2023-04-19 Nr. AB-8409-3-62-3-01740-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-415-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. yra laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Pareiškėjas 2022 m. liepos, rugsėjo mėnesiais rašė raštiškus prašymus sudaryti jam sąlygas nuo 20.00 val. iki 21.00 val. pasiskambinti seseriai, kuri gyvenam Anglijoje, augina dvi mažametes dukras ir nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirba. Tačiau Kauno TI nepriimdavo pareiškėjo prašymų, taip pat nesudarė sąlygų paskambinti seseriai bei nenurodė priežasčių, kodėl pareiškėjas negali norimu laiku paskambinti.

2.2. Kauno TI nesudaro sąlygų pareiškėjui paskambinti vaizdo skambučiu į Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) laikomam pusbroliui, nors pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą jis turi teisę paskambinti telefonu.

2.3. Dėl nurodytų Kauno TI neteisėtų veiksmų pareiškėjui tenka patirti didelių nepatogumų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, nutrūko socialiniai ryšiai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Suimtųjų teisė paskambinti telefonu yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo (toliau – Suėmimo įstatymas) 23 straipsnyje. Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka nurodyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 4 skyriuje, o įgyvendinama vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu procedūros vykdomos kiekvieną savaitės dieną iki 19.30 val.

4.2 Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jis kreipėsi į Kauno TI dėl sąlygų sudarymo paskambinti seseriai ne minėtame apraše nurodytu laiku, bei jog Kauno TI atsisakė telefoninį pokalbį suteikti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes apie sesers darbo laiką, negalėjimą darbo pertraukų metu naudotis telefonu. Atkreipė dėmesį, kad Kauno TI suimtiesiems teisė pasiskambinti suteikiama kiekvieną dieną, todėl mažai tikėtina, jog pareiškėjo nurodomas asmuo kiekvieną dieną dirba po 12 val., be jokių pertraukų ir poilsio laiko.

4.3 Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai pageidavo vaizdo skambučio su pusbroliu ir kodėl vaizdo skambutis nebuvo suteiktas, todėl šios informacijos patikrinti nėra galimybės. Laisvės atėmimo vietose vaizdo skambučių suteikimo grafikai sudaromi iš anksto, o dviejose skirtingose laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų prašymai derinami pagal toje įstaigoje nustatytą tvarką ir laisvus laikus. Akivaizdu, kad vaizdo skambučių suteikimo tvarka dviem laisvės atėmimo vietose laikomais asmenimis yra sudėtingesnė, tačiau pareiškėjo neigiami išgyvenimai gali būti savaime nulemti laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo ir suimtiesiems (nuteistiesiems) taikomų teisių suvaržymo.

4.4 Pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Laisvė rinktis bet kada gauti vaizdo skambutį su kitoje laisvės atėmimo vietoje laikomu asmeniu yra apribota ir kitos įstaigos vaizdo skambučių suteikimo tvarkos, laisvo laiko ir techninių galimybių. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, civilinei atsakomybei kilti. Taip pat nėra nustatyta ir neigiamų pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš teisės nesuteikimo paskambinti seseriai jo pageidaujamu paros laiku – nuo 20.00 val. iki 21.00 val., taip pat dėl galimybės vaizdo skambučiu paskambint pusbroliui, kalinčiam Pravieniškių PN-AK, nesudarymo.

7. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

8. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 37 punktu pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

9. Ginčo laikotarpiu Kauno TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarką nustatė Kauno TI direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.1-156 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas, kurio 10 punktas buvo pakeistas Kauno TI direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-99, nustatant, kad suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu procedūros ir naudojimosi internetine telefonija organizuojami ir vykdomi kiekvieną savaitės dieną nuo 9.00 val. iki 19.30 val. Analogiška nuostata dėl skambinimo telefonu laiko yra įtvirtinta ir Kauno TI direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 9 punkte.

10. Pareiškėjas nurodė, jog teikė prašymus dėl galimybės paskambinti seseriai nuo 20.00 val. iki 21.00 val., kadangi pareiškėjo sesuo gyvena Anglijoje, augina dvi mažametes dukras ir dirba nuo 8.00 val. iki 20.00 val., tačiau jo prašymai nebuvo registruojami, tik žodžiu pasakoma, kad galima skambinti iki 19.30 val. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas teikė Kauno TI administracijai prašymus dėl galimybės skambinti jo pageidaujamu laiku. Pats pareiškėjas nenurodė tikslių ir detalių aplinkybių dėl jo teiktų prašymų, t. y. nenurodė, kada konkrečiai prašymus teikė (teismo posėdyje abstrakčiai nurodė, jog teikė prašymus liepos, rugsėjo mėnesiais), nepateikė teismui jo rašytų ir nepriimtų prašymų. Be to byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas Kauno TI izoliatoriui būtų pateikęs kokius nors įrodymus apie tai, jog pareiškėjo sesuo dirba jo nurodytu laiku. Pažymėtina, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Kauno TI neturėjo pareigos spręsti dėl telefoninių pokalbių suteikimo pareiškėjui ne Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraše nustatytu laiku, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

11. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ginčo laikotarpiu jis pageidavo bendrauti su pusbroliu interneto telefonija. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno TI 2022 m. spalio 10 d. raštą Nr. 49-489 „Dėl nuotolinio pasimatymo suteikimo“ ir teismo posėdyje paaiškino, jog minėtu raštu buvo atsakyta į jo prašymą paskambinti vaizdo skambučiu pusbroliui. Tačiau iš Kauno TI 2022 m. spalio 10 d. rašto Nr. 49-489 matyti, jog minėtu raštu pareiškėjui buvo atsakyta į 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymą, kuris buvo teiktas jau po šioje byloje vertinamo laikotarpio pabaigos. Nesant byloje duomenų, jog ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl teisės paskambinti pusbroliui internetine telefonija suteikimo ir kad tokia teisė jam nebuvo suteikta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, nutrūko socialiniai ryšiai. Tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas (nagrinėjamu atveju galimybė skambinti tik suimtųjų skambinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytu laiku) ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13. Kadangi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taip pat paaiškina, kad teismui nėra nurodęs laiko, kada pageidavo kalbėtis su pusbroliu internetine telefonija, nes to patikslinti teismas neprašė. Dėl skambučių sesei teikė Kauno TI prašymus sudaryti sąlygas su ja kalbėtis nuo 20.00 iki 21.00 val., tačiau tokie prašymai nebuvo registruojami, kas nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas pagrįstai nurodė, kad pats pareiškėjas nenurodė tikslių ir detalių aplinkybių dėl jo teiktų prašymų, jų turinio (taip pat ir teismo posėdžio metu), bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo pagrįstumą. Įvertinęs minėtas aplinkybės teismas pagrįstai nekonstatavo Kauno TI neteisėtų veiksmų. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, t. y. galimybės paskambinti seseriai pareiškėjo pageidaujamu paros laiku – nuo 20.00 val. iki 21.00 val., taip pat dėl galimybės vaizdo skambučiu paskambint pusbroliui, kalinčiam Pravieniškių PN-AK, nesudarymo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisinį reguliavimą, nenustatė atsakovo atstovo Kauno TI neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

22. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo skundo argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovų neteisėtais veiksmais (neveikimu).

23. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo)), pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą.

24. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl galimybės paskambinti seseriai pareiškėjo pageidaujamu paros laiku – nuo 20.00 val. iki 21.00 val., ar pusbroliui, kalinčiam Pravieniškių PN-AK, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) šiuo aspektu.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patyręs objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė