2020-09-17 Nr. AB-17154-3-66-3-00111-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-87-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00111-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. S. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjos Z. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos seimo narius N. V. neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Dėl teisinio subjektiškumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra numatyta, kokie asmenys turi teisę paduotu skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepriskirtina nei vienai iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kandidato į Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – nagrinėjamu atveju Seimo rinkimų įstatymas – tokios teisės nėra suteikęs.

Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jos rinkimų teisę, kuri realizuojama Seimo rinkimų įstatymo 25–29, 32–36 straipsniuose numatyta tvarka įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir balsuojant už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjos rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, jis nėra šių teisinių santykių subjektas.

Dėl sprendimo apskundimo termino

Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti asmenų, dėl kurių buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, todėl yra konstituciškai pateisinamas (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje R146-5/2012).

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu paskutinė 5 dienų termino diena Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimui apskųsti buvo 2020 m. rugsėjo 14 d. (kadangi rugsėjo 13 d. nedarbo diena). Pareiškėja skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2020 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjos skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 17 d.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog, remiantis šiomis teisės normomis, negali būti laikomas teismui laiku paduotu toks skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas paštu, tačiau pasiekė teismą jau praėjus įstatyme nustatytam terminui skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R143-18/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-19/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R756-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja praleido Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat kaip paduotą praleidus terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais bei 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Z. S. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė