2023-04-24 Nr. BB-4133-1-01-1-44020-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1770/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44020-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio išteisintojo K. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 284 straipsnį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies bei 331 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, nepagrįsto K. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nepripažinimo, baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 721 straipsnyje ir 67 straipsnio 3 dalyje, nepaskyrimo ir neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisės, įtvirtintos BK 44 straipsnio 10 dalyje, buvo paneigtos. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų, pasisakė tik dėl nuteistojo apeliacinio skundo, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo iš viso nenagrinėjo. Taip, neatlikęs reikiamos apimties įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis), teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Dėl to buvo pažeista nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisė į tinkamą apeliaciją. Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Minėti BPK pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Jeigu ir būtų teorinė galimybė nepripažinti K. G. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį buvo akivaizdus, tai savaime nešalintų jo atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. Teismai netinkamai aiškino viešosios vietos bei visuomenės rimties sutrikdymo sampratą ir nepagrįstai nekvalifikavo K. G. veiksmų pagal BK 284 straipsnį. Tokia pozicija prieštarauja teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. smūgiuota viešoje vietoje, jis pripažintinas kaip nukentėjęs visuomenės narys. O tai, kad jis buvo priverstas skambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir pagal jo iškvietimą į įvykio vietą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, laikytina objektyviuoju viešosios tvarkos sutrikdymo požymiu. K. G. tyčia žodinio konflikto metu su M. M. ne tik vieną kartą ranka smogė į gaivą, bet ir rankomis sugriebė jį už kaklo, parvertė ant žemės, dėl to galva trenkėsi į žemę. Dėl panaudoto smurto M. M. patyrė fizinį skausmą ir buvo nežymiai sužalotas. Tokie K. G. įžūlūs veiksmai yra nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas, akivaizdus nustatytų elgesio normų pažeidimas, rimties sutrikdymas, nesaugios aplinkos įspūdžio sudarymas. K. G. smurtavo paveiktas alkoholio ir visiškai be dingsties, todėl šią aplinkybę teismai turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia. To nepadarę, teismai nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, vertino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymų patikimumą. Jo parodymai visiškai atitinka kitus bylos įrodymus – policijos pareigūnų kamerų vaizdo įrašus, specialisto išvadą ir liudytojo I. Š. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino specialisto išvadą ir eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą.

Apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kaltininkui liko nepritaikyta labai efektyvi priemonė, skirtina kartu su bausme – uždraudimas artintis prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. ir nurodo kasacinio apskundimo pagrindus, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu bei pateikia savą įvykių situacijos apibūdinimą ir bylos įrodymų vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių, kurios teisiškai turėtų būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį.

Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ar nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo advokato apeliacinį skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl K. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas dėl įrodymų vertinimo, pateikė išsamius argumentus, kodėl K.

G. turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir teisės į tinkamą apeliaciją pažeidimai ar nesilaikyta teismų praktikos, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo advokato apeliacinio skundo argumentų dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės pripažinimo K. G. atsakomybę sunkinančia, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir priteistinos neturtinės žalos dydžio, nelaikytina pažeidimu, nes teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį K. G., apeliantų nurodyti argumentai tapo nebeaktualūs.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas