a7c5bcf8-989e-4ad9-bc2d-9ca67fcccc60 · Regionų administracinis teismas

                                                      Administracinė byla Nr. eI-1146-505/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02038-2017-7                                                            Procesinio sprendimo kategorija 12.5.3; 55.5; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 28 d.Kaunas              Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui G.

M., pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Mariui VaÅ¡kui,atsakovės Kauno teritorinės muitinės atstovei Jelenai KuleÅ¡ovai,trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M., nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Kauno teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M. ir A. A. dėl administracinių aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :       PareiÅ¡kėjas G.

M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 6.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. d. buvo gautas Kauno teritorinės muitinės (toliau - Muitinė) 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 853 (toliau - Sprendimas) areÅ¡tuoti turtÄ (lėšas).

Sprendimu buvo nuspręsta areštuoti 50 000 Lt, 21 250 Eur, 13 JAV dolerių pinigines lėšas, saugomas VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyriuje, G. M. 530 163,00 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti. Taip pat šio sprendimo pagrindu buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto arešto aktas Nr. 6 (toliau - Turto arešto aktas), kurio pagrindu ir buvo areštuotos piniginės lėšos.Su priimtu sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas.Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 101 straipsnio 3 dalis nustato, kada mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ :

1) kai yra priimamas sprendimas dėl papildomų mokesčių priskaičiavimo;

2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atsižvelgiant į susiformavusiÄ teismų praktikÄ bei įstatymų reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ taikyti turto areÅ¡tÄ turėjo nustatyti abi aukščiau minėtas sÄ lygas. Tačiau Å¡iuo atveju buvo areÅ¡tuotas mokesčių mokėtojui, t. y. pareiÅ¡kėjui nepriklausantis turtas - piniginės lėšos, ir pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas sprendimas, kuriuo jam buvo įregistruota mokestinė prievolė, t. y. nebuvo tenkintos abi, aukščiau aptartos sÄ lygos.Paminėjo, kad Muitinės sprendimu areÅ¡tuotos piniginės lėšos nepriklauso pareiÅ¡kėjui ir nėra jo nuosavybė.

Lėšos buvo areÅ¡tuotos ikiteisminio tyrimo metu, kurios buvo paimtos atlikus I.M. asmens kratÄ . Akcentavo tai, kad areÅ¡tuotų piniginių lėšų kilmė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00554-13 metu, nors prokuroras, priimdamas nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apie tai nepasisakė, tačiau ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00554-13 dėl neteisėto praturtėjimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) pagrindu.Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti neginčijami įrodymai, kurie patvirtino piniginių lėšų kilmę - Å¡ie pinigai priklauso I.

M. asmeninės nuosavybės teise.PareiÅ¡kėjas ir I. M. yra iÅ¡situokę (santuoka iÅ¡registruota (duomenys neskelbtini) .) ir jau minimų įvykių metu jų santykiai buvo paÅ¡liję, todėl pareiÅ¡kėjas net neturėjo galimybės žinoti apie I. M. sudarytus sandorius ir turimas pinigines lėšas. O pagal gautÄ skundžiamÄ SprendimÄ galima spręsti ir tai, kad mokestinė nepriemoka, t. y. skola muitinei buvo įregistruota tik 2017 m. kovo 16 d., praėjus daugiau nei metams nuo santuokos nutraukimo.Turto areÅ¡tas - MAÄ® ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisėms į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi, disponavimo - priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ (MAÄ® 101 str. 1 d.).

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ mokesčių administratorius negali areÅ¡tuoti jokio kito asmens, t. y. asmens, kuris mokesčių teisės požiÅ«riu nėra mokesčių mokėtojas, turto. Paminėjo, kad santuokoje įgytas turtas ne visada yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Akcentavo, jog pagal suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ vieno sutuoktinio gautos pajamos nebÅ«tinai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme turi bÅ«ti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis.Å iuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar buvo areÅ¡tuotas mokesčių mokėtojo, t. y. pareiÅ¡kėjo turtas, reikia identifikuoti po kokio sandorio (sandorių) sudarymo buvo gautos piniginės lėšos, kurios buvo areÅ¡tuotos.

Paminėjo, kad piniginės lėšos gautos I. M. ir A. A. sudarius paskolos sutartį, Å¡ie pinigai buvo kaip užtikrinimas, jog įvykus atitinkamoms sÄ lygoms I. M. parduotos nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį paveldėjo iÅ¡ giminaičių, o paskolintos piniginės lėšos bus įskaičiuotos į turto kainÄ , t. y. areÅ¡tuotas pinigines lėšas I. M. įgijo ir turėjo savo asmeninėje nuosavybėje, todėl iÅ¡ Å¡ių pinigų negali bÅ«ti dengiamos pareiÅ¡kėjo asmeninės prievolės.CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iÅ¡ vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės bÅ«tų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡eimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Akcentavo, jog Å¡iuo atveju, jokių aplinkybių, patvirtinančių tai, kad 2012 m. rugsėjo 17 d.

I. M. asmens kratos metu paimtos piniginės lėšos buvo ketinamos naudoti Å¡eimos interesais nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nustatyta. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 1 d. parodė, jog galimai pinigai yra susiję su I. M. paveldėjimu, tačiau apie jos skolas ir jos sudarytus sandorius su A. A. nieko nežino.Todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo duoti sutikimo sandoriui, apie kurio egzistavimÄ ne neįtarė, iki kol buvo atlikta I. M. asmens krata bei paimtos piniginės lėšos.Mano, kad Muitinė, veikianti kaip mokesčių administratorius, prieÅ¡ areÅ¡tuodama pinigines lėšas, privalėjo pagrįsti, jog Å¡ios piniginės lėšos yra pareiÅ¡kėjo asmeninė nuosavybė, tačiau Å¡iuo atveju net nebuvo nustatinėjama, kas yra tikrasis Å¡ių piniginių lėšų savininkas, ko pasėkoje turto areÅ¡tas buvo pritaikytas piniginėms lėšoms, kurios priklauso asmeniui, nesusijusiam su muitinėje įregistruotu įsiskolinimu.Paminėjo, kad pareiÅ¡kėjas nėra gavęs Sprendime minimo 2017 m. kovo 16 d.

Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 7PM190200, kuriuo jam buvo įregistruota 530 163 Eur dydžio mokestinė prievolė. IÅ¡ Å¡iuo skundu skundžiamo Sprendimo turinio galima daryti prielaidÄ , jog mokestinė prievolė bei skola muitinei buvo įregistruota, todėl, kad pareiÅ¡kėjas yra teistas už nusikaltimo numatyto LR BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymÄ .Tačiau, baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014, kurioje ir buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas, kontrabandinės cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, ko pasėkoje jos nepateko į apyvartÄ , todėl prielaida susidaryti skolai (mokestinei prievolei) iÅ¡nyko.

Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai įvežtos prekės yra konfiskuotos ir sunaikintos, skolos muitinei įregistravimas yra negalimas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas baudžiamoji byla Nr. 1A-563-398/2016). Prašė skundÄ tenkinti.           Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 2017 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 25/11-1-21-4034 pateiktu įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014, 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ pripažino pareiÅ¡kėjÄ kartu su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis solidariais skolininkais muitinei ir jiems įregistravo 531811,00 Eur (19018,00 Eur muito, 274705,00 Eur akcizo, 68615,00 Eur PVM, 457,00 Eur muito delspinigių, 135237,00 Eur akcizo delspinigių, 33779,00 Eur PVM delspinigių) mokestinę prievolę.PareiÅ¡kėjui registruotu laiÅ¡ku dviem adresais 2017 m. kovo 16 d. iÅ¡siųstas sprendimas Nr. 7PM190200 kartu su praneÅ¡imu Nr. (11.111)1 B-2769 (2017-03-16) grįžo, per nustatytÄ terminÄ adresatui jo neatsiėmus paÅ¡te.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) 2017 m. birželio 5 d. buvo paskelbtas praneÅ¡imas, kuriame pasiÅ«lyta skolininkui atvykti į muitinę atsiimti sprendimÄ ir praneÅ¡imÄ . Mokesčių mokėtojas pareiÅ¡kėjas per nustatytÄ terminÄ Ä¯ muitinę neatvyko, todėl vadovaujantis Å¡ia teisės norma, minėtas sprendimas dėl mokestinės prievolės įregistravimo laikomas įteiktu pareiÅ¡kėjui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, minėto praneÅ¡imo paskelbimo dienÄ , t. y. 2017 m. birželio 5 d.PareiÅ¡kėjas bei kiti solidarÅ«s skolininkai per teisės aktais nustatytÄ terminÄ (iki 2017 m. birželio 15 d.) mokesčių nesumokėjo, todėl Kauno teritorinė muitinė pradėjo taikyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones.

Kauno teritorinė muitinė, siekdama išsiaiškinti mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybes, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014 nurodyta, kad G. M. ir jo tuometinės sutuoktinės I.M. gyvenamojoje vietoje 2012 m. rugsėjo 17 d. atliekamos asmens kratos metu pas I. M. buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos: 50 000,00 Lt įvairiomis kupiūromis, 21250,00 Eur įvairiomis kupiūromis ir 13,00 JAV dolerių, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Lazdijų rinktinėje.

Reorganizavus VSAT Lazdijų rinktinę, grynieji pinigai tolimesniam saugojimui buvo perduoti VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyriui, kur saugomi iki Å¡iol.MAÄ® 101 straipsnio 3 dalies nuostata numato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas tais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimÄ , pagal kuri mokesčių mokėtojui iÅ¡ naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Ä®vertinusi tai, kad per nustatytÄ terminÄ (iki 2017 m. birželio 15 d.) pareiÅ¡kėjas mokesnės prievolės neįvykdė, bei atsižvelgusi į tai, jog Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 mokestinės prievolės apskaičiavimas pareiÅ¡kėjui yra susijęs su jo padaryta nusikalstama veika siekiant turtinės naudos, o Kauno apygardos teisino 2014 m. birželio 6 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014 buvo nurodyta, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. asmens kratos metu I.

M. bandė paslėpti pinigus nuo pareigÅ«nų bei atsisakė nurodyti Å¡ių pinigų kilmę, Kauno teritorine muitinė, vadovaudamasi MAÄ® 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. M. mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimui priėmė sprendimÄ Nr. 853 (2017-08-17) „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir turto areÅ¡to aktu Nr. 6 (2017 m. rugpjūčio 17 d.) areÅ¡tavo visas pinigines lėšas, priklausančias G. M., 2012 m. rugsėjo 17 d. rastas jo gyvenamojoje vietoje pas I. M..Taip pat pažymėjo, kad minėtos piniginės lėšos buvo areÅ¡tuotos įvertinus ir tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo atveju, t. y.

Kauno apygardos prokuratÅ«rai priėmus nutarimÄ sulaikytas lėšas grÄ Å¾inti, egzistavo realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas piniginių lėšų nepaslėptų ar kitokiu bÅ«du jų netektų, dėl ko gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, tai, kad toks pavojus kilo, patvirtina Nekilnojamojo turto registre ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti informacija apie G. M. priklausiusio registruoto turto perleidimo (dovanojimo) sandorius, kurie buvo sudaryti ikiteisminio tyrimo metu (2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. gegužės 29 d.), netrukus iki 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014, kurioje jis kartu su kitais asmenimis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, paskelbimo.

Tokiu bÅ«du G. M. neteko turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, jog areÅ¡tuotos piniginės lėšos jam nepriklauso, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. jos buvo areÅ¡tuotos ikiteisminio tyrimo metu atlikus I. M. kratÄ , kad jų kilmė buvo nustatyta bei pagrįsta neginčijamais įrodymais ikiteisminio tyrimo metu, ir kad jos susijusios su I. M. paveldėtu turtu.Minėti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Kauno teritorinėje muitinėje 2017 m. spalio 6 d. gautame Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl sutuoktinių G.

M. ir I. M. galimo neteisėto praturtėjimo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms iÅ¡vadoms. IÅ¡nagrinėjus Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodytas faktines aplinkybes, taip pat buvo nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. AU22-2 „Dėl G. M. Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ ir iÅ¡vadoje AU22-3 (2017-03-27) „Dėl I.M.

ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, nustačius, kad minėti asmenys gavo pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų šaltinių, dėl nesumokėtų mokesčių G. M. buvo apskaičiuota 94322,62 Eur žala biudžetui, I. M. - 4420,47 Eur žala. Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime išdėstytų faktų matyti, kad tai, jog paskola yra susijusi su A. A. numatomu parduoti I. M. paveldėtu turtu, grindžiama tik suinteresuotų asmenų I. M., G. M. bei A.

A. parodymais.Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime paminėta, kad LR CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose nustatyta, jog po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, gautos pajamos (iÅ¡skyras lėšas bÅ«tinai profesinei veiklai) laikomos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. CK 4.73 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai reziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

Remiantis Å¡iomis nuostatomis, 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime padaryta iÅ¡vada, kad G. M. ir I. M. turėjo po 17 871 Eur, t. y. mažiau nei 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL), ir tik dėl Å¡ios priežasties ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal LR BK 1891 straipsnio 1 dalį, dėl galimai neteisėto praturtėjimo buvo nutrauktas, nes LR BK 1891 straipsnio 1 dalies dispozicija sietina su didesnės negu 500 (MGL) vertės turto turėjimu nuosavybės teise.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, Kauno teritorinės muitinės nuomone, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai, nei yra teigiama skunde, minėtų nustatytų faktinių aplinkybių visuma ne patvirtina, o paneigia faktÄ , kad visi kratos metu rasti pinigai priklauso I.

M. ir gali bÅ«ti laikomi jos asmenine nuosavybe.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai 2017 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. 853 areÅ¡tuoti turtÄ (pinigines lėšas) ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 6, todėl prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo I. M. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog kratos metu niekas neklausė rastų pinigų kilmės. Teigė, jog pinigai yra jos asmeninis turtas, gautas paveldėjimo bÅ«du, taip pat gautas paskolos sutarties pagrindu.Trečiasis suinteresuotas asmuo A.

A. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTÄ® 77 str.).                      Skundas netenkintinas.           Byloje nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 2017 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 25/11-1-21-4034 pateiktu įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014, kuriuo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G.

M., A. V., D. R. ir H. Č. iÅ¡ anksto susitarė ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo importo muitais ir mokesčiais apmokestinamomis prekėmis, t. y. 2012 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai laikė 200000 pakelių cigarečių „J. L.“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklias - banderolėmis, dėl ko jis kartu su Å¡iais asmenimis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo “ pripažino pareiÅ¡kėjÄ kartu su minėtais asmenimis solidariais skolininkais muitinei ir jiems įregistravo 531811,00 Eur (19018,00 Eur muito, 274705,00 Eur akcizo, 68615,00 Eur PVM, 457,00 Eur muito delspinigių, 135237,00 Eur akcizo delspinigių, 33779,00 Eur PVM delspinigių) mokestinę prievolę.             Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, gavusi pareiÅ¡kėjo G.

M. 2017 m. gruodžio 7 d. skundÄ dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- Muitinės departamentas) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1A-284 „Dėl G. M. skundo“, kuriuo Muitinės departamentas patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“, panaikinimo, 2018 m. sausio 16 d. posėdyje nutarė sustabdyti pareiÅ¡kėjo G. M. 2017 m. gruodžio 7 d. skundo dėl Muitinės departamento 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1A-284 nagrinėjimÄ iki bus priimta galutinis procesinis sprendimas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje.             Kauno teritorinė muitinė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ nustatė, jog per nustatytÄ terminÄ (iki 2017 m. birželio 15 d.) minėta mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta, o vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , dalis mokestinės nepriemokos - 294,13 Eur muito nuraÅ¡yta iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos, dalis - 1 353,87 Eur muito buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ solidarių skolininkų, ir sprendimo priėmimo metu G.

M. mokestinė nepriemoka pagal Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. 7PM190200 yra 530 163,00 Eur. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014 (teisminio proceso Nr. 1-05-1-01110-2012-5) nurodyta, kad G. M. gyvenamojoje vietoje atliekamos asmens kratos metu pas I. M. buvo rasta ir paimta 50 000,00 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, 21 250,00 Eur įvairiomis kupiÅ«romis, 13,00 JAV dolerių, kurie perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Lazdijų rinktinės Finansų skyriui.

Tyrimas dėl Å¡ių pinigų buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ . Reorganizavus VSAT Lazdijų rinktinę, grynieji pinigai tolimesniam saugojimui buvo perduoti VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyriui, kur saugomi iki Å¡iol. Esant minėtoms aplinkybėms vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 677 straipsnio 2 dalimi, 678 straipsniu, 679 straipsniu, 680 straipsniu nusprendė areÅ¡tuoti 50 000 Lt, 21 250 Eur, 13 JAV dolerių pinigines lėšas, saugomas VSAT Varėnos rinktinė Finansų skyriuje, G.

M. 530 163,00 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti.             Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“, 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 6 buvo areÅ¡tuotos piniginės lėšos - 50 000 Lt, 21 250 Eur, 13 JAV dolerių, priklausančios G.

M., rastos jo gyvenamojoje vietoje pas I. M., 530 163.00 Eur mokestinės nepriemokos ir su ja susijusioms vykdymo iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡ viso turtas įvertintas 35 742.10 Eur (suma apskaičiuota taikant Lietuvos banko paskelbta euro ir užsienio valiutų santykį 2017 m. rugpjūčio 17 d.).             Byloje kilo ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to akto Nr. 6, teisėtumo ir pagrįstumo.             Apskųsdamas iÅ¡vardytus atsakovo sprendimÄ ir turto areÅ¡to aktÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė iÅ¡ esmės du pagrindinius argumentus, dėl kurių, jo manymu, skundžiamas sprendimas ir turto areÅ¡to aktas negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais:

1) mokesčių administratorius - Kauno teritorinė muitinė prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl turto areÅ¡to taikymo turėjo nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo areÅ¡tuotas mokesčių mokėtojui - G. M. nepriklausantis turtas - piniginės lėšos, 2) sprendimas, kuriuo Å¡iam asmeniui buvo įregistruota mokestinė prievolė, jam nebuvo įteiktas.             PareiÅ¡kėjas teigė, jog Kauno teritorinės muitinės sprendimu areÅ¡tuotos piniginės lėšos nepriklauso G.

M., ir nėra jo nuosavybė, t. y. jos nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo areÅ¡tuotos ikiteisminio tyrimo metu, kurios buvo paimtos atlikus I. M. asmens kratÄ . AreÅ¡tuotų piniginių lėšų kilmė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00554-13 metu, tačiau prokuroras, priimdamas nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , apie tai nepasisakė, tačiau ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00554-13 dėl neteisėto praturtėjimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti neginčijami įrodymai, kurie patvirtino piniginių lėšų kilmę, ir kas yra svarbiausia, patvirtino tai, kad Å¡ie pinigai priklauso I. M. asmeninės nuosavybės teise. G. M. 2013 m. spalio 1 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas, nurodė, jog kratos metu paimti pinigai buvo jo sutuoktinės I. M., kurie buvo gauti mirus sutuoktinės motinai bei paveldėjus palikimÄ , o detalesnės informacijos apie Å¡ių pinigų kilmę jis nežino ir nurodyti negali. Taip pat pareiÅ¡kėjas G.

M. teigė, jog nėra gavęs minimo 2017 m. kovo 16 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 7PM190200, kuriuo jam buvo įregistruota 530 163 Eur dydžio mokestinė prievolė. Tokiu bÅ«du, G. M. nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam bei nebuvo suteikta teisė skųsti minėtÄ jį muitinės sprendimÄ .             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų matyti, jog pareiÅ¡kėjas kvestionuoja Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl jo teisės vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi bei 154 straipsnio 1 dalimi ne vėliau kaip per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo dienos, apskųsti jį Muitinės departamentui paduodant skundÄ per Kauno teritorinę muitinę, tačiau pažymėtina, jog Å¡io sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y.

Å¡iuo atveju nėra nagrinėjamas kilęs mokestinis ginčas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su paminėto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nėra vertinamos, kadangi nepatenka į Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas. Be to, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. PP-17(7-268/2017) turinys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas G. M. yra pasinaudojęs iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka pateikdamas skundus dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ panaikinimo.             Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 06 05 iki 2018 01 01) 33 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus.

             MAÄ® 95 straipsnio, nustatančiame mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das – turto areÅ¡tas.              MAÄ® 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areÅ¡tas – Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ .

Mokesčių mokėtojo turto areÅ¡tuojama ne daugiau negu tiek, kad bÅ«tų galima realiai ir visiÅ¡kai užtikrinti mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir padengti su turto areÅ¡tu bei iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas (MAÄ® 101 straipsnio 2 dalis).             MAÄ® 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojo turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimÄ , pagal kurį mokesčių mokėtojui iÅ¡ naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimÄ panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimÄ ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , turto areÅ¡tas lieka galioti.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas MAÄ® 101 straipsnio 3 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ :

1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų;

2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-249/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). SÄ lyga „turto areÅ¡tui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali bÅ«ti neįvykdyta, nes turtas gali bÅ«ti paslėptas, parduotas ar kitokiu bÅ«du galima jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ iÅ¡reiÅ¡kia tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto areÅ¡to klausimÄ , pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo rizikÄ .

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali bÅ«ti laikoma pateisinančia turto areÅ¡to taikymÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).             MAÄ® 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ minėtosioms sumoms padengti (iÅ¡skyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu), tačiau nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Å¡io Ä®statymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.             Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad mirus I.

M. motinai visas jos turtas, t. y. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ., buvo paliktas jai, kaip paveldėtojai pagal testamentÄ . Pagal tuo metu galiojusius bei Å¡iuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus paveldėtas turtas asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, net jei toks asmuo yra sudaręs santuokÄ . Kitas svarbus momentas yra tai, kad dėl minėto nekilnojamojo turto įsigijimo 2012 metų rugpjūčio mėn. į I. M. kreipėsi A. A.. Su juo aptarus visas sandorio aplinkybes I.

M. nusprendė nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti už 100 000 Lt, tačiau galutiniam sandorio įregistravimui trukdė tai, kad vienas statinys nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centre Dėl Å¡ios priežasties bei siekiant užsitikrinti, jog nei turto pirkėjas, nei turto pardavėjas nepersigalvotų, A. A. sumokėjo I. M. 100 000 Lt ir kaip garantÄ sudarė paskolos sutartį. Tarp abiejų Å¡alių buvo sutarta, jog pirkimo - pardavimo sutartis bus pasiraÅ¡yta kai I. M. įregistruos visus statinius, o jeigu ji to nepadarytų iki 2013 m. gruodžio 31 d. pinigus privalėtų gražinti ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Taip pat teigė, jog Å¡ioje situacijoje svarbu yra tai, kad G. M. ir I. M. yra iÅ¡situokę (santuoka iÅ¡registruota (duomenys neskelbtini) .) ir jau visų aptartų įvykių metu jų santykiai buvo paÅ¡liję, todėl G. M. net neturėjo galimybės žinoti apie I. M. sudarytus sandorius ir turimas pinigines lėšas. Paminėjo ir tai, kad pagal gautÄ skundžiamÄ sprendimÄ galima spręsti ir tai, kad mokestinė nepriemoka, t. y. skola muitinei, buvo įregistruota tik 2017 m. kovo 16 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo santuokos nutraukimo.             Minėta, kad Kauno teritorinė muitinė 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ pripažino G.

M. solidariai atsakančiu skolininku muitinei ir apskaičiavo muitinėje G. M. ir kitiems skolininkams mokestinę prievolę: muitÄ (įmokos kodas A00) - 19018 Eur, akcizÄ (įmokos kodas 100) - 274705 Eur, PVM (įmokos kodas B00) - 68615 Eur, muito delspinigius (įmokos kodas 812) - 457 Eur, akcizo delspinigius (įmokos kodas 846) - 135237 Eur ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) - 33779 Eur, skolos atsiradimo datai 2012 m. rugsėjo 17 d. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sÄ lyga, kuriai esant mokesčių administratorius gali taikyti turto areÅ¡tÄ pagal MAÄ® 101 straipsnio 3 dalyje, t. y. nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui.             Pažymėtina, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali bÅ«ti nustatomas remiantis tikėtino pobÅ«džio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės sumos yra labai didelės, konstatuotina, kad atsakovas turėjo realų pagrindÄ imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. AreÅ¡tuoto turto vertė yra kur kas mažesnė nei pareiÅ¡kėjui įregistruotos mokestinės prievolės dydis.             Tai, jog yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas (pareiÅ¡kėjas) jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose pateikta istorinė informacija apie G.

M. sudarytus nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų matyti, kad G. M. asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtÄ : 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2014 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartimi (Nr. LG-(duomenys neskelbtini) ) padovanojo sutuoktinei I. M., bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiÄ 10400/75535 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2014 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo sÅ«nui D.

M.. Minėti sandoriai buvo sudaryti ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-0110-12, atlikto dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, metu, netrukus iki Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-84- 478/2014 paskelbimo. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, atlikęs ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00554-13 dėl sutuoktinių G. M. ir I. M. galimo neteisėto praturtėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1891 straipsnio 1 dalyje, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu gautÄ 2017 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. AU22-2 dėl G.

M. Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimÄ , konstatavo, kad be aukščiau minėtų sudarytų nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių, G. M. pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutartį perleido sutuoktinės broliui R. U. 2012 m. vasario 21 d. iÅ¡ G. K. įsigytÄ automobilį VW Passat (Kelių transporto priemonių registro duomenimis G. M. iÅ¡ G. K. 2012 m. vasario 21 d. įsigijo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo perleistas paskelbus 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014.             Minėta, kad apskųsdamas iÅ¡vardytus atsakovo sprendimÄ ir turto areÅ¡to aktÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, jog mokesčių administratorius - Kauno teritorinė muitinė prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl turto areÅ¡to taikymo turėjo nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, tačiau to nepadarė, nes areÅ¡tavo jo buvusiai sutuoktinei trečiajam suinteresuotam asmeniui I.

M. priklausančias asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas.             Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-84-478/2014 nustatyta, jog asmens kratos protokolu 2012 m. rugsėjo 17 d. pas I. M. rasta ir paimta 50 000 Lt įvairiomis kupiūromis, 21 250 Eur įvairiomis kupiūromis, 13 JAV dolerių, kurie apžiūrėti apžiūros protokolu ir perduoti saugoti VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės finansų skyriui.

Nutarimu nustatyta, kad dėl asmens kratos metu pas I. M. rastų pinigų, kuriuos I. M. bandė paslėpti atliekant kratÄ , jos ir G. M. gyvenamojoje vietoje, bei atsisakė nurodyti Å¡ių pinigų kilmę, tyrimas yra iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. I-84-478/2014, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).             Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00554-13 dėl sutuoktinių G.

M. ir I. M. galimo neteisėto praturtėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalyje, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi nutrauktas nenustačius, kad būtų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 1891 straipsnio 1 dalyje, o kratos metu paimti bei VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyriuje saugomi 50 000 Lt, 21 250 Eur ir 13 JAV dolerių remiantis 2017 m. rugsėjo 17 d. turto arešto aktu Nr. 6 perduoti Muitinės kriminalinės tarnybos žiniai.             Šiuo ikiteisminiu tyrimu buvo siekiama nustatyti ar 2012 m. rugsėjo 17 d. asmens kratos metu iš I.

M. iÅ¡imti 50 000 Lt, 21 250 Eur ir 13 JAV doleriai yra neteisėto praturtėjimo dalykas.             Nutarime konstatuota, jog iÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. asmens kratos metu I. M. slėpė pinigus nuo pareigÅ«nų, kratos metu apie jokiÄ paskolÄ iÅ¡ pil. A. A. pareigÅ«nams neminėjo, buvo nenuosekli dėl pinigų kilmės, įvertinus A. A. parodymus dėl suteiktos paskolos dydžio, jog didžioji paskolos dalis buvo suteikta litais, kokiomis nominalo kupiÅ«romis bei valiuta buvo suteikta paskola, tai kad kratos metu dalis rastų bei iÅ¡imtų pinigų buvo kitokiomis kupiÅ«romis (stambaus nominalo) bei valiuta, nei nurodė A.

A., taip pat, kad G. M. ir I. M. prieÅ¡ kratÄ banko sÄ skaitose neturėjo didelės pinigų sumos, kuriÄ banke iÅ¡gryninus bÅ«tų galimybė gauti sumÄ stambiomis kupiÅ«romis įvairia valiuta, bankomatai 100 Eur, 200 Eur, 500 Eur nominalo banknotų bei dolerių neiÅ¡duoda, taip pat, kad sutuoktiniai iki kratos nepardavė, neiÅ¡nuomojo jokio brangaus nekilnojamojo bei kilojamojo turto, už kurį bÅ«tų gauta pakankamai pajamų kratos metu iÅ¡imtai pinigų sumai pagrįsti, nenustatyti iÅ¡imtų pinigų kiti galimi teisėti Å¡altiniai.

Be to, 2017 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vadose Nr. AU22-2 Nr., AU22-3 buvo konstatuota, kad I. M. bei G. M. 2010 m. ir 2012 m. neturėjo finansinės galimybės nustatytoms iÅ¡laidoms patirti gavo pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų bei nenustatytų Å¡altinių, taip pat įvertinus I. M. bei G. M. teisėtų pajamų Å¡altinius, bei G. M. nusikaltimÄ veiklÄ siekiant turtinės naudos, ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. kratos metu paimti pinigai nėra susiję su A.

A. galimai suteikta paskola (100 000 Lt), ir pripažinta, jog kratos metu iÅ¡imti 35 742,10 Eur (įvairia valiuta, suma paskaičiuota taikant Lietuvos banko paskelbtÄ euro ir užsienio valiutų santykį 2017 m. rugpjūčio 17 d.) yra gauti iÅ¡ tyrimui bei mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių. 2012 m. rugsėjo 17 d. kratos metu paimti 35 742,10 Eur (įvairia valiuta, suma paskaičiuota taikant Lietuvos banko paskelbtÄ euro ir užsienio valiutų santykį 2017 m. rugpjūčio 17 d.) nesietini su A.

A. galimai suteikta I. M. paskola 100 000 Lt.             Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-874-743/2015 pagal pareiÅ¡kėjų I. M. ir G. M. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, (duomenys neskelbtini) . sprendimu I. M. ir G. M. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) . Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino I.

M. ir G. M. 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiÅ¡kėjai susitarė, be kita ko, jog banko sÄ skaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiÅ¡kai kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiÅ¡kėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sÄ skaita ir/ar iÅ¡duota banko kortelė, ar faktiÅ¡kai valdomos ne banko sÄ skaitose esančios lėšos (sutarties 2 punktas).             Šiuo nagrinėjamu atveju vienas iÅ¡ buvusių sutuoktinių – pareiÅ¡kėjas G.

M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo areÅ¡tuotas ne mokesčių mokėtojo turtas, o buvusios sutuoktinės I. M. asmeninis turtas.             Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrÄ jÄ nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcijÄ .

Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).             Santuokos nutraukimas reiÅ¡kia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimÄ ar pasikeitimÄ , pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), iÅ¡sprendžiami vaikų ir tarpusavio iÅ¡laikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia Å¡eimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt.

Teismas, nutraukdamas santuokÄ , toje pačioje byloje turi iÅ¡spręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nutraukiant santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio iÅ¡laikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sÄ lygų teisėtumÄ , jÄ patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuokÄ , sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesÄ Å¾iningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiÅ¡kėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia.             CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, Å¡i nuostata logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje iÅ¡sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, Å¡is susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiÅ¡kia, kad, nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja bÅ«ti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad, nutraukus santuokÄ ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiÅ¡kia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne Å¡eimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).             CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

             Teisėjų kolegija pažymi, kad priklausomai nuo to, kokios nuosavybės – bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės – teise turtas valdomas, taip pat jeigu turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai ar jis valdomas sutuoktinių (CK 3.87 straipsnis), ar bendroji jungtinė nuosavybė atsiradusi kitu įstatyme nustatytu pagrindu (CPK 4.86 straipsnio 2 dalis), skiriasi skolininko dalies bendrame turte CPK 667 straipsnio pagrindu nustatymui keliami reikalavimai ir taikytinas teisinis reglamentavimas.

Jeigu bendroji jungtinė nuosavybė valdoma sutuoktinių, tai nustatant vieno iÅ¡ sutuoktinių turto dalį bendrame turte, turi, inter alia, bÅ«ti taikomos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos teisės normos CK 3.116–3.129 straipsniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. P. praÅ¡ymÄ nustatyti skolininko turto dalį, bylos Nr. 3K-3-23/2006).

Jeigu bendroji jungtinė nuosavybė atsirado kitu įstatyme nustatytu (ne santuokos sudarymo) pagrindu, tai, nustatant skolininko dalį bendrame turte, taikytinos daiktinės teisės normos, skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei reglamentuoti (CK 4.89 straipsnis). Kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Taigi teismas, spręsdamas skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies bendrosios nuosavybės teisėje praÅ¡oma nustatyti skolininko turto dalį, o tada atitinkamai taikyti konkrečiÄ nuosavybės teisės rūšį reglamentuojančias teisės normas.              Minėta, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo G. M. ir I. M. santuoka nutraukta. Tačiau vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto dėl piniginių lėšų pasidalijimo turinys nepatvirtina, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. asmens kratos metu iÅ¡ I.

M. iÅ¡imti 50 000 Lt, 21 250 Eur ir 13 JAV dolerių, kurie Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 6 yra areÅ¡tuoti, yra vieno sutuoktinio (I. M.) asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), nes tiek santuokos nutraukimo metu, tiek administracinių aktų priėmimo metu buvę sutuoktiniai turto (lėšų) faktiÅ¡kai nevaldė, ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebuvo paneigta.

Pažymėtina, jog 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvę sutuoktiniai susitarė ir dėl nekilnojamojo turto priskirtinumo I. M. asmeninei nuosavybei (sutarties 4 ir 5 punktai), tačiau to nepadarė dėl ginčo piniginių lėšų priskirtinumo, taigi darytina iÅ¡vada, jog 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas nepatvirtina, jog atsakovas Kauno teritorinė muitinė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 6 areÅ¡tavo ne mokesčių mokėtojo G.

M. turtÄ (lėšas), o buvusios sutuoktinės I. M. asmeninį turtÄ (lėšas) (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad, nutraukus pareiÅ¡kėjo G. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. santuokÄ , jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytÄ turtÄ (lėšas) pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos.             Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo ginčijami Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 853 „AreÅ¡tuoti turtÄ (lėšas)“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktas Nr. 6 yra teisėti bei pagrįsti, priimti tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

          Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai                                                                                         Rimantas Giedraitis                                                                                                       Daina Kukalienė                                                                                                        Algis Markevičius