a7c7fc82-b2f1-41c2-9e54-edebaa287248 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-2856-189/2013                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-00915-2013-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Jūros Marijos Strumskienės ir Liudmilos Zaborovskos,             dalyvaujant pareiškėjui G.

Ž.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-2) praÅ¡ydamas:              1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-30 sprendimÄ Nr. 11SP-397 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ neskyrimo G.

Ž.“;              2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-12 sprendimÄ Nr. 1D-2664(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ neskyrimo“.             PaaiÅ¡kino, kad minėtais sprendimais pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Atsisakymo pagrindas – nuteisimo faktas. Mano, jog atsakovė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisingai taikė Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 13 str. 3 d. nuostatÄ , nes niekur nesikreipė dėl įstatymo sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo (iÅ¡nykęs teistumas).

Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai yra paskelbiama, kad atitinkamas aktas (jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.             Teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 13-14) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, kad sprendimas pareiÅ¡kėjui neskirti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos buvo priimtas atsižvelgiant į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus dokumentus, tame tarpe ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-06-23 nutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjo teistumas pagal Kauno apygardos teismo 2001-01-22 nuosprendį, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas pagal 1961 m.

Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 287 str. ir pagal 2001-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, kuria jis buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 104 str., BK 42 str. 1 d. 7 metų laisvės atėmimo bausme, buvo panaikintas.              Dėl pareiÅ¡kėjo vienintelio argumento, kuriuo grindžiamas skundas, kad pareiÅ¡kėjo teistumas Marijampolės 2006-06-23 nutartimi yra panaikintas nurodė, kad teistumo panaikinimas nepanaikina paties nuteisimo fakto ir neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos įstatymÄ (toliau – ir Ä®statymas) skyrimo/neskyrimo be to, Ä®statymo 13 str. 3 d.

įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Todėl atsakovės teigimu, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.             Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.

             Ministerija 2013-01-30 sprendimu Nr. 11SP-397 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ neskyrimo G. Ž.“, vadovaujantis Ä®statymo 13 str. 3 d., kurioje konstatuota, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė sprendimÄ neskirti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ . Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas Kauno apygardos teismo 2001-01-22 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 109 str. 2 d. ir 287 str., minėtas nuosprendis pakeistas 2001-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartimi, kuria padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ 109 str. 2 d.

į 104 str. PareiÅ¡kėjui remiantis BK 97 str. (suėjus pusei teistumo termino) ir kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ dėl teistumo panaikinimo, 2006-06-23 nutartimi praÅ¡ymas buvo patenkintas ir teistumas pagal Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį panaikintas (b. l. 8-9).             PareiÅ¡kėjas dėl 2013-01-30 sprendimo Nr. 11SP-397 teisėtumo bei pagrįstumo, su 2013-02-08 praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ .

PraÅ¡yme rėmėsi Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu, kuriuo Ä®statymo 13 str. 3 d. nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių pensija nemokama, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str., 31 str., 5 d., ir 52 str. nuostatoms (b. l. 3-4).             Vidaus reikalų ministras 2013-03-12 sprendimu Nr. 1D-2664(11), atsižvelgiant į tai, kad teistumo panaikinimas nepanaikina nuteisimo fakto, vadovaujantis Ä®statymo 13 str. 3 d. paliko galioti Ministerijos 2013-01-30 sprendimÄ Nr. 11SP-397.             Nesutikdamas su priimtais sprendimais pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ .             PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tik vienu argumentu, jog Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu yra konstatuotas Ä®statymo 13 str. 3 d. prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Todėl teigia, jog atsakovė be pagrindo taikė Å¡iÄ teisės nuostatÄ .             Atsakant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 2003-07-04 nutarimu spręsdamas dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims paskirtoji pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebemokama (redakcija iki 2003-04-16), atitikties Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims paskirtoji pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui.

Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmuo, kuriam yra paskirta ir mokama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija ir kurį teismas jau yra nubaudęs už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , yra nubaudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ jam pritaikant turtinio pobÅ«džio sankcijÄ (asmeniui paskirtos ir iki tol mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimÄ ), kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei.

Tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Tuo pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims paskirtoji pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui.

Vadinasi Konstitucinis Teismas antikonstitucine iÅ¡ esmės pripažino, tik tÄ Ä®statymo 13 str. 3 d. dalį, kuria asmenims nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ atsisakoma mokėti jau paskirtÄ pensijÄ (t. y. anksčiau paskirtÄ pensijÄ nustojama mokėti).              PareiÅ¡kėjui 2012-11-13 su praÅ¡ymu kreipiantis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo galiojo Ä®statymo 13 str. 3 d. nuostata, kurioje nustatyta, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris vėliau buvo keistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. AiÅ¡kinant Ä®statymo 13 str. 3 d. nuostatÄ , pabrėžtina, jog tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti Å¡iÄ teisės nuostatÄ turi bÅ«ti konstatuotas pats asmens nuteisimo faktas, tačiau ne teistumas (teisinė asmens padėtis atsiradusi teismui priimant nuosprendį), kuris, be kita ko, atitinkamų BK teisės normų pagrindu vėliau gali bÅ«ti ir panaikintas, kaip ir Å¡iuo atveju, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pareiÅ¡kėjo teistumas buvo panaikintas.

Vadinasi ginčo situacijÄ vertinant Ä®statymo 13 str. 3 d. nuostatos kontekste, darytina iÅ¡vada, kad tiek Ministerija, tiek Vidaus reikalų ministras skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, nes, nors teistumas ir yra panaikintas, tačiau pati faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas nėra iÅ¡nykusi, o Ä®statymo 13 str. 3 d. nuostatos taikymo atveju ir yra esminis bÅ«tent nuteisimo faktas.             Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Konstitucinio teismo 2003-07-04 nutarimo galiojimo yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, Konstitucinio Teismo antikonstitucine buvo pripažinta Ä®statymo 13 str. 3 d. dalis, kuria asmenims nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ atsisakoma mokėti jau paskirtÄ pensijÄ .

Å io ginčo atveju Å¡i aplinkybė nėra aktuali, nes pareiÅ¡kėjui pensija nebuvo paskirta, kuriÄ vėliau bÅ«tų atsisakyta mokėti. Å ioje situacijoje pareiÅ¡kėjo 2012-11-13 praÅ¡ymo pagrindu buvo sprendžiamas pensijos pradėjimo mokėti klausimas.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčijamų sprendimų iÅ¡vados yra pagrįstos, motyvacija yra adekvati faktinėms aplinkybėms ir taikytinų teisės aktų nuostatoms, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo G. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Bronius Januška                                                                               Jūra Marija Strumskienė                                                                               Liudmila Zaborovska