄ , faktinę naudojimosi tvarkÄ .

Be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė, nugriovė atsakovų ir jos bendrÄ sandėliukÄ , t.y. savavaliÅ¡kai sunaikino atsakovų turtÄ - Å«kinį pastatÄ , todėl po juo esančiÄ Å¾emę atsakovai ir pasiÅ«lė jai naudotis, manė, kad ji jai labai reikalinga, jei ryžosi nusikaltimui, kuris LR BK įvardintas kaip savavaldžiavimas, tyčinis svetimo turto sunaikinimas. Kita vertus, 1978 m. nustatyta naudojimosi tvarka ir jos pagrindu pagal susitarimÄ parduotas žemės sklypas kažkada priklausė keturiems naudotojams, todėl jų naudojamos dalys buvo ne vienoje vietoje.

IeÅ¡kovė nusipirko trijų buvusių žemės naudotojų dalis, todėl jos sklypo dalis negali bÅ«ti vientisas plotas, atsakovai gi- vieno.           IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį, tripliku nurodė, kad atsakovų teiginys, kad nėra pagrindo keisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra paneigtas jų pačių prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nustatyti iÅ¡ esmės kitokiÄ naudojimosi tvarkÄ , nei ji buvo nustatyta 1978 metų sutartimi. Teiginys, kad atsakovams nėra paliekama galimybė privažiuoti prie garažo ir kuro sandėlio yra paneigtas atsakovų siÅ«lomu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, iÅ¡ kurio matyti, kad toks privažiavimas nėra numatytas ir jų projekte.

Be to, žemės sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo privažiavimo. Jis ėjo per Å¡alia esantį žemės sklypÄ , tačiau jį privatizavus, servitutas nebuvo nustatytas. Tokiu bÅ«du įvažiuoti į ginčo žemės sklypÄ nėra jokių galimybių nei ieÅ¡kovei, nei atsakovams. BÅ«tinas bendro naudojimo plotas pagal ieÅ¡kovės projektÄ yra paliktas iÅ¡ abiejų namo pusių. Atsakovų siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, pažeidžianti ieÅ¡kovės teises- yra paliekama daug ploto bendram naudojimui.

Toks naudojimas nepagrindžiamas. Esant konfliktiniams santykiams tarp Å¡alių tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka visiÅ¡kai neužtikrina Å¡alių interesų. Be to, ieÅ¡kovei siÅ«loma naudotis žemės sklypo dalis yra iÅ¡skirstoma į tris sklypus, kurie iÅ¡mėtyti po namų valdÄ . Tai pažeidžia ieÅ¡kovės interesus turėti naudojimui vientisÄ sklypo dalį, kaip kad siÅ«loma atsakovams. Todėl atsakovų teiginys, kad jie tik tikslina 1978 metais nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Remiantis minėta sutartimi ieÅ¡kovei (prieÅ¡ jÄ buvusiems žemės naudotojams) buvo palikta naudotis vientisas žemės sklypo plotas, kuris sudarė 199 kv.m., tuo tarpu dabar toje vietoje siÅ«loma palikti tik 143 kv.m.(plotas pažymėtas indeksu B). Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C buvo bendro naudojimo. Todėl ta aplinkybė, kad pagal atsakovų siÅ«lomÄ projektÄ Å¡i žemės dalis paliekama ieÅ¡kovei dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad atsakovai ne patikslina 1978 metų sutartį, o praÅ¡o nustatyti kitÄ naudojimosi tvarkÄ .

Atsakovai nenurodė argumentų dėl kokių priežasčių Å¡iÄ dalį palieka naudotis ieÅ¡kovei ir kodėl ieÅ¡kovei tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra iÅ¡skirstomÄ po visÄ Å¾emės sklypÄ . Pagal atsakovų siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos projektÄ patiems atsakovams nebelieka priėjimo gyvenamojo namo eksploatavimui nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai teigdami, kad jie praÅ¡o tik patikslinti 1978 metais nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , kadangi iš aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovų siÅ«lomame projekte yra remtasi tik atsakovams naudingomis 1978 metų sutarties sÄ lygomis, ieÅ¡kovės atžvilgiu tos tvarkos netaikant.

Be to, atsakovų siÅ«loma naudojimosi tvarka žymiai nukrypsta nuo bendrasavininkų dalių bendrojoje nuosavybėje. Atsakovams bendrai priklauso 326 kv.m. žemės, tuo tarpu be jokios bÅ«tinybės paliekant bendram naudojimui 347 kv.m. žemės, jų naudojimui tenka net 412,5 kv.m. Be to, nagrinėjamoje byloje aplinkybių visetas yra Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės- 1) Å¡alių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti Å¡alių dalių bendrojoje nuosavybėje nuostatÄ ;

2) laikytina racionalia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus;

3) aplinkybė, kad tam tikrÄ laikÄ daiktas buvo bendrai naudojamas, savaime nereiÅ¡kia, kad ir pasikeitus aplinkybėms jis paliktinas bendrai naudotis;

4) jeigu tam tikri bÅ«tini pertvarkymai atitinka abiejų bendraturčių interesus, galimas atitinkamas su tuo susijusių pareigų (įskaitant lėšų skyrimÄ ) Å¡alims paskyrimas. Mano, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka atitinka aukščiau nurodytus kriterijus, kuriais remiantis turi bÅ«ti sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, sutinkamai su LR CPK 178 str. Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai sunaikino jų turtÄ .

Savo tariamai pažeistų teisių jie įstatymo nustatyta tvarka negynė, atvirkščiai, visų bendraturčių praÅ¡ymu buvo iÅ¡registruotos nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ . Todėl Å¡ie atsakovų teiginiai atmesti kaip deklaratyvÅ«s, teisiÅ¡kai nepagrįsti.           IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, patvirtino patikslintame ieÅ¡kinyje, kituose jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Nurodė, kad 1978 m. buvo pasiraÅ¡ytas tarp savininkų susitarimas dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau nuo to laiko pasikeitė sklypo plotas, jį permatavus iÅ¡perkant žemę. Be to, Å«kinis pastatas yra nugriautas. Servitutas nustatytas nebuvo. Pagal atsakovų projektÄ nėra 1 m. praėjimo. IeÅ¡kovė pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ bendra dalimi nesinaudoja, o taip pat C dalimi. A dalimi taip pat niekas nesinaudoja, atsakovai ja tik praeina, o pagal 1978 m. sutartį naudojosi iki Å«kinio pastato- sandėliuko, nugriovimo.

Sandėliukai nugriauti maždaug prieÅ¡ tris metus, abi Å¡alys nugriovė savo dalis.           IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å«kinis pastatas buvo nugriautas, pasikeitė aplinkybės, iÅ¡nyko bendro naudojimo takų poreikis, todėl reikalinga nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Techninės galimybės važinėti automobiliu nėra, reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestas.

Atsakovų pateiktas projektas pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ nepagrįstai didelė ploto dalis patektų į bendro naudojimo plotÄ , ir tai neatitiktų racionalumo kriterijaus. Å alių santykiai konfliktiÅ¡ki, bendram naudojimui turi bÅ«ti paliekama minimali dalis, o ne 347 kv.m.           Atsakovė L. D. teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidžia atsakovų teises.

Atsakovai 1978-12-02 d. (pagal atsiliepimÄ - 1982-12-08) pirko dalį namo, nuo to laiko naudojasi ir žeme. Atsakovų pateiktas projektas atitinka senus planus. Atsakovai automobilį laiko garaže, reikia automobiliui pravažiavimo, kreipsis ateityje dėl servituto nustatymo. KeliÄ atsakovai naudoja nuo įgijimo. Nugriautų sandėliukų vietoje dar yra ieÅ¡kovės daiktai: padangos, strypai. Nuo 1978 m. nežymiai pasikeitė tik žemės sklypo plotas, jis dar netikslus. Pagal 1978 m. planÄ , ieÅ¡kovė naudojasi D, C, B dalimis.

Atsakovų planu siÅ«loma ieÅ¡kovei palikti žemę nuo gatvės pusės. Ä® garaÅ¾Ä atsakovai dabar neįvažiuoja, įvažiuodavo iki 1998-03-20, atsakovai pralaimėjo bylÄ teisme dėl kelio servituto. Tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių teisėjų kolegijos nutartis jiems palieka galimybę ateityje kreiptis dėl kito servituto nustatymo. Dabar atsakovai ketina nusistatyti kelio servitutÄ per namÄ Nr.

45. Å iuo metu į garaÅ¾Ä patekti negalima, tačiau ateityje atsakovai reikÅ¡ reikalavimÄ . Atsakovų santykiai su ieÅ¡kove normalÅ«s.            Atsakovas V. D. teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad byloje esančioje fotografijoje matomas iÅ¡mintas kelias yra naudojamas. Plane pažymėtoje B dalyje yra ieÅ¡kovės žolytė, obelys, kelias Å¡alia. Plane numatytas 347 kv.m. bendras plotas yra reikalingas, čia įskaičiuota ir po namu esanti žemė.

Kabeliai eina po keliu į garaÅ¾Ä . Keliu atsakovai nesinaudoja automobiliu važiuoti nuo 1998 m., bet vaikÅ¡to. Kelio danga- skalda. Atsakovas ginčo sklype gyvena, kartais bÅ«na adresu (duomenys neskelbtini).           Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad sklypas yra 793 kv.m. ploto. 1978 m. sutartimi buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka. Taigi naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, Å¡alys Å¡ia tvarka naudojasi jau deÅ¡imtmečiais.

Poreikis Å¡iek tiek pakeisti tvarkÄ atsirado tik prieÅ¡ 3 metus, pačiai ieÅ¡kovei savo iniciatyva nugriovus Å«kinius pastatus. Å i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu keisti iÅ¡ esmės per deÅ¡imtmečius nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ .           Liudytoja Z. O. parodė, kad yra atsakovės kaimynė. IeÅ¡kovė yra nauja kaimynė. Liudytoja turėjo konfliktÄ su ieÅ¡kove. Ginčo žemės sklype garažo durys bÅ«na atidarytos, kelias į garaÅ¾Ä visada buvo, juo naudojosi atsakovai, iÅ¡važiuodavo iÅ¡ garažo, kelio ribos matosi.

Sandėliukus- Å«kinį statinį ieÅ¡kovė nusigriovė, kažkas yra dar ten likę. IeÅ¡kovė pasistatė metalinį garaÅ¾Ä . Liudytoja mato, kai praeina, maÅ¾Ä gabaliukÄ ieÅ¡kovės sklypo. Vietoje sandėliukų yra kažkas likę, tačiau kam tai priklauso liudytoja nežino. PravažiavimÄ sudaro pieva, vėžės, truputis žvyro. Automobiliu atsakovai dabar nesinaudoja. Tuo keliu maÅ¡inos važiuojančios liudytoja nematė jau daug metų. Atsakovas V. D. sklype bÅ«na retai, liudytojos nuomone, ten gyvena nenuolatinai.

Liudytoja nežino, kokie ieÅ¡kovės ir atsakovų santykiai. Kelyje Å¡iuo metu niekas nieko nedaro.           Liudytoja I. D. parodė, kad yra ieÅ¡kovės ir atsakovų kaimynė. Liudytojos santykiai su abiem pusėm normalÅ«s, nuoskaudų liudytoja turi ieÅ¡kovei. Liudytoja žino ginčo žemės sklypo ribas. Iki L. D. sklypu naudojosi I., sklype buvo pravažiavimas į sandėliukus, garaÅ¾Ä . Dabar atsakovams pravažiavimÄ užtvėrė kiti kaimynai. Kelio žeme naudojasi L. D., kartais praeina ir ieÅ¡kovė.

Kelio žemė naudojama praėjimui, automobiliais ja nevažiuoja apie 10 metų. Kelio žymės matosi, yra vėžės. Å alia ieÅ¡kovės žemė matosi, ten- sodas, gėlytės, veja. Riba matosi. Toje vietoje, kur buvo ieÅ¡kovės Å«kiniai sandėliai, tenai netvarkoma, tokia tvarka buvo visÄ laikÄ . Žeme nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės naudojasi ieÅ¡kovė, jÄ tvarko. Liudytoja nežino, kokie ieÅ¡kovės ir atsakovų santykiai, ginčo nematė. Ūkinis pastatas, kuris nugriautas, atsakovei L.

D. nepriklausė. V. D. name bÅ«na dažnai. Kelias dabar užtvertas. Per savo valdÄ važiuoti liudytoja niekada neleis. Dalis Å«kinio pastato atsakovams priklausė, buvo registracija jų vardu, dabar nesinaudoja. IeÅ¡kovė dalimi „D“ nuo gatvės (I t., b.l.

92) naudojasi, apsitvėrusi.           Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ informuotas tinkamai, praÅ¡ymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.           Trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ informuotas tinkamai, gautas praÅ¡ymas civilinę bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.           IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.           Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso 793 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovei priklauso 467/793 dalys žemės sklypo, atsakovams L. D. ir V. D. po163/793 šio žemės sklypo dalis. Notarine tvarka patvirtinta sutartimi 1978-10-27 buvo nustatyta bendrasavininkų naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarka (I t. 94, 59 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703/2005 taip pat yra nustatyta, kad ši tvarka buvo įregistruota tuometiniame Inventorizacijos biure (I t. 59 b.l.). Civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad bendrasavininkų nuosavybės dalių žemės sklype proporciniai dydžiai nepasikeitė.

IeÅ¡kovė ir atsakovai iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti 1978-10-27 naudojimosi aukščiau nurodytu žemės sklypu tvarkÄ . Å ie reikalavimai atmestini.           Dėl ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoÅ¡tÄ projektÄ (I t. 67 b.l.). Teismas naudojimosi bendra nuosavybe tvarkÄ gali nustatyti tiktai pagal pateiktus specialistų parengtus planus. Pats teismas civilinėje byloje negali parengti kokių nors planų.

Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal planÄ , Å¡i naudojimosi tvarka yra įregistruojama VÄ® Registrų centras, o specialistų parengtas planas, pagal kurį naudojimosi žeme tvarka yra nustatoma, tampa sudėtine nuosavybės objekto kadastro bylos dalimi (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl teismas gali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tiktai pagal tokį planÄ , kuris atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus.

Ieškovės teismui pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštas ginčo žemės sklypo planas nurodyto įstatymo reikalavimų neatitinka. Pagal imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, mieste esančių žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Jokių išimčių mieste esantiems žemės sklypams, įstatymas nenumato.

Tuo tarpu UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoÅ¡tame ginčo žemės sklypo plane žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės yra nustatytos ne valstybinėje, o vietinėje Kauno miesto koordinačių sistemoje (I t. 67 b.l. 2 pusė). Kadangi ieÅ¡kovės pateiktas ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi žeme tvarkÄ , neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, ieÅ¡kinys atmestinas. Pažymėtina, kad teismas 2011-01-06 nutartimi (I t. 167 b.l.) ieÅ¡kovei buvo sudaręs galimybę patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia savo teise nepasinaudojo (II t. 3-5 b.l.).

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo jai kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ teikiančiÄ advokatę.           Be to, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nustatyta notariÅ¡kai patvirtinta 1978-10-27 sutartimi ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad bÅ«tinumas nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , jai kilo tiktai po to, kai ieÅ¡kovė ir atsakovai prieÅ¡ tris metus nugriovė sklype buvusius sandėliukus- Å«kinius statinius.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jai priklausiusiÄ sandėliukų- Å«kinių statinių dalį, ji nusigriovė savo pačios iniciatyva. Tačiau pagal pateiktÄ projektÄ ieÅ¡kovė siekia ne patikslinti jau nustatytÄ naudojimosi žemes sklypu tvarkÄ , o jÄ pakeisti iÅ¡ esmės.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010 pažymėjo, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia.

Tai reiÅ¡kia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka bÅ«tų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.

Mažaverčių statinių nugriovimas savo paties iniciatyva, negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu, kuris suteiktų pagrindÄ keisti nustatytÄ naudojimosi žeme tvarkÄ .           Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jai priklausiusiÄ sandėliukų- Å«kinių statinių dalį, ji nusigriovė savo pačios iniciatyva. IeÅ¡kovė civilinėje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad nugriauti sandėliukai- Å«kiniai statiniai, turėjo didelę vertę ir buvo itin reikÅ¡mingi žemės sklypo naudojime (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktÄ projektÄ ieÅ¡kovė siekia ne patikslinti jau nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuria Å¡alys naudojosi deÅ¡imtmečiais, t.y. siekia ne tik nustatyti naudojimosi žeme, buvusia po nugriautais sandėliukais- Å«kiniais statiniais tvarkÄ , o siekia iÅ¡ esmės pakeisti naudojimosi visu žemės sklypu tvarkÄ , nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.           Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Atsakovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Geodezininkai“ paruoÅ¡tÄ projektÄ (I t. 92 b.l.). Teismas naudojimosi bendra nuosavybe tvarkÄ gali nustatyti tiktai pagal pateiktus specialistų parengtus planus. Pats teismas civilinėje byloje negali parengti kokių nors planų. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal planÄ , Å¡i naudojimosi tvarka yra įregistruojama VÄ® Registrų centras, o specialistų parengtas planas, pagal kurį naudojimosi žeme tvarka yra nustatoma, tampa sudėtine nuosavybės objekto kadastro bylos dalimi (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Todėl teismas gali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tiktai pagal tokį planÄ , kuris atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Atsakovų teismui pateiktas UAB „Geodezininkai“ paruoÅ¡tas ginčo žemės sklypo planas nurodyto įstatymo reikalavimų neatitinka. Pagal imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, mieste esančių žemės sklypų kadastriniai matavimai turi bÅ«ti atliekami nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Jokių iÅ¡imčių mieste esantiems žemės sklypams, įstatymas nenumato. Tuo tarpu UAB „Geodezininkai“ paruoÅ¡tame ginčo žemės sklypo plane žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės yra nustatytos ne valstybinėje, o vietinėje Kauno miesto koordinačių sistemoje (I t. 92 b.l. 2 pusė). Kadangi atsakovų pateiktas ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį atsakovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi žeme tvarkÄ , neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas 2011-01-06 nutartimi (I t. 167 b.l.) atsakovams buvo sudaręs galimybę patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , tačiau atsakovai Å¡ia savo teise nepasinaudojo (II t. 4-5 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami jiems kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų.           Be to, atsakovų siÅ«lomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu planas akivaizdžiai neatitinka atskirų bendrasavininkų naudojimuisi priskirtinų sklypo dalių ir bendram bendrasavininkų naudojimuisi priskirtinos žemės sklypo dalies proporcingumo principo bei racionalumo kriterijų- pagal atsakovų siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , bendram naudojimuisi bÅ«tų priskirta beveik pusė žemės sklypo (347 kv. m. iÅ¡ 793 kv.m.).

Juo labiau, kad santykiai tarp bendrasavininkų yra konfliktiÅ¡ki (II t. 20 b.l.). Be to, pagal atsakovų siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovei bÅ«tų priskirtos naudotis trys visiÅ¡kai atskiros tarpusavyje nesusisiekiančios sklypo dalys, o atsakovai naudotųsi vientisa žemės sklypo dalimi, kas aiÅ¡kiai neatitiktų bendrasavininkių interesų pusiausvyros principo. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra atskirais ir savarankiÅ¡kais pagrindais prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.           Atmetus tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovų priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).           Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovės I.

N. ieÅ¡kinį atsakovams V. D. ir L. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmesti.A. V. Dulskio ir L. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 41,26 Lt. valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovų V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu po 20,63 Lt. valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Mindaugas Plučas