2023-09-20 Nr. AB-16790-3-61-3-04774-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2045-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04774-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, S. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S29230 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7432006, ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo arba naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau gimimas registruotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini)), o nuo (duomenys neskelbtini) su šeima atvyko nuolat gyventi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį teisės aktų nustatyta tvarka prasitęsdavo, o paskutinis turėtas leidimas gyventi Nr. LT7432006 galiojo iki 2023 m. kovo 29 d., todėl, kaip įprasta, likus keliems mėnesiams iki leidimo gyventi galiojimo pabaigos, jis kreipėsi dėl leidimo gyventi pratęsimo / leidimo pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 53 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sumokėjo įstatymo nustatytą rinkliavą už paslaugą ir laukė informacijos apie išduoto leidimo nuolat gyventi naujam laikotarpiui atsiėmimą. Negaudamas jokių pranešimų iš Departamento, pareiškėjas kelis kartus nuvyko į Departamento Šiaulių skyrių, kur buvo informuotas, kad pranešimas jam išsiųstas, nors jokių pranešimų pareiškėjas tuo metu dar nebuvo gavęs. Pareiškėjas el. paštu 2023 m. kovo 15 d. gavo Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, dokumentas buvo atsiųstas adoc formatu, kurio pareiškėjas nemokėjo atsidaryti. 2023 m. kovo 30 d. pavyko atsidaryti gautą dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas užpildytu klausimynu, kuriame pareiškėjas pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

3. Pareiškėjas nurodė, jog pripažindamas pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui vien dėl klausimyno, Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir kituose aktuose įtvirtintą įsitikinimų laisvę. Pildydamas klausimyną, jis pateikė savo asmeninę nuomonę, nes buvo įsitikinęs, kad turi į ją teisę, kaip tai numato tiek Konstitucija, tiek tarptautiniai dokumentai. Pareiškėjas savo nuomonės viešai nepublikuoja, neskleidžia, nebando ja paveikti kitų asmenų ar pan., kas galėtų lemti tam tikrų ribojimų, sankcijų jo atžvilgiu taikymą, nėra baustas administracine tvarka ar teistas už jokias veikas, juo labiau tokias, kurios indikuotų valstybės saugumui grėsmę keliantį jo elgesį. Pareiškėjas nurodė nesuprantantis, kaip prigimtinės teisės turėti savo įsitikinimus, nuomonę realizavimas – nesant jokių netinkamų veiksmų praeityje ar šiuo metu, bei nesant indikacijų, kad jis gali imtis kokių nors jo įsitikinimų sąlygotų veiksmų – gali būti traktuojamas kaip grėsmė valstybės saugumui.

4. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes administracinis sprendimas turi būti priimamas remiantis objektyviais duomenis, pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, o ne prielaidomis apie galimą asmens pavojingumą. Prielaida apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui padaryta remiantis pareiškėjo asmenine nuomone tam tikrais klausimais, nors teisė į nuomonę negali būti niekaip varžoma, ribojama, dėl jos asmuo negali būti diskriminuojamas, dėl jo nuomonės valstybė negali jam sukelti jokių neigiamų pasekmių. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) valstybės saugumui, turi būti vertinamos visos situacijai aktualios faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į jo šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kitas reikšmingas aplinkybes.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Departamentas Sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo šeiminę padėtį, nes jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat jo sutuoktinė ir duktė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jis yra įsigijęs negyvenamąja patalpą – garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai įrodo jo ilgalaikius, pastovius ir nuolatinio pobūdžio santykius su Lietuva. Be to, Lietuvoje gyvena jo vienintelė sesuo T. S. Panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjui tektų išvykti iš Lietuvos, sau įprastos aplinkos, jis, būdamas garbaus amžiaus, būtų atskirtas nuo artimiausių savo žmonių – sesers ir sutuoktinės. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) ir Departamentas visus asmenis, kurie klausimyne nurodo turintys kitokią nuomonę apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, Rusijos neteisėtą intervenciją į kaimyninę valstybę, Krymo priklausomumą ir pan. nei apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose, kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose, automatiškai vertino kaip grėsmę valstybės saugumui, nepaisant jų faktinių ryšių su Lietuva, gyvenimo Lietuvoje trukmės, šeiminės situacijos, amžiaus, asmens elgesio ir kitų faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai yra reikšmingos vertinant ir sprendžiant, ar asmuo gali kelti ir kelia realų pavojų valstybės saugumui. Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, t. y. iš esmės Sprendimą priėmusio specialisto nuomone apie tai, kodėl pareiškėjas neįgijo Lietuvos pilietybės (nelojalus valstybei, jos negerbia ir pan.), taip siekiant pagrįsti išvadą dėl pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės valstybės saugumui.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pilietybės keitimas yra asmens teisė, o ne pareiga ir Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis lygybės principas, t. y. jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, jo lietuvių kalbos žinios nėra geros, nes rusų kalba yra jo gimtoji, jis nedirbo jokio darbo, kuriame jam būtų reikalingos geros valstybinės kalbos žinios, taip pat su draugais ir artimaisiais bendrauja rusų kalba. Joks teisės aktas imperatyviai nenumato, jog asmuo privalo mokėti lietuvių kalbą, nepaisant to, kiek ilgai gyvena Lietuvoje. Šiuo atveju aplinkybė, jog jis nemoka kalbos, negali būti pagrindas jį diskriminuoti ar priimti jo atžvilgiu nepalankius sprendimus. Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad jis palaikė ar palaiko kontaktus su kokiomis nors Rusijos struktūromis ar asmenimis, veikiančiais prieš Lietuvos Respubliką, kad dalyvauja kokioje nors neteisėtoje veikloje, rinko ar renka kokią nors informaciją, kuri gali būti priešingai Lietuvos interesams, ar kad jis turi intencijų veikti prieš Lietuvą ar konkrečius joje gyvenančius asmenis. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo diskriminuojamas, todėl jam taikomos neigiamos pasekmės dėl jo asmeninės nuomonės lyginant su Lietuvos piliečiais, ne tik turinčiais tokią pačią nuomonę, bet net ir ją viešai reiškiančiais.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT7432006 buvo išduotas 2018 m. kovo 29 d. UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. kovo 29 d. Departamentas 2023 m. vasario 27 d. gavo VSD raštą Nr. 18-2134, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nes pareiškėjas, pildydamas Departamento pateiktą klausimyną, nurodė, kad jis pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, ir kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas išreiškia paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad jis keliančiu grėsmę pripažintas vien dėl to, jog pateiktame klausimyne išsakė savo subjektyvią nuomonę. Departamentas niekaip neribojo pareiškėjo Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytų teisių išreikšti nuomonę, tačiau pareiškėjo klausimyne pateikti atsakymai, kad jis pritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams ir tai, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, patvirtina jo lojalumą Rusijai ir jos vykdomai agresyviai politikai, o tai nėra suderinama su Lietuvos saugumu ir užsieniečio galimybe likti ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas pažymėjo, jog Sprendimą priėmė vadovaudamasis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, o pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos ir priimdamas sprendimus, jis remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką, dėl to VSD yra kompetentingas subjektas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas nurodė Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento priimtus aktus, kuriuose smerkiama Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą ir išreiškiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos pozicija dėl karinių veiksmų vertinimo bei Krymo priklausomybės Ukrainai.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jo atsakymai į klausimus automatiškai buvo vertinami kaip grėsmė valstybės saugumui nepaisant jo faktinių ryšių su Lietuva, gyvenimo Lietuvoje trukmės, šeiminės situacijos, amžiaus, elgesio ir kitų faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai yra reikšmingos vertinant ir sprendžiant, ar jis gali kelti ir kelia realų pavojų valstybės saugumui. Pareiškėjo atsakymai į klausimus kaip tik patvirtina jo grėsmę Lietuvos ir joje gyvenančių asmenų saugumui. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, o sutuoktinė ir dukra Lietuvos Respublikos pilietės, Lietuvoje gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini), bet iki šiol neatsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, pareiškėjo šeiminę padėtį, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog nebuvo atliktas joks savarankiškas tyrimas.

11. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko ar atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, nes, VSD vertinimu, pareiškėjo išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo argumentai, kad jis laikosi teisės aktų, nėra baustas administracine tvarka, neturi jokios reikšmės sprendžiant šioje situacijoje, kai grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. pareiškėjui sąmoningai išreiškiant poziciją, kuria neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) priskyrė Rusijos Federacijai ir jis pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o tai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė skundą atmesti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog deklaruodamas tokius įsitikinimus, pareiškėjas išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jo teritorijų okupacijai. Pareiškėjo nuostatos rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos valdžia kelią egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Šiuo atveju užtenka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą, o pareiškėjo asmeniniai interesai bei skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime prašė skundą tenkinti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, jog santuokoje su pareiškėju gyvena (duomenys neskelbtini), iš jų didžiąją laiko dalį, t. y. apie (duomenys neskelbtini) gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Ji turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o jos vyras – ilgalaikio gyventojo statusą. Per ilgą gyvenimo Lietuvoje laiką yra susiformavę jų pagrindiniai socialiniai ryšiai, laiko (duomenys neskelbtini) ir Lietuvą savo namais, jų vaikai yra suaugę ir gyvena atskirai su savo šeimomis, todėl iš esmės ji su pareiškėju vienas kitam yra artimiausi žmonės. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad jie abu yra garbaus amžiaus, turi įvairių sveikatos problemų, tad neplanavo savo noru keisti gyvenamosios vietos bei negalėjo numatyti, kad kada nors bus priversti tą daryti. Departamento Sprendimas panaikinti jos sutuoktinio ilgalaikio gyventojo leidimą, nepratęsti ankščiau turėto leidimo gyventi Lietuvoje sukėlė didelį stresą, stipriai neigiamai paveikė ne tik pareiškėją, bet ir ją. Nei ji, nei pareiškėjas niekada neturėjo nuobaudų dėl netinkamo savo elgesio, kuris būtų priešingas Lietuvos valstybės interesams, saugumui ir pan. Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai, gali būti užverbuotas ir rinkti informaciją apie Lietuvoje gyvenančius asmenis, vykdyti Rusijos jėgų struktūrų operacijas ir pan., yra nepagrįsti. Pareiškėjas turi nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, tačiau savo nuomonės neperša kitiems asmenims, jos pagrindu neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali daryti neigiamos įtakos valstybės saugumui.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 581,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje Nr. LT74320006, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kad būtų pratęstas jo leidimas gyventi Lietuvoje ir 2023 m. sausio 27 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną, kuriame, be kita ko, pažymėjo, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD 2023 m. vasario 24 d. priėmė raštą Nr. 18-2134, kuriame nurodyta, kad, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Departamentas 2023 m. kovo 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo dukra taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. dirbo Lietuvos Respublikoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas minėtas aplinkybes tik nustatė ir perkėlė į priimtą ginčijamą Sprendimą. Visgi nei Sprendime, nei teismo posėdžio metu nebuvo paaiškinta, kokią reikšmę šios faktinės aplinkybės turėjo ginčijamo Sprendimo priėmimui, kaip jos buvo vertinamos ir pan. Dėl to atsakovas iš esmės individualiai nevertino su pareiškėju, jo šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusių aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, yra čia sukūręs socialinius, ekonominius ryšius, turi šeimą ir yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) žmogus, Departamentas turėjo itin kruopščiai atlikti individualų vertinimą, tačiau to nepadarė ir iš esmės perkėlė VSD išvadą į Sprendimą.

19. Teismas taip pat konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nes atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas su prašymu dėl leidimo gyventi pratęsimo / leidimo pakeitimo yra kreipęsis į Departamentą, ir byloje nėra duomenų, kad Departamentas būtų priėmęs kokį nors sprendimą. Dėl to Departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas, atsakovui įvertinus pareiškėjo situaciją individualiai, nėra kliūtis priimti iš esmės panašaus pobūdžio sprendimą, t. y. pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje neišduoti.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo racionalios, pagrįstos ir būtinos, dėl to priteisė jam iš atsakovo 581,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę skundžiamame sprendime teikė su pareiškėjo padėtimi susijusių šeiminių, ekonominių, socialinių aplinkybių vertinimui, nes jos turi būti vertintinos ne atsietai, o politinės situacijos kontekste. Būtent šiame kontekste pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę saugumui. Taigi su šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusios nustatytos aplinkybės savaime niekaip negali paneigti ar nusverti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime politinė situacija aptarta plačiai ir būtent todėl, kad Rusijos agresyvumas pastaraisiais metais yra padidėjęs, pareiškėjo pozicija patvirtina, kad jis pagrįstai laikomas keliantis grėsmę. Dėl pareiškėjo profilio (palaiko Rusijos režimą, yra senyvo amžiaus, Lietuvoje dirbo tik metus, gauna pensiją iš Rusijos) atsakovas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus, nepaneigia jo nustatytos galimos grėsmės valstybės saugumui perspektyvos, pvz., prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, buvo bandoma destabilizuoti ir Moldovą, tuomet būtent buvo pasitelkiami ten gyvenantys ir Rusijos nusikalstamą režimą palaikantys bei remiantys senyvo amžiaus žmonės, kuriais pasinaudojant Rusija siekė kelti neramumus šalyje ir nuversti teisėtai išrinktą valdžią.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, jau kartą davė priesaiką SSSR ir Rusijos Federacijai, tad daugiau nemato reikalo duoti priesaiką dar ir Lietuvai. Jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, yra pensininkas, pensiją gauna iš Rusijos Federacijos, neišmoko lietuvių kalbos. Pareiškėjas paaiškino, kad jo viena dukra turi Rusijos pilietybę, gyvena Rusijoje, yra gydytoja, anksčiau dirbo Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijoje, o dabar vadovauja vienai Rusijos medicinos įstaigai (poliklinikai). Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva nėra tokie stiprūs, kad paneigtų ar nusvertų pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Rusija Ukrainoje kovoja su fašistais, teigė, kad Krymas visuomet priklausė ir priklauso Rusijai, o Chruščiovas vienu parašu jį atidavė Ukrainai, tačiau Ukrainoje įvyko referendumas ir jis teisėtai prijungtas prie Rusijos Federacijos.

24. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo nuomonė yra suformuota ne Lietuvos ar europietiškos aplinkos, dezinformacija jam neįbrukta per prievartą, jis pats ją susirado ir ja domisi. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) gyvendamas Lietuvoje neišmoko lietuvių kalbos, kas apibūdina jį kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai, tai kelia abejonių dėl jo integravimosi Lietuvoje. Pareiškėjas vis dar yra susijęs su Rusija (Lietuvoje kalba rusiškai, pensiją gauna iš Rusijos, viena dukra yra Rusijos pilietė, kuri anksčiau yra dirbusi Rusijos sveikatos apsaugos ministerijoje). Šiuo atveju svarbi aplinkybė ir tai, kad pareiškėjas buvo SSSR kariškis ((duomenys neskelbtini)), turėjo majoro laipsnį. Taigi realių pajamų kontekste būtent Rusija jį išlaiko, jis finansiškai yra priklausomas nuo Rusijos, kas kartu su kitų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjo paklusnumą šiai šaliai.

25. Atsakovo vertinimu, teismo išvada, jog Departamentas turėjo nurodyti realiai atliktus veiksmus prieš Lietuvos valstybės interesus yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas, nes sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik ginčijamame Sprendime, bet ir teismo posėdžio metu nurodytomis bei nustatytomis aplinkybėmis.

26. Atsakovas kartu pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas, nes tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ar yra UTPĮ 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 22–26 p.).

29. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime prašo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

30. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. nurodo, jog ginčijamo Sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti pačiame akte, o ne teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ar pasisakymuose teismo proceso metu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sprendimą bei jame išdėstytas faktines aplinkybes apie pareiškėją, o ne teismo proceso metu pateiktus papildomus argumentus, faktinių aplinkybių apie pareiškėjo gyvenimą interpretacijas. Šiuo atveju pareiškėjas pasiliko Rusijos Federacijos pilietybę tam, kad iš Rusijos galėtų gauti po tarnybos jam priklausančią pensiją, todėl sprendimas pasilikti Rusijos pilietybę buvo sąlygotas labiau praktinio pobūdžio priežasčių, finansinio intereso, o ne turimo glaudaus ryšio su Rusijos Federacija. Nors pareiškėjas ir gauna pensiją iš Rusijos, ką atsakovas ir VSD interpretuoja kaip tariamą pareiškėjo priklausomumą nuo Rusijos Federacijos, pareiškėjas šiuo aspektu visiškai nesijaučia priklausomas. Pareiškėjo pensija nėra vienintelis jo šeimos pajamų šaltinis – pensiją Lietuvoje gauna pareiškėjo sutuoktinė. Be to, pareiškėjas nuosavybės teise turi garažą, kurį, esant poreikiui gauti papildomų pajamų, galėtų nuomoti ar parduoti. Butas, kuriame pareiškėjas su sutuoktine gyvena daugybę metų, jiems priklausė nuosavybės teise, buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas su sutuoktine jį perregistravo dukros vardu, kad ši turtu pasirūpintų, jei jie dėl garbaus amžiaus ir vis didėjančių sveikatos problemų nebebus pajėgūs tą padaryti patys. Nepaisant to, kad neturi nuosavybės, pareiškėjas su sutuoktine butu naudojasi uzufrukto pagrindu iki gyvos galvos, t. y. turi nuolatinį, ilgalaikį būstą. Šie duomenys prieinami registruose, tačiau atsakovo nebuvo vertinti,

31. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas palaikytų ryšius su kuo nors, kam apskritai būtų aktuali karinio pobūdžio informacija, ar kad pareiškėjas kam nors būtų teikęs / bandęs teikti ar siūlyti tokio pobūdžio informaciją, mėginęs fiksuoti kokią nors valstybei reikšmingą informaciją ar pan. Tai, kad viena iš pareiškėjo dukrų gyvena ir dirba Rusijoje taip pat neturi jokios įtakos pareiškėjo ryšių su Rusija ar Lietuva vertinimui. Pareiškėjo dukra yra suaugusi, turi savo šeimą. Net ir dukrai gyvenant Rusijos Federacijoje pareiškėjas su sutuoktine ten nesilankė jau ne vienus metus, ta aplinka jam nėra įprasta ar žinoma, Rusijoje, priešingai nei Lietuvoje, pareiškėjas neturi pažįstamų, draugų ar giminių (išskyrus dukros šeimą), t. y. artimo socialinio rato, su kuriais palaikytų santykius, bendrautų. Nemažai dėmesio procesiniuose dokumentuose skirta faktui, jog pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, t. y. ją moka menkai (supranta, gali susišnekėti buitiniu lygmeniu), kas esą yra reikšmingas indikatorius, jog pareiškėjas stokoja pagarbos valstybinei kalbai, nėra integravęsis į visuomenę, nors Lietuvoje gyvena daugybę metų. Visgi tai, kad pareiškėjas neturi gerų lietuvių kalbos įgūdžių, buvo nulemta eilės aplinkybių, o išvada, kad gerų kalbos įgūdžių neturėjimas reiškia, kad pareiškėjas negerbia Lietuvos Respublikos ir lietuvių kalbos, yra visiškai nepagrįsta prielaida.

32. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo situacija institucijų turėjo būti įvertina individualiai, vertinant surinktų duomenų visumą, tačiau to padaryta nebuvo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, kad Sprendimas privalo būti išsamiai motyvuotas, kad būtų užtikrintas teisėtumo principo įgyvendinimas, ko Sprendimas nagrinėjamoje situacijoje aiškiai stokojo. Šiuo atveju klausimyne, kurį pildė pareiškėjas, nebuvo pateiktas sąvokos „kariniams veiksmams“ apibrėžimas, kuriame būtų nurodoma, jog jie suprantami ir kaip civilinių asmenų žudymas ar kitas elgesys, kuris vertintinas kaip karo nusikaltimai. Pareiškėjas nepatvirtino pritariantis minimam elgesiui (civilių asmenų žudymui, naikinimui, vaikų grobimui, karo nusikaltimams ir kt.) ir proceso metu. Todėl pateikiama interpretacija dėl to, ką tiksliai bylai aktualiais klausimyno klausimais mano pareiškėjas, nepagrįstai išplečia pareiškėjo pateiktų atsakymų turinį, suteikia jiems kitokią, radikaliai neigiamą prasmę. Iš klaidingų prielaidų apie tai, kad pareiškėjas neva pritaria civilių asmenų žudymui, naikinimui, vaikų grobimui, karo nusikaltimams ir pan., nors to niekur nenurodė ir apie tai nėra minima klausimyne, daroma išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę negali būti laikoma teisinga.

33. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. taip pat pažymi, kad nepagrįsti atsakovo ir VSD argumentai, jog pareiškėjas reiškia savo pritarimą Rusijos veiksmams, remia Rusiją ir pan. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl turėto leidimo pratęsimo / leidimo išdavimo naujam laikotarpiui, pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių, buvo nurodyta, kad klausimyno jam pildyti nereikia ir tik po kurio laiko jo paprašyta pakartotinai atvykti į departamento Šiaulių skyrių ir užpildyti klausimyną. Pareiškėjas, susipažinęs su klausimynu, ypač paskutiniaisiais klausimais, kurie tapo prielaida panaikinti pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvoje, apskritai nesuprato, kam reikalinga jo nuomonė tokiais klausimais, tačiau buvo informuotas, kad privalo atsakyti visus jame esančius klausimus, negali pasirinkti apskritai neturėti nuomonės klausimyne pateiktais klausimais. Kitaip tariant, pareiškėjas, net ir nenorėdamas, privalėjo sąžiningai (sąžiningumas buvo ypač akcentuojamas Departamento darbuotojų, taip pat pačiame klausimyne nurodyta išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus) pateikti savo nuomonę užduotais klausimais, nes priešingu atveju jo leidimas būtų panaikintas / naujas neišduotas, tik kitu teisiniu pagrindu. Galimybės kitaip atsakyti į pateiktus klausimus, pavyzdžiui, nurodyti, kad apskritai nepritaria karui ir norėtų, jog jis kuo greičiau pasibaigtų, ką išsakė ir teismo posėdžio metu, pareiškėjas taip pat neturėjo, nes klausimai dėl Krymo priklausomumo ir dėl (ne)pritarimo Rusijos kariniams veiksmams buvo suformuluoti kaip uždaro tipo klausimai. Be to, pareiškėjo nuomonė nebūtinai suformuota Rusijos propagandinių kanalų, byloje nėra duomenų, kad jis pats tokios informacijos tikslingai ieško, nes tokia asmenų nuomonė gali būti suformuota ir legaliai veikiančių, laisvai prieinamų lietuviškų (Lietuvos piliečių valdomų, lietuvių kalba transliuojančių) kanalų socialinių tinklų platformose, kurie yra prieinami visiems asmenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 23S29230, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7432006, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėjas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje Nr. LT74320006, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d.

36. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kad būtų pratęstas jo leidimas gyventi Lietuvoje. 2023 m. sausio 27 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną, kuriame, be kita ko, pažymėjo, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

37. VSD 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. 18-2134, adresuotame Departamentui, nurodė kad, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Šiame rašte pažymėjo, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, nurodė, jog jis pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad jis pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD nuomone, tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

38. Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

39. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 4 str. 4 d.). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p.). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.).

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

42. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).

43. Kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, jis yra grindžiamas tik pareiškėjo galimai keliama grėsme valstybės saugumui, kuri iš esmės nustatyta tik atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus atsakymus į klausimyno klausimus bei VSD 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. 18-2134 pateiktą vertinimą.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).

45. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo (duomenys neskelbtini); pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos; pareiškėjo dukra taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini); pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. dirbo Lietuvos Respublikoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Tačiau atsakovas Sprendime pareiškėjo situacijos šių aplinkybių kontekste neindividualizavo. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas iš esmės individualiai nevertino su pareiškėju, jo šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusių aplinkybių, o nustatytas aplinkybes tik įrašė į Sprendimą.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo atsakymai į minėtus klausimyno klausimus gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.

48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nurodyta, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, taigi neišsprendė pareiškėjo prašymo.

52. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.)

53. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, todėl Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

54. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Taigi naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami.

55. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pridėti naują įrodymą (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą). Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo perduodamas viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo, todėl prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

56. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė šį prašymą grindžiančius įrodymus (Sąskaitą už teisines paslaugas; Pinigų perlaidos priėmimą), pagal kuriuos pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su apeliaciniais skundais; atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) sumokėjo 580 Eur.

57. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kadangi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įvertinus tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nėra dėstomi nauji argumentai, nenurodyti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pripažintina 300 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui I. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys