a7c27367-e1cf-4854-b6d1-e2ab6215c5ca · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėja Silvija Jakštienė                                                       Baudž. bylos Nr. 1A-20-719/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr.1-45-1-00934-12 (S)                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 2.6.6.4.2.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskieneidalyvaujant: prokurorams Broniui Šiaudiniui ir Daliai Styrienei,nukentėjusiajai E. B.,išteisintajam M.

M.,gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. Styrienės bei nukentėjusiosios E. B. apeliacinius skundus dėl 2013 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios E. B. ieÅ¡kinys dėl neturtinės ir advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 29 d., apie 17.30 val., vieÅ¡oje vietoje – praėjime tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, vienÄ kartÄ delnu sudavė nukentėjusiajai E. B.

į kairį skruostÄ , po to du kartus spyrė jai į pilvÄ , bei jÄ apspjovė, o prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajai į pilvÄ , tuo sukeldamas E. B. fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė D. Styrienė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-30 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo M.

M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 40 parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str., nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti subendrintÄ 6 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atviroje kolonijoje.

Tenkinti dalį E. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš M. M. priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog M. M. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas dėl to, kad teismas padarė išvadas, jog M. M. plūstis, suduoti ir spirti E. B. skatino vien asmeniniai motyvai ? pyktis dėl įžeidimo bei E. B. suduoto smūgio. Skundžiamame nuosprendyje teismas teigė, jog M. M. padarytų veiksmų įžūlumas ir agresyvumas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį kaltinamasis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d., t. y. teismas nenustatė, kad M.

M. veiksmai sukėlė padarinius ? sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas, padaręs tokias iÅ¡vadas, turėjo M. M. veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., to nepadarė ir tokiu bÅ«du nepagrįstai iÅ¡teisino M. M. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pabrėžiama, jog tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: įrodymus vertino neiÅ¡samiai, iÅ¡skirtinai prioritetÄ suteikė tik iÅ¡teisintojo parodymams ir remdamasis tik Å¡iais įrodymais jį iÅ¡teisino, nevertindamas M.

M. kaltinančių duomenų ir nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bylose. Nurodoma, jog skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 329 str. 2 p., 326 str. 4 d., nes teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pastebima, kad nagrinėjamu atveju įvertinus M. M. amžių, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir kitus byloje surinktus duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

M. turėjo numatyti, jog vieÅ¡oje vietoje vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, naudodamas fizinį smurtÄ moters atžvilgiu, gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kas patvirtina, jog M. M., padarydamas jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad iÅ¡teisintasis M. M. asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir aukščiau jau aptartÄ bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 str. l d. numatytÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad M. M. sudavė smÅ«gius E. B. vieÅ¡oje vietoje – namo kieme. Atlikdamas Å¡iuos įžūlius veiksmus, jis triukÅ¡mavo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, taip savo veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams. Dėl to buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes tuo metu įvykio vietoje buvusių žmonių ir mažamečių vaikų ramybė buvo sutrikdyta, jie buvo iÅ¡sigandę, suglumę, kÄ patvirtina liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai.

Pažymima, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, juo labiau kad iÅ¡teisintojo M. M. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – daugiabučių namų kieme, be to, esant jame žmonių; iÅ¡teisintasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. B., o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms; dėl M.

M. veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, nes įvykio metu kieme buvę žmonės ir mažamečiai vaikai iÅ¡sigando agresyviai nusiteikusio M. M., patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kas patvirtina, jog iÅ¡teisintojo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M.

M. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., skiriant jam sankcijoje numatytÄ bausmę, o taip pat tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡teisino M. M. padarydamas prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, t. y. pripažindamas, kad nors vieÅ¡oje vietoje stumdydamas ir plÅ«sdamas nukentėjusiÄ jÄ M. M. nesiekė pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, po to nuosprendyje nurodė, kad daro ir kitÄ iÅ¡vadÄ , jog visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, jo (M.

M.) padarytų veiksmų įžūlumas ir agresyvumas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio už kurį kaltinamasis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d.. Iš tokios nuosprendžio formuluotės nesuprantama tai ar M. M. veiksmai vis dėlto buvo teisėti, ar neteisėti. Mano, kad išgėrusio žmogaus necenzūrinis plūdimasis, aktyvus fizinio smurto naudojimas prieš moterį viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, t.y. D. M., L. K. ir dviems mažamečiams vaikams, turėtų būti laikomas ne tik įžūliu, cinišku išteisintojo M.

M. elgesiu, tačiau ir faktiniu pagrindu pripažinti, kad jis nurodytomis aplinkybėmis neabejotinai Å¡iurkščiai sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį, parodė akivaizdžiÄ nepagarbÄ ne tik jai, tačiau ir aplinkiniams. Pabrėžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl M. M. kaltės dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, juo labiau kad pirminiuose parodymuose M. M. ne tik pripažino savo neteisėtus veiksmus, panaudoto smurto pobÅ«dį ir apimtį, bet ir Å¡iuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu.

Pastebi ir tai, jog pirmos instancijos teismas neįvertino ir to, kad M. M. yra žinomas kaip vieÅ¡osios rimties trikdytojas – vien tik 2012 metais už tai jis tris kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kas patvirtina, kad bÅ«tent antivisuomeniÅ¡kas jo elgesys, iÅ¡ pradžių pasireiÅ¡kęs garsiu muzikos leidimu negerbiant kaimynų poilsio, privedė iki jo ciniÅ¡ko, grubaus ir iÅ¡Å¡aukiančio elgesio vieÅ¡oje vietoje. Taip pat pabrėžiama ir tai, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažinęs patį faktÄ , kad M.

M. įvykio metu neteisėtai panaudojo fizinį smurtÄ , ir netgi nurodęs, kad tai jis padaręs dėl asmeninių paskatų, nuosprendyje nieko nepasisakė dėl galimybės jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., nors tai privalėjo padaryti. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis M. M. praÅ¡o prokurorės D.Styrienės ir nukentėjusiosios E. B. apeliacinius skundu atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 rugsėjo 30 d. nuosprendį palinkti nepakeistÄ . Nurodo, jog nėra pagrindo tenkinti pateiktus apeliacinius skundus.

Pabrėžia, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuolat keitė parodymus, dėl ko Å¡ie parodymai turėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai, juo labiau kad nukentėjusiosios parodymai buvo paneigti liudytojų parodymais ir specialisto paaiÅ¡kinimu. Atsiliepime pažymima ir tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo atlikti veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika už kuriÄ turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.Tenkinama dalis apeliacinių skundų.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai M.

M. išteisino pagal BK 284 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nepagrįstai jo nepripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d., dėl ko skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Dėl M. M. išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Apeliaciniais skundais prokurorė ir nukentėjusioji E. B. nesutinka su baudžiamoje byloje esančių įrodymų įvertinimu bei teismo priimtu sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neleidžia besÄ lygiÅ¡kai ir neabejotinai laikyti įrodytu, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pagal BK 2 str. (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t.y. tik suvoktas, sÄ moningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Taigi Å¡ios, BK 284 str. 1 d. numatytos, nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das, kuris, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje numatytų bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais.

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-09-29 apie 17.30 val. praėjime tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, tarp M.

M. ir nukentėjusiosios E. B. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu M. M. vienÄ kartÄ delnu sudavė nukentėjusiajai E. B. į kairį skruostÄ , po to du kartus spyrė jai į pilvÄ , bei jÄ apspjovė. Å ias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pačios nukentėjusiosios duoti parodymai, jog M. M. jai vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ delnu, du kartus įspyrė į pilvÄ bei apspjovė (1 t., 6, 10, 11, 12, 13 b. l.; 2 t., 171-173 b. l.), liudytojos E.V. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog grįžusi iÅ¡ kiemo dukra sakė, kad M.

M. jai sudavė smÅ«gius į galvÄ bei spyrė į pilvÄ (1 t., 35-37 b. l.; 2 t., 173-174 b. l.), liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog įvykio dienÄ tarp M. M. ir nukentėjusiosios įvyko tarpusavio konfliktas, kurio iniciatorė buvo nukentėjusioji, kuriai M. M., gavęs pirmas smÅ«gį nuo jos delnu į smilkinį, trenkė ranka į galvÄ bei spyrė į pilvÄ (1 t., 38, 39 b. l.; 2 t., 174-175 b. l.) bei liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymais, kad įvykio dienÄ tarp M.

M. ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu moteris trenkė M. M. į veidÄ , o pastarasis Å¡iai moteriai spyrė į pilvÄ bei jÄ apspjovė (1 t., 7-9 b. l.; 3 t., 18 b. l.). Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pats M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu kilusio konflikto metu E. B. vienÄ kartÄ sudavė delnu į veidÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė (1 t., 80-90 b. .l.), nors teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo duotus paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad įvykio metu kilus konfliktui su nukentėjusiÄ jÄ , kuri pirma pradėjo konfliktÄ , galėjo pastarajai suduoti (3 t., 33-34 b. l.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog M. M., be smÅ«gio sudavimo delnu į veidÄ bei dviejų spyrių nukentėjusiajai į pilvÄ , prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės dar vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajai į pilvÄ , bylos duomenimis nėra įrodyta, juo labiau kad Å¡ios aplinkybės nepatvirtino nei kaltinamasis, nei pati nukentėjusioji.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinius skundu nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dalyje dėl M. M. suduoto smÅ«gio jai į veidÄ bei dviejų spyrių į pilvÄ , juo labiau kad, kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių, Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei paties M. M. paaiÅ¡kinimai. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad įvykio metu kilusio konflikto iniciatorė buvo bÅ«tent nukentėjusioji E. B., kuri taip pat pirma sudavė smÅ«gį M.

M. į veidÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ne tik dalis pačios nukentėjusiosios parodymų, kad įvykio dienÄ pati užkalbino M. M. bei Å¡iam trenkė (1 t., 6, 10-13 b. l.; 2 t., 171-173 b. l.), tačiau ir liudytojų D. M., L. K., G. M. bei R. A. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog įvykio metu pati nukentėjusioji E. B. pirma pradėjo konfliktÄ paklausdama, ar su M. M. esanti mergaitė yra jo dukra bei nurodydama, kad kai Å¡i mergaitė pradės eiti į mokyklÄ , tai ir ji garsiai naktį klausysis muzikos.

Be to, nukentėjusioji, bÅ«dama apspjauta, pirma trenkė M. M. į veidÄ , dėl ko pastarajam taip pat buvo paraudęs smilkinys bei dėl ko jis taip pat jautė neigiamus iÅ¡gyvenimus (1 t., 7-9, 38, 39 b. l.; 2 t., 174-175 b. l.; 3 t., 18, 19-20 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl M. M. veiksmų, t. y. garsiai klausomos muzikos, ji yra kvietusi policijos pareigÅ«nus, o įvykio dienÄ sutikusi jį iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ garsiai klausoma muzika bei paklausė, kada bus leidžiama iÅ¡simiegoti (1 t., 10-13 b. l.; 2 t., 171-173 b. l.).

Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad įvykio metu ne tik nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu buvo smurtauta, tačiau ir ji pati atliko smurtinius veiksmus M. M. atžvilgiu, pirma pradėjo konfliktÄ su M. M. dėl iÅ¡ esmės įsisenėjusios problemos, t.y. M. M. garsiai klausomos muzikos. Taigi apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju M. M. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , numatÄ BK 284 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp M. M. ir nukentėjusiosios kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kuris nebuvo spontaniškas. Atvirkščiai, kilęs konfliktas buvo tik pakankamai ilgų ginčų ir nesutarimų pasekmė, o konflikto iniciatorė, kaip nurodyta pirmiau, buvo būtent pati nukentėjusioji, viešoje vietoje pati pradėjusi aiškintis tarpusavio santykius. Nors M. M. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu ir pripažintini netinkamu konflikto sprendimo būdu, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog M.

M. norėjo tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau prokurorė ir nukentėjusioji E. B. apeliaciniuose skunduose nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų bei iÅ¡ esmės egzistuoja baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamos sÄ lygos, leidžiančios M. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. Su tokiu apeliacinių skundų argumentu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų bylos duomenų, įvykio metu M. M., prieÅ¡ingai nei teigia atsiliepime į pateikus apeliacinius skundus, vienÄ kartÄ delnu sudavė nukentėjusiajai E. B.

į kairį skruostÄ , po to du kartus spyrė jai į pilvÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatymo numatyti reikalavimai, leidžiantys M. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Nukentėjusioji E. B. posėdyje patvirtino, jog ji praÅ¡o patraukti M. M. atsakomybėn bei tvirtino patyrusi ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to, nukentėjusioji taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo iÅ¡ esmės reiÅ¡kė valiÄ , jog M.

M. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nukentėjusioji yra iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dėl M. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir už jai sukeltÄ fizinį skausmÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nukentėjusioji atsisakė taikytis su M. M.. Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog M. M. 2012 m. rugsėjo 29 d., apie 17.30 val., praėjime tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)gatvėje, Panevėžyje, tarpusavio konflikto metu vienÄ kartÄ delnu sudavė nukentėjusiajai E. B.

į kairį skruostÄ ir po to du kartus spyrė jai į pilvÄ ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė. Bausmės skyrimas, civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad asmens atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kai veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog įvykio dienÄ galimas M. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, juo labiau kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, jog įvykio dienÄ D. M. nebuvo labai girtas, o į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas negalėjo patvirtinti tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių, jog M. M. nebuvo galima pristatyti į policijos komisariatÄ dėl jo girtumo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, jog M.

M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę M. M. teismas vadovaujasi BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , yra teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ (2 t. 11-16 b. l.), pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė (2 t. 18 b. l.), jam yra nustatytas adaptacijos sutrikimas (2 t. 40, 164-165 b. l.) (nors, kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pažymos, skirti teismo psichiatrinę – psichologinę konsultacijÄ netikslinga (2 t., 145 b. l.)), M.

M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad iki šiol gydosi, vartoja vaistus, iš Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro charakteristikos matyti, kad M. M. mokosi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, sėkmingai baigė 9 klases teigiamais įvertinimais, perkeltas į 10 klasę, tęsia mokslus vakarinėje klasėje, o taip pat yra draugiškas, lanko pamokas, komunikabilus, bendraujantis, myli ir rūpinasi savo šeima (2 t. 5 b. l.), yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (2 t., 140-142 b. l.).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Švelniausia iš jų – viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. M. dirba ir be pertraukų gydosi nuo 2012 metų, rūpinasi savo šeima, todėl viešųjų darbų bausmė jam skirti netikslinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M.

M. skyrus vienÄ iÅ¡ BK iÅ¡ 140 stripsnių 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmių, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Todėl kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. Pagal minėtÄ normÄ , kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra tik iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.Teisingumo principas neatskiriamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų.

Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.              Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi skiriant M. M. baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Vadovaujantis 64 str. 1 d., 3 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2009 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 281 str. 1 d. paskirta ir nesatlikta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausme.Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo motyvÄ ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibÅ«dinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes bÅ«tent tai ir lemia, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ . Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Kartu pažymėtina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė minėto straipsnio taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M.

M. padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamais veiksmais jokių sunkesnių pasekmių nuknietėjusiosios sveikatai nesukėlė (nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas), pats nusikaltimas yra susijęs su gana ilgÄ laikÄ trukusiais konfliktiÅ¡kais santykiais tarp M. M. ir nukentėjusiosios. Be to, nors M. M. nusikalto per laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau ankstesnė jo padaryta veika nėra analogiÅ¡ka aptariamai veikai, t.y.

M. M. buvo nuteistas už neatsargios nusikalstamos veikos padarymÄ , jo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumÄ , o taip pat yra skirtingo pobÅ«džio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. atžvilgiu bÅ«tų pradėti ir atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, ar jis bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å ios aplinkybės nerodo nuteistojo neigiamo požiÅ«rio į bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog M.

M. bÅ«tų dar teistas iki paminėtų nusikalstamų veikų padarymo. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis M. M. yra socialiai pavojinga asmenybė, kurios probacijos procesas galimas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi aukÅ¡tesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nebuvo kilusios konfliktinės situacijos iniciatorius, anksčiau už tokio pobÅ«džio (smurtinio) nusikaltimo padarymÄ nėra teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė likus labai nedideliam laiko tarpui iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos (bausmės vykdymo atidėjimas buvo paskirtas trejiems metams), nusikalstamÄ veikÄ padarė gana seniai, mano, kad BK 41 str.

įtvirtini bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. M. taikomos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.Nukentėjusioji E. B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ M. M. 40000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tenkinama dalis pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Žala nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu, numatytu BK 140 str. 1 d., kaltas dėl jos yra M. M., todėl jis privalo žalÄ atlyginti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Nusikalstamais M. M. veiksmais nukentėjusiajai taip pat buvo sukelti ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai bei nepatogumai – nukentėjusioji vieningai ir nuosekliai tvirtino payrusi stresÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad jos darbas susijęs su tiesioginiu bendravimu su klientais, turėjo slėpti veidÄ bei pergyventi. Ä®vertinus Å¡ias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad M. M. tyčia nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ , jis dirba, dėl įvykio pats patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, o taip pat – į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiosios E. B. patirtÄ neturtinę žalÄ kolegija vertina ir nusprendžia priteisti iÅ¡ M.

M. 1000 Lt.IÅ¡ M. M. kaip proceso iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos nukentėjusiajai E. B. patirtos iÅ¡laidos atstovavusio advokato pagalbai apmokėti – 700 Lt (2 t. 159 b.l. ir 3 t. 29 b.l.), kurios yra realios, pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 įsakymu Nr. 69 patvirtintose „Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse“ numatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkÄ (BPK 106 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p. teismas n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D.Styrienės ir nukentėjusiosios E. B. apeliacinių skundų dalį.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, kuriuo M. M. pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:M. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 30 MGL (3900 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 2 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės ir M.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams bei 10 MGL (1300 Lt) baudÄ . Taikyti BK 75 str. 1 d. ir M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 8 p., M. M. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimos.M. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Priteisti iÅ¡ M.

M. nukentėjusiajai E. B. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ M. M. nukentėjusiajai E. B. 700 (septynis Å¡imtus) Lt turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                               ArtÅ«ras Ridikas Teisėjai                                                                                                             Algirdas Gaputis                                                                                                                           Ričardas Gilys Â