a7ba395077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-398/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01263-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija” skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „MK investicija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „MK investicija“) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 1-12), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 221 357,78 litų tiesioginių ir 13 050 000 litų netiesioginių nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. VI, b. l. 56-64) pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. VI, b. 1. 113-124) pareiškėjo UAB „MK investicija“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų priteisimo už ekspertinį tyrimą (t. VI, b. 1. 126-127).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi (t. VI, b. l. 134-135) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas prašo iš pareiškėjo priteisti turėtas išlaidas dėl ekspertinio tyrimo, nes L. U. atliko ekspertinį tyrimą, už kurį atsakovas sumokėjo 11 979 litų. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog išlaidos eksperto pagalbai apmokėti negali būti priteistos, jei teismas ekspertui nebuvo pavedęs atlikti ekspertizės, nes šios išlaidos nėra nei atstovavimo, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnyje numatytos kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Iš byloje esančio Inspekcijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. (2.34)-2D-14716 matyti, kad atsakovas, siekdamas paneigti pareiškėjo pateiktą 2011 m. spalio 21 d. ekspertinį tyrimą, atliktą teismo ekspertės R. U., pats savo iniciatyva kreipėsi į ekspertus, prašydamas atsakyti į klausimus, susijusius su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybų teisėtumu (t. III, b. 1. 101). Šiuo atveju teismas nebuvo pavedęs atsakovo pasirinktam ekspertui atlikti ekspertizės pagal ABTĮ 62 straipsnio nuostatas. Remdamasis tuo, teismas atsakovo prašymą dėl išlaidų priteisimo už ekspertinį tyrimą atmetė.

II. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atskiruoju skundu (t. VI, b. l 137-139) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir iš pareiškėjo inspekcijos naudai priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 11 979 litų už ekspertizės atlikimą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovui byloje buvo priimtas palankus sprendimas, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu patenkino pareiškėjo prašymą ir prijungė prie bylos pareiškėjo pateiktą 2011 m. spalio 21 d. ekspertinį tyrimą, atliktą R. U.. Inspekcija, siekdama paneigti minėtame dokumente nurodytas aplinkybes, kreipėsi į ekspertus, prašydama atsakyti į klausimus, susijusius su pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybų teisėtumu. Inspekcija 2011 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį su L. U., sutarties priede nurodyti klausimai patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta siekiant atsakyti į klausimus ir patvirtinti aplinkybes, susijusias su administracinės bylos Nr. I-3444-244/2011 nagrinėjimu. L. U. atliko ekspertinį tyrimą (ekspertinio tyrimo objektas: gyvenamojo namo (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba), kurį Inspekcija 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (2.34)-2D-15126 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Už atliktą ekspertinį tyrimą Inspekcija sumokėjo 11 979 litus. Pažymi, kad šios Inspekcijos išlaidos susidarė dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą, buvo įtakotos bylos sudėtingumo, turėtų būti pripažįstamos bylos nagrinėjimo metu patirtomis išlaidomis ir atlygintos kaip ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sumos, išmokėtos ekspertams.

Pabrėžia, kad Inspekcijos prašomos atlyginti ekspertizės atlikimo išlaidos yra pagrįstos ir realiai turėtos. Tą patvirtina Inspekcijos 2012 m. balandžio 23 d. prašyme Nr. (2.34)-2D-6044 nurodyti motyvai ir prie šio prašymo pridėti dokumentai bei tai, kad ekspertinio tyrimo išvadomis teismai rėmėsi spręsdami teisminį ginčą. Išlaidos už ekspertizės atlikimą palyginti su pareiškėjo reikalauta suma ir bylos sudėtingumu nėra per didelės ar neproporcingos. Nurodo, jog Inspekcija siekdama nuginčyti pareiškėjo pateiktą ekspertinį tyrimą ir žinodama privalėjo pateikti kito eksperto atliktą tyrimą. Be to, pareiškėjo ekspertinis tyrimas atliktas asmens, atestuoto statybos srityje, o Inspekcijoje nėra valstybės tarnautojų ar darbuotojų, kurie turėtų analogiškus atestatus ir būtų įrašyti į teismo ekspertų sąrašus. Pareiškėjo pateikto ekspertinio tyrimo išvados paveldosaugos klausimais, t. y. klausimais, kurie neįeina į Inspekcijos kompetencijos sritį, ir byloje esantys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prieštaringi raštai bei Inspekcijos siekis pateikti objektyvią nuomonę šioje srityje lėmė Inspekcijos kreipimąsi į statybos ir paveldosaugos srityse atestuotą ir į teismo ekspertų sąrašą įrašytą asmenį. Pažymi, kad teismai priimdami sprendimus administracinėje byloje rėmėsi L. U. ekspertinio tyrimo išvadomis, motyvavo jomis savo sprendimus. Pabrėžia, jog Inspekcija patirtas išlaidas laiko kitomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, o ne atstovavimo išlaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo dėl atlikto ekspertinio tyrimo atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nepriteisė išlaidų dėl atlikto ekspertinio tyrimo.

Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši ABTĮ norma įtvirtina principą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų kompetenciją gauna teigiamo, palankaus teismo sprendimo, t. y. laimėjusi bylą, šalis. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą, ir pagrindimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Pažymėtina, jog teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. VI, b. 1. 113-124) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą (t. VI, b. l. 56-64), kuriuo teismas pareiškėjo skundą dėl 221 357,78 litų tiesioginių ir 13 050 000 litų netiesioginių nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atmetė kaip nepagrįstą, paliko nepakeistą, t. y. byloje buvo priimtas atsakovui palankus procesinis teismo sprendimas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies (pareiškėjo) savo išlaidų, patirtų nagrinėjant nurodytą administracinę bylą, atlyginimą. Pažymėtina, kad byloje ginčas dėl to, ar galutinis procesinis teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai nekyla, bylos dalykas – įvertinimas, ar atsakovas turi teisę į išlaidų, susijusių su atliktu ekspertiniu tyrimu, atlyginimą.

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43-45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais kaip teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Šiuo atveju bylos įrodymai patvirtina, kad tarp Inspekcijos ir L. U. 2011 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta ekspertinio tyrimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (2.37)-311-219 (t. VI, b. l. 128-131), pagal kurią už L. U. ekspertinio tyrimo (tyrimo objektas – gyvenamojo namo (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba) atlikimą buvo sumokėta 11 979 litų (t. V, b. l. 61-100, t. VI, b. l. 133). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo nurodytas asmuo teismo nutartimi nebuvo įpareigotas atlikti ekspertizę ABTĮ prasme, todėl išlaidos jo paslaugoms apmokėti nepatenka į ABTĮ 43 straipsnyje numatytų ekspertizės išlaidų kategoriją ir šiuo pagrindu negali būti priteisiamos.

Kita vertus, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl L. U. ekspertinio tyrimo rengimo (t. V, b. l. 61-100), gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu patenkino pareiškėjo prašymą ir prijungė prie bylos pareiškėjo pateiktą 2011 m. spalio 21 d. ekspertinį tyrimą, atliktą R. U. (t. III, b. l. 69-96). Atsakovo teigimu, L. U. atliktas ekspertinis tyrimas buvo reikalingas įrodinėjant skundo dalyką ir pagrindą, atsikertant į pareiškėjo pateiktame 2011 m. spalio 21 d. R. U. ekspertiniame tyrime nurodytus argumentus. Pareiškėjo pateikto ekspertinio tyrimo išvados buvo pateiktos paveldosaugos klausimais, t. y. klausimais, kurie neįeina į Inspekcijos kompetencijos sritį ir lėmė poreikį kreiptis į atitinkamos srities ekspertus (t. VI, b. l 137-139). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo nurodytus argumentus, į tai, kad atsakovas pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas pateikti savo nuomonę dėl R. U. 2011 m. spalio 21 d. ekspertiniame tyrime pateiktų argumentų, pateikė L. U. atliktą ekspertinį tyrimą, kuriuo, be kita ko, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje rėmėsi (t. VI, b. l. 56-64), į tai, kad Inspekcijos pareigūnai neturėjo pakankamai kompetencijos pateikti argumentų, susijusių su R. U. 2011 m. spalio 21 d. ekspertiniame tyrime nurodytais argumentais, daro išvadą, kad išlaidos, patirtos dėl L. U. ekspertinio tyrimo rengimo, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas atsakovas patyrė nepagrįstai.

Kaip minėta, proceso šaliai turi būti atlygintos tik patirtos, būtinos, proporcingos išlaidos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų dėl Inspekcijos prašomų priteisti 11 979 litų už L. U. ekspertinio tyrimo atlikimą, neginčijo nurodytų išlaidų dydžio. Remdamasi tuo ir atsižvelgusi į tai, kad nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos (t. VI, b. l. 133), nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors administracinėje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, tačiau teisme procesinis Lietuvos valstybės atstovas buvo Inspekcija, kuri atstovaudama Lietuvos valstybę teikė įrodymus, būtent ji kaip sutarties šalis sudarė 2011 m. lapkričio 10 d. ekspertinio tyrimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (2.37)-S11-219 (t. VI, b. l. 128-132) ir už suteiktas paslaugas – L. U. ekspertinį tyrimą – apmokėjo iš savo sąskaitos (t. VI, b. l. 133), vadovaudamasi operatyvumo, efektyvumo principais, siekiant išvengti galimų teisinių ginčų dėl lėšų paskirstymo, nurodo iš pareiškėjo priteisti Inspekcijos naudai 11 979 litų už L. U. ekspertinio tyrimo atlikimą.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė teismo išlaidų, patirtų dėl L. U. ekspertinio tyrimo rengimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, nurodant, kad Inspekcijos naudai iš pareiškėjo priteistina 11 979 litų teismo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ priteisti 11 979 (vienuolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt devynis) litus teismo išlaidų atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė