N-575-195-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-195/2012

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00788-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu S. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams dėl to, kad 2010 m. rusėjo 4 d., apie 23 val. 37 min., Plungės rajone, kelio Salantai – Plateliai – Alsėdžiai 29-tame kilometre, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje nesuvaldęs automobilio jis atsitrenkė į kelio ženklą „Posūkio kryptis į dešinę“ ir jį apgadino, apgadindamas bortelį pervažiavo skiriamąją salelę ir apgadintą automobilį palikęs ant važiuojamosios kelio dalies, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.1-231.3 punktų reikalavimus. Įvertinęs autoavarijos vietos schemą, fotolenteles, tarnybinį pranešimą, policijos pareigūno T. D. ir liudytojų T. V., R. G. parodymus, teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina S. B. padarytus pažeidimus. S. B. paaiškinimus teismas vertino siekiu išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo B. D. parodymus – siekiu padėti S. B. išvengti atsakomybės dėl juos siejančių darbo santykių, todėl jais nesirėmė.

II. Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Neigia vairavęs automobilį ir paaiškina, kad važiavo automobilio keleivio vietoje bei kad prie vairo sėdėjo B. D.. Mano, kad byloje nėra įrodymų, jog jis vairavo automobilį. Pažymi, kad jis ir B. D. paaiškino, jog B. D. vairavo automobilį. Nurodo, kad eismo įvykio schemoje suklastota automobilio važiavimo kryptis bei kad policijos pareigūnui jis specialiai nenurodė, jog automobilyje važiavo dar ir B. D.. Mano, kad medicininiai duomenys patvirtina, jog B. D. dalyvavo eismo įvykyje ir dėl kojos traumos kitą dieną po įvykio jis kreipėsi į medicinos įstaigą. Teigia, kad nors pagal medicininius dokumentus, B. D. nurodė kitokias susižalojimo aplinkybes, tačiau šiuos dokumentus pildė ne pats B. D.. Pabrėžia, kad nei vienas asmuo nematė, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Tvirtina, kad jo ir B. D. sužalojimai patvirtina nurodytas aplinkybes, jog jis sėdėjo keleivio vietoje, o B. D. – vairuotojo vietoje. Pabrėžia, kad vien tai, jog automobilio oro pagalvė galėjo išsiskleisti ir keleivio vietoje nesant joje keleiviui, nėra įrodymas, kad keleivio iš tikrųjų nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas S. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“ žiedinėje sankryžoje pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino, apgadindamas bortelį pervažiavo skiriamąją salelę, bei pažeisdamas KET 231.1-231.3 punktų reikalavimus pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors S. B. neigia vairavęs automobilį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl S. B. kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus pagrįstos ir teisėtos. Visuma byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo detaliai bei objektyviai įvertintų įrodymų leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo S. B., o ne apelianto nurodomas asmuo B. D.. Kaip matyti iš bylos duomenų, kilus eismo įvykiui, prie apgadinto automobilio sustojo automobiliu važiavę T. V. ir R. G., kurie tiek paaiškinimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog prie jų priėjo asmuo, kuris vairavo automobilį ir prašė nutempti automobilį bei paminėjo, jog yra ūkininkas, tačiau atvažiavus policijos pareigūnų automobiliui, šis asmuo pabėgo į mišką (b. l. 8, 71-73). Liudytojai T. V. ir R. G. šį asmenį atpažino kaip S. B.. Abu liudytojai taip pat patvirtino, jog eismo įvykio vietoje S. B. buvo vienas. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. teigia, kad automobilį vairavo B. D., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Kaip matyti iš apelianto pirminio paaiškinimo (b. l. 6), jis teigė, jog automobilį perdavė savo darbuotojui B. D., kuris turėjo grįžti kitos dienos ryte (b. l. 6), o B. D. nurodė, kad S. B. jam davė automobilio raktelius, kad jis važiuotų namo ir paskui ryte vėl atvažiuotų į darbą (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismo posėdyje tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir B. D. pakeitė įvykio versiją bei nurodė, jog automobiliu vyko kartu bei kad S. B. nevairavo, nes buvo pavargęs (b. l. 47-48, 49). Pažymėtina, jog abejonių tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir B. D. paaiškinimais kelia ne tik šių paaiškinimų nenuoseklumas, bet ir tai, kad apeliantas nepaaiškina, kodėl atvykus policijos pareigūnams jis pabėgo iš eismo įvykio vietos, kas buvo nustatyta iš liudytojų parodymų, palikdamas įvykio vietoje naudojamą AB „SEB lizingas“ priklausančią transporto priemonę „Hyundai Sonata“. Todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertina apelianto paaiškinimus ir B. D. parodymus bei juos atmeta.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pilnai įrodyta. Dėl byloje esančių medicininių dokumentų, pastebėtina, jog B. D. susižalojimas pats savaime negali patvirtini, kad jis dalyvavo nagrinėjamame eismo įvykyje, tuo labiau, kad iš automobilio apgadinimų (apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas bei abu priekiniai ratai (b. l. 9, 11-16) negalima daryti kategoriškos išvados, jog įvykio metu galėjo būti sužalota automobilio vairuotojo koja. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, VšĮ „Mažeikių ligoninė“ traumos priežastį nurodė visai kitą ir kitu nei įvyko eismo įvykis laiku.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. S. B. padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas