a7be6345-bd10-4aa2-9283-cfbc598cb6a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1648-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04207-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 10 000 Eur už kalinimÄ Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir VPN) netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 1–12, 24–25). PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad kalint VPN nebuvo registruojami ir nagrinėjami jo praÅ¡ymai ir skundai, t. y. 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymai, susiję su pareiÅ¡kėjo perkėlimu į kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Pareiškėjo teigimu, nors šie prašymai nebuvo užregistruoti, tačiau jie buvo nagrinėjami VPN komisijos posėdžio metu ir buvo nuspręsta jų netenkinti. Tokie VPN veiksmai sutrukdė pareiškėjui apskųsti priimtus sprendimus, nes jis buvo informuotas tik žodžiu. Pareiškėjas skunde teismui kelia abejones dėl visų jo teiktų prašymų / skundų registravimo, pabrėždamas, jog nežino, ar jo prašymai / skundai buvo registruojami. Skunde nurodė, kad iš 2019 m. kovo 7 d. į 2019 m. kovo 8 d. nakties metu pareigūnas jį nuolat žadino, trankė durimis ir švietė prožektoriumi į akis.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas negalėjo ramiai miegoti. Dėl Å¡ių aplinkybių jis 2019 m. kovo 8 d. pateikė skundÄ , tačiau atsakymo į šį skundÄ negavo. Nurodė ir tai, kad 2019 m. balandžio 4 d. pateikė praÅ¡ymus, kad jam 2019 m. balandžio 27 d. bÅ«tų suteiktas trumpalaikis kontaktinis pasimatymas su Å¡eimos nariais bei leidimas perduoti į laisvę knygas ir radijÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo registruoti, nors jie buvo patenkinti. Taip pat nurodė, jog ir 2019 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymas pakeisti ilgalaikį pasimatymÄ Ä¯ du trumpalaikius pasimatymus buvo patenkintas, tačiau nebuvo užregistruotas, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, tik patvirtina, jog skundai / praÅ¡ymai nėra registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.

PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 18 d. VPN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytoja iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjui tepalÄ â€žBaniocinas“ dėl veido odos problemų, tačiau Å¡is tepalas pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas, kaip ir nebuvo iÅ¡duotas Å¡io tepalo pakaitalas. Pabrėžė, jog asmeniÅ¡kai tepalo negali įsigyti, nes tokia jo teisė yra apribota. PareiÅ¡kėjo teigimu, dažnai susidarydavo situacija, kuomet nebuvo galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kus valstybės institucijoms, nes VPN direktoriaus paskirtas virÅ¡ininkas tiesiog retai lankydavosi kamerose.

Pabrėžė, jog ši situacija vyko nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Skunde teismui pareiškėjas nurodė ir tai, jog VPN tiekiamas maistas buvo nekokybiškas – sugedęs (silkė, agurkai). Taip pat nurodė, kad nebuvo laikomasi nustatytų valgiaraščių, o kai kurie produktai buvo keičiami netinkamais produktais, t. y. vietoj raugintų kopūstų buvo išduodami švieži kopūstai; vietoj margarino – palmių hidrinti riebalai; vietoj sūrio – neaiškūs sūrio pakaitalai.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam 2019 m. kovo 30 d. nebuvo užtikrinta teisė antrÄ kartÄ per savaitę paskambinti Å¡eimos nariams bei tai, jog VPN parduotuvėje neproporcingai ir be jokio pagrindo buvo keliamos kainos. PareiÅ¡kėjo teigimu, visi iÅ¡vardinti VPN veiksmai sukėlė nežmoniÅ¡kas kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kadangi pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 10 000 Eur. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 1,68 Eur už skundo teismui A4 formato lapų iÅ¡spausdinimÄ ir 0,49 Eur už voko bei dviejų paÅ¡to ženklų panaudojimÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b. l. 31–38). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Dėl galimybės 2 kartus per savaitę paskambinti telefonu Å¡eimos nariams nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.

Skambinimo dažnumÄ nustato BVK 55, 73, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® VTT (ginčui aktualiu laikotarpiu) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Atsakovės atstovas informavo, jog įstaiga laikosi visų nustatytų reikalavimų ir suteikia nuteistiesiems galimybę paskambinti – nuteistieji turi specialias T+ korteles ir jas pasipildo asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis.

Nuteistųjų telefoniniai skambučiai yra fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje. Kiekvienam paprastosios grupės nuteistajam nustatytas 10 dienų į mėnesį skambinimo limitas, t. y. 10 dienų į mėnesį po 15 minučių. Pateikė teismui pareiÅ¡kėjo kovo mėnesio skambinimo datas ir pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡naudojus 10 dienų limitÄ per mėnesį, elektroninė sistema automatiÅ¡kai blokavo pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 30 d. bandymÄ paskambinti telefonu. Dėl teisės įsigyti vaistus nurodė, kad asmenų esančių laisvės atėmimo vietose gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, todėl atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiÅ¡kai bÅ«tini vaistai, o esant galimybei ir kiti preparatai.

Esant gydytojo rekomendacijoms, rekomenduojamus vaistus įsigyjama atsižvelgiant į turimas galimybes. Atkreipė dėmesį, jog specialistų rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nesant rekomenduotų vaistų, pareiškėjui yra skiriami kiti turimi analogiški preparatai tai ligai gydyti. Pabrėžė, jog VPN nuteistieji turėjo galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis, taip pat ir pareiškėjas, jei jis buvo nepatenkintas skiriamais vaistais įstaigos lėšomis.

Å iuo savo argumentus grindė 2019 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101, kuriuo patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 41 punkto nuostatomis. Dėl parduotuvėje esančių kainų paaiÅ¡kino, jog VPN administracija vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais periodiÅ¡kai vykdo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių asortimentÄ ir kainų kontrolę.

Nustačius kainų neatitikimus ar trÅ«kstant prekių, įraÅ¡ytų į bÅ«tiniausių prekių sÄ raÅ¡Ä , nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic“ vadovybė. KiekvienÄ mėnesį atliekamas parduotuvės patikrinimas, tikrinamos kainos, kad jos nevirÅ¡ytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia VPN. Dėl miego režimo pertraukimo paaiÅ¡kino, kad apsaugos pareigÅ«nai atlieka tikrinimÄ ir nakties metu.

Pabrėžė, kad pareigÅ«nai vadovaujasi 2014 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ ir privalo tikrinti nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir įsitikinti ar visi nuteistieji miega, ar nėra susižalojusių ir pan. Akcentavo, jog nuteistųjų žadinimas naktį kelis kartus bei Å¡vietimas žibintuvėliu nuteistajam į akis nėra įprastinė praktika, kuriÄ taiko pareigÅ«nai.

Tokios priemonės leidžiamos naudoti iÅ¡imtinais atvejais, kuomet nėra kitų galimybių nustatyti nuteistojo tapatybę. PareiÅ¡kėjo argumentus vertino kaip abstrakčius teiginius, nepagrindžiančius jokiais įrodymais. Dėl tiekiamo maisto pabrėžė, jog nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintÄ dienotvarkę. Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius ir yra sudaromi 31 dienai. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių.

Maistas nuteistiesiems yra iÅ¡duodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto tikrinimo, tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, todėl teigė, kad sugedęs maistas VPN negali ir nėra tiekiamas. Gaminant maistÄ , laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas bÅ«tų kokybiÅ¡kas, o produktų kiekiai daviniuose atitiktų taisyklių reikalavimus, vykdoma griežta kontrolė. Dėl skundų / praÅ¡ymų neregistravimo ir nesuteikiamos galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kus nurodė, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktaus pobÅ«džio, nenurodomi jokie konkretÅ«s faktai.

Informavo, kad VPN nuteistųjų pateikiami praÅ¡ymai / skundai registruojami VPN Resocializacijos skyriaus specialistų, už kiekvienÄ bÅ«rį atsakingi bÅ«rių virÅ¡ininkai. Visi nuteistųjų skundai registruojami Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnaluose (toliau – ir Apskaitos žurnalai). Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas teikė didelį skaičių skundų adresuotų tiek VPN direktoriui, tiek kitoms įstaigoms ir organizacijoms, tame tarpe ir teismui.

Pabrėžė teismui, jog pareiÅ¡kėjas VPN buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Atsakovės atstovo teigimu, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011).

Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų laikymo VPN sÄ lygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus. Tikslindamas savo pateikto skundo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, jog kai kurių galimai vykdytų pažeidimų laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. (b. l. 24–25). PareiÅ¡kėjas tikslindamas skundo reikalavimus esminius nusiskundimus nurodė tokius, t. y.

VPN neregistruojami jo skundai/praÅ¡ymai; dažnai susidarydavo situacijos, kuomet nebuvo suteikiama galimybė iÅ¡siųsti laiÅ¡kus valstybės institucijoms; nebuvo iÅ¡duotas gydytojos iÅ¡raÅ¡ytas tepalas veido odai; buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas ir netinkamas maistas; nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė 2019 m. kovo 30 d. antrÄ kartÄ per savaitę paskambinti Å¡eimos nariams; VPN parduotuvėje neproporcingai aukÅ¡tos prekių kainos. Taigi Å¡iuos pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde iÅ¡dėstytus nusiskundimus teismas vertins.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Dėl skundų / praÅ¡ymų registravimo ir galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kus pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, jog pasitaikė atvejų kuomet jo teikti skundai / praÅ¡ymai nebuvo registruojami, nors jie ir buvo iÅ¡nagrinėti. Akcentavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. susidarydavo situacijų, kuomet nebuvo galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kų į valstybės institucijas. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ kategoriÅ¡kai neigė Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus ir pateikė teismui Apskaitos žurnalų kopijas.

PĮ VTT (galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d. ) 194 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

PasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia iÅ¡siųsti, iÅ¡siunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vienÄ darbo dienÄ nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų raÅ¡ytiniai pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teikiami skundai / prašymai VPN buvo registruojami (b. l. 42–58). Todėl pareiškėjo argumentai dėl skundų / prašymų neregistravimo nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas skunduose teismui detalizavo tik kelis neva jo neregistruotus prašymus, t. y. 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 1 d., kurie nepaisant jų neregistravimo buvo išnagrinėti, tačiau nebuvo patenkinti; 2019 m. kovo 8 d. skundas nebuvo registruotas ir nebuvo išnagrinėtas; 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. prašymai buvo neregistruoti (anot pareiškėjo), tačiau patenkinti.

Pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodomų faktinių aplinkybių pastebėtina, jog prieÅ¡ingai nei atsakovės atstovas, pareiÅ¡kėjas jų niekaip nepagrindžia. Asmuo, kuris kreipiasi su praÅ¡ymu / skundu į pataisos įstaigÄ ir jei dėl jo praÅ¡ymų nėra priimamas joks sprendimas turi visas galimybes savo teises ginti įstatymų nustatytais bÅ«dais, t. y. kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti teismo apginti jo teises – praÅ¡yti teismo įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimus dėl pareiÅ¡kėjo skundų.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad dalis jo praÅ¡ymų nebuvo patenkinta ir taip buvo užkirstas kelias skųsti priimtus sprendimus. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui niekaip nepaaiÅ¡kina, kodėl nesikreipė į VPN administracijÄ , jog priimti sprendimai dėl jo praÅ¡ymų / skundų jam bÅ«tų pateikti. Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad dalis praÅ¡ymų, nors jie ir nebuvo registruoti, tačiau buvo patenkinti taip pat nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjo prašymų patenkinimas niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Pareiškėjo argumentai, jog dažnai susidarydavo situacija, kuomet nebuvo suteikiama galimybė išsiųsti laiškų valstybės institucijoms, vertintini kaip abstraktūs ir visiškai nedetalizuoti, todėl teismo nevertintini. Dar daugiau, kaip teisingai VPN pastebėjo, jog pareiškėjas teikia iš ties didelį skaičių prašymų / skundų ne tik pataisos įstaigai, tačiau ir teismui.

Å iuos argumentus teismas grindžia atsižvelgdamas į informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančiÄ informacijÄ , kas nevienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, jog neturėjo galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kų valstybės institucijoms. Dėl vaistinio tepalo pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad dėl veido odos bėrimo Å¡eimos gydytoja jam iÅ¡rašė tepalÄ â€žBaniocinas“, tačiau Å¡is jam nebuvo iÅ¡duotas, kaip ir nebuvo iÅ¡duotas joks jį pakeičiantis vaistas.

Pats tepalo įsigyti negalėjo, nes tokia teisė yra ribojama. VPN teigimu, nesant rekomenduojamų vaistų, pareiÅ¡kėjui buvo skiriami turimi analogiÅ¡ki preparatai ligai gydyti ir pabrėžė, jog prieÅ¡ingai nei teigė pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vaistus įsigyti savo lėšomis. Teismas pažymi, jog ApraÅ¡o 41 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sÄ skaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raÅ¡tu kreiptis su praÅ¡ymu įstaigoje nustatyta tvarka.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė pareiÅ¡kėjas, jis rekomenduojamÄ vaistÄ galėjo įsigyti pats, tačiau teismui nepateikia argumentų, jog su praÅ¡ymu dėl tepalo įsigijimo kreipėsi į VPN administracijÄ , o Å¡i praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė. Kitas pareiÅ¡kėjo keliamas nusiskundimas – nebuvo užtikrinta teisė 2019 m. kovo 30 d. antrÄ kartÄ per savaitę paskambinti Å¡eimos nariams. VPN teigimu, pareiÅ¡kėjas 10 dienų limitÄ per mėnesį buvo iÅ¡naudojęs, todėl elektroninė sistema automatiÅ¡kai blokavo pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 30 d. bandymÄ paskambinti telefonu.

Ginčo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu nėra (BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo naudojimosi telefoninių skambučių apskaitos sistemos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas skambino: 2019 m. kovo 2 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11 d. (tris kartus), 2019 m. kovo 12 d. (du kartus), 2019 m. kovo 16 d. (du kartus), 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 23 d. ir 2019 m. kovo 26 d. (b. l. 40–41).

Taigi, pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas suteiktÄ galimybę – 10 dienų per mėnesį paskambinti (du kartus per savaitę) 2019 m. kovo 30 d. jau buvo iÅ¡naudojęs, todėl visiÅ¡kai pagrįstai elektroninė sistema pareiÅ¡kėjo perteklinius skambučius blokavo. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog VPN tiekiamas maistas buvo nekokybiÅ¡kas, o kartais buvo tiekiamas ir sugedęs. Atsakovės atstovas patikino, jog maistas tiekiamas griežtai laikantis valgiaraščių, kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius.

Pabrėžė ir tai, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas (b. l. 39, 61–68). Pareiškėjas prieštaraudamas šiuo aspektu tik nurodė, kad maitinimas neatitiko reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, jog kartais buvo patiekiamas sugedęs maistas vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nedetalizavo iš esmės šių argumentų, o tik nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. buvo išduodama sugedusi silkė ir prarūgusi agurkų sriuba.

Tačiau, kaip jau minėta, tikslesnių aplinkybių – kuriÄ dienÄ sugedę maisto produktai buvo patiekti, ar kreipėsi su pretenzija dėl sugedusių maisto produktų tiekimo ir pan., nenurodė. Ir prieÅ¡ingai – atsakovės atstovas teismui paaiÅ¡kino, kad maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), kad gaminant maistÄ laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas bÅ«tų kokybiÅ¡kas, vykdoma griežta kontrolė iÅ¡duodant maistÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nekonstatuotinas. Kitas pareikėjo nusiskundimas – VPN parduotuvėje neproporcingai didėjo prekių kainos. PĮ VTT 78 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad periodiÅ¡kai vykdo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių asortimentÄ ir kainų kontrolę. Nustačius kainų neatitikimus ar trÅ«kstant prekių, įraÅ¡ytų į bÅ«tiniausių prekių sÄ raÅ¡Ä , nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic“ vadovybė. KiekvienÄ mėnesį atliekamas parduotuvės patikrinimas, tikrinamos kainos, kad jos nevirÅ¡ytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia VPN.

Kartu su atsiliepimu VPN pateikė teismui Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos sutarties kopijÄ , kurios 2 punkte detalizuoti sutarties įkainiai, kainodaros taisyklės (b. l. 69–81), maisto produktų reikalavimai ir pateikiamos kainos (b. l. 82–91) bei nustatytos kainodaros taisyklės (b. l. 92–93). PareiÅ¡kėjas teismui nurodė tik, kad parduotuvėje prekių kainos augo. Pastebėtina, jog pirminiame skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡vardino kvitų numerius ir pastebėtas augusių prekių kainas, tačiau teismo vertinimu, tai nėra pakankami įrodymai ir argumentai, jog VPN nevykdė parduotuvėje esamų kainų kontrolės. Teismas konstatuoja, jog VPN tinkamai vykdė pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainų kontrolę, todėl ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

Todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti VPN veiksmai. Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų, praÅ¡ymas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat atmestinas. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Beata Martišienė