2023-05-17 Nr. AB-10245-3-64-3-00100-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-692-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00100-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R3-3 administracinėje byloje Nr. AG3-139/26-2021 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

2. Atsakovas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lelija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aprašo 81 priedas) (toliau – 2021 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymas), 2021 m. rugpjūčio 12 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (Aprašo 82 priedas) (toliau – 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymas), taip pat 2021 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, UAB „Lelija“ generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 12 d.

įsakymą Nr. 107 „Dėl prastovų paskelbimo“ (toliau – 2021 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 107) bei prie jo pridėto priedo „Darbuotojų sąrašas, kuriems skelbiama prastova“, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. liepos mėnesį, kopijas bei segtuvą pranešimų, gautų iš Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI), kopijų. Išnagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymas Nr. V1(19.5)-2145, kurio 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 2-94 punktais UAB „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus (toliau – 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas). Užimtumo tarnyba 2021 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais į pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 23617,25 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugsėjo 10 d.

Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aprašo 81 priedas) (toliau – 2021 m. rugsėjo 10 d. pasiūlymas), 2021 m. rugsėjo 10 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (Aprašo 82 priedas) (toliau – 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymas), taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. rugpjūčio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, 2021 m. liepos 12 d.

įsakymo Nr. 107 pridėto priedo, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kopijas bei pranešimų, gautų iš VDI, kopijos. Išnagrinėjus 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2349 (toliau – 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymas). Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 21 d. pavedimais į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 3682,75 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

2.2. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo, kad „tikrinant informaciją dėl galimai nedeklaruoto darbo (darbo paskelbtos prastovos metu), buvo atliktas UAB „Lelija“, padalinio - Širvintų komercinio centro, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Lelija“ darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskelbtos prastovos (pilnos ir (ar) dalinės). UAB „Lelija“ generalinė direktorė G.

Z. nekontroliavo pavaldžių Įmonės darbuotojų, atsakingų už Įmonės padalinio darbo organizavimą, darbo, o pastarieji, 2021 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, darbuotojoms (siuvėjoms) N. A., L. Š. ir J. P. paskelbtų prastovų metu nurodydavo joms atvykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas, tokiais veiksmais pažeisdami Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Šios darbuotojos dirbo Įmonės naudai, tačiau jų faktiškai dirbtas laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (pažeisti Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies reikalavimai).

Taip pat nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinės direktorės G. Z. 2021 m. liepos 12 d. įsakymu N. 107 Įmonės darbuotojams paskelbta prastova negalėjo būti skelbiama Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. UAB „Lelija“ veikla nebuvo apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, padarymo“.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu informavo, kad UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinis nurodymas (2021 m. rugsėjo 28 d. AN protokolas) įvykdytas, paskirta bauda sumokėta per įstatymo nustatytą terminą. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, administracinė teisena laikoma baigta. Vadinasi, subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesius 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu (jo priede nurodytus asmenis) bei 2021 m. rugsėjo 20 d.

įsakymu (jo priede nurodytus asmenis) pareiškėjui buvo paskirta ir išmokėta nepagrįstai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių aptarnavimo departamento direktoriaus (toliau – Šiaulių KAD) 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų „Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

2.3. Užimtumo tarnyba, priimdama Skundžiamą įsakymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, panaikino savo pačios priimtus sprendimus, kuriais pareiškėjui skyrė subsidiją darbo užmokesčiui, kaip neteisėtus.

2.4. Prastovos pagrįstumo klausimas šioje byloje buvo išspręstas VDI administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, Komisija šioje byloje neturėjo pagrindo nagrinėti ir spręsti pareiškėjo prastovos pagrįstumo klausimo, o turėjo spręsti tik dėl Skundžiamo įsakymo teisėtumo.

3. Pareiškėjas UAB „Lelija“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovo Šiaulių KAD Mažeikių skyrius pareiškėjui kartu su Įsakymu ir Pretenzija nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui: VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto; 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1478-2021; 2021 m. spalio 22 d. rašto. Pareiškėjas neturėdamas rašytinių įrodymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, neturi galimybių efektyviai ginti savo teises.

3.2. UAB „Lelija“ gen. direktorė G. Z. sutiko su VDI nustatytu pažeidimu ir sumokėjo paskirtą baudą. VDI AN protokolas surašytas fiziniam asmeniui G. Z., kuriam ir sukelia protokolas teisines pasekmes. Juridiniam asmeniui UAB „Lelija“ joks administracinių nusižengimų protokolas nėra surašytas, kuriame būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių gintis ir ginčyti galėtų juridinis asmuo, todėl juridiniam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi prejudicinės galios kitam fiziniam asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas. VDI nebuvo tirtos konkrečių darbuotojų prastovų paskelbimas, nenurodytos pavardės darbuotojų, kuriems neva neteisėtai paskirtos prastovos, nenurodytos darbuotojų funkcijos (veiklos). VDI AN protokole apsiribota formaliu įrašu „ne mažiau 73 įmonės darbuotojams“ (Užimtumo tarnybos Pretenzija reiškiama dėl 94 darbuotojų) ir tai, kad „nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, 2021 m. birželio 28 d. Nutarimo Nr. 506 redakcija) paskelbta ekstremalioji situacija neriboja darbdavio veiklos“, todėl neva prastovų paskelbimas neįtakojo Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija.

3.3. Sisteminė Užimtumo įstatymo ir Aprašo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Klientų aptarnavimo departamento direktoriui nėra suteikta teisė priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, kuris yra įvykdytas subsidija darbo užmokesčiui išmokėjus, nuo jo priėmimo momento, o išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimo tvarkos Užimtumo įstatymas nedetalizuoja. Atsakovas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, o tiesiog įrašė išvadą iš VDI pateiktų dokumentų. Taip pat atsakovas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl neva žinomai neteisingos informacijos pateikimo, o tai tiesiog įrašė atsakovo Įsakyme. Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra reikalavimo, kad darbdavys gali skelbti prastovas pagal šį punktą tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino nutarimu apribojo darbdavio veiklas, priešingai nei nurodė VDI AN protokole nurodydama, kad „paskelbta ekstremalioji situacija neriboja darbdavio veiklos (šiuo atveju įmonėje prastova paskelbta dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus) ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Šiuo atveju prastova darbuotojams turėjo būti paskelbta Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

3.4. Atsakovo Šiaulių KAD priėmė Įsakymą ir surašė Pretenziją vadovaudamasi trečiojo asmens VDI pateikta informacija. Nepateikus rašytinių įrodymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, juridiniam asmeniui UAB „Lelija“ panaikinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė į tinkamą savo teisių gynimą. AN protokolas surašytas fiziniam asmeniui G. Z. ir nesukelia teisinių pasekmių juridiniam asmeniui UAB „Lelija“, bei neturi prejudicinės galios.

3.5. Pareiškėjas išlaikė darbo vietas ir neatleido darbuotojų esant ekstremaliai situacijai, todėl pagal teisinį reglamentavimą nėra teisinių pagrindų subsidijų grąžinimui. Pareiškėjas paskelbė prastovas pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrįstai ir teisėtai, nes būtent dėl pasaulinės pandemijos paskelbta ekstremali situacija dėl kurios ir sumažėjo užsakymų skaičius įmonėje. Nėra nustatyta, kad pareiškėjai subsidija buvo išmokėta nesant tam teisinio pagrindo; antra - Komisija sprendime nustatė, kad darbdavys turėjo teisę skelbti prastovas Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir jas paskelbė; trečia - nėra jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui žinomai neteisingą informaciją (Užimtumo įstatymo 61 str.), priešingai, Pareiškėjo visa pateikta informacija atsakovui yra teisėta ir pagrįstai; ketvirta - išieškojimas galimas tik „išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis“. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XX skyriuje „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ 6.241 straipsnį ir pažymėjo, kad šiuo atveju, atsakovo išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui, kurios pagal kodekso išimtis negali būti išieškomos.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, taip pat 2021 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 12 d.

įsakymo Nr. 107 „Dėl prastovų paskelbimo“, kuriame nurodyta, kad „Darbdavys UAB „Lelija“ dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu“ bei „laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. paskelbti prastovas šio įsakymu priede nurodytiems UAB „Lelija“ padaliniams ir jų konkretiems darbuotojams, nurodant laikotarpius“ bei prie jo pridėto priedo „Darbuotojų sąrašas, kuriems skelbiama prastova“, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. liepos mėnesį, kopijas bei segtuvą pranešimų, gautų iš VDI, kopijų.

Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktorius priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kuriuo UAB „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Užimtumo tarnyba 2021 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais (pavedimu Nr. 610015954 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 55,36 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015955 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 276,79 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015956 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 775,02 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015957 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 110,72 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015958 pervedė į pareiškėjos nurodytą sąskaitą 14496,97 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015959 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 8013,11 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui) į pareiškėjo nurodytą sąskaitą pervedė 23617,25 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugsėjo 10 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, 2021 m. rugsėjo 10 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. rugpjūčio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 107 pridėto priedo, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kopijas bei pranešimų, gautų iš VDI, kopijos. Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V1(19.5)-2349 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ UAB „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 21 d. pavedimais (pavedimu Nr. 610017234 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 183,85 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017235 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 35,02 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017236 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 1641,47 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017237 pervedė į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 1768,41 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui) į pareiškėjo nurodytą sąskaitą pervedė 3682,75 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui

5.3. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo atsakovą, kad „tikrinant informaciją dėl galimai nedeklaruoto darbo (darbo paskelbtos prastovos metu), buvo atliktas UAB „Lelija“ padalinio – Širvintų komercinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintos, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Lelija“ darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskelbtos prastovos (pilnos ir (ar) dalinės). Nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinė direktorė G. Z. nekontroliavo pavaldžių Įmonės darbuotojų, atsakingų už Įmonės padalinio darbo organizavimą, darbo, o pastarieji, 2021 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, trims darbuotojoms (siuvėjoms) paskelbtų prastovų metu nurodydavo atvykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas, tokiais veiksmais pažeisdami Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nustatyta, kad šios darbuotojos dirbo Įmonės naudai, tačiau jų faktiškai dirbtas laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (pažeisti Darbo kodekso 120 str. 1 d. reikalavimai). Taip pat nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinės direktorės G. Z. 2021 m. liepos 12 d. įsakymu N. 107, Įmonės darbuotojams paskelbta prastova negalėjo būti skelbiama Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. UAB „Lelija“ veikla nebuvo apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 96 str. 2 d., 100 str. 1 d., padarymo“. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu (pačiame rašte nurodyta data 2021 m. spalio 22 d.) informavo atsakovą, kad UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinis nurodymas (2021 m. rugsėjo 28 d. AN protokolas) įvykdytas, paskirta bauda sumokėta per įstatymo nustatytą terminą. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, administracinė teisena laikoma baigta.

5.4. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius skundžiamu 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu pripažino netekusiomis galios nuo jų priėmimo momento: 1.1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (toliau – Šiaulių KAD) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1 priedo eilutes Nr. 2-36, 38-44, 46-58 ir 60-94; 1.2. Šiaulių KAD direktoriaus 2021m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2394 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 1 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo eilutes Nr. 9-24, 26-30, 32-35 ir 37-47.

5.5. Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD Mažeikių skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė pretenziją pareiškėjui dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos, kuria prašoma ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos grąžinti pervestą 27356,72 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 ir 24 dalimis, 61 straipsniu, CK 6.237 straipsnio 1 dalimi.

6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įtraukti į bylą VDI, nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis), todėl netikslinga šioje byloje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

7. Teismas išanalizavo VAĮ 10 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 ir 24 dalis, 51 dalies 4 punktą, 61 straipsnį, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Aprašo V1 skyriaus „Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“ 201, 205, 206, 2011 punktus, Aprašo V2 skyriaus „Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“ 2014.1., 2017, 2018 ir 2028 punktus.

8. Iš nurodyto teisinio reguliavimo teismas darė išvadą, jog Aprašu, kurį patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo nuostatomis, Užimtumo tarnybai yra pavesta spręsti klausimus, susijusius su užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimu ir dėl jų priimti sprendimus, Apraše reglamentuota, kas ir kokius sprendimus turi teisę priimti. Tuo atveju, kai subsidija darbo užmokesčiui jau yra išmokėta, teisės aktai nenumato galimybės Klientų aptarnavimo departamento direktoriui priimti sprendimo, kuriuo galėtų panaikinti nuo jo priėmimo momento jau įvykdytą, jo paties priimtą sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, o tik Užimtumo tarnybai nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, įpareigoja Užimtumo tarnybą vykdyti išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 2012 ir 2028 punktai, Užimtumo įstatymo 61 straipsnis). Atsakovas Skundžiamame įsakyme nurodė Užimtumo įstatymo 61 straipsnį, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl juo vadovaujasi. Sisteminė Užimtumo įstatymo ir Aprašo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Klientų aptarnavimo departamento direktoriui nėra suteikta teisė priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, kuris yra įvykdytas subsidiją darbo užmokesčiui išmokėjus, nuo jo priėmimo momento, o išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimo tvarkos Užimtumo įstatymas nedetalizuoja, todėl Skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Teismas, išanalizavęs VAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad atsakovas neįvykdė VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje reikalavimo motyvuoti tokį sprendimą. Skundžiami sprendimai taip pat priimti vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau skundžiamuose sprendimuose nepateikta motyvų, kodėl atitinkami įsakymai dėl subsidijų skyrimo yra neteisėti. Teismas konstatavo, kad 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 neatitinka VAĮ 16 straipsnyje numatytų reikalavimų.

10. Teismas, įvertinęs skundžiamą įsakymą, sprendė, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog prastovos 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais darbuotojams skelbtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstai, nenurodant jokių motyvų ir faktinio sprendimų pagrindo, nėra konkrečių teisės normų susiejimo su objektyviais duomenimis (faktais). Be to, skundžiamame įsakyme apsiribojama panaikinant įsakymų eilutes, kuriuose numatyta subsidija darbo užmokesčiui konkrečiam darbuotojui, nevertinama, ar konkrečiam darbuotojui nebuvo galimybės suteikti darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Teismas konstatavo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose.

11. Teismas pažymėjo, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), taip realizuojamas juridinio asmens civilinis teisnumas ir veiksnumas. Juridinio asmens vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir laikytis specifinių pareigų, kurias nustato įstatymai, būti lojalus, veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų jo narių atžvilgiu, veiklą vykdyti taip, kad ji neprieštarautų jo vadovaujamos bendrovės veiklos tikslams. Pasielgus priešingai arba pažeidus jam nustatytas pareigas, kyla bendrovės vadovo atsakomybės klausimas, atsižvelgiant į jo padarytus arba nepadarytus, tačiau būtinus atlikti, veiksmus, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė: drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji. Vis dėl to tai, kas nustatyta AN protokole, net ir bendrovės vadovei paskyrus administracinę nuobaudą ir pastarąją jai sumokėjus (AN protokolas nebuvo skundžiamas), nesuteikia pagrindo atsakovui daryti išvadą, kuri savaime paneigia darbdaviui (Bendrovei) Darbo kodekse 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteiktą teisę skelbti bendrovės darbuotojams prastovas bei tuo remiantis nustatyti, kad bendrovė pateikė žinomai neteisingą informaciją ir reikalauti grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. raštas, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr.VDI-ANR_P-1478-2021 bei 2021 m. spalio 22 d. raštas, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas sprendimas, nėra tie dokumentai, kurie nustato prejudicinius (neįrodinėtinus) faktas

12. Atsižvelgęs į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, siekdamas išieškoti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui iš pareiškėjo ir priimdamas skundžiamą įsakymą netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 ir 16 straipsnių reikalavimų, yra neteisėti ir yra pagrindas juos panaikinti.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos argumentus:

14.1. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“, bet ne Socialinės apsaugos ir darbo ministro kaip nurodyta Komisijos sprendime ir teismo sprendime.

14.2. Atsakovas nurodo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 (toliau – Užimtumo tarnybos nuostatai) 11.5 papunktį, Dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-471 „Dėl Dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (išrašas yra byloje), 8.6 punktą ir akcentuoja, kad Užimtumo tarnyba turi teisę išieškoti neteisėtai išmokėtas subsidijas ir panaikinti priimtą ir jau įvykdytą sprendimą nuo jo priėmimo momento.

14.3. Priimant Skundžiamą įsakymą, Užimtumo tarnyba rėmėsi VDI nustatytomis aplinkybėmis, VDI pareigūnų surašytu administracinio nusižengimo protokolu, išvadomis ir VDI raštuose pateikta oficialia informacija. Užimtumo tarnyba neturėjo pareigos kvestionuoti kompetentingos institucijos konstatuotų faktų ir išvadų.

14.4. Skundžiamame įsakyme yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir dokumentai, kuriais remiantis buvo priimami sprendimai ir teisinis pagrindas.

14.5. VDI vykdo Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio. Taigi, Užimtumo tarnybai nėra suteikta teisė vertinti darbdavių skelbiamų prastovų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovas, priimdamas Skundžiamą įsakymą, rėmėsi VDI kaip kompetentingos institucijos surinkta ir pateikta informacija ir nemano, jog Skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, kaip teigiama teismo sprendime.

14.6. Atsakovas, vadovaudamasis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1478-2021 nebuvo skundžiamas, administracinis nurodymas įvykdytas, paskirta bauda sumokėta, tuo pareiškėjas pripažindamas, jog šis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio nusižengimo teisena yra pasibaigusi ir tuo patvirtinama, jog UAB „Lelija“ 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais darbuotojams skelbė prastovas neteisėtai, todėl, atsakovo nuomone, privalo grąžinti Užimtumo tarnybai nepagrįstai išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui.

14.7. Teismui priėmus formalų sprendimą, nevertinant ginčo esmės, bei bendros situacijos, pašalinama atsakovo pareiga susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją, o tai yra neteisinga visos valstybės interesų atžvilgiu, kai pas gavusį nepagrįstai subsidijas asmenį, teismas šią subsidiją ir palieka.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta argumentacija ir išvados pagrįstos teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, kurias pareiškėjas palaiko. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, atskleidė ginčo bylos esmę, priėmė sprendimą remdamasis teisės aktų reikalavimais, vadovaudamasis galiojančia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktorius 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V1(19.5)-2741 (toliau – ir Įsakymo), kuriuo pradėtas pareiškėjui išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui, susigražinimo procesas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SD-1-21213 informavo, atsakovę, kad buvo atliktas UAB „Lelija“ padalinio - Širvintų komercinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintos, patikrinimas, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Lelija“ darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskelbtos prastovos (pilnos ir (ar) dalinės). Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinės direktorės G. Z. 2021 m. liepos 12 d. įsakymu N. 107, Įmonės darbuotojams paskelbta prastova negalėjo būti skelbiama DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. UAB „Lelija“ veikla nebuvo apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje UAB „Lelija“ generalinei direktorei bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, padarymo. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. SD-1-19223 informavo atsakovą, kad uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinis nurodymas (2021 m. rugsėjo 28 d. AN protokolas) įvykdytas, paskirta bauda sumokėta per įstatymo nustatytą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 5 dalimi, administracinė teisena laikoma baigta.

19. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į iš VDI gautą informaciją, jog UAB „Lelija“, 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. darbuotojams skelbtos dalinės prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbtos nepagrįstai, o subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu (toliau – subsidija darbo užmokesčiui) gali būti skiriama ir mokama tik už darbuotojus, kuriems prastova paskelbta būtent Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, todėl subsidija darbo užmokesčiui už UAB „Lelija“ darbuotojus paskirta ir išmokėta nepagrįstai, pripažino netekusiomis galios nuo jų priėmimo momento: 1.1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (toliau – Šiaulių KAD) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1 priedo eilutes Nr. 2-36, 38-44, 46-58 ir 60-94; 1.2. Šiaulių KAD direktoriaus 2021m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2394 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo eilutes Nr. 9-24, 26-30, 32-35 ir 37-47. Taip pat inicijavo nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą, išsiunčiant pretenziją UAB „Lelija“ dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo. Pareiškėjui 2021 m. lapkričio 12 d. Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD Mažeikių skyrius pateikė pretenziją, kuria vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi, 61 straipsniu ir CK 6.237 straipsnio 1 dalimi prašoma ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos grąžinti pervestą 27356,72 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą,

20. Nesutikdamas su Įsakymu pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją prašydamas jį panaikinti. Komisija 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R3-3 administracinėje byloje Nr. AG3-139/26-2021 pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamą Įsakymą panaikino. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje ginčijamu sprendimu atsakovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentuoja, jog Užimtumo tarnyba turi teisę išieškoti neteisėtai išmokėtas subsidijas ir panaikinti priimtą ir jau įvykdytą sprendimą nuo jo priėmimo momento. Priimant skundžiamą Įsakymą, Užimtumo tarnyba rėmėsi VDI nustatytomis aplinkybėmis, VDI pareigūnų surašytu administracinio nusižengimo protokolu, išvadomis ir neturėjo pareigos kvestionuoti kompetentingos institucijos konstatuotų faktų ir išvadų. Įsakyme yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir dokumentai, kuriais remiantis buvo priimami sprendimai.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23. Ginčijamas Įsakymas, priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi ir 61 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VDI raštuose ir administracinio nusižengimo protokole pateikta informacija, įvertinus tai, jog pareiškėjas 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. netenkino į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatytos sąlygos subsidijai darbo užmokesčiui gauti.

24. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog Įsakyme yra nurodytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas. Be to, tiek faktinis, tiek teisinis Įsakymo priėmimo pagrindas buvo nurodytas ir pareiškėjui pateiktoje Pretenzijoje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad byloje ginčijamas Įsakymas, jį vertinant kartu su pareiškėjui pateikta pretenzija, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.

25. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi, darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte apibrėžiama, kas yra užimti asmenys, už kuriuos gali būti skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu, t. y. užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.

26. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio).

27. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į administracinių teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose ; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamai bylai aktualūs Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-507-415/2023, pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje nepagrįstomis pripažintos pirmosios instancijos teismo išvados, kad, „remiantis Aprašo 2012 ir 2028 punktais, Užimtumo įstatymo 61 straipsniu, tuo atveju, kai subsidija darbo užmokesčiui jau yra išmokėta, teisės aktai nenumato galimybės Klientų aptarnavimo departamento direktoriui priimti sprendimo, kuriuo galėtų panaikinti nuo jo priėmimo momento jau įvykdytą, jo paties priimtą sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, o tik Užimtumo tarnybai nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, įpareigoja Užimtumo tarnybą vykdyti išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka.“

29. Teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje taip pat akcentavo, jog „Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė pačiam panaikinti neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju pripažintų netekusiais galios įsakymų neteisėtumas yra kildinamas iš VDI pagal kompetenciją atliktų veiksmų pagrindu padarytos išvados apie pareiškėjo paskelbtos prastovos, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neteisėtumo. Tačiau pripažintų netekusiais galios įsakymų pagrindu yra atliktos išmokos – įvykdytos užimtumo rėmimo priemonės. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 61 straipsniu, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, išieškomos iš kaltų asmenų tik tuo atveju, jei yra įrodyta, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo. Šios bylos kontekste, reikia manyti, vertinimo dalykas būtų, ar pareiškėjui užimtumo rėmimo priemonės buvo pritaikytos dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo. Ši išieškojimo taikymo sąlyga turi būti atsakovo individualaus vertinimo dalykas. Ir tik nustačius, kad pareiškėjo veiksmai atitinka nurodytos sąlygos turinį, būtų teisinis pagrindas išmokų išieškojimui.“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje nustačiusi, jog atsakovas individualiai neįvertino nurodytos išieškojimo sąlygos taikymo pagrindų, įsakymus panaikino ir klausimą dėl panaikintuose įsakymuose nurodytų įsakymų eilučių pripažinimo netekusiomis galios bei pareiškėjui taikytų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 4 p.) pažymėdama, jog neaiškina teisės dėl išieškojimo būdų (administracine ar teismo tvarka) atsižvelgdama į tai, kad „panaikinus ginčijamus atsakovo įsakymus ir klausimą dėl pareiškėjui taikytų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų perdavus atsakovui nagrinėti iš naujo, bus nuspręsta tiek dėl pareiškėjo įgytos teisės iš esmės, tiek ir dėl sąlygų, kurioms esant yra galimas tų išmokų išieškojimas, inter alia ir to išieškojimo būdų taikymo.“

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą taip pat individualiai neįvertino minėtos išieškojimo taikymo sąlygos. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais minėtoje byloje (nutarties 29 p.), atsakovo Įsakymas naikinamas dėl nurodytų motyvų ir klausimas dėl panaikintame Įsakyme nurodytų įsakymų eilučių pripažinimo netekusiomis galios bei pareiškėjui taikytų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

31. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimas pakeičiami juos papildant, kad klausimas dėl panaikintuose įsakymuose nurodytų įsakymų eilučių pripažinimo netekusiomis galios bei pareiškėjui taikytų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R3-3 administracinėje byloje Nr. AG3-139/26-2021 pakeisti.

Sprendimų rezoliucines dalis išdėstyti taip:

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų „Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“.

Klausimą dėl panaikintame įsakyme nurodytų Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymų atitinkamų eilučių pripažinimo negaliojančiomis ir pareiškėjui taikytų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų perduoti Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimų dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė