a7be6449-2eb8-4b20-ae64-e4b4d42be418 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-886-413 /2014;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01209-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,dalyvaujant atsakovo atstovams P. M. ir advokatei L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1470-188/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Kėdainių butai“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 692,29 Lt skolÄ už administravimo ir eksploatavimo paslaugas (Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ ), 42,54 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 2002 m. spalio 8 d.

Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 617 UAB „Kėdainių butai“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. G., administratoriumi. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas ignoruoja prievolę mokėti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , administravimo ir eksploatavimo paslaugas, į raginimus sumokėti susidariusiÄ skolÄ ir įspėjimus nereaguoja. Todėl ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už minėtas paslaugas, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.         Atsakovas A.

G. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad jis neprivalo mokėti mokesčių už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , kadangi yra atjungęs savo buto Å¡ildymÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos. Pažymėjo, kad su ieÅ¡kove buvo žodžiu sutarę, kad jis tokio mokesčio nemokės. Visus kitus mokesčius atsakovas moka laiku. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė taikė netinkamus tarifus mokesčiui už Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ ir namo administravimÄ , nustatydamas tarifus pats, nors Å¡ie tarifai turėjo bÅ«ti nustatyti mero ar savivaldybės administracijos administraciniais aktais kaip tai numato civilinis kodeksas.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė neturi teisės administruoti atsakovo namo, kadangi administravimÄ nustatantis savivaldybės aktas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, o Kėdainių rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. AD-1-3013 dėl administravimo nuostatų patvirtinimo yra neįsigaliojęs, nes nėra paskelbtas vieÅ¡ai vietos spaudoje. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių suteiktų paslaugų realumÄ . Atsakovo nuomone, nepagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti delspinigius, kadangi nei įstatymas, nei sutartis to nenumato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 692,29 Lt skolÄ už namo administravimo ir eksploatavimo paslaugas, 42,54 Lt delspinigius, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-05-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio bei 17,25 Lt iÅ¡laidų, valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė, jog atsakovas ginčija tik Å¡ilumos tinklų priežiÅ«ros mokestį, nes jis yra atjungęs savo butÄ nuo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, kÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kitus gi mokesčius atsakovas moka.

Teismas pažymėjo, jog Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema daugiabučiame name yra viena iÅ¡ pastate įrengtų vietinių inžinerinių sistemų, ji negali bÅ«ti atidalijama iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl daugiabučio namo bendrasavininkai privalo jÄ iÅ¡laikyti kaip ir bet kokį kitÄ bendrojo naudojimo objektÄ proporcingai nuosavybės teise priklausančių butų ar kitų patalpų plotui. Pareiga iÅ¡laikyti bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir pastato Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ , neiÅ¡nyksta namo gyventojui pakeitus jam nuosavybės teise priklausančio buto Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ .

Laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo, UAB „Kėdainių butai“ direktorius, vadovaudamasis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-334, kuris 2010 m. gruodžio 4 d. buvo paskelbtas rajono laikraÅ¡tyje „Rinkos aikÅ¡tė“, patvirtino daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) tarifus. IeÅ¡kovė pateikė namo gyventojams ataskaitas apie savo veiklÄ , susijusiÄ su administruojamu namu dėl teikiamų paslaugų.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai ginantis nuo ieÅ¡kinio nėra pakankami ir neeliminuoja atsakovo prievolės prisidėti prie bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymo, dėl ko teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys dėl skolos yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas. Dėl praÅ¡omų priteisti delspinigių teismas, vadovaujantis Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nustatė, jog ieÅ¡kovės UAB „Kėdainių butai“ vienintelis akcininkas yra Kėdainių rajono savivaldybė, akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, todėl atsižvelgęs į tai, kad LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo iÅ¡laidų, už kiekvienÄ praleistÄ atsiskaityti dienÄ moka 0,04 procentų delspinigius, sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 42,54 Lt delspinigių.Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.210 straipsnį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl palÅ«kanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ kaip neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir visiÅ¡kai nemotyvuotÄ ;

2) ieškinį dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir šių sistemų priežiūros tarifų palikti nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

3) atmetus praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtu, priimti byloje naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ;

4) taikyti 6 mėnesių senatį delspinigiams;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (2500 Lt) pagal pirmos instancijos teismui pateiktÄ sÄ skaitÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl administravimo nuostatų negaliojimo. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. AD-1-3013 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“, tačiau teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad Å¡is savivaldybės priimtas teisės norminis aktas ginčo laikotarpiu nebuvo įsigaliojęs, nes nebuvo paskelbtas vietos spaudoje. Å is pažeidimas, atsakovo vertinimu, yra esminis, todėl nei teismas, nei ieÅ¡kovė juo remtis negalėjo.

2. Dėl administravimo ir priežiÅ«ros tarifų bei ieÅ¡kovės teisės administruoti atsakovo namÄ . Atsakovo tvirtinimu, ieÅ¡kovė neturi teisės į atlyginimÄ už atsakovo daugiabučio namo administravimÄ . Byloje pateiktas ir Å¡iuo metu galiojantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2002 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 264C dėl ieÅ¡kovės paskyrimo namo administratoriumi nustato, kad administravimo tarifas yra 0,10 Lt/kv. m (4,95 Lt/mėn.). Tačiau ieÅ¡kovė nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo namui taikė 0,23 Lt/kv. m administravimo tarifÄ (11,39 Lt/mėn.), todėl nuo 2008 m. atsakovas permokėjo ieÅ¡kovei 218,86 Lt.

Be to, ieÅ¡kovės ir atsakovo 1999 m. sausio 22 d. susitarimas nustato, kad jei Pavasario g. namo Nr. 43 Å¡iluminiam mazgui, Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemai bus atliekami apmokami remonto darbai, UAB „Kėdainių butai“ buhalterija A. G. mokesčių už Å¡iuos darbus neskaičiuos. Todėl ieÅ¡kovė negalėjo A. G. skaičiuoti mokėjimų už Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , nes Å¡alių sutartis to nenumato. Nustačius, kad atsakovas vis gi privalo mokėti už Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemų remonto darbus (priežiÅ«rÄ ) ir įvertinus atsakovo permokėtÄ sumÄ , mokėtina suma už Å¡ildymo sistemų priežiÅ«rÄ atsakovo atžvilgiu turėtų bÅ«ti mažintina iki 90,15 Lt.

Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo 69,81 Lt už namo administravimÄ ir priežiÅ«rÄ , todėl atsakovo maksimaliai galima nepriemoka už ieÅ¡kovės paslaugas yra 20,34 Lt.Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2002 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 264C dėl ieÅ¡kovės paskyrimo namo administratoriumi ginčo laikotarpiu nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, dėl ko negalėjo bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovÄ .

Atsakovas pažymi, jog draudimas panaudoti vieÅ¡ame registre neįregistruotÄ turto valdymo faktÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis yra bendroji teisės norma, o ne iÅ¡imtis, todėl gali bÅ«ti taikoma pagal analogijÄ , nes analogiÅ¡kai CK reglamentuoja turto ir turtinių teisių valdymo, naudojimo ir disponavimo neįregistravimo pasekmes.Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kinyje reikalaujamas 0,23 Lt/kv. m administravimo mokestis yra nustatytas administravimÄ nustatančiame akte, nes Å¡iame akte yra nustatytas 0,10 Lt/kv.m administravimo mokestis.

IeÅ¡kovė negalėjo savavaliÅ¡kai pakeisti administravimo mokesčio, nepagrįstai jį padidindama nuo 0,10 Lt iki 0,23 Lt/kv. m.3. Dėl prievolės įrodyti ieÅ¡kinį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieÅ¡kovę nuo prievolės pateikti pirminius įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės pateiktas ataskaitas ir lenteles, kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kinio dalykas. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ , namo remontÄ ir eksploatacijÄ , nes iki Å¡iol į bylÄ nepateikė jokių pirminių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės realiai ir faktiÅ¡kai atliktus Å¡ilumos tinklų priežiÅ«ros, namo remonto ir eksploatacijos darbus bei patirtas iÅ¡laidas – iki Å¡iol nėra pateikti darbų atlikimo aktai, sÄ skaitos už įsigytas medžiagų ir prekes, nėra pateikti jokie įrodymai, kad Å¡ie priežiÅ«ros darbai buvo bÅ«tini pagal privalomuosius statinio priežiÅ«ros reikalavimus.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros mokesčio pagrindimo, nors teisės aktai nenustato jokių mėnesinių mokesčių ir įmokų už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip ir kokiu pagrindu buvo nustatyti mokesčiai ir įmokos už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas faktiÅ¡kai gavo tinkamos kokybės ir kiekybės paslaugas, taigi ieÅ¡kinys yra neįrodytas.4.

Dėl privalomos iÅ¡ankstinės tvarkos ginčams dėl Å¡ilumos įrenginių priežiÅ«ros. Atsakovas pažymi, jog ginčas kilo dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų priežiÅ«ros. IeÅ¡kovė paslaugas teikė kaip energetikos įmonė, nes viena iÅ¡ jos veikos rÅ«Å¡ių yra energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimas, todėl, atsakovo nuomone, tai yra ginčas tarp vartotojų ir energetikos įmonės dėl energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad tokiems ginčams Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , dėl ko, pasak atsakovo, teismas privalėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju netaikytinas Šilumos ūkio įstatymas, nenumatantis privalomos išankstinės ginčų ne teisme sprendimo tvarkos, kadangi jis neturi viršenybės Energetikos įstatymo atžvilgiu (EĮ 1 straipsnio 2dalis).

5. Dėl delspinigių. Pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo atsakovui delspinigius ir netaikė 6 mėnesių senaties, nors atsakovas prašė taikyti senatį. Teismas nepagrįstai pagal analogijÄ pritaikė Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymÄ â€žDėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantį Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimÄ Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“, nes Å¡iuose teisės aktuose ieÅ¡kovės pritaikytas delspinigių dydis numatytas tik valstybės ir savivaldybių įmonėms, o ieÅ¡kovė yra uždaroji akcinė bendrovė.

Be to, atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad savivaldybės įmonė reiškia ir tai, kad įmonės akcininkas yra savivaldybė, nors 1996 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. 1-775 yra skirtas įmonėms, kurių registracijos forma yra savivaldybės Įmonė, dėl ko, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 3 dalimi, CPK 3 straipsnio 6 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių už ginčo laikotarpį negalėjo būti tenkinamas, nes to nenumato nei įstatymas, nei sutartis (CK 6.258 str. 1 d.).

Be to, ieÅ¡kovė nepagristai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieÅ¡kinio sumos, kadangi delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami tik nuo paslaugų sumos už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo, o ne nuo visos ieÅ¡kinio sumos. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡io atsakovo praÅ¡ymo taikyti senatį ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kėdainių butai“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentas:1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neprivalo mokėti mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , nes jis yra atjungęs savo Å¡ildymÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos. Pareiga iÅ¡laikyti bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir pastato Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ , neiÅ¡nyksta pastato gyventojui teisės aktuose nustatyta tvarka pakeitus jam nuosavybės teise priklausančio buto Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovė turi teisę rinkti mokesčius vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.2, 8.3 punktais. Bendrovė taikė techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) darbų tarifÄ , kuris nustatytas 2006 m. kovo 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės sprendimu Nr. TS-115 2 ir 2.1 punktuose, dėl ko atsakovo argumentas, kad mokesčiai buvo renkami neteisėtai, yra nepagrįstas.2. LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių tarp buitinių Å¡ilumos vartotojų ir Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekėjų, priežiÅ«ros paslaugų teikėjų dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų įgaliojimų bei Å¡ios priežiÅ«ros atlikimo tvarkos ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.

Tačiau atsakovas dėl ginčo, kylančio iÅ¡ sutartinių santykių, į Kėdainių rajono savivaldybę nesikreipė.3. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo praÅ¡ymu atmesti reikalavimÄ dėl delspinigių, kadangi ieÅ¡kovė delspinigius skaičiuoja remiantis CK, LR įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Å io įstatymo 1 straipsnis numato reguliavimo sritį – jis reglamentuoja LR Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryÅ¡ių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.

UAB „Kėdainių butai“ akcijų savininkas yra Kėdainių rajono savivaldybė, bÅ«tent ji savo sprendimu paskyrė UAB „Kėdainių butai“ vykdyti administratoriaus funkcijas. Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Ä®statymas nenurodo visų galimų prievolių atsiradimo pagrindų, todėl sÄ voka „kitokie juridiniai faktai“, ieÅ¡kovės nuomone, leidžia jai reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ 692,29 Lt skolÄ , 42,54 Lt delspinigius, 5% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 72 Lt žyminio mokesčio.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. spalio 8 d. Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 617 ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių butai“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (t. 1, b. l. 9-11).

Minėtame name atsakovui A. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 50,16 m2 (t. 1, b. l. 3). IeÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas tinkamai neatsiskaito už suteiktas paslaugas, moka tik dalį priklausančių mokėti mokesčių, už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. yra skolingas 692,29 Lt (t. 1, b. l. 5). Atsakovas iÅ¡ esmės ginčija tik Å¡ilumos tinklų priežiÅ«ros mokestį, kadangi yra atsijungęs savo butÄ nuo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos (t. 1, b. l. 151, t. 2, b. l. 15-16).

Dėl iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos Energetikos įstatymo (toliau - ir EÄ®) 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡ankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija (toliau - ir Inspekcija) įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Kitas subjektas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014).

Tokiems ginčams, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, atriboti nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikÅ¡mingas tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas. Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energijÄ perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolÄ ar jÄ sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2014).

Nagrinėjamojoje byloje buvo praÅ¡oma priteisti skolÄ už komunalines paslaugas (Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ ), taigi ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ prievolinių teisnių santykių, dėl ko EÄ® 34 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai kreiptis pirmiau į InspekcijÄ ar KomisijÄ nei į teismÄ , yra netaikomi. Atsakovas atskiro reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl mokesčio už Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ apskaitos ir apmokėjimo nustatymo tvarkos byloje nereiÅ¡kė, į InspekcijÄ ar KomisijÄ pats nesikreipė, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo palikti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl atsakovo prievolės mokėti mokestį už Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ Daugiabučio namo bendraturčių pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iÅ¡ įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys).

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, kuriÄ detalizuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos (2 straipsnio 15 punktas), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡ie bendrojo naudojimo objektai:

1) bendrosios pastato konstrukcijos;

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos;

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos;

4) vietiniai inžineriniai tinklai;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus). Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziÅ¡kai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie Å¡ių objektų iÅ¡laikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui (CK 4.76 straipsnis).

Taigi, net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“.

Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Å iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../ bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepaisant to, kad ieÅ¡kovas yra atjungęs savo butÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, jam neiÅ¡nyksta įstatymu nustatyta pareiga mokėti mokesčius už namo bendro naudojimo įrenginių (nagrinėjamu atveju – Å¡ilumo tinklų) priežiÅ«rÄ , todėl pirmosios instancijos teismsas šį atsakovo argumentÄ pagrįstai atmetė kaip neteisėtÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Dėl ieÅ¡kovės teisės teikti namų priežiÅ«ros administravimo paslaugas ir faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų.

Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi ieškovės paskyrimo bendro naudojimo patalpų administratoriumi metu) numatė, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas.

Administratorius administruoja turtÄ Å¡io kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iÅ¡ administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. IÅ¡ administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal Å¡io skyriaus normas. Taigi administratoriaus teisė ir pareiga administruoti gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektus kyla iÅ¡ įstatymo.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta įstatyme numatytu pagrindu - 2002 m. spalio 8 d. Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 617 (t. 1, b. l. 9-11). Apie ieÅ¡kovės faktinę veiklÄ ir suteiktų paslaugų, tame skaičiuje ir atsakovo ginčijamų, realumÄ liudija tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as (t. 1, b. l. 56-62); ieÅ¡kovės ataskaitos šio gyvenamojo namo gyventojams apie suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, lėšų panaudojimÄ ir kt. už 2011-2012 metų laikotarpį (t. 1 b. l. 70-76).

Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pats atsakovas dalyvavo butų savininkų susirinkimuose ir Å¡ių atskaitų patvirtinimui pritarė (t. 1, b. l. 77, 80); atestato eksploatuoti Å¡ilumos įrenginius ir turbinas, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalo ir Å ilumos mazgo naudojimo ir remonto žurnalo kopijos, kiti su Å¡ia veikla susiję dokumentai (t. 2, b. l. 120-154). Sutiktina su apelianto argumentu, kad ginčijamų mokesčių paskaičiavimo laikotarpiu ieÅ¡kovė nebuvo įregistravusi vieÅ¡ajame registre administravimo veiklos, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia ieÅ¡kovės suteiktų paslaugų ir atliktų darbų fakto, administravimo veiklos įregistravimas vieÅ¡ame registre atlieka tik tokios veiklos iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , minėta, kad ieÅ¡kovės administravimo veikla kildinama iÅ¡ įstatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesuteikė ir neturėjo teisinio pagrindo teikti pastato bendrojo naudojimo administravimo paslaugų.Dėl skolos dydžio ir mokesčio tarifo už Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas Å¡ildymo sistemos ir karÅ¡to vandens priežiÅ«ros eksploatavimo mokestis buvo nustatytas remiantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-334 Dėl daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros ir eksploatacijos maksimalių tarifų nustatymo, kurio pagrindu ieÅ¡kovė 2011 m. kovo 1 d. įsakymu V-18 ir patvirtino atsakovo ginčijamÄ 0,46 Lt/ m2 tarifÄ (t. 1, b. l. 152-154, t. 2, 83-88). Å is mokestis paskaičiuotas nepažeidžiant nei savivaldybės tarybos, nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl Daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nuostatų.

Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė turėjo taikyti mažesnį Å¡io mokesčio tarifÄ , remdamasi anksčiau priimtais savivaldybės ir pačios ieÅ¡kovės teisės aktais. Atsakovo 48,95 Lt įmoka atlikta 2013 m. birželio 12 d., taigi neapima laikotarpio, už kurį buvo paskaičiuota skola, ir jo dydžiui reikÅ¡mės neturi (t. 2, b. l. 6, 89), todėl mažinti praÅ¡omÄ priteisti skolÄ teismas neturėjo pagrindo. Dėl delspinigių. Minėta, kad ieÅ¡kovė atlieka pastatų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas įgyvendindama jai savivaldybės deleguotÄ funkcijÄ (CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į paminėtÄ aplinkybę ir ieÅ¡kovės įstatinio kapitalo sudėtį, pagrįstai rėmėsi įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatomis ir paskaičiavo delspinigius už Å¡eÅ¡is mėnesius nepažeisdamas įstatymų reikalavimų (t. 2, b. l. 89; CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).  Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais įvardyti proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl ko atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinį skundÄ atmestus, valstybei iÅ¡ atsakovo priteitina 22,76 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).              Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A.

G., gim. (duomenys neskelbtini), 22,76 Lt (dvideÅ¡imt du litus 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                           Gintautas Koriaginas