a7cc6fbd-8ecd-4906-b489-ccc93fdda6d1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-46-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-1-05039-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1., 1.2.17.3.,1.1.8.1., 2.4.2.1. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Albino Bielskio, RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai LukoÅ¡evičienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,gynėjams Daliai Kotrynai Žalėnaitei, Anatolijui Vilkui, Danguolei Elenai Mikalauskaitei, RamÅ«nui Vanagui, nuteistiesiems R. K., K. R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. K. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas:pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,pagal BK 1992 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam R.

K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.A. G. (A. G.) nuteistas: pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,pagal BK 1992 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam A.

G. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. R. ir V. M. (V. M.), dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              R. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad kartu su K. R. ir V. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Å ias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis. R. K., A. G., K. R. ir V. M., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013 m. rugpjūčio 4 d., laikotarpyje nuo 04.30 val. iki 04.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktÄ , per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , prie valstybės sienÄ Å¾yminčio ženklo Nr. XXXX, per apsauginę tvorÄ paėmė permetamus 10 000 pakelių cigarečių „MC“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

Tokiu bÅ«du iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ gabeno privalomus pateikti daiktus – 10 000 pakelių cigarečių „MC“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 79 560 Lt.        Be to, R. K., A. G., K. R. ir V. M., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 p. reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, 2013 m. rugpjūčio 4 d., laikotarpyje nuo 04.30 val. iki 04.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu einančia Lietuvos Respublikos valstybės siena iki kelio (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 10 000 pakelių cigarečių „MC“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurios nebuvo paženklintos nustatyto pavyzdžio akcizo ženklais – banderolėmis ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 79 560 Lt .

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme. Teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų reikalavimų, tinkamai neįvertino visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neįvertino kiekvienos aplinkybės reikšmės. Teismas neįvertino ir kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Jis jokios naudos neturėjo, jo vaidmuo buvo tik daiktų nešiko, antraeilis. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si teismas teisingai įvertino kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau neįvertino kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nusikaltimu nebuvo padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.), taip pat nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiÅ¡kos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).Apeliantas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo padėtis buvo beviltiÅ¡ka. Tai patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiamas 2014 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarpininkavimo raÅ¡tas, kuriuo praÅ¡oma jam pakeisti teismo nuosprendžiu skirtÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę.

Tarpininkavimo raÅ¡te nurodomi tokie motyvai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepadės paÅ¡alinti priežasčių ir užkirsti kelio vėlesniems teisės pažeidimams. Kadangi R. K. nusikalstamos veikos praeityje nėra piktybiÅ¡kos, o įvykdytos dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms, siekiant gauti pinigų narkotikams, tai sudarant sÄ lygas gydytis yra galimybė paÅ¡alinti nusikaltimų priežastis. Atkrytis atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jam gali bÅ«ti neįveikiamas.

Atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje jis neturės galimybių gauti kvalifikuotų specialistų, kuriais pasitiki, pagalbos, toliau tobulinti įgytus adaptyvius socialinius įgÅ«džius (valdyti stresÄ , efektyviai spręsti konfliktus, problemas, priimti tinkamus sprendimus, planuoti savo laikÄ , asmens biudžetÄ , bendravimo ir bendradarbiavimo įgÅ«džius, ir kt.), suformuotus darbinius įgÅ«džius (atsakomybę, pareigingumÄ , disciplinuotumÄ dirbti savarankiÅ¡kai ir kolektyve ir kt.), o gydymo nutraukimas Å¡iame etape ir grįžimas į neigiamÄ kalėjimo aplinkÄ gali bÅ«ti pražūtingas.

Nuteistasis nurodo, kad laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomenėje nuo 2014 m. balandžio 17 d.R. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepagrįstai prie jos neprijungė 2014-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje pagal BK 284 str. l d. jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Dėl Å¡ios priežasties, vadovaujantis BK 64-1 str., jam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Å ios aplinkybės suponavo situacijÄ , kad apeliaciniu skundu skundžiamu 2014-11-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-295/2014 paskirta bausme, jam buvo paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismas, nesilaikydamas BPK 305 str. l d. 4 p. reikalavimų, skyrė bausmę, nenurodydamas jos skyrimo motyvų, taip pažeisdamas privalomus nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies suraÅ¡ymo reikalavimus.

Teismo nuosprendyje nurodytas laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvas, tai yra, kad jis nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , negali bÅ«ti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes, kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-283-295/2014 medžiagos, ikiteisminis tyrimas pastarojoje baudžiamoje byloje buvo baigtas 2013-08-22. Nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, buvo padarytos 2013 m. rugpjūčio 4 d.

Vadinasi, jo paskutinė 2013-08-04 nusikalstama veika padaryta kartu su kita nusikalstama veika 2012-10-17, už kuriÄ 2014-05-28 nuosprendžiu buvo jam paskirta bausmė, tai yra nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingais veiksmais, tačiau jie turėjo bÅ«ti nagrinėjami vienoje baudžiamoje byloje Nr.I-283-295/2014. Å ie nusikaltimai sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį ir bausmės už juos turėjo bÅ«ti skiriamos jas subendrinant vienu teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr.I-283-295/2014.

Todėl ir negalima konstatuoti, kad 2013-08-04 R. K. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , kai faktiÅ¡kai dvejais nuosprendžiais įvertintos jo nusikalstamos veikos sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį pagal jų padarymo laikÄ , vietÄ ir veiksmus. Å ios aplinkybės turėjo esminę reikÅ¡mę skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę skundžiamu nuosprendžiu.Su paskirta galutine subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apeliantas R.

K. nesutinka ir mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), tai yra neatsižvelgė skirdamas bausmę į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, į tai, kad jo, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , buvo antraeilis, tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.), detaliai neįvertino kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mės (BK 61 str.), nepagrįstai prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos neprijungė jo baudžiamosios bylos, iÅ¡keltos pagal BK 284 str., medžiagos (2014 05 28 nuosprendis).Nepaisant to, kad teismas taikė BK 641 str., jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir buvo sumažinta vienu trečdaliu, tačiau galutinė reali laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3d.), todėl teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta BK 199 str. l d. ir 1992 str. l d. sankcijose.

R. K. nuomone, teismo jam paskirta galutinė bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir neatitinkanti bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Jau vien Å¡iuo pagrindu nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir keistinas, t. y. turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, kad nusikaltimas bÅ«tų tinkamai kvalifikuotas, o bausmė skiriama prisilaikant svarbiausių tinkamos bausmės paskyrimo prielaidų. Skiriant galutinę realiÄ laisvės atėmimo bausmę teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl jam nebuvo pritaikyta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is, numatyta straipsnių sankcijose, tai yra bauda, taip pažeisdamas BPK 305 str. l d. 4 p. Jis yra registruotas darbo biržoje, jam paskirta socialinė paÅ¡alpa.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, formuodamas bausmių skyrimo baudžiamosiose bylose teisminę praktikÄ , 2005 m. birželio 23d nutarime Nr.53 konstatavo, kad neteisinga bausme (BPK 328 str. 2 p.) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta.Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra dėl neteisingai paskirtos bausmės, ir paskirti jam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba paskirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę, numatytÄ jam inkriminuotų BK straipsnių sankcijose.

Nuteistasis taip pat praÅ¡o prijungti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos skunde paminėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-283-295/2014, iÅ¡nagrinėtÄ 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos bausmės dydžio. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. 2013 m. rugpjūčio 3 d. susitiko su pažįstamu V., su juo nusprendė nueiti į stotyje esantį barÄ .

Ten susitiko dar su dviem iÅ¡ matymo pažįstamais vaikinais. Visi jie sėdėjo, kalbėjosi ir iÅ¡gėrinėjo. Vėliau prie jų prisėdo vyriÅ¡kis, kuris prisistatė S. Jį iÅ¡ matymo pažinojo V. Jiems kalbantis S. pasiÅ«lė užsidirbti. PaaiÅ¡kino, kad reikės perneÅ¡ti dėžes su cigaretėmis ir už vienÄ dėžę žadėjo sumokėti po 50 Lt. Nuteistasis tuo metu neturėjo darbo, todėl su pasiÅ«lymu sutiko. S. savo automobiliu juos nuvežė iki vietos ir paleido netoli Baltarusijos sienos, paaiÅ¡kino, kur nueiti ir kur bus perduotos cigaretės. IÅ¡lipant iÅ¡ automobilio perdavė kuprinę, kurioje buvo sudėtos visos cigarečių neÅ¡imui reikalingos priemonės – diržai, petneÅ¡os.

Nurodytoje vietoje prie sienos atėję baltarusiai perdavinėjo ryÅ¡ulius. Nuteistasis paėmė neÅ¡ti kelis ryÅ¡ulius, kitus ryÅ¡ulius paėmė kiti vaikinai. Po to, einant miÅ¡ko keliuku, juos sulaikė pasieniečiai.Apeliantas nurodo, kad jis prisipažįsta, jog suprato, kad tai nelegalus cigarečių gabenimas, tačiau taip pasielgė dėl sunkios materialinės padėties ir dėl to labai gailisi. Jis gyvena su tėvais. Tuo metu gyveno tik iÅ¡ tėvo gaunamo uždarbio. Motina turi neįgalumÄ , nedirbanti, jis taip pat nedirbo.

Tačiau dėl įvykdyto nusikaltimo dar daugiau apsunkino tiek savo, tiek Å¡eimos materialinę padėtį ir dėl to labai gailisi. Jis buvo registruotas darbo biržoje, kuri buvo davusi pasiÅ«lymų įsidarbinti. Tačiau įsidarbinti nepavyko, nes be asmens dokumento jo niekas nepriėmė. Kai paaiÅ¡kindavo, kad jo pasas yra paimtas policijoje, nes jam iÅ¡kelta byla, tai liepdavo ateiti, kai byla baigsis. Perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ , jis su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ grÄ Å¾inti pasÄ . Teismo nutartimi pasas buvo grÄ Å¾intas ir maždaug per mėnesį jis įsidarbino.

Dabartiniu metu dirba R. R. personalinėje įmonėje dažytoju. Tačiau Å¡.m. lapkričio mėn. darbo neteko ir jo tėvas, kuris Å¡iuo metu taip pat įsiregistravo darbo biržoje. Todėl Å¡iuo metu nuteistojo gaunamas atlyginimas yra visa parama Å¡eimai. Be to, jis turi mokėti lėšas ir vaiko iÅ¡laikymui. Todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas apsunkins jo tėvų bei vaiko materialinę padėtį. Kadangi jis pilnai prisipažino padaręs šį nusikaltimÄ , netrukdė ikiteisminio tyrimo atlikimui bei bylos nagrinėjimui teisme, supranta, kad dėl jo neatsakingo poelgio turės kentėti jo vaikas bei Å¡eima ir dėl padaryto labai gailisi, todėl mano, kad jam skiriant bausmę yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. numatytas nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ .Nuteistasis A.

G. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti arba sumažinti jos atlikimo laikÄ .Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjai praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. R. K. pagal BK 199 str. 1 d. iÅ¡teisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 str. 1 d., bylÄ perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto.

Nuteistojo A. G. gynėjas praÅ¡o nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistųjų R. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis K. R., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, po pertraukos į teismo posėdį neatvyko ir baigiamosios kalbos nepasakė.Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 srt. 1 p.).

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 str. numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 str. 3 d. nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepasydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.Å ioje byloje skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti keturi asmenys, tačiau apeliacinius skundus dėl nuosprendžio padavė tik du nuteistieji – R. K. ir A. G.. Abu jie apeliaciniuose skunduose nurodė, kad su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jiems paskirtų, apeliantų nuomone, neteisingų ir aiÅ¡kiai per griežtų bausmių.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ iÅ¡aiÅ¡kinimus) apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis.

Pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan. Å ioje byloje nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos bausmės. Apeliantas skunde nurodo, kad visiÅ¡kai prisipažįsta kaltu, nuoÅ¡irdžiai gailisi, netgi dar kartÄ iÅ¡dėsto padarytų nusikaltimų aplinkybes, apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę arba atidėti jos vykdymÄ .

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendį skundžia irgi tik dėl jam paskirtos bausmės. Skunde apeliantas dėsto argumentus, dėl kurių, jo nuomone, teismas jam paskyrė per griežtas bausmes ir už atskiras nusikalstamas veikas, ir per griežtÄ galutinę subendrintÄ bausmę. Skunde R. K. pats nurodo, kad pripažįsta padaręs nusikaltimus, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, netgi dar kartÄ dėsto tų nusikaltimų padarymo aplinkybes. PraÅ¡o jam paskirti Å¡velnesnes bausmes, taip pat prijungti kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje jis jau anksčiau buvo nuteistas 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu.

Tačiau Å¡is apelianto praÅ¡ymas irgi siejamas su, nuteistojo nuomone, neteisingos ir aiÅ¡kiai per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimu.Dėl to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir pagal praÅ¡ymų apimtį, ir pagal jų pobÅ«dį abu nuteistieji nesutinka ir skundžia tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jiems paskirtų bausmių, ir tai aiÅ¡kiai apibrėžia abiejų apeliacinių skundų ribas.Tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis R.

K. ir jo gynėjai pareiÅ¡kė praÅ¡ymus atlikti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti įrodymus ir R. K. pagal BK 199 str. 1 d. iÅ¡teisinti, o bylÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 str. 1 d., perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto. Tokius pačius praÅ¡ymus nuteistasis R. K. ir jo gynėjai iÅ¡dėstė ir baigiamųjų kalbų metu. Å iose kalbose ir prieÅ¡ jas pareikÅ¡tų praÅ¡ymų metu buvo nurodoma, kad R.

K. nusikaltimų nepadarė, o ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu save apkalbėjo ir savo kaltę pripažino tik dėl to, kad tai padaryti R. K. įkalbėjo ikiteisminį tyrimÄ atlikusi tyrėja, tariamai pažadėjusi, kad prisipažinus kaltu teismas Å¡iam nuteistajam nepaskirs realios laisvės atėmimo bausmės.Tokius nuteistojo R. K. ir jo gynėjų argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie buvo paneigti apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausus nuteistÄ jį R.

K.. Å is įrodymų tyrimas buvo atliktas siekiant patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas nuteistasis R. K. parodė, kad kaltu dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, jis neprisipažįsta. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku tikrai sėdėjo bare su K. R., po to prie jų prisijungė A. G. ir V. M.. Dar po to prie jų priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas vyras vardu S. ir pasiÅ«lė jiems užsidirbti pinigų, sakė, kad nuveÅ¡ į kaimÄ ir ten reikės kažkokias dėžes perneÅ¡ti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ .

Kas tose dėžėse bus, jis S. neklausė, sutiko su pasiÅ«lymu, nes tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų ir alkoholio, abstinencijos bÅ«klėje ir reikėjo pinigų. S. juos nuvežė į kaimÄ ir parodė kur eiti. Jie nuėjo prie kažkokio namo, prie už jo buvusios tvoros, rado ten į juodus polietileninius maiÅ¡us supakuotas dėžes, paėmė jas, nešė, bet tada jį ir kitus nuteistuosius sulaikė pasieniečiai. R. K. parodė, kad nesuprato iÅ¡ kur nešė tas dėžes, nesuprato, kad buvo priėjęs prie valstybės sienos.

Taip pat nežinojo, kad dėžėse, kurias nešė, buvo cigaretės. Apie tai sužinojo tik po jų sulaikymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.PirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju 2013 m. rugpjūčio 5 d., R. K. kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje bare susitiko su A. G., K. R. ir V.

M.. Apie 22 val. į barÄ užėjo iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis vardu S. Jis jiems pasiÅ«lė užsidirbti, nuo valstybės sienos perneÅ¡ti cigaretes, už tai kiekvienam pažadėjo sumokėti po 40-50 Lt. Jie visi nedirbo, reikėjo pinigų, todėl visi sutiko. S. pasakė, kad jie važiuos į (duomenys neskelbtini) r., o ten prie valstybės sienÄ Å¾yminčio ženklo baltarusiai per sienÄ permes cigaretes. Važiuojant S. davė kuprinę, kurioje buvo sudėtos cigarečių neÅ¡imui reikalingos priemonės: diržai ir petneÅ¡os.

S. juos visus keturis nuvežė iki pačios valstybės sienos ir jÄ Å¾yminčių stulpų. Ten jie keturiese ilgokai laukė, po to prie valstybės sienos atėjo baltarusiai, jų galėjo bÅ«ti 5 ar 6, vienas iÅ¡ jų pakėlė apsauginės tvoros vielÄ ir perdavė jiems per sienÄ 10 ryÅ¡ulių, apvyniotų juodos spalvos polietileno plėvele. Tuos ryÅ¡ulius (dėžes) jie turėjo nuneÅ¡ti iki sutartos vietos, kur jų turėjo laukti S. Jis pats kuprinėje buvusiomis priemonėmis prisitvirtino prie savo kÅ«no 5 ryÅ¡ulius, kitus paėmė kiti ir ėmė juos neÅ¡ti.

Prisimena, kad visi ėjo iÅ¡ pradžių palei tvorÄ , priėjo kažkokį namÄ , išėjo į miÅ¡ko keliukÄ ir ten juos sulaikė pasieniečiai. Iki tos vietos, kur jų turėjo laukti S., buvo likę maždaug 150 metrų. Sulaikymo metu jie iÅ¡jungė telefonus, kaip ir buvo sutarta, kad apie jų sulaikymÄ Å¾inotų S. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, cigaretes nešė pirmÄ kartÄ , tai darė, nes reikėjo pinigų (1 t., 35-36 b.l.). Dar kartÄ apklaustas įtariamuoju 2013 m. lapkričio 15 d., R.

K. vėl parodė, kad dėl praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytų nusikaltimų kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai. Tvirtina savo parodymus, duotus 2013 m. rugpjūčio 5 d. apklausos metu. Dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi (1 t., 46 b.l.). Dar kartÄ apklaustas įtariamuoju jau ikiteisminio tyrimo pabaigoje, 2014 m. birželio 11 d., R. K. ir vėl parodė, kad kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai. Tvirtina savo parodymus, duotus 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir lapkričio 15 d. vykusių apklausų metu.

NuoÅ¡irdžiai gailisi. Dar parodė, kad Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomenėje ir norėtų atlikti viešųjų darbų bausmę toje pačioje bendruomenėje (3 t., 114 b.l.). Buvo perskaityti ir nuteistojo parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisiamojo posėdžio metu, apklaustas kaltinamuoju, R. K. pirmiausia pareiÅ¡kė, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir kad kaltu prisipažįsta pilnai. Po to parodė, kad sėdėjo su draugu ir gėrė alų, priėjo dar du pažįstami, toliau gėrė visi.

Prie jų priėjo vyras ir pasiÅ«lė nelegaliai užsidirbti pinigų gabenant cigaretes iÅ¡ pasienio. PasiÅ«lė po 50 Lt už dėžę. Kelio iki tos vietos neprisimena, nes buvo iÅ¡gėręs. Juos nuvežė į pasienio ruoÅ¾Ä ir parodė keliÄ , kur jie turi eiti ir laukti baltarusių. Jie priėjo prie tvoros ir stulpų, ilgai laukė, kol atėję baltarusiai perdavė cigaretes. Jie paėmė tuos ryÅ¡ulius, suriÅ¡o juos virvėmis, bet grįžtančius atgal juos sulaikė pasieniečiai.

Teisme perskaičius Å¡iame nuosprendyje jau iÅ¡dėstytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 35-36 , 46 b.l., 3 t., 114 b.l.), R. K. juos patvirtino ir nurodė, kad viskas paraÅ¡yta teisingai. Atsakydamas į gynėjo klausimÄ dar kartÄ papildomai parodė, jog suvokė, kad padarė negerai, supranta, dėl ko padarė nusikaltimÄ . Valstybės sienos nebuvo perėję, buvo Lietuvos pusėje, o per sienÄ prekes jiems perdavė baltarusiai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir žino, kad už tai teks atsakyti (7 t., 12 b.l.).Perskaičius visus Å¡iuos ankstesnius parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis R.

K. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolus pasiraÅ¡inėjo jų neskaitęs. Protokolus dėl gynėjo atsisakymo irgi pasirašė įkalbėtas tyrėjos, kuri už tai žadėjo jį paleisti. Antrosios apklausos metu protokolÄ pasirašė irgi neskaitęs. Tyrėjai sakė, kad jie buvo keturiese, kad tikrai važiavo, kad nešė dėžes. Tačiau apie tai, kad tose dėžėse buvo cigaretes, sužinojo iÅ¡ tyrėjos. Skaičiuojant tas cigaretes jis nedalyvavo. Parodymus apie dėžių skaičių, baltarusių skaičių ir apie tai, kaip baltarusiai perdavė jiems cigaretes per valstybės sienÄ , sugalvojo pati tyrėja.

Jam buvo nesvarbu, kas paraÅ¡yta apklausos protokoluose, o juos pasiraÅ¡inėjo, nes tikėjo tyrėjos pažadais, kad jis „nebus pasodintas į kalėjimÄ â€œ. Advokatas nedalyvavo nei vienoje apklausoje. Dėl perskaitytų parodymų, kuriuos davė jau teisiamajame posėdyje, R. K. paaiÅ¡kino, kad teisme keisti parodymus bijojo, laikėsi ankstesnių parodymų, nes jam buvo pažadėta, kad jo „nepasodins“ ir teismas paskirs tik baudÄ . Girdėjo ir kitų nuteistųjų parodymus Å¡ioje byloje, kodėl jie irgi parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes, jis negali paaiÅ¡kinti.

R. K. parodė, jog yra kaltas tik dėl to, kad nešė dėžes, tačiau kas jose buvo, jis nežinojo. Valstybės sienos stulpų ir jų numerių nematė, nes buvo tamsu. Kai ten nuėjo, dėžes jau rado paliktas, kas jas ten paliko, jis nežino, jokių kitų asmenų nematė ir nebendravo. Kodėl ir apeliaciniame skunde nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, negali paaiÅ¡kinti, šį skundÄ jam padėjo paraÅ¡yti advokatai. Apeliantas dar kartÄ nurodė, kad prisipažino kaltu tik patikėjęs tyrėja, sakiusia, kad jei prisipažins kaltu, tai, galimas variantas, kad jam bus paskirta tik bauda ir dar 1/3 bus sumažintos tos baudos dydis.Patikrinusi bylÄ ir įvertinusi jau iÅ¡dėstytus perskaitytus R.

K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, taip pat nuteistojo paaiÅ¡kinimus apie priežastis, dėl kurių nuteistasis tariamai save apkalbėjo, teisėjų kolegija R. K. aiÅ¡kinimus, kad visus tuos parodymus davė ir apklausų protokolus pasirašė tik įkalbėtas tyrėjos, atmeta. Taip pat atmetami ir Å¡io nuteistojo teiginiai apie jo teisės į gynybÄ bei kitus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ jau paminėtas 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir lapkričio 15 d. vykusias apklausas įtariamajam R.

K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , tačiau pats įtariamasis Å¡ia teise nepasinaudojo, tai patvirtina byloje esantys protokolai dėl gynėjo atsisakymo, patvirtinti R. K. paraÅ¡ais. Å ioje byloje aplinkybių, iÅ¡vardintų BPK 51 str., kai gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, nenustatyta, todėl įtariamojo teisė į gynybÄ ir kiti BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. IÅ¡ įtariamojo 2014 m. birželio 11 d. apklausos protokolo matosi, kad Å¡ios apklausos metu jau dalyvavo gynėjas, kuris, beje, vėliau gynė R.

K. ir teisme. Kad gynėjas tikrai dalyvavo apklausos metu, patvirtina ne tik prie bylos pridėtas advokato orderis, bet ir jo paraÅ¡as apklausos protokole. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu R. K. gynėjas irgi dalyvavo, to neneigia jis pats, todėl kaltinamojo teisė į gynybÄ irgi nebuvo pažeista. IÅ¡ bylos matosi, kad pradėjus nagrinėti Å¡iÄ bylÄ teisiamajame posėdyje, po kaltinamojo akto perskaitymo ir R. K., ir kiti kaltinamieji pareiÅ¡kė, kad jie supranta kuo yra kaltinami ir kad kaltais prisipažįsta pilnai.

Visi kaltinamieji, taip pat ir R. K., apklausti teisiamajam posėdyje, vėl prisipažino kaltais ir parodė apie jų dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme. R. K. dar ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad visiems kaltinamiesiems prisipažinus kaltais ir teisme davus tai patvirtinančius parodymus, patiems kaltinamiesiems praÅ¡ant, su tuo sutinkant jų gynėjams ir prokurorui, teismas, vadovaujantis BPK 273 str., nutarė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (7 t. 13 b. l.).

Todėl toliau teismas neapklausinėjo kaltinamajame akte iÅ¡vardintų liudytojų, o įrodymų tyrimÄ baigė prieÅ¡ tai tik perskaitęs ir iÅ¡nagrinėjęs raÅ¡ytinius bylos duomenis, t. y. bylos dokumentus. Kolegija konstatuoja, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas Å¡ioje byloje atliktas pagrįstai ir nepažeidžiant jokių procesinių įstatymų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame teismas aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡dėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat iÅ¡dėstė ir iÅ¡samius nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus bei padarytas teismo iÅ¡vadas.

Nuosprendyje iÅ¡dėstyti taip pat ir bausmių skyrimo motyvai. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis suraÅ¡yta laikantis visų BPK 305 str. 1 d. numatytų reikalavimų. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis R. K. ir jo gynėjai pareiÅ¡kė praÅ¡ymus ne tik R. K. iÅ¡teisinti pagal BK 199 str. 1 d., tačiau dar ir perduoti bylÄ prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto. Å is praÅ¡ymas taip pat nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-88-942/2016 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BPK 234 straipsnio 23 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme, pirmosios instancijos teismas jÄ perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylÄ prokurorui.Pagal teismų praktikÄ apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ gali priimti esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimÄ turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡taisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-435/2013).Pagal BK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos Å¡ioje normoje iÅ¡vardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-254/2013).

Pagal teismų praktikÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡ios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio, dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).

Å ioje byloje nustatyta, kad joje, bylÄ dėl R. K. iÅ¡skyrus (1 t., 1-2 b. l.), buvo suraÅ¡yti du atskiri kaltinamieji aktai ir iÅ¡skirtoje R. K., ir kitų kaltinamųjų byloje. Abi Å¡ios bylos teismo nutartimi vėl buvo sujungtos jau teisiamojo posėdžio metu (6 t., 160-161 b. l.). Tačiau jokių, juo labiau esminių trÅ«kumų ir BPK 219 str. reikalavimų pažeidimų suraÅ¡ant abu kaltinamuosius aktus nenustatyta. Dar kartÄ pažymėtina, kad ir R. K., ir kiti nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ne kartÄ yra pareiÅ¡kę, kad supranta, kuo yra įtariami ir kaltinami, byloje nėra jokių praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ arba teisme iÅ¡nagrinėti papildomus duomenis.

Apie jokius kaltinamojo akto trÅ«kumus nieko nenurodoma ir paduotuose apeliaciniuose skunduose. R. K. ir jo gynėjai kaltinamojo akto trÅ«kumus bando pagrįsti tik tuo, kad jame tariamai iÅ¡dėstyti neteisingi R. K. ir kitų nuteistųjų parodymai. Tačiau tai, kad R. K. tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti savo kaltę, neduoda jokio pagrindo byloje suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ laikyti neatitinkančiu BPK 219 str. reikalavimų. Juo labiau nepagrįsti nuteistojo R.

K. bei jo gynėjų teiginiai, kad kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti neteisingi ir kitų nuteistųjų parodymai. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde apie tai nieko nenurodo, toliau pripažįsta savo kaltę ir nesutinka tik su paskirta bausme. Tuo tarpu savo kaltę irgi pripažinę K. R. ir V. M. nuosprendžio netgi neskundė apeliacine tvarka. Todėl tenkinti nuteistojo R. K. bei jo gynėjų praÅ¡ymus nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ prokurorui vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 5 p., jokio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausto ir savo kaltės jau nepripažįstančio nuteistojo R.

K. parodymus, taip pat ir jo aiškinimus apie tai, kodėl anksčiau jis davė kitokius parodymus. Jau buvo nurodyta, kad R. K. kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. prisipažino visų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, taip pat ir dalyvaujant apklausoje gynėjui. Apeliantas pats pripažįsta, kad visus parodymus davė būdamas laisvas. Šiuo atveju nuteistojo aiškinimus, kad jis jokių protokolų neskaitė, kad parodymus sugalvojo ir užrašė tyrėja, o jis sutiko protokolus pasirašyti tik todėl, kad tikėjo tyrėjos pažadais, jog jam nebus paskirta laisvės atėmimo bausmė, kolegija atmeta.

Tokie aiÅ¡kinimai visiÅ¡kai neįtikinantys įvertinant tai, kad R. K. yra pilnametis, praeityje jau keletÄ kartų teistas. Todėl jis negalėjo nesuprasti, kad pripažinęs kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių nepadarė, jis tik pakenks sau ir neiÅ¡vengs bausmės. Tačiau dar labiau ir iÅ¡ viso neįtikinantys R. K. aiÅ¡kinimas, kad, tariamai patikėjęs kažkokiais tyrėjos pažadais, jis savo kaltę pripažino jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina dar ir tai, kad ir jau paskelbus apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistajam su juo susipažinus, paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o tik paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, o skunde ne tik neneigia savo kaltės, bet ir ne vienÄ kartÄ kartoja apie prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytų nusikaltimų.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne vien ikiteisminio tyrimo metu, bet bÅ«tent teisiamajame posėdyje duotais ne tik R.

K., bet ir visų kitų kaltinamųjų parodymais, taip pat kaltinamųjų parodymus patvirtinančiais kitais iÅ¡nagrinėtais įrodymais. IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina teismo iÅ¡vadas dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir tas veikas padariusių asmenų, taip pat ir R. K., kaltės. Kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.Apibendrinusi tai, kas Å¡iame nuosprendyje jau buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija dar kartÄ konstatuoja, kad jokių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, juo labiau esminių (BPK 369 str. 3 d.), Å¡ioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo padaryta.

Tuo tarpu tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje ėmusio neigti savo kaltę R. K. pakeistus parodymus kolegija atmeta, nes jie ir visiÅ¡kai neįtikinantys, ir paneigti pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais, taip pat ir paties R. K. parodymais.Atlikusi Å¡ioje byloje įrodymų tyrimÄ ir nenustačiusi byloje jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teisėjų kolegija Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka toliau nagrinėjo vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis apie apeliacinių skundų ribas, kurias Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai apibrėžia nuteistųjų R.

K. ir A. G. paduotų apeliacinių skundų turinys, nuosprendžio apskundimo pagrindai, motyvai ir apeliantų prašymai.Jau buvo nurodyta apie tai, kad nuteistieji R. K. ir A. G. apeliaciniuose skunduose neginčija teismo išvadų dėl jų kaltės, įrodymų vertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nuteistasis R. K. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 3 p., 4 p., nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 4 p. nurodytų reikalavimų, nepagrįstai prie baudžiamosios bylos neprijungė 2015 m. gegužės 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtos bylos, be to, paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba paskirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę, numatytÄ BK straipsnių sankcijose. Nuteistasis A. G. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

             Apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistiesiems R. K. ir A. G. paskirtų bausmių teisėjų kolegija atmeta.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. K. ir A. G. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 2 d.), taip pat ir kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo taisyklių. Teisėjų kolegija nenustatė ir BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimo pažeidimo, kadangi teismas išsamiai nuosprendyje išdėstė bausmių skyrimo nuteistiesiems R.

K. ir A. G. motyvus, kurie pagrindžia paskirtos bausmės proporcingumÄ ir atitikimÄ padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui bei nuteistųjų asmenyb ėms. Todėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimų pažeidimo irgi atmetami.   IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems R. K. ir A. G. bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. Pažymėtina, kad skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kt.

Teismas nustatė R. K. ir A. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau taip pat pagrįstai nustatė ir jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). R. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis nusikaltimÄ padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiÅ¡kos padėties, o A.

G. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, jog jis nusikaltimÄ padarė dėl sunkios materialinės padėties. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo Å¡eimos nario liga ir pan.

Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan., BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015). Teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiÅ¡ka kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę bÅ«senÄ dėl Å¡ių aplinkybių, jo suvokimÄ , ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

Tik įvertinus aplinkybių visumÄ gali bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-194-895/2015). Taigi, įvertinus aplinkybių visumÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija, kad teismas nustatytų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 4 p. Å ioje byloje nuteistasis R. K. savo beviltiÅ¡kÄ padėtį grindžia kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarpininkavimo raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad jis yra priklausomas nuo psichikÄ veikiančių cheminių medžiagų, taip pat nurodyta, jog jo nusikalstamos veikos, padarytos praeityje, nėra piktybiÅ¡kos, įvykdytos dėl priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, siekiant gauti pinigų narkotikams.

Minėtame raÅ¡te nurodyta ir apie tai, kad R. K. augo Å¡eimoje, kuri nesugebėjo patenkinti svarbių sveikai vaiko raidai poreikių, jis palaipsniui perėmė asocialios aplinkos vertybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. K. sutiko perneÅ¡ti cigaretes, nes niekur nedirbo ir jam buvo reikalingi pinigai. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, nuteistojo R. K. asmenybę, taip pat atsižvelgus į galiojančiÄ teisminę praktikÄ , teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys nepagrindžia, jog nusikalstamas veikas R.

K. padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos jo padėties, todėl nėra pagrindo nustatyti nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 4 p., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nors ir nepripažino minėtos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau skirdamas jam bausmę atsižvelgė ir įvertino tai, jog R. K. gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, dalyvauja reabilitacijos nuo psichikÄ veikiančių medžiagų programoje, taip pat ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenė jį charakterizuoja teigiamai.

Nuteistasis A. G. aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, grindžia tuo, jog tuo metu gyveno tik iÅ¡ tėvo gaunamo atlyginimo, motina turi neįgalumÄ , nedirbanti, nuteistasis taip pat nedirbo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės nesudarė iÅ¡skirtinai sudėtingos situacijos, dėl ko nuteistasis A. G. rado iÅ¡eitį tik padarydamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog jis nedirbo, iÅ¡ dalies ir pats nuteistasis yra kaltas, kadangi yra jauno bei darbingo amžiaus, todėl teigti, jog jam buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtingai situacija, kurios iÅ¡eitį rado tik padarydamas nusikaltimus, pagrindo nėra.

Todėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstamas veikas padarė tik dėl sunkios materialinės padėties, taip pat atmetami. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad teismas neįvertino jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, jog nusikaltimu nebuvo padaryta žala, t. y. jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra nukentėjusiųjų, nepareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, turtinė žala nepadaryta nei fiziniams asmenims, nei valstybei. Todėl pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 3 p., pagrindo nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p., tačiau įvertino tai, jog sunkios pasekmės dėl padarytų nusikaltimų neatsirado, neteisėtai gabentos prekės buvo paimtos.

Tačiau Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, Å¡ie nusikaltimai laikomi baigtais nuo straipsnių dispozicijose nurodytų veiksmų atlikimo momento ir jokie Å¡ių nusikalstamų veikų padariniai, taip pat ir turtinė žala, nėra bÅ«tini. Todėl tai, kad R. K. ir A. G. kontrabandos bÅ«du įgytų cigarečių nespėjo realizuoti, o buvo sulaikyti pasieniečių jas gabenant, neÅ¡alina jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo.Teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kt.

Nuteistieji R. K. ir A. G. padarė tyčinius sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Byloje nustatyta, kad R. K. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iÅ¡ anksto pasiruošę, t. y. turėdami ryÅ¡uliams neÅ¡ti skirtas priemones – diržus ir petneÅ¡as, per Lietuvos Respublikos sienÄ , iÅ¡vengdami muitinės kontrolės bei pažeisdami teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. akcizais apmokestinamas 10 000 pakelių cigarečių „MC“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Kaip jau minėta, nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, kadangi tuo metu nedirbo ir jiems buvo reikalingi pinigai. Teismas taip pat įvertino ir nuteistųjų asmenybes. Nuteistasis R. K. anksčiau teistas 10 kartų, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), taip pat baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Darbo biržoje, gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, kurios administracija charakterizuoja jį teigiamai, dalyvauja reabilitacijos nuo psichikÄ veikiančių medžiagų programoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateikta 2015 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažyma, kurioje nurodyta, jog R. K. baigė psichologinės – socialinės reabilitacijos programÄ bei Å¡iuo metu dirba ir laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. Teismas, skirdamas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintÄ bausmę, nuteistajam A. G. įvertino tai, kad jis nusikalto ne pirmÄ kartÄ , nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), taip pat baustas administracine tvarka, turi vaikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutartį, kurioje nurodyta, jog dirba R. R. personalinėje įmonėje „H“. Taigi teismas, įvertinęs nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir jų lengvinančias aplinkybes, jų asmenybes bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad BK 41 str. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus paskyrus nuteistiesiems R. K. ir A. G. realias laisves atėmimo bausmes, nors BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d. straipsnių sankcijose numatyta ir kita alternatyvi bausmė – bauda.

Teismas nuteistajam R. K. pagal BK 199 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo 2 m. bausmę, artimÄ sankcijos minimui, pagal BK 1992 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo 1 m. bausmę, taip pat artimÄ sankcijos minimumui, bausmes subendrino bausmių apėmimo bÅ«du ir paskyrė subendrintÄ laisvės atėmimo 2 metams bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taikė BK 641 str. nuostatas. BK 641 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 d. nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. BK 641 str. nuostatos taikomos tik esant dviem sÄ lygoms:

1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) asmuo prisipažįsta kaltu. Å ioje byloje yra visos sÄ lygos, t. y. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir R. K. prisipažįsta kaltu dėl padarytų nusikaltimų, todėl teismas pagrįstai taikė BK 641 str. nuostatas ir nuteistajam R. K. paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 4 mėnesiams. Å i paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam R.

K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paskirdamas nuteistajam R. K. bausmes teismas BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė, o nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. R. K. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo yra nepagrįsti ir atmetami. Kaip jau minėta, skiriant bausmę teismai vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 d. ar 2 d. arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra BK 62 str. 1 d. ar 2 d. visų numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Tuo tarpu padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir dėl to skirti bausmes taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, pagrindo taip pat nėra. Skiriant bausmes R. K. ir A. G. taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas nebuvo ir nėra jokio pagrindo dar ir todėl, kad BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. sankcijos numato ir Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ .

Tačiau teismas šiuo atveju pagrįstai skyrė griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmes. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir priimtas įvertinus pirmiausia nuteistųjų asmenybes, ypač ankstesnius jų teistumus ir tų teistumų skaičių.Iš to, kas jau buvo aptarta, matosi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius bausmių skyrimų motyvus ir bausmes R. K. bei A. G. paskyrė nepažeisdamas BK 54 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. reikalavimų.

Be to, skiriant bausmes skundžiamame nuosprendyje faktiÅ¡kai jau buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose dėstomas aplinkybes.             Jau buvo nurodyta, kad abu apeliantai prie paduotų apeliacinių skundų pridėjo ir papildomus dokumentus. Nuteistasis A. G. pridėjo darbo sutartį, iÅ¡ kurios matosi, kad apeliantas 2014 m. spalio 21 d. įsidarbino, taip pat pridėjo pažymas apie savo motinos neįgalumÄ ir apie tai, kad jo tėvas registruotas darbo biržoje.

Tačiau vertinant Å¡iuos duomenis pažymėtina, kad nuteistasis įsidarbino dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tai, taip pat ir duomenys apie apelianto motinos neįgalumÄ bei nuteistojo pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ , buvo žinomi ir pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, teismui nepateikti jokie duomenys, rodantys, kad A. G. Å¡iuo metu tikrai iÅ¡laiko savo tėvus ir savo vaikÄ . Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios aplinkybės nesukliudė A. G. padaryti nei skundžiamu nuosprendžiu įrodytų, nei anksčiau padarytų nusikaltimų.

Todėl Å¡velninti jam bausmę dėl kokių nors naujų paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nėra pagrindo. Tokia pati iÅ¡vada daroma ir dėl nuteistojo R. K.. Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo daug dokumentų, didžioji jų dalis yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės charakteristikos bei pažymos, kuriose R. K. tikrai charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai. Pateikti ir kiti dokumentai, iÅ¡ kurių matosi, kad R. K. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lankosi pas reabilitacijos-adaptacijos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ psichologÄ , mokėsi C kategorijos vairavimo mokymuose, nuo 2015 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenėje dirba vaistinių ir prieskoninių augalų Å«kio darbininku ir kt.

Ä®vertinusi Å¡iuos bylos duomenis, kolegija pažymi, kad dalis jų jau buvo žinomi pirmosios instancijos teismui. Visi Å¡ie duomenys tikrai R. K. apibÅ«dina teigiamai, rodo jo norÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ , pirmiausia atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio. Taip pat Å¡ioje dalyje bÅ«tina pažymėti ypatingÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenės rÅ«pestį tolesniu R. K. likimu ir Å¡ios bendruomenės pastangas nuteistÄ jį R. K. įdarbinti, užkirsti keliÄ jo žalingiems įpročiams ir sulaikyti jį nuo kitų nusikaltimų padarymo.

Kita vertus, sprendžiant klausimÄ dėl R. K. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį ir į kitus jau aptartus R. K. asmenybės duomenis. Dar kartÄ pažymima, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. K. už įvairius tyčinius nusikaltimus jau buvo teistas net 10 kartų. Dalis teistumų buvo ir už smurtinius nusikaltimus – plėšimus (BK 180 str. 1 d.), nuteistasis jau yra atlikęs ir jam skirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau iÅ¡ to jokių iÅ¡vadų nepadarė ir darė vis naujus nusikaltimus.

Šį kartÄ jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai.             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nors teismas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimÄ padarius nusikaltimus ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.), dėl to taip pat taikė BK 641 str. ir paskirtÄ R. K. bausmę sumažino vienu trečdaliu, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka R. K. ėmė neigi savo kaltę, pakeitė parodymus ir tai Å¡iame nuosprendyje kolegija jau įvertino tik kaip nuteistojo bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nesant paduoto atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo, be to, nurodytoms aplinkybėms atsiradus tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, kolegija jau nustatytos R.

K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinti neturi teisinio pagrindo dėl tų pačių apeliacinio skundo ribų. Kita vertus, tai, kad R. K. ėmė neigti savo kaltę ir Å¡iuo metu bando iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės, tikrai menkina skundžiamu nuosprendžiu jau pripažintos jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės svarbÄ Â ir jos reikÅ¡mę. Todėl dar labiau Å¡velninti R. K. paskirtas bausmes nėra pagrindo atsižvelgiant dar ir į Å¡iÄ aplinkybę.             Atidėti R.

K. ir A. G. paskirtų bausmių vykdymÄ , kolegijos nuomone, pagrindo taip pat nėra. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojančios redakcijos BK 75 str. galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymo atidėjimo nenumatė iÅ¡ viso. Tokia galimybę atsirado tik įsigaliojus nuo 2015 m. kovo 24 d. naujai BK 75 str. 1 d. redakcijai. Tačiau taikyti BK 75 str. R. K. ir A. G. teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taikant BK 75 str., bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ jau aptartų bylos aplinkybių, apibÅ«dinančių R. K. bei A. G. asmenybes, ypač neiÅ¡nykusius ankstesnius jų teistumus bei jų skaičių, daro iÅ¡vadÄ , jog manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pakankamo pagrindo nėra.             Tačiau nuteistojo R. K. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ skirdamas Å¡iam nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o prijungti prie Å¡ios bylos kitÄ , 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Skunde apeliantas nurodo, kad Å¡ių bylų nesujungimas turėjo reikÅ¡mės neteisingos bausmės paskyrimui. Å ie apelianto argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., taikant BK 641 str. , bausmė sumažinti iki laivės atėmimo 4 mėn., taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Å i baudžiamoji byla baigta nagrinėti tuo metu, kai kita R. K. byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., dar nebuvo pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl teismas Å¡ių bylų negalėjo sujungti, kita vertus, jų sujungimui, kolegijos nuomone, ir nebuvo pagrindo.              Tačiau paskirdamas R. K. galutinę subendrintÄ bausmę, teismas, kaip jau minėta, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Skundžiamame nuosprendyje teismas prie R.

K. pagal BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. paskirtos subendrintos 1 metų ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 4 d., iÅ¡ dalies pridėjo ankstesnius, t. y. 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėn. Tačiau toje pačioje BK 63 str. 9 d. yra nurodyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 11 str. priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 str. 5 d. 2 p. prasme.

Todėl teismas, skirdamas R. K. galutinę subendrintÄ bausmę, turėjo vadovautis ne tik BK 63 str. 9 d., bet ir Å¡io straipsnio ne 4 dalimi, o 5 dalies 2 punktu, t. y. taikyti bausmių subendrinimÄ ne bausmių dalinio sudėjimo, o apėmimo bÅ«du. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nurodyta baudžiamojo įstatymo klaida iÅ¡taisoma Å¡iuo nuosprendžiu.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :

           Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo pakeisti.             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistajam R. K. pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 1992 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., BK 641 str., paskirtÄ subendrintÄ bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam R.

K. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant Å¡iÄ bausmę atlikti pataisos namuose.             Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.             Nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                        Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                                                                            RÅ«ta Mickevičienė