2018-11-28 Nr. AB-21648-3-65-3-00461-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1252-552/2018

Teisminio proceso 3-65-3-00461-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 2 ir 3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 16-IL-50-00542-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Panevėžio AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pratęsimo klausimą.

2. Pareiškėjo nuomone, Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad jam išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminas baigėsi 2016 m. birželio 2 d., todėl atsakovas paėmė ginklą ir įspėjo per 30 dienų pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu per Panevėžio AVPK nustatytą terminą reikiamos privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės jis neturėjo galimybės pateikti, nes tam sutrukdė neteisėti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) gydytojų veiksmai. Pareiškėjas nurodė, kad iš pradžių jam nebuvo išduotas joks dokumentas apie sveikatos patikrinimo rezultatus, o vėliau buvo įteikta privalomojo sveikatos tikrinimo kortelė, kurioje buvo įrašyta Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) išvada, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo vertinimu, jo sveikatos būklė laikyti (nešiotis) ginklą, kuris buvo išduotas savigynai, netrukdė.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas, pakartoję skunde išdėstytus argumentus bei motyvus, prašė tenkinti skundą.

4. Pareiškėjo atstovas, teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad pareiškėjas negalėjo pateikti policijos įstaigai dokumentų, nes Gydytojų konsultacinė komisija pateikė išvadą, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo turėti ginklą. Pareiškėjo atstovo teigimu, GKK išvada pagrįsta prielaidomis. Ji gali būti nuginčyta ir nagrinėjamoje administracinėje byloje paskyrus teismo psichiatrinę ekspertizę pareiškėjo psichinei būklei nustatyti

5. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14 ir 15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Panevėžio AVPK nurodė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 40 straipsnio 2 dalis numato, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikinamas, kai jį turintis asmuo be svarbių priežasčių laiku nepratęsia leidimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V0172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai ginklo savininkas per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, be svarbių priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklą perregistruoti, leidimas panaikinamas. Taisyklėse yra pateiktas sąrašas priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. birželio 2 d. buvo įteiktas Taisyklių 73 punkte nurodytas įspėjimas, tačiau pareiškėjas dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklą, ar dokumentų apie priežastis, dėl kurių šie dokumentai nustatytu laiku nebuvo pateikti policijos įstaigai, nenurodė.

7. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir remiantis Ginklų kontrolės įstatymu, 2016 m. liepos 25 d. buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas Sprendimas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad medicinos įstaiga pareiškėjui išdavė dokumentą, kurio duomenimis, pareiškėjas dėl sveikatos būklės apskritai negali gauti leidimo turėti (nešiotis) ginklo. Pareiškėjas, teigiantis, kad privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės nepateikė dėl Poliklinikos gydytojų neteisėtų veiksmų, ir nesutikdamas su sveikatos tikrinimo išvadomis, turėjo teisę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) 24 punktu, dėl jų paduoti skundą.

II. 8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo įsigijęs ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini). Nurodyto ginklo laikymui (nešiojimui) buvo išduotas leidimas Nr. P-871, kurio galiojimas baigėsi 2016 m. birželio 2 d.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio AVPK, remdamasis Ginklų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Taisyklių X skyriumi, 72 ir 73 punktais, 2016 m. birželio 2 d. pareiškėją raštu įspėjo, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo (perregistravimo), be svarbių priežasčių nepateiks policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešioti) ginklus perregistruoti, leidimas bus panaikintas. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 16-IL-50-00542-e panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. P-871 ir nusprendė realizuoti jam priklausantį ilgąjį lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl Panevėžio AVPK sprendimo panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

12. Teismas, išanalizavęs Sprendimo turinį, darė išvadą, kad, Panevėžio AVPK šį individualų administracinį aktą grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, 2016 m. birželio 2 d. pasirašytinai įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą galiojimo pratęsimo (perregistravimo) ir teisinių pasekmių, per 30 dienų be svarbių neįvykdė pareigos pateikti policijos įstaigai dokumentus, reikalingus šiam leidimui perregistruoti, bei teisės normomis – Ginklų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 73 punktu.

13. Teismas nurodė, kad Poliklinikos pateiktų pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos dokumentų duomenimis, pareiškėjas, siekdamas gauti Nr. 049/a formos Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę, reikalingą leidimui laikyti (nešiotis) ginklus pratęsti, privalėjo praeiti gydytojo psichiatro konsultaciją. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 12 d. užpildė Asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklą, garbės deklaraciją (sveikatos tikrinimo klausimyną), buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, o pastarojo siuntimu – 2016 m. gegužės 13 d. buvo konsultuotas psichologo. Gydytoja psichiatrė 2016 m. gegužės 24 d. įvertino psichologo tyrimo rezultatus ir pateikė išvadą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Poliklinikos pateiktais duomenimis, išvadą, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo įsigyti ginklą, 2016 m. gegužės 24 d. pateikė ir GKK. Analogišką išvadą GKK pateikė ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas.

14. Teismas, remdamasis Taisyklių nuostatomis, darė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas patvirtinti savo teiginius, jog Poliklinikos gydytojų atlikti veiksmai ir GKK pateikta išvada buvo neteisėti, privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytus dokumentus, paneigiančius GKK 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo atstovo išsakytas teiginys, kad GKK išvada gali būti nuginčyta ir nagrinėjamoje administracinėje byloje paskyrus teismo psichiatrinę ekspertizę pareiškėjo psichinei būklei nustatyti, buvo nepagrįstas.

15. Teismas konstatavo, kad Poliklinikos pateikti duomenys patvirtino, kad apie GKK pateiktą išvadą, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo įsigyti ginklą, telefonu buvo pranešta Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui. Teismas vertino, kad tokie Poliklinikos veiksmai atitiko Taisyklių 20 punkto reikalavimus.

16. Teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus nustatytų faktinių duomenų visuma leido policijos įstaigai padaryti išvadą, jog pareiškėjas be svarbių priežasčių nepratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44 ir 45), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo teistumą, administracinius teisės pažeidimus, netinkamą elgesį su ginklu, todėl tai, pareiškėjo nuomone, leidžia teigti, kad jis nekelia grėsmės sau ir visuomenei, taip pat patvirtina, kad pareiškėjo psichinės sveikatos būklė yra gera.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė psichiatrinės ekspertizės, kuri galėjo įrodyti pareiškėjo teiginius apie jo psichinės sveikatos būklę.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors Sprendimą atsakovas priėmė dėl neteisėtų Poliklinikos veiksmų, pareiškėjas skundžia būtent Sprendimą, nes skųsdamas Poliklinikos išvadą dėl savo sveikatos būklės neabejotinai praleistų terminą skundui paduoti dėl Sprendimo, todėl siekdamas išspręsti esminį klausimą (dėl leidimo turėti ginklą) nagrinėjamoje byloje skundžia Sprendimą, kas, pareiškėjo nuomone, yra sąžiningas ir protingas pasirinkimas siekiant nevilkinti esminio klausimo išsprendimo.

21. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 50) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Atsakovas prašo remtis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, taip pat ir atsakovo atsiliepimu į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 16-IL-50-00542-e, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklą.

24. Panevėžio AVPK atsisakymą išduoti minėtą leidimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo (perregistravimo), be svarbių priežasčių nepateikė Panevėžio AVPK dokumentų, reikalingų perregistruoti leidimui laikyti (nešioti) ginklus. Pirmosios instancijos teismas šiai Panevėžio AVPK išvadai pritarė ir pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymų vertinimo aspektu ir teigia, kad nepateikė reikalingų dokumentų (pažymos dėl psichinės sveikatos) dėl Poliklinikos neteisėtų veiksmų, o Poliklinikos veiksmų neskundė atskirai, nes šis ginčas užtruktų ir pareiškėjas praleistų terminą apskųsti Panevėžio AVPK Sprendimą.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialiosios teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad faktas, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie pareiškėjo teistumą, administracinius teisės pažeidimus ar netinkamą elgesį su ginklu neleidžia preziumuoti, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklą turi būti pratęsiamas automatiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimas yra reguliuojamas teisės aktu ir suteikiamas tik asmenims, atitinkantiems visus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

29. Pareiškėjas, siekdamas patvirtinti savo teiginius, jog Poliklinikos gydytojų atlikti veiksmai ir Gydytojų konsultacinės komisijos pateikta išvada yra neteisėti, privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytus dokumentus, paneigiančius minėtas išvadas, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo įsigyti ginklą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jis nenorėjo praleisti termino apskųsti Panevėžio AVPK Sprendimą, todėl neskundė gydytojų išvadų yra atmestini kaip nepagrįsti. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienoje byloje yra nagrinėjamas individualiai, todėl esant reikšmingoms aplinkybės jis galėjo būti atnaujintas ir nagrinėjamu atveju. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas privalėjo apskųsti gydytojų išvadas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytą tvarką. Pareiškėjui to nepadarius, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad gydytojų išvados buvo neteisėtos, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę remdamasis minėtomis išvadomis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam pratęsti leidimą laikyti (nešioti) ginklą, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė