2023-10-11 Nr. AB-17985-3-61-3-03636-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-463-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03636-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui M. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21R-666(AG-614/05-2021) (toliau – ir Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimas) dalį, kuria Komisija panaikino NMA 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimo dalį, kuria nustatyta grąžintina suma, išmokėta pagal Programos priemonę EST už 2016–2019 m. paraiškose KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą lauką kodu 5PT-2; 2) priimti naują sprendimą ir pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. NMA įvertino 2016 m. birželio 3 d. pateiktą pareiškėjo M. G. paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, reg. Nr. 16-1012172452-A1-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška), 2017 m. birželio 5 d. pateiktą pareiškėjo paraišką, reg. Nr. 17-1012172452-A1-1 (toliau – ir 2017 m. Paraiška), 2018 m. birželio 1 d. pateiktą pareiškėjo paraišką, reg. Nr. 18-1012172452-A1-1 (toliau – ir 2018 m. Paraiška), 2019 m. gegužės 28 d. pateiktą pareiškėjo paraišką, reg. Nr. 19-1012172452-A1-1 (toliau – ir 2019 m. Paraiška), 2020 m. birželio 22 d. pateiktą pareiškėjo paraišką, reg. Nr. 20-1012172452-A1-1 (toliau – ir 2020 m. Paraiška) ir nustatė, kad dėl nustatytų įsipareigojimų nesilaikymo buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 16 411,07 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

2.2. 2016 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotas ir įsipareigotas 21,44 ha žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (toliau – Programos priemonė EST) (prisiimti įsipareigojimai nuo 2016 m.). 2017 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotas 21,41 ha plotas pagal Programos priemonės veiklą EST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2016 m.) bei 1,20 ha deklaruotas ir įsipareigotas plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (toliau – Programos priemonė EKST) (prisiimti įsipareigojimai nuo 2017 m.). 2018 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotas 21,34 ha plotas pagal Programos priemonės veiklą EST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2016 m.) ir 1,19 ha deklaruotas plotas pagal Programos priemonės veiklą EKST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2017 m.). 2019 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotas 21,34 ha plotas pagal Programos priemonės veiklą EST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2016 m.) ir 1,19 ha deklaruotas plotas pagal Programos priemonės veiklą EKST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2017 m.). 2020 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotas 1,27 ha plotas pagal Programos priemonės veiklą EST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2016 m.) ir 0,80 ha deklaruotas plotas pagal Programos priemonės veiklą EKST (prisiimti įsipareigojimai nuo 2017 m.).

2.3. Atsakovas nurodė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (toliau – ir AGRO taisyklės) 19.1 papunktį, 19.3.1 papunktį, 19.4 papunktį, 55.3 papunktį, 19.4 papunktį.

2.4. NMA, siekdama patikrinti informaciją dėl galimo netikslaus ir (arba) neteisėto plotų deklaravimo, 2020 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 3778580 ir 2020 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 3778560 (toliau – Pranešimai) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti žemės dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus ir žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus 2018 m. Paraiškoje ir 2019 m. Paraiškoje deklaruotam kontroliniame žemės sklype Nr. 069559-3265 esančiam laukui Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 20,03 ha 5PT-2 plotas (toliau – Laukas).

2.5. NMA nustatė, kad pareiškėjas pagrindė žemės dirbimo faktą. NMA įvertino žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus: 2016 m. gegužės 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. 51VĮ-273-(14.51.2) (toliau – 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymas), kuriuo pareiškėjui leista laikinai (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) naudotis pareiškėjui šiame leidime nurodytu sklypu ir 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1127-213/2018 (toliau – 2018 m. sausio 16 d. Nutartis), kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – LAP) ir uždrausta NŽT vienašališkai nutraukti 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis ginčo sklypu, iki teismo sprendimo vykstančioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. NMA sprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (2016 m. gegužės 12 d. Įsakymas ir 2018 m. sausio 16 d. Nutartis) nepagrindžia Lauko žemės valdymo teisės.

2.6. Papildomai pareiškėjas NMA kartu su 2020 m. gegužės 11 d. raštu pateikė 2019 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1386-855/2019 (toliau – 2019 m. spalio 24 d. Nutartis), kuria paliktas nepakeistas 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1127-213/2018) (toliau – 2018 m. lapkričio 26 d. Sprendimas). Įvertinusi 2020 m. gegužės 11 d. rašte įvardintas aplinkybes bei kartu su raštu pateiktą 2019 m. spalio 24 d. Nutartį, NMA nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje deklaruoto Lauko žemės valdymo teisė liko nepagrįsta.

2.7. Grąžintinų lėšų suma susidarė, kadangi 2016 m. Paraiškoje pareiškėjas prisiėmė naujus įsipareigojimus, deklaruotame 21,44 ha (faktinis plotas 21,43 ha) plote 5 metus vykdyti veiklą pagal Programos priemonę EST. Administruojant 2020 m. Paraišką, nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo kasmet deklaruoti plotus, bei nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal Programos priemonę, t. y. pareiškėjas nedeklaravo viso įsipareigoto pagal Programos priemonę EST ploto, (2017 m. Paraiškoje pagal Programos priemonę EST įsipareigotas plotas 21,41 ha, 2018 m. Paraiškoje – 21,34 ha, 2019 m. Paraiškoje – 19,34 ha, o 2020 m. Paraiškoje – 1,27 ha), t. y. įsipareigotas laukų plotas 2020 m. paraiškoje sumažėjo 20,16 ha arba 94,07 proc. nuo pirmų įsipareigojimų metų pagal Programos priemonę EST faktinio ploto (20,16 ha sumažintas plotas / 21,43 ha faktinis 2016 m. Paraiškos pagal Programos priemonę EST plotas x 100 proc.).

2.8. Be to, grąžintinų lėšų suma susidarė, kadangi 2017 m. Paraiškoje pareiškėjas prisiėmė naujus įsipareigojimus, deklaruotame 1,20 ha plote 6 metus vykdyti veiklą pagal Programos priemonę EKST. Administruojant 2020 m. Paraišką, nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo kasmet deklaruoti plotus, bei nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal Programos priemonę, t. y. pareiškėjas nedeklaravo viso įsipareigoto pagal Programos priemonę EKST ploto (2017 m. Paraiškoje pagal Programos priemonę EKST įsipareigotas plotas 1,20 ha, 2018 m. ir 2019 m. Paraiškose – 1,19 ha, o 2020 m. Paraiškoje – 0,80 ha), t. y. įsipareigotas laukų plotas 2020 m. paraiškoje sumažėjo 0,40 ha arba 33,33 proc. nuo pirmų įsipareigojimų metų pagal Programos priemonę EKST faktinio ploto (0,40 ha sumažintas plotas / 1,20 ha faktinis 2017 m. Paraiškos pagal Programos priemonę EKST plotas x 100 proc.).

2.9. NMA priėmė 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SP1-468 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2021 m. kovo 30 d. skolos sprendimas), kurį Komisija 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21R-430 (AG-359/04-2021) panaikino bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016–2020 m. pateiktas paraiškas ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. NMA, vykdydama Komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą, priėmė 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP1-1461 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimas).

2.10. NMA teigimu, nors ir nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo Lauką, tačiau pareiškėjas ginčo Lauką dirbo, neturėdamas NŽT Elektrėnų skyriaus ar kitos institucijos suteikto leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu. Be to, 2018 m. sausio 16 d. Nutartimi, nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis ginčo Lauku. Pareiškėjas, savavališkai dirbdamas ginčo Lauką ir jį deklaruodamas bei gaudamas išmokas už jį, veikė savo iniciatyva, prisiimdamas riziką dėl savavališko Lauko dirbimo pasekmių ir galimų sankcijų ateityje.

2.11. NMA nesutiko su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, jog susiklosčiusi situacija sudėtinga dėl to, kad pareiškėjas teisme ginčijo negavęs pranešimo dėl prašymo pateikimo, o teisme dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės paskirtos ekspertizės metu nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 24 d. Nutartyje, kuria paliktas nepakeistas 2018 m. lapkričio 26 d. teismo sprendimas, konstatuota, jog nors paskirtos ekspertizės metu ir nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą, tačiau liudytojas paštininkas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad pareiškėjui jis įteikė siuntą, o liudininko parodymai nepripažinti melagingais ir neteisingais, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

2.12. Informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apie galimybę iki 2017 m. vasario 13 d. pateikti prašymus buvo skelbta 2017 m. sausio 27 d. viešai Elektrėnų savivaldybės vietiniame laikraštyje „Elektrėnų žinios“ Nr. 4 (932) ir NŽT interneto tinklapyje. Taigi, visi asmenys, pageidaujantys nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tarp jų ir pareiškėjas, galėjo iki 2017 m. vasario 13 d. kreiptis į NŽT Elektrėnų skyrių ir pateikti prašymą dėl ginčo žemės ploto nuomos. 2019 m. spalio 24 d. Nutartyje konstatuota, kad pats pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir per nustatytą terminą neatvyko į NŽT Elektrėnų skyrių ir nustatytu laiku nepateikė prašymo dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko dalis žemės sklypo buvo išnuomota trečiajam asmeniui.

2.13. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti AGRO taisyklių 58.3 papunkčio nuostatas. NMA manymu, pareiškėjas niekada negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad galės sklypu naudotis visu įsipareigojimų laikotarpiu ir tiesiog rizikavo, kad NŽT kasmet su juo vis naujai sudarys arba nesudarys laikino naudojimo sutartį.

2.14. Atsakovas nurodė 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymo 2.5 papunktį ir pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jo teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu yra laikinojo pobūdžio ir NŽT Elektrėnų skyrius gali informuoti pareiškėją apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymu pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nesuteikė ir negalėjo suteikti garantijų ir pagrįstų lūkesčių, kad jis valstybinės žemės plotu galės naudotis 5 metus.

2.15. Šiuo atveju nėra įgyvendinama AGRO taisyklių nuostata, kad sutartis nutraukiama, nes pareiškėjas ir NŽT Elektrėnų skyrius nebuvo sudarę ilgalaikės sutarties, be to pareiškėjas ginčijo ne laikino leidimo naudotis valstybiniu žemės sklypu nutraukimo faktą, o laikino leidimo naudotis valstybiniu žemės sklypu nesudarymo faktą. Lingvistiškai tai nėra ta situacija, kuri aprašyta AGRO taisyklių 58.3 papunktyje.

3. Pareiškėjas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. NMA 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. NMA klaidingai, realiai nesuprasdama valstybinės žemės leidimų išdavimo tvarkos padarė neteisingą išvadą, nes pagal esamą tvarką yra išduodami tik laikini leidimai valdyti valstybinę žemę, pagal tokią tvarką ūkininkauja dauguma ūkininkų, todėl pagal NMA nepagrįsta logiką daugumai ūkininkų turi būti draudžiamą vykdyti veiklą valstybinėje žemėje. Ir atitinkamai formuojamas kitas klausimas, kodėl NMA pripažįsta NŽT išduotą laikiną leidimą tinkamą paramai gauti, nors nuo pat pirmų įsipareigojimų metų žino / gali žinoti (sutikrina minėtą aplinkybę) apie tokį dokumentą.

3.2. Visada žemes sklypų valdymą grindė turimais žemės sklypų valdymą patvirtinančiais dokumentais. Jokių neatitikimų nebuvo nustatyta, buvo išmokama parama.

3.3. Pareiškėjo valdoje 2016-2020 m. paraiškų pateikimo laikotarpiu buvo atliktos dvi patikros. Abi patikros buvo atliktos siekiant patikrinti ar pareiškėjas tinkamai laikosi pagal 2019 m. Paraišką prisiimtų įsipareigojimų. 2019 m. kovo 1 d. - 2019 m. lapkričio 14 d. NMA Kontrolės departamentas atliko kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, kurios metu buvo patikrinta ar pareiškėjas tinkamai laikosi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, valdymo reikalavimų, augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų. Šios patikros vietoje metu pažeidimų nustatyta nebuvo. 2020 m. kovo 12 d. NMA Kontrolės departamentas atliko patikrą vietoje, kurios metu buvo patikrinta ar pareiškėjas tinkamai laikosi įsipareigojimų pagal Programos priemonę EST. Šios patikros vietoje metu buvo patikrinti kontroliniame žemės sklype Nr. 069559-3265 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 20,03 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) plotas ir K.ŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 1,31 ha SPT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) plotas. Šios patikros vietoje metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjo teigimu, NMA pati sau prieštarauja t. y. rašo, kad patikrų vietoje metų pažeidimų nustatyta nebuvo, ir kartu nepagrįstai siūlo nepritarti Komisijos išvadai.

3.4. Pareiškėjas į sklypo sutvarkymą investavo daug lėšų norėjo jį dirbti ir dirbo iki tol, kol teismo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

3.5. Pareiškėjas jokios pašto siuntos t. y. rašto dėl galimybės nuomotis sklypą nėra gavęs ir tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 27 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1277 (18).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino ir panaikino Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta grąžintina suma, išmokėta pagal Programos priemonę EST už 2016–2019 m. paraiškose KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą lauką kodu 5PT-2.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. NMA įvertino 2016 m. – 2020 m. pareiškėjo pateiktas paraiškas ir nustatė, kad dėl nustatytų įsipareigojimų nesilaikymo buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 16 411,07 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

5.2. NMA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus bei Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, nustatė, kad pareiškėjas pagrindė žemės dirbimo faktą. NMA, įvertinusi NŽT 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymą ir 2018 m. sausio 16 d. Nutartį, nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia Lauko žemės valdymo teisės.

5.3. Pareiškėjas NMA kartu su 2020 m. gegužės 11 d. raštu pateikė papildomus dokumentus. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. BR6-3301 buvo informuotas, jog pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. rašte įvardintos aplinkybės bei kartu su raštu pateikta 2019 m. spalio 24 d. Nutartis nepagrindžia Lauko žemės valdymo teisės.

5.4. NMA priėmė 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SP1-468 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo”, kurį Komisija 2021 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016–2020 m. pateiktas paraiškas ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. NMA, vykdydama 2021 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą, priėmė 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP1-1461 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nustatė, jog dėl įsipareigojimų nesilaikymo susidarė bendra grąžintina 16 411,07 Eur suma. Komisija 2021 m. spalio 7 d. Komisijos sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino NMA 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimo dalį, kuria nustatyta grąžintina suma, išmokėta pagal Programos priemonę EST už 2016–2019 m. paraiškose KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą lauką kodu 5PT-2. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas išanalizavo AGRO taisyklių (nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. galiojusi redakcija) 12.7, 12.8, 19.1-19.4, 55.3, 57.2, 57.4, 58.2, 58.3, 58.4 papunkčius. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ūkio ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-180 (nuo 2018 m. kovo 27 d.) 55.3 punktas papildytas nurodant, kad jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas pagal atitinkamą Priemonės veiklą plotas sumažinamas daugiau kaip 5 proc. ir sumažinto ploto suma viršija šių taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą pagal veiklą leistiną ribą, parama einamaisiais metais nemokama tik už sumažintą plotą ir paramos gavėjas grąžina visą per įsipareigojimų laikotarpį už sumažintą plotą gautą paramą, ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažintą plotą, apskaičiuota paramos pagal veiklą suma sumažinama 3 proc.

7. Iš bylos rašytinės medžiagos teismas nustatė, jog 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymu pareiškėjui leista iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis Lauku. NŽT Elektrėnų skyrius 2017 m. sausio 20 d. raštu pareiškėjui pasiūlė ne vėliau kaip iki vasario 2017 m. vasario 13 d. pateikti prašymą suprojektuoti ginčo žemės plotą atskiru žemės sklypu ir jį išsinuomoti; taip pat informavo, kad nurodytu terminu nepateikus prašymo suprojektuoti ir nuomoti žemės sklypo, kurį šiuo metu laikinai naudojasi, bus laikoma, kad jis nepageidauja nuomoti šio sklypo ir šį plotą bus siūloma rinktis kitiems asmenims įsigyti nuosavybėn, nuomoti ar neatlygintinai naudoti. 2017 m. sausio 20 d. raštas išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta, pašto siunta 2017 m. sausio 25 d. pristatyta ir įteikta. Įvertinęs 2019 m. spalio 24 d. Nutarties turinį teismas sutiko su NMA skunde išdėstytais argumentais, jog Komisija nepagrįstai sprendime nurodė, jog susiklosčiusi situacija sudėtinga dėl to, kad pareiškėjas teisme ginčijo negavęs pranešimo dėl prašymo pateikimo, o teisme dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės paskirtos ekspertizės metu nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą.

8. Be to, Elektrėnų skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-22-(14.51.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino žemėtvarkos projekto rengimo pradžią bei nustatė, kad asmenys, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus turi pateiki iki 2017 m. vasario 13 d. informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apie galimybę iki 2017 m. vasario 13 d. pateikti prašymus buvo skelbta 2017 m. sausio 27 d. viešai Elektrėnų savivaldybės vietiniame laikraštyje „Elektrėnų žinios“ Nr. 4 (932) ir NŽT interneto tinklapyje. Taigi, visi asmenys, pageidaujantys nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tarp jų ir pareiškėjas, galėjo iki 2017 m. vasario 13 d. kreiptis į NŽT Elektrėnų skyrių ir pateikti prašymą dėl ginčo žemės ploto nuomos. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. Nutartyje taip pat konstatavo, kad pats pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir per nustatytą terminą neatvyko į NŽT Elektrėnų skyrių ir nustatytu laiku nepateikė prašymo dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko dalis žemės sklypo buvo išnuomota trečiajam asmeniui.

9. Iš 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui leista laikinai (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) naudotis pareiškėjui šiame leidime nurodytu sklypu, 2.5 papunkčio matyti, kad NŽT Elektrėnų skyrius neatsako už valstybinės žemės ploto naudotojo patirtus nuostolius pasibaigus įsakyme nurodytam terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus laikiną valstybinės žemės naudojimą nesuėjus naudojimo terminui. Teismas sutiko su NMA nurodytais argumentais, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad jo teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu yra laikinojo pobūdžio ir NŽT Elektrėnų skyrius gali informuoti pareiškėją apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymu pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nesuteikė garantijų ir pagrįstų lūkesčių, kad jis valstybinės žemės plotu galės naudotis 5 metus, todėl darytina išvada, Komisija nepagrįstai konstatavo ir tai, kad visų byloje pateiktų įrodymų kontekste akivaizdu, jog pareiškėjas, 2016 m. prisiimdamas įsipareigojimus turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog galės 5 metus valdyti ir tvarkyti Lauką.

10. Teismas, išanalizavęs AGRO taisyklių 58.3 papunktį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas ir NŽT Elektrėnų skyrius nebuvo sudarę ginčo žemės sklypo ilgalaikės sutarties, ką patvirtina ir Vilniaus apygardos 2019 m. spalio 24 d. Nutartis, iš kurios matyti, jog pareiškėjas ginčijo ne laikino leidimo naudotis valstybiniu žemės sklypu nutraukimo faktą, o laikino leidimo naudotis valstybiniu žemės sklypu nesudarymo faktą. Teismas darė išvadą, jog AGRO taisyklių 58.3 papunktis nagrinėjamu atveju nėra taikytinas, nes jis nėra skirtas apsaugoti pareiškėjus, kurie neturėjo sutarties ir tikėjosi, kad NŽT kasmet su jais pratęs leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu.

11. Teismo vertinimu, NMA, nustačiusi, jog susidarė grąžintinų lėšų suma, pagrįstai priėmė 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimą.

12. Teismas padarė išvadą, kad Komisija savo sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė nagrinėjamą administracinės bylos ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo skundą tenkino ir Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21R-666(AG-614/05-2021) dalį, kuria Komisija panaikino NMA 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimo dalį, kuria nustatyta grąžintina suma, išmokėta pagal Programos priemonę EST už 2016–2019 m. paraiškose KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą lauką kodu 5PT-2 panaikino.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų. Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo bylos pagal pareiškėjo skundą, iškreipė įrodymų turinį, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, ir tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, ir priėmė visiškai formalų, tendencingą bei neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

14.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad kitas sklypas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantis laukas Nr. 3, buvo ir yra valdomas pareiškėjo, pateiktas byloje valdymo dokumentas, o plotas galėjo keistis kaip informavo NMA darbuotojas dėl sluoksnio (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) sklype pasikeitimo. Minėtos aplinkybės irgi suponuoja, kad ir minėto sklypo deklaravimo duomenų pasikeitimai yra išskirtinai įtakoti valstybinių institucijų, nepriklausantys nuo pareiškėjo valios.

14.3. Teismas nevertino Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nustatytų Priemonės prioritetų, tikslinių sričių ir kompleksinių tikslų. Pareiškėjo teigimu, jis pasiekė išvardintus priemonės prioritetus, prisidėjo prie priemonės tikslinių sričių bei kompleksinių tikslų orientuotų į aplinkos apsaugą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jo, taikant atitinkamą žemės ūkio praktiką, suderinamą su aplinkos, kraštovaizdžio ypatumais, gamtinių išteklių, dirvožemio išsaugojimu ir gerinimu.

14.4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Tarybos 1995 m. gruodžio 18 d. reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – Reglamentas Nr. 2988/95) 1 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad teismas nevertino, ar buvo padarytas pažeidimas, ar Lietuvos Respublikos ir ES finansams buvo padaryta žala, jeigu taip tai kokia, ar taikoma sankcija yra proporcinga.

14.5. Pareiškėjas nurodo NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi 2012-2017 m.) 11.6. papunktį.

14.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

15.1. Vadovaujantis 2018 m. sausio 16 d. Nutartimi, nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis ginčo Lauku, nurodant, kad leidimą naudotis Lauku išduoda NŽT.

15.2. Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl 2021 m. liepos 30 d. skolos sprendimo dalies, kuria nustatyta grąžintina suma už deklaruotą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 4, kurio plotas taip pat pareiškėjo sumažintas. Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su šia Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendime konstatuota aplinkybe, turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė, todėl teismas sprendime neprivalėjo vertinti aplinkybių, susijusių dėl susigrąžinamos sumos už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 4, kurio plotas taip pat pareiškėjo sumažintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, pagal kurį iš asmens reikalaujama grąžinti dėl nustatytų įsipareigojimų nesilaikymo išmokėtas didesnes negu priklauso kompensacinių išmokų sumas, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. G. 2016-2020 m. teikė paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, t. y. paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

20. Gaudamas paramą pareiškėjas M. G. prisiėmė įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (čia ir toliau remiamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 3D-446 redakcija) normas:

a) laikytis įsipareigojimų ir vykdyti atitinkamą Priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos; prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama (19.1 punktas);

b) visą įsipareigojimų laikotarpį veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) ir kasmet deklaruoti šiuos plotus (19.3.1. punktas);

c) per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos, nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą (19.4 punktas).

21. Pažymėtina, kad šios teisės normos galiojo nuo paraiškų teikimo momento.

22. Aukščiau paminėtų taisyklių 55.3. punkte buvo apibrėžtos pasekmės, kurios kyla nesilaikant įsipareigojimų, t. y. jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas pagal atitinkamą Priemonės veiklą plotas sumažinamas daugiau kaip 5 proc. ir sumažinto ploto suma viršija šių Taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą pagal veiklą leistiną ribą, parama einamaisiais metais nemokama tik už sumažintą plotą ir paramos gavėjas grąžina visą per įsipareigojimų laikotarpį už sumažintą plotą gautą paramą, ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažintą plotą, apskaičiuota paramos pagal veiklą suma sumažinama 3 proc.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje įrodyta, kad 2016 m. Paraiškoje pareiškėjas M. G. prisiėmė naujus įsipareigojimus, deklaruotame 21,44 ha (faktinis plotas 21,43 ha) plote 5 metus vykdyti veiklą pagal Programos priemonę EST. Tačiau pareiškėjas nesilaikė aukščiau paminėtų įsipareigojimų kasmet deklaruoti plotus, bei nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. t. y. įsipareigotas laukų plotas 2020 m. Paraiškoje sumažėjo 20,16 ha arba 94,07 proc. nuo pirmų įsipareigojimų metų pagal Programos priemonę EST faktinio ploto. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas M. G. teigia, kad plotas galėjo keistis dėl sluoksnio (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) sklype pasikeitimo, bet byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai patvirtinantys šį faktą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai duomenys nustatyti atsakovui administruojant paraišką nėra nuginčyti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje taip pat įrodyta, 2017 m. Paraiškoje pareiškėjas prisiėmė naujus įsipareigojimus, deklaruotame 1,20 ha plote 6 metus vykdyti veiklą pagal Programos priemonę EKST. Tačiau pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo kasmet deklaruoti plotus bei nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. t. y. įsipareigotas laukų plotas 2020 m. paraiškoje sumažėjo 0,40 ha arba 33,33 proc. nuo pirmų įsipareigojimų metų pagal Programos priemonę EKST faktinio ploto. Esant šiems faktams atsakovas NMA turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaiko įsipareigojimų ir svarstyti sankcijos taikymo galimybę.

24. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog jis iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo žemę, niekam jokios žalos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad apeliantas iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo žemę. Bet esminė aplinkybė yra, kad jis žemę dirbo neturėdamas leidimo naudotis valstybinės žemės sklypu. Pareiškėjas savavališkai dirbdamas ginčo žemę ir ją deklaruodamas bei gaudamas išmokas už jį, veikė savo iniciatyva, prisiimdamas riziką dėl savavališko žemės dirbimo pasekmių ir galimų sankcijų ateityje. Tai, kad tokia jo veikla galbūt buvo naudinga gamtosauginiu požiūriu, negali pateisinti ES išmokų gavimo, kadangi būtų paneigtas išmokų gavimo teisėtumo principas.

25. Apeliantas nurodo ir tai, jog teismas neįvertino, kad pareiškėjo atžvilgiu susiklosčiusi situacija sudėtinga dėl to, kad pareiškėjas teisme ginčijo negavęs pranešimo dėl prašymo pateikimo, o teisme dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės paskirtos ekspertizės metu nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančioje 2019 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog nors paskirtos ekspertizės metu ir nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą, tačiau liudytojas paštininkas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad pareiškėjui jis įteikė siuntą, o liudininko parodymai nepripažinti melagingais ir neteisingais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad M. G. buvo tinkamai informuotas apie registruotos siuntos gavimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus, o pašto siunta jam buvo įteikta. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas bando neigti galiojančios teismo nutarties nuostatas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Komisija nepagrįstai 2021 m. spalio 7 d. sprendime nurodė, jog susiklosčiusi situacija sudėtinga dėl to, kad pareiškėjas teisme ginčijo negavęs pranešimo dėl prašymo pateikimo, o teisme dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės paskirtos ekspertizės metu nustatyti, ar pareiškėjas gavo laišką, kuriuo buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, jog netinkamai taikytas AGRO taisyklių 58.3 punktas, teisėjų kolegija pažymi, kad AGRO taisyklių 58.3 punkte nustatyta, kad paramos susigrąžinimas netaikomas nutraukus įsipareigojimų pagal veiklas vykdymą nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, kai nuomojamos ar panaudos sutarties pagrindu valdomos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama valstybės iniciatyva. Šioje byloje nėra įrodyta, kad valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukta valstybės iniciatyva, todėl AGRO taisyklių 58.3 punktas šioje byloje netaikomas. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jo teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu yra laikinojo pobūdžio ir 2016 m. gegužės 12 d. Įsakymu pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nesuteikė ir negalėjo suteikti garantijų ir pagrįstų lūkesčių, kad jis valstybinės žemės plotu galės naudotis 5 metus.

27. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius