2026-05-27 Nr. AB-11239-3-64-3-04286-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-714-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04286-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje čia pareiškėjas gyvena, sampratos / esmės; pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, neleidžiamas / blokuojamas / vilkinamas bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimas; priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; pripažinti atsakovo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą, piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų ir kt.; nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; nustoti pareiškėjui kenkti, sudaryti sąlygas įstatymine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – pažeistas pareiškėjo teises, įstatymų saugomus interesus; pripažinti ir priimti – „DK 24 str. 1 d.

įtvirtinta nuostata – Įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai (...) privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata – Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 str. 5 d. įtvirtinta nuostata – Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo (...) gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

DK 26 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Darbdavys privalo įgyvendinti (...) lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.“; priimti akivaizdų faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais atsakovo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų, nuostatų, normų ir principų pažeidimus; priimti reiškiamą nepasitikėjimą; „pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.“

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skunde išreiškė prašymą pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia su objektyvia tikrove. Remiantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Teismas taip pat nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde suformulavo prašymą, jog teismas pasinaudotų savo diskrecijos teise ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tačiau nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui nekeliant abejonių dėl teisės akto nuostatų, taikytinų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, konstitucingumo, nenurodžius konkrečių nuostatų, dėl kurių konstitucingumo turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kartu nesant pagrindo priimti pareiškėjo skundą, nėra ir pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Teismas pareiškėjo skundo 3–7 reikalavimus vertintino kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai, nes jais pareiškėjas iš esmės siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo.

Teismas pažymėjo, kad ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau toks jo skundo reikalavimas yra abstraktus, iš esmės siejamas ne su konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais, o su pareiškėjo bendro pobūdžio nepasitenkinimu teismų sistemos veikimu, įvairių valstybės institucijų veikla. Tokį reikalavimą teismas vertintino kaip abstraktų, taip pat nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta teismo nutarties data – 2025 m. gruodžio 22 d. – laikytina rašymo apsirikimu) ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų; priimti atskirąją nutartį ir ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, neteisėtai jį nubaudė baudomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimto teisės akto, inicijuojamoje administracinėje byloje atsakovu nurodo tik Konstitucinį Teismą, prašo iš esmės konstatuoti tam tikrą faktą (pripažinti elgseną neteisėtu neveikimu), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Iveta Pelienė